Civilinė byla Nr.2-127/2007

                                                                Procesinio sprendimo kategorija 99.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Danutės Milašienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D.(D) S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, atmestas atsakovo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, civilinėje byloje Nr. 2-1801-38/2006 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui D. (D.) S. dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. (D) S. 150 000 Lt neturtinės žalos už ieškovo sveikatos sužalojimą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais, draudžiant naudoti ieškovo tikrosios ūkinės bendrijos “VYMAK” veikloje siloso tranšėjas, esančias (duomenys neskelbtini), ir emocinio bei psichologinio veikimo pasekmėje sukėlė ieškovui du stiprius nervinius šokus, dėl ko ieškovui buvo atlikta skubi širdies operacija. Kadangi toks atsakovo elgesys sąlygojo ieškovo didelius stresus, emocinius išgyvenimus, todėl atsakovui kilo atsakomybė atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos teisme 2006 m. gruodžio 6 d. buvo gautas mirties liudijimo AA Nr.(duomenys neskelbtini) nuorašas, kuriame nurodyta, kad ieškovas V. M. mirė 2006 m. lapkričio 28 d. (b. l. 106). Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. posėdžio metu ieškovo atstovė pareiškė prašymą, kad civilinė byla būtų nutraukta. Atsakovas ir jo atstovas tokiam prašymui neprieštaravo, tačiau jie prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. (b. l. 108).

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui D. (D) S. dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju nutraukė, mirus ieškovui, kai atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas (CPK 293 str. 7 p.), atsakovo D. (D) S. ir jo atstovo prašymą priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas atmetė. Nurodė, kad pagal CPK 98 straipsnio pirmąją dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Nutraukus bylą CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu, teismas savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio neišsakė, kadangi bylos nutraukimo sąlygos lėmė tai, jog byloje pareikšto ieškinio aplinkybės nebuvo nagrinėjamos iš esmės. Todėl teismas padarė išvadą, kad bylos nutraukimas minėtos normos pagrindu nepaskirsto proceso dalyvių į bylą laimėjusios ar bylą pralaimėjusios šalies statusus, o neapibrėžus bylą pralaimėjusios šalies statuso, negalima konstatuoti, kuriai iš ginčo šalių tenka pareiga vykdyti bendrąjį principą – atlyginti laimėjusios šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.1 d.), tame tarpe ir už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 str.1 d.), lygiai taip pat, kaip nėra aišku, kuri iš šalių įgyja reikalavimo teisę į savo turėtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į bylos nutraukimo, numatyto CPK 293 straipsnio 7 punkto, pagrindo specifiškumą, teismas konstatavo, jog atsakovo ir jo atstovo prašymas priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas įstatymo prasme yra nepagrįstas.  

D. (D.) S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį toje dalyje, kuria netenkintas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pakeisti, priteisti iš ieškovo 1 000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Skunde nurodo, kad procesas truko ilgai, byloje yra daug parengiamųjų procesinių dokumentų (atsiliepimas į ieškinį, triplikas, prašymai), vyko du teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo advokato padėjėjas. Todėl iki ieškovo mirties atsakovas turėjo išlaidų susijusių su byla. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos toje pačioje byloje.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Materialinių subjektinių teisių perėmimas yra procesinių teisių ir pareigų civiliniame procese perėmimo pagrindas, t. y. procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tuomet, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.). Procesinis teisių perėmimas yra tada, kai į pirminės šalies vietą įstoja kitas asmuo, o pirminė šalis iš proceso pasitraukia. Negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatsiejamai susijęs su konkrečiu asmeniu.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, jog mirus ieškovui, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas (CPK 293 str. 7 p.). Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuota, jog byloje procesinių teisių perėmimas negalimas. Apeliantas minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neginčija, tačiau prašo pakeisti nutartį dalyje, kuria netenkintas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tačiau, kaip minėta, esant negalimam procesinių teisių perėmimui, negalimas ir procesinių pareigų perėmimas. Nesant galimam procesinių teisių ir pareigų perėmimui, ieškovo pusėje neliko šalies ir vietoje jos nėra nei materialiųjų, nei procesinių teisių bei pareigų perėmėjo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos nutraukimo, numatyto CPK 293 straipsnio 7 punkto, pagrindo specifiką, pagrįstai atmetė atsakovo prašymą priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                Alė Bukavinienė

                                                                      Artūras Driukas 

                                                                      Danutė Milašienė