Civilinė byla Nr. 2S-867-565/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29030-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.24.; 3.5.14.; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 23 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės I. B. prašymą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, 2018 m. spalio 15 d. nutartimi leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti šalia žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatytą inžinerinį statinį bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės I. B.. Teismas taip pat skyrė atsakovei I. B. 1 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, baudos pradžios terminą skaičiuojant nuo 2017-09-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl I. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi paskirtos baudos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, vykdomąjį raštą dalyje dėl 1 Eur baudos skyrimo I. B. už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsniu bauda yra skiriama valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikęs asmuo nėra naudos gavėjas, todėl prašymas atmetamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      antstolė I. B. teismui pateikė 2018-09-14 prašymą dėl teismo sprendimo neįvykdymo vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalimis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktu;

5.2.                      Inspekcija, būdama išieškotoja vykdomojoje byloje, antstolės prašymą pilnai palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. Nuo 2017-01-01 galiojantis teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas arba privalomasis nurodymas, įpareigojęs skolininką pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, skirti jam baudą nepriklausomai nuo to, ar tai asmeninio pobūdžio įpareigojimas, ar ne;

5.3.                      CPK 270 straipsnyje nurodyta, kad sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Rezoliucinė teismo sprendimo dalis grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ir nenurodyta, kad bauda skiriama išieškotojo naudai, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje (3 lapo antra pastraipa) teismas, remdamasis CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatomis (teisinis nutarties pagrindas), aiškiai nurodė (4 lapo antra pastraipa), jog nutartis priimama vadovaujantis CPK 290 – 291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, o ne CPK 585 straipsniu. Todėl darytina išvada, kad bauda paskirta išieškotojos –  Inspekcijos naudai (naudos gavėjas), ir Inspekcijos prašymas išduoti vykdomąjį raštą turėjo būti patenkintas.

6.       Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į Inspekcijos pateiktą atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

8.       Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teismas nusprendė: įpareigoti atsakovę I. B. per aštuoniolika mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti inžinerinį statinį – šalia žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą, parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei atlikti visus kitus būtinus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui. Jeigu per teismo sprendimu nustatytą terminą reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, įpareigoti atsakovę I. B. per tris mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimu nustatyto aštuoniolikos mėnesių termino pabaigos, pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti šalia žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatytą inžinerinį statinį, kuris apima: metalo strypų tvorą 1,63 – 1,50 m aukščio ir 30,25 m ilgio; 1,50 m aukščio tvorą ant atraminės sienutės, kurios aukštis 1,80 m, bei 1,50 m. aukščio tvorą ant atraminės sienutės, kurios aukštis 1,80 m, bei 1,50 m aukščio tvorą ant atraminės sienutės, kurios aukštis 0,84 m, tvoros ant atraminės sienutės ilgis – 46,35 m, viso statinio ilgis – 76,6 m, bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei I. B. neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti minėtus savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės I. B.. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 18 d.

9.       Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 24 punkte numatyta, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, jog nuo 2017-01-01 galiojantis teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio.

10.       Bylos duomenys patvirtina, kad antstolei I. B. yra pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. Inspekcijai išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-452-141/2016 dėl įpareigojimo I. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolė, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-452-141/2016 nėra įvykdytas. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolė, vadovaudamasi CPK 777 straipsnio 2 ir 6 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktu, pirmosios instancijos teismo prašė leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės I. B., taip pat skirti I. B. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai nuo 2017-09-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Inspekcija antstolės prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį išieškotojo (Inspekcijos) naudai palaikė ir atsiliepimu prašė jį tenkinti.

11.       Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės I. B.. Teismas taip pat skyrė atsakovei I. B. 1 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, baudos pradžios terminą skaičiuojant nuo 2017-09-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis yra įsiteisėjusi (įsiteisėjimas pažymėtas 2018 m. lapkričio 5 d.).

12.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog antstolė suformulavo teismui prašymą skirti skolininkei baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai nuo 2017-09-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog bauda atsakovei skiriama už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, baudos pradžios terminą skaičiuojant nuo 2017-09-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nors iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog baudą teismas skolininkei skyrė remdamasis CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reglamentavimu. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi skirdamas skolininkei baudą, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-452-141/2016 vykdymo terminas yra aiškiai praleistas, tai yra teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, nustatė sprendimo neįvykdymo faktą bei datą, nuo kurios laikoma, jog teismo sprendimo vykdymas uždelstas.

13.       Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis), tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje (5 dalis iki 2017-01-01 galiojusios redakcijos) nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Tuo tarpu pagal CPK 585 straipsnį procesinio poveikio priemones – baudas, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

14.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartyje, atsisakydamas Inspekcijai išduoti vykdomąjį raštą, nurodė, jog bauda nagrinėjamu atveju paskirta pagal CPK 585 straipsnį valstybės naudai ir Inspekcija nagrinėjamu atveju nėra naudos gavėjas. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai iš pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų (2018 m. spalio 15 d. nutarties ir 2019 m. kovo 18 d. nutarties) lieka neaišku, kokiu teisiniu pagrindu skolininkei paskirta bauda (CPK 585 straipsnis ar CPK 771 straipsnis), taip pat, kas nagrinėjamoje byloje yra teismo paskirtos baudos naudos gavėjas. Minėta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamoji dalis, taip pat antstolės bei Inspekcijos reikalavimų formuluotės leidžia vertinti, jog bauda paskirta vadovaujantis CPK 771 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Taigi iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdoma nurodyta nutartis. Teismui, kaip valdžios institucijai, vieninteliam yra pavesta vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 6 straipsnis). Teismas turi pareigą užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą, o taip pat, laikantis ieškinyje (pareiškime) nustatytų reikalavimų ir atsižvelgiant į šalių valią, aktyviai įgyvendinti išaiškinimo pareigą.

15.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015 ir kt.).

16.       CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

18.       Teismo procesinis sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. Tai reiškia, kad kol neatlikti visi veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, teismas pagal CPK 278 straipsnį turi teisę išaiškinti neaiškų savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju tinkamam įsiteisėjusios teismo nutarties, dėl kurios įvykdymo tinkamumo kilo ginčas, įvykdymui aktualu atsakyti į klausimą, kokiu CPK įtvirtintu pagrindu skolininkei buvo paskirta bauda ir kas yra skolininkei paskirtos baudos naudos gavėjas. Dėl to, esant sąlygoms bei poreikiui tinkamo įvykdymo tikslu, išaiškinimo objektas nagrinėjamu atveju yra būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis, o subjektas – nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 278 straipsnio 1 dalis).

19.       Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje tik pašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties neaiškumus bus galima spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                   Rūta Burdulienė