Civilinė byla Nr. e2A-46-823/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01132-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.2.; 2.1.2.6.; 2.5.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,SAL9B“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės 2015 m. vasario 27 d. sudarytą nekilnojamojo turto – statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), priteisti ieškovei iš atsakovės BUAB ,,SAL9B“ 105 400 Eur (100 000 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už galimybę susipažinti su 2008 m. sausio 22 d. išduotu statybos leidimu Nr. N S/68/07-1556, 1 400 Eur (be PVM) išlaidų už perkamo turto vertinimą, 4 000 Eur už statybos leidimo Nr. NS/68/07-1556 sprendinių analizę (vertinimą)), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Idimena“ (šiuo metu – UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“) ir atsakovė 2015 m. vasario 27 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu buvo nupirktas prekybos paskirties pastatas (sandėlis su administracinėmis, gamybos patalpomis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,2923 ha ploto) nuomos teisė. Sutarties 2.1. punkte buvo nustatyta įsigyjamų objektų kaina – 1 744 382 Eur ir jos mokėjimo tvarka, t. y. 100 000 Eur ieškovė sumoka iki 2015 m. balandžio 3 d., o likusią 1 644 382 Eur sumą sumoka ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 5 d. Sutarties 3.4 punkte buvo nurodyta, kad sumokėjusi 100 000 Eur ieškovė įgyja teisę susipažinti su parengtu statybos techniniu projektu (toliau – ir Techninis projektas) ir 2008 m. sausio 22 d. išduotu statybos leidimu Nr. NS/68/07-1556 (toliau – ir Statybos leidimas) bei 2000 m. spalio 6 d. sutartimi dėl valstybinės žemės nuomos Nr. 543 (toliau – ir Nuomos sutartis) ir jos pakeitimais. Sutarties 3 punkte taip pat nustatyta, kad pagal Sutartį ieškovei pereina visos statytojo teisės ir pareigos pagal Statybos leidimą už tai papildomai nebemokant.
3. Ieškovė 2015 m. kovo 26 d. sumokėjo atsakovei 100 000 Eur ir 2015 m. balandžio 3 d. gavo galimybę susipažinti su Statybos leidimu ir Nuomos sutartimi. Siekdama įsitikinti, kad Statybos leidimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus, ieškovė kreipėsi į UAB „Statybos procesų valdymas“. Įvertinusi Statybos leidimą bei Techninį projektą, UAB „Statybos procesų valdymas“ 2015 m. balandžio 7 d. pateikė ataskaitą, kurioje nurodė Sutarties objekto trūkumus ir pažymėjo, kad, įvertinus Statybos leidime nurodytą suprojektuotų patalpų plotą, akivaizdžiai matyti, jog nebus įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, susiję su automobilių stovėjimo vietų įrengimu, todėl nebus realių galimybių pasiekti ketinamo pastatyti pastatų ploto.
4. Atsakovė BUAB ,,SAL9B“ ir UAB ,,Saltesta“ 2007 m. spalio 1 d. pasirašė automobilių parkavimo vietų sutartį, kurios pagrindu UAB ,,Saltesta“ įsipareigojo suteikti teisę naudotis 41 automobilių stovėjimo vieta, priklausančia prekybos centrui „Panorama“. Ieškovės teigimu, tai buvo padaryta siekiant gauti Statybos leidimą, o pati sutartis buvo sudaryta neketinant jos realiai įgyvendinti. Suprojektavus ginčo statinius, UAB „Saltesta“ dar 2007 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-60 informavo BUAB „SAL9B“, kad nutraukia automobilių stovėjimo vietų suteikimo (rezervavimo) sutartį nuo 2008 m. sausio 6 d.
5. Matydama akivaizdžiai nuslėptus esminius Sutarties objekto trūkumus, 2015 m. gegužės 11 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir prašė atsakovės grąžinti 100 000 Eur sumą, kuri buvo sumokėta Sutarties 3.4. punkte nustatyta tvarka. Atsakovė į ieškovės pranešimą nereagavo, nutraukė Sutartį ir vykdė aukcioną, kurio metu 2015 m. gruodžio 8 d. turtas ir teisė būti statytoju pagal Statybos leidimą buvo parduota UAB „Baltijos gildija“. UAB „Baltijos gildija“ šiuo metu jau yra nugriovusi prekybos paskirties pastatą (sandėlį su administracinėmis, gamybos patalpomis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovės teigimu, ji iš atsakovės įsigijo ne statinius, o teisę būti statytoju valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (jo dalyje). Nors Sutartyje pirkimo–pardavimo objektu konkrečiai nėra įvardintas statytojo teisių ir pareigų pagal Statybos leidimą pirkimas–pardavimas, tačiau, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, Statybos įstatymo nuostatomis ir Statybos leidimo techninio projekto sprendiniais, laikytina, kad ieškovė pirko būtent teisę statyti naują statinį, o atsakovė tokią teisę perdavė. Ieškovė, perėmusi tik statytojo teises ir pareigas pagal Statybos leidimą, bet neperėmusi nuosavybėn griautinų statinių ir žemės sklypo nuomos, negalėtų tinkamai įgyvendinti savo, kaip statytojo, teisių ir pareigų, nes negalėtų jų griauti be savininko sutikimo, be to, neįgijusi žemės sklypo valdymo teisės, ieškovė neturėtų teisės tiek statyti, tiek užbaigti statybą tokiame sklype (jo dalyje) teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Ieškovės vertinimu, atsakovė, Sutarties 3.4. punkte įtvirtindama teisės susipažinti su Statybos leidimu tvarką, veikė nesąžiningai ir suklaidino ieškovę, juolab, kad prieš sudarant ginčo Sutartį, ieškovei apskritai nebuvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su pirkimo objektu. Pagal Sutarties 3.4. punkte nurodytą Techninį projektą (tuo pačiu ir Statybos leidimą) buvo numatyta, kad suprojektuotas ir leidžiamas pastatyti penkių aukštų su antstatu ir su trijų aukštų požemine automobilių saugykla pastatas. Sumokėjusi Sutarties 2.2.1. punkte nurodytą kainos dalį, ieškovė įgijo teisę susipažinti su visu Sutarties objektu, t. y. su perduota su valstybinės žemės nuoma ir statybos techniniu projektu susijusia informacija. Susipažinus su minėtais dokumentais paaiškėjo, kad Techninis projektas yra su akivaizdžiais trūkumais, kurie užkirstų kelią pirkėjui įgyvendinti statytojo teises ir pareigas pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Statybos leidimo Nr. bei Techninio projekto kokybė ir pats šio projekto turinys ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomas iki 2015 m. balandžio 1 d., aplinkybės dėl Techninio projekto buvo sužinotos tik jau sudarius Sutartį, kai ieškovė jau buvo patyrusi 100 000 Eur nuostolių.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė, žinodama apie Statybos leidimo sprendinius ir negalimumą juos įgyvendinti, nebūtų sudariusi Sutarties. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
9. Atsakovė žinojo apie tai, kad Statybos leidimas yra realiai neįgyvendinamas, tačiau tyčia apie tai neinformavo ieškovės, todėl yra pagrindas išvadai, kad Sutartis galėjo būti sudaryta ir dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).
10. Sutartis nutrauktina 5.5. punkte nustatyta tvarka, tuo pačiu pirkėjui grąžinant jo sumokėtą, Sutarties 2.2.1 punkte nurodytą 100 000 Eur sumą. Sutarties 2.2.1 punkte nurodyta suma nėra laikoma avansu ir turi būti grąžinta ieškovei, kadangi, nutraukus Sutartį ir minėtą pinigų sumą palikus atsakovei, atsakovė nepagrįstai praturtėtų. Susidarytų neleistina situacija, kuomet būtų nustatomos neprotingo dydžio netesybos, kurias draudžia CK 6.73 straipsnis ir 6.258 straipsnio 3 dalis.
11. Atsakovė BUAB ,,SAL9B“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Tvirtino, kad ieškovė neįrodė suklydimo sudarant sandorį fakto, suklydimo esmingumo bei to, kad atsakovė tyčia suklaidino ieškovę.
12. Atsakovė paaiškino, kad 2015 m. vasario 12 d. UAB ,,Financial Figures“ pateikė atsakovei bei įkaito turėtojui AB SEB bankui rašytinį pasiūlymą įsigyti atsakovės turtą už 1 744 382 Eur šiomis sąlygomis: pirma, turtą pirktų UAB ,,Financial Figures“ priklausanti UAB ,,Idimena“ (buvęs ieškovės pavadinimas); antra, 100 000 Eur būtų sumokėta per 1 mėnesį nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos; trečia, likusi 1 644 382 Eur suma būtų sumokama per 3 mėnesius nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos. Kreditoriai pritarė pasiūlymui parduoti atsakovės turtą už ne mažesnę nei 1 744 382 Eur kainą.
13. Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su perkamu objektu ir tą galėjo padaryti dar iki sumokėdama 100 000 Eur sumą. 2015 m. vasario 27 d. šalys sudarė ginčo sutartį, prie kurios buvo pridėti 6 priedai (įgaliojimas, kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2, NTR išrašas, AB SEB banko raštas dėl hipotekos ir įkeitimo atsisakymo, turto perdavimo-priėmimo akto forma). 2015 m. kovo 27 d. ieškovė pagal Sutartį sumokėjo 100 000 Eur sumą. 2015 m. kovo 2 d. šalys pasirašė dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ieškovei buvo perduota: 1) techninio projekto skaitmeninis variantas; 2) nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos kopija; 3) statybos leidimo originalas; 4) nuolatinės statybų komisijos posėdžio protokolo kopija; 5) administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Projekto bendrieji statinio rodikliai; 6) sutarties dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties originalas; 7) žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo susitarimo kopija; 8) žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo susitarimo kopija; 9) pastato raktai. Šis dokumentų perdavimo–priėmimo aktas paneigia ieškovės teiginius, kad ji tik 2015 m. balandžio 3 d. gavo galimybę susipažinti su Statybos leidimu ir Nuomos sutartimi.
14. Atsakovė pažymėjo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, ji nepardavinėjo Statybos leidimo, Techninio projekto, teisės būti statytoju ar nekilnojamojo turto plėtros projekto. Iš varžytynių protokolo matyti, kad buvo parduodamas nekilnojamasis turtas bei žemės sklypo nuomos teisė. Jei būtų pardavinėtas investicinis nekilojamojo turto plėtros projektas, atsakovė būtų turėjus pareikšti ir garantuoti ieškovei, kad parduodamas 2007 metais rengtas techninis projektas atitinka 2015 metų aktualijas, teisės aktų reikalavimus, statybines naujoves ir pan. Taip pat atsakovė būtų turėjusi pareikšti ir garantuoti, kad Statybos leidimas yra galiojantis ir nėra techninių kliūčių jį įgyvendinti, tačiau tokių sąlygų Sutartyje nėra.
15. Sutarties 5.3 punktu šalys sulygo, kad tuo atveju, jei ieškovė uždelsia visos ar dalies turto kainos mokėjimą, tai Sutartis laikoma nutraukta. Nutraukus Sutartį 2.2.2. punkto pagrindu, ieškovės sumokėta pagal Sutarties 2.2.1. punktą suma lieka atsakovei. Kadangi ieškovė nesumokėjo atsakovei likusios turto kainos dalies, Sutartis nustojo galioti, o atsakovei liko 100 000 Eur suma. Sutarties 5.6. punktu šalys taip pat užtikrino, kad visos Sutartyje numatytos netesybos ir palūkanos yra pripažįstamos teisingomis bei nedidelėmis ir sutinka, kad jos nebūtų mažinamos, nepriklausomai nuo to, ar dalis prievolės yra įvykdyta. Taip pat šalys patvirtino, kad netesybų ir palūkanų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusios šalies patirtų nuostolių per atitinkamą laikotarpį suma, kuria kita šalis kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl sutarties pažeidimo, nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei BUAB ,,SAL9B“ iš ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ 2 689,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl esminio suklydimo, todėl netenkino ieškinio reikalavimų pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad iš ginčo Sutarties teksto, t. y. Sutarties 1.1 punkto, aiškiai matyti, jog ginčijamu sandoriu buvo parduotas atsakovei nuosavybes teise priklausantis prekybos pastatas su administracinėmis, sandėlio ir gamybinėmis patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kartu su valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teise. Nors atsakovė įrodinėjo, kad ginčijama Sutartis ir jos objektas turėtų būti aiškinama plečiamai, tačiau, teismo vertinimu, iš Sutarties turinio nėra galimybės spręsti, jog iš tiesų buvo parduodami ne konkretūs statiniai, esantys valstybinėje žemėje, ir šios žemės nuomos teisė, bet teisė būti statytoju, nekilnojamojo turto vystymo projektas, ar pan.
18. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovei buvo žinoma ir suprantama, ką ji perka, patvirtina aplinkybė, jog prieš tai atsakovei priklausantį turtą kartu su žemės sklypo nuomos teise kreditorių sprendimu buvo bandoma parduoti varžytynėse. Iš varžytynių protokolo matyti, kad buvo pardavinėjamas nekilnojamasis turtas bei žemės sklypo nuomos teisė. 2015 m. sausio 9 d. siūlyme įkaito turėtojui taip pat siūloma perimti įkaitą – varžytynėse neparduotą įkeistą turtą: prekybos pastatą su administracinėmis, sandėlio ir gamybinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (kiemo aikštelė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teise. Jokio siūlymo parduoti Statybos leidimą ar kt. teikiama nebuvo.
19. Teismas sutiko su atsakove, kad tuo atveju, jeigu ji būtų siekusi parduoti investicinį nekilojamojo turto plėtros projektą, atsakovės pareiškimai ir garantijos, nustatytos Sutartyje, būtų kitokios. Atsakovė būtų turėjusi pareikšti ir garantuoti ieškovei, kad parduodamas Techninis projektas, kurio parengimo laikas yra 2008 metai, ar Statybos leidimas, išduotas 2008 metais, atitinka 2015 metų aktualijas, teisės aktų reikalavimus, statybines naujoves ir pan. Atsakovė taip pat būtų turėjusi pareikšti ir garantuoti, kad Statybos leidimas yra galiojantis ir nėra techninių kliūčių jį įgyvendinti, tačiau Sutartyje tokių nuostatų nėra.
20. Teismo nuomone, dar iki pinigų pervedimo momento, t. y. iki 2015 m. kovo 27 d., ieškovė, veikdama kaip protingas ir atidus ūkio subjektas, norėdama, kad pasirašytas sandoris sukeltų juo siekiamus teisinius padarinius, būtų išreiškusi savo priekaištus dėl sandorio objekto atsakovei, tačiau to nepadarė. Tai, kad ieškovei iki sandorio sudarymo momento buvo žinoma tiek techninė ginčo objekto dokumentacija, tiek techninio projekto trūkumai, teismo vertinimu, patvirtina ir aplinkybė, jog 2015 m. vasario 12 d. ieškovės atstovo atsakovei pateiktame komerciniame pasiūlyme buvo užsimenama apie naujo techninio projekto rengimo arba esamo techninio projekto korektūros darbus.
21. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra profesionalė nekilnojamojo turto vystymo projektų srityje, todėl nėra pateisinama, kad ji iki sandorio sudarymo nesiėmė visų įmanomų priemonių, jog išsamiai susipažintų su perkamu objektu. Teismo nuomone, ieškovė, elgdamasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, pati turi prisiimti su tuo susijusią riziką.
22. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė ją tyčia suklaidino, todėl netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra profesionalė nekilnojamojo turto vystymo projektų srityje, į tai, kad Techninis projektas ir Statybos leidimas buvo viešai prieinami, bei įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, teismas darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su visa įsigyjamo objekto lydimąja dokumentacija, nei kad šios galimybės ji apskritai neturėjo. Be to, Sutarties 3.4. punktas, kuriame numatyta, jog šalys susitaria, kad pirkėjas, sumokėjęs Sutarties 2.2.1. punkte nurodytą turto kainos dalį, įgyja teisę rengti techninį projektą arba koreguoti esamą Techninį projektą, patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma visa faktinė su ginčo objektu susijusi informacija.
23. Atmetęs ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus taikyti restituciją ir priteisti žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino lingvistinį sutarties aiškinimo metodą, neįvertino visų nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu nukrypo nuo nuoseklioje teismų praktikoje suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių, kas sąlygojo ir klaidingas skundžiamame sprendime padarytas išvadas dėl Sutarties objekto.
2. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Sutarties šalys susitarė tik dėl statinių ir teisių pagal Nuomos sutartį pirkimo–pardavimo. Nors Sutartyje pirkimo–pardavimo objektu konkrečiai nebuvo įvardintas statytojo teisių ir pareigų pagal 2008 m. vasario 22 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS/68/07-1556 pirkimas–pardavimas, tačiau iš visų aplinkybių (Sutarties 3.4 punkto, pagal kurį, tik sumokėjusi Sutarties 2.2.1. punkte nurodytą sumą, ieškovė įgyja teisę susipažinti su Techniniu projektu ir Statybos leidimu; to, kad pagal Statybos leidimą statytojas turi teisę griauti perkamus statinius ir vietoj jų statyti administracinį pastatą; kad Statybos leidimo aiškinamajame rašte konstatuota, jog naujas administracinis pastatas projektuojamas vietoj esamo pastato ir kiemo statinių; kad Sutarties dalyku buvęs nekilnojamasis turtas buvo stipriai nusidėvėjęs ir netinkamas naudoti pagal paskirtį, bei to, kad poreikio naudoti įsigyjamus statinius ieškovė niekada nebuvo išreiškusi) matyti, kad iš tikrųjų Sutartis buvo sudaryta ne tiek dėl nekilnojamųjų daiktų (statinių) ir valstybinės žemės nuomos teisių įsigijimo, kiek dėl galimybės statyti naują administracinį pastatą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Ginčo nekilnojamojo turto perdavimas būsimam statytojui buvo skirtas tik sudaryti sąlygas tam.
3. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės nesąžiningumo. Sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos išsamiai susipažinti su įsigyjamu objektu. Pagal Sutarties 3.4 punktą tik sumokėjusi Sutarties 2.2.1 punkte nurodytą sumą, t. y. 100 000 Eur, ieškovė įgijo teisę susipažinti su parengtu Techniniu projektu ir Statybos leidimu, nors statytojo teisių pagal minimą statybos leidimą įgijimas ir buvo pagrindinis Sutarties tikslas. Pasinaudodama minėtu Sutarties 3.4 punktu, atsakovė sąmoningai nuslėpė ieškovės apsisprendimui sudaryti Sutartį esminę reikšmę turinčią informaciją ir taip pažeidė sąžiningumo ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose imperatyvą. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį būtent pardavėjui tenka pareiga garantuoti pirkėjui perduodamų daiktų kokybę, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neinformavo apie Sutarties objekto trūkumus, kurie nebuvo akivaizdūs. Nors pirmosios instancijos teismas ir akcentavo, kad pati ieškovės elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, tačiau teisės aktai nenumato pirkėjui pareigos iki sutarties sudarymo tikrinti įsigyjamo turto kokybę (CK 6.337 straipsnis).
4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančias aplinkybes, susijusias su apsimestinės sutarties su UAB „Saltesta“ dėl automobilių stovėjimo vietų suteikimo (rezervavimo) sudarymu ir nutraukimu.
5. Ieškovė apie Sutarties objekto – statybos leidimo Nr. NS/68/07-1556 – netinkamą kokybę sužinojo tik sudariusi ginčo Sutartį ir sumokėjusi atitinkamą kainos dalį, todėl laikytina, kad ieškovė patyrė 100 000 Eur nuostolius. Atitinkamai ieškovė turėjo teisę nutraukti Sutartį dėl jos dalyko esminių trūkumų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
6. Neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas sąlygojo netinkamas faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės sužinojimu apie Statybos leidimo trūkumus, vertinimas. Statybos leidimas ieškovei buvo pateiktas ir pastaroji galėjo jį įvertinti tik po Sutarties 2.2.1 punkte nustatytos kainos dalies, t. y. 100 000 Eur, sumokėjimo. Tik susipažinus su Statybos leidimo techniniu projektu buvo konstatuota, kad jis realiai yra neįgyvendinamas. Apie tai ieškovė negalėjo žinoti iki Sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai yra teisinis pagrindas Sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 190 straipsnis) ar apgaulės (CK 1.91 straipsnis).
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė BUAB ,,SAL9B“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas Sutarties nuostatas aiškino taip, kaip tai numato įstatymai (CK 6.193 – 6.195 straipsniai) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo bei aiškinimo praktika, t. y. atsižvelgdamas į Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę, jos tikslus, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl Sutarties sudarymo, šalių elgesį po jos sudarymo bei kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo tik mažą dalį faktinių aplinkybių, praleisdama atsakovės bandymo parduoti turtą varžytynėse etapą, atsakovės siūlymą įkaito turėtojui AB SEB bankui perimti varžytynėse neparduotą turtą, ieškovės derybų su atsakove bei AB SEB banku eigą, pačios apeliantės atsakovei teiktą komercinį pasiūlymą (jo turinį) ir kt. Minėtų aplinkybių visetas patvirtina apeliantei nepalankias išvadas - kad atsakovė niekada niekam nepardavinėjo statytojo teisių, investicinio ar verslo projekto ir Statybos leidimo ar Techninio projekto, o pati ieškovė komerciniu pasiūlymu pageidavo įsigyti tai, ką atsakovė pardavinėjo varžytynėse – nekilnojamąjį turtą su žemės sklypo nuomos teise. Palyginus ikisutartinių santykių aplinkybes pagrindžiančių įrodymų turinį su Sutarties sąlygomis, matyti, kad lygiai tas pats, ką atsakovė pardavinėjo varžytynėse ir siūlė perimti įkaito turėtojui, bei ką, kaip pageidaujamą įsigyti turtą, pati apeliantė nurodė Komerciniame pasiūlyme, buvo perkelta į Sutarties sąlygas. Sutarties 1.1. papunktyje aiškiai, suprantamai bei išsamiai yra aprašytas atsakovės parduodamas nekilnojamasis turtas bei žemės sklypo nuomos teisė. Jokių kitų dalykų atsakovė nepardavinėjo, o ieškovė nepirko. Techninis projektas bei Statybos leidimas ieškovei buvo perduotas be papildomo mokesčio (Sutarties 3.4. punktas). Sutarties sąlygų tarpusavio ryšys taip pat vienareikšmiškai įrodo nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties (CK 6.393 straipsnis), o ne teisių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą (CK 6.425 straipsnis).
2. Atsakovė yra bankrutavusi įmonė, kurios tikslas – pasiekti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytus tikslus, t. y. kiek įmanoma operatyviau bei už protingą kainą parduoti turimą įkeistą turtą (su įkeista nuomos teise) bei atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Būtent tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, atsakovė prieš Sutarties sudarymą turtą pardavinėjo varžytynėse, o vėliau sudarė Sutartį su ieškove. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kitus atsakovės Sutarties sudarymo tikslus. Iš ieškovės komercinio pasiūlymo turinio matyti, kad ir ieškovė siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Komercinis pasiūlymas, kiek tai susiję su Sutarties sudarymo tikslais, buvo per daug bendro pobūdžio, todėl nepatvirtina apeliantės teiginių, jog ji neva ketino vykdyti statybas išimtinai tik pagal esamą Techninį projektą ir Statybos leidimą. Byloje liudytojais apklausti Verslo skolų administravimo ir išieškojimo skyriaus vadovas G. G. bei Verslo skolų administravimo ir išieškojimo skyriaus specialistė J. P. taip pat nepatvirtino ieškovės teiginių, kad Sutarties sudarymo tikslas buvo statybos pagal esamą Techninį projektą bei Statybos leidimą vykdymas. Kadangi apeliantė nei ikisutartiniuose santykiuose, nei pačioje Sutartyje nenurodė jokių konkrečių ketinimų, kaltinti atsakovę, kad ji neatspėjo neva buvusio ieškovės ketinimo, būtų neteisinga, nepagrįsta bei nesąžininga. Statybos leidimas ir Techninis projektas Sutartyje minimi tik vieną kartą - Sutarties 3.4. punkte, kuriame numatyta, kad minėti dokumentai perduodami ieškovei nereikalaujant jokio papildomo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, jei apeliantės ketinimai būtų buvę ne nekilnojamojo turto įsigijimas, o tik statytojo teisių pirkimas pagal išduotą Statybos leidimą, tai Sutarties turinys būtų buvęs kitoks, be to, ir pačios apeliantė elgesys būtų buvęs kitoks.
3. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog atsakovė buvo nesąžininga. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. P. per internetinę duomenų kaupyklą „Dropbox“ buvo sudaręs sąlygas ieškovės atstovui T. J., kurio ieškovė net nekvietė į teismo posėdį kaip liudytojo, susipažinti su Sutarties objektu esančio turto projektine dokumentacija, Statybos leidimu, įvairia kita su turtu susijusia dokumentacija (raštais, sutartimis, NTR išrašais ir pan.). Tai, kad ieškovė turėjo prieigą prie „Dropbox“ patvirtina į bylą ieškovės pateikti dokumentai: 2008 m. sausio 6 d. atsakovės raštas bei Statybos leidimo aiškinamojo rašto, parengto UAB „Konstrukcijų projektai/UAB „Planas B“ išrašas, kurie nebuvo perduoti tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. kovo 2 d. pasirašytu dokumentų priėmimo–perdavimo aktu. Be to, su Statybos leidimu ir Techniniu projektu ieškovė galėjo nemokamai susipažinti ir nuvykusi į savivaldybę. Apeliantė bando įtikinti teismą ne tik verslo praktikai, bet ir elementariai logikai prieštaraujančiais teiginiais, kad Sutartį sudarė neva net nežinodama, kas parašyta Statybos leidime, ir kad neva neskaitytas Techninis projektas jai iš anksto tiko. Joks vidutinio atidumo bei apdairumo verslo subjektas, sudarydamas net 1 744 382 Eur vertės sandorį, nesutiktų sumokėti 100 000 Eur už tai, kad gautų galimybę susipažinti su viešai prieinamais dokumentais. Apeliantė nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė būtų atsisakiusi pateikti kokį nors dokumentą ar neleidusi apžiūrėti ginčo turto.
4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė ir UAB „Saltesta“ buvo sudariusi neva apsimestinį sandorį dėl 41 automobilių stovėjimo vietų suteikimo, kad UAB „Statybos procesų valdymas“ nustatė Techninio projekto akivaizdžius trūkumus, kad ieškovė neva nežinojo apie UAB „Saltesta“ raštą dėl automobilių stovėjimo vietų sutarties nutraukimo nuo 2008 m. sausio 6 d. Nei Statybos leidimas, nei Techninis projektas nebuvo Sutarties objektas, todėl net jei ir būtų nustatyti kokie nors Statybos leidimo ar Techninio projekto trūkumai, atsakovė neturėtų jokio pagrindo atsakyti už tai, ko nepardavė. Be to, apeliantės nurodomi Techninio projekto ir Statybos leidimo trūkumai yra pagrįsti tik prielaidomis, nes ieškovė pagal juos nieko nestatė, o komerciniame pasiūlyme apskritai buvo nurodžiusi apie naujo techninio projekto rengimą. Jokių įrodymų, kad Statybos leidimas (jo galiojimas) būtų įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, į bylą taip pat nebuvo pateikta. Apeliantė niekaip neįrodė ir teiginių, kad Sutartis dėl parkavimo vietų nuomos buvo apsimestinė.
5. Apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė buvo suklaidinta (CK 1.90 straipsnis) ar net apgauta (CK 1.91 straipsnis), grindžiamas nepagrįstu argumentu, kad susipažinti su Statybos leidimu ir Techniniu projektu ieškovė galėjo tik sumokėjusi 100 000 Eur, o Statybos leidimas ir Techninis projektas neįgyvendinami. Apeliantės teiginys dėl teisės susipažinti su dokumentais tik sumokėjus 100 000 Eur yra paneigtas anksčiau išdėstytais argumentais. Teiginys apie tariamai neįgyvendinamą Statybos leidimą taip pat turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kas nors kam nors būtų draudęs statyti pagal Statybos leidimą ar Techninį projektą. Be to, apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad iki pranešimo apie vienašališką Sutarties nutraukimą būtų bandžiusi kreiptis UAB „Panorama LT“ (buvęs pavadinimas – UAB „Saltesta“) dėl aikštelės nuomos sutarties 41 vietai ar didesniam automobilių parkavimo vietų skaičiui sudarymo.
6. Atsakovė visą laiką pardavinėjo tik turtą (tiek pirmose varžytynėse, tiek antrose varžytynėse), be to, siūlė įkaito turėtojui perimti varžytynėse nenupirktą turtą. Pati ieškovė komerciniame pasiūlyme pageidavo įsigyti taip pat tik turtą. Taigi jokių nesąžiningų ar apeliantę klaidinančių veiksmų atsakovė neatliko.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė.
27. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas netenkino ieškovės reikalavimo jos ir atsakovės sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 bei CK 1.91 straipsnių pagrindais, kartu atmesdamas ir išvestinius ieškinio reikalavimus dėl restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo.
28. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007;2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007).
29. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-602-684/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016).
30. Nagrinėjamo ginčo atveju svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl galimo apeliantės suklydimo (apgaulės), yra tarp šalių sudarytos Sutarties objekto vertinimas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl Sutarties objekto, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių ir nepagrįstai sprendė, jog Sutarties objektas yra tik statiniai ir valstybinės žemės sklypo nuomos teisė, o ne statytojo teisės ir pareigos pagal Statybos leidimą.
31. Kolegija, atmesdama šiuos apeliantės argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apie platesnės apimties, nei paminėtas Sutartyje, pirkimo objektą negalima spręsti nei iš pačios Sutarties turinio, nei iš kitų byloje esančių įrodymų. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Sutarties objektas buvo būtent toks, koks yra nurodytas Sutarties 1.1. punkte: pačios ieškovės atsakovei pateiktame 2015 m. vasario 12 d. komerciniame pasiūlyme dėl nekilnojamojo turto įsigijimo aiškiai apibrėžtas sandorio objektas, sutampantis su Sutarties objektu, o būtent – prekybos pastatas su administracinėmis, sandėlio ir gamybinėmis patalpomis, kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bei valstybinės žemės sklypo nuomos teisė (b. l. 71); turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodyta, koks turtas perduotinas pagal 2015 m. vasario 27 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, minėtas turtas sutampa su Sutarties 1.1. punkte nurodytu turtu (b. l. 80-81). Tuo tarpu Statybos leidimas ir Techninis projektas, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, minimi tik Sutarties 3.4. punkte, kuriame numatyta, kad minėti dokumentai perduodami ieškovei nereikalaujant už juos jokio papildomo užmokesčio. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, apeliantė nepateikia jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, patvirtinančių, kad tikrieji Sutarties šalių ketinimai sudarant Sutartį buvo kitokie. Taigi, apeliantės dėstomi argumentai dėl lingvistinio sutarties aiškinimo metodo suabsoliutinimo atmestini kaip nepagrįsti, papildomai pažymint, kad tai, jog įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, nereiškia, kad sutarties tekstas apskritai gali būti ignoruojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-686/2016).
32. Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pagal Sutarties 3.4. punktą tik sumokėjusi Sutarties 2.2.1. punkte nurodytą sumą ji įgijo teisę susipažinti su parengtu Techniniu projektu ir Statybos leidimu. Priešingai nei teigia apeliantė, Sutarties 3.4. punktas nenumato, kad ieškovė teisę susipažinti su parengtu Techniniu projektu ir Statybos leidimu įgyja tik sumokėjusi Sutarties 2.2.1. punkte nurodytą sumą. Minėtoje Sutarties nuostatoje aptartas tik pirkėjo teisės rengti arba koreguoti Techninį projektą įgijimas bei dokumentų originalų pateikimo pirkėjui (ieškovei) terminai, papildomai įtvirtinant Techninio projekto bei Statybos leidimo bei visų su jais susijusių teisių perdavimo pirkėjui neatlygintinumą. Nei aptariamoje, nei kitose Sutarties nuostatose nebuvo numatyta, kad pirkėja (ieškovė) su parengtu Techniniu projektu ir Statybos leidimu galės susipažinti tik po tam tikros sumos sumokėjimo. Į bylą taip pat nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė kaip nors trukdė ar apribojo apeliantės galimybę susipažinti su minėtais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino, išsamiai aptarė ginčijamame sprendime bei konstatavo, kad ieškovė, būdama protinga ir pakankamai apdairi, turėjo visas galimybes susipažinti su ginčo Sutarties objektu bei susijusiais dokumentais. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, jos apeliaciniu skundu nebuvo paneigtos. Kolegija taip pat pritaria atsakovės teiginiams, kad Sutarties 3.4 punkte nurodyta pirkėjo teisė rengti techninį projektą arba koreguoti esamą nepatvirtina apeliantės teiginių, jog sudarant Sutartį buvo siekiama įgyti statytojo teises būtent pagal esamą Techninį projektą ir jo pagrindu išduotą Statybos leidimą.
33. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė yra nekilnojamojo turto vystymo projektų srities profesionalė ir tai yra reikšminga vertinant galimą apeliantės suklydimą. Sutarties 4. 1. punktu apeliantė pareiškė ir užtikrino, kad ji atidžiai, rūpestingai ir profesionaliai susipažino su pardavėjo atskleistais, turtą apibūdinančiais, duomenimis, apžiūrėjo turtą bei dėl jo būklės ar kokybės pretenzijų neturi. Kadangi įrodymų, jog apeliantei buvo sudarytos kliūtys susipažinti su pirkimo objektu, į bylą nepateikta, laikytina, jog apeliantė išsamiai su pirkimo objektą sudarančia informacija galimai nesusipažino dėl savo pačios nepakankamo apdairumo, o tai reiškia, kad pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu nėra. Be to, nustačius, kad Techninis projektas ir Statybos leidimas nebuvo Sutarties objektu, darytina išvada, kad galimas apeliantės suklydimas dėl šių dokumentų turinio negali būti laikomas esminiu.
34. Atsakovės su UAB „Saltesta“ sudaryta sutartis dėl automobilių stovėjimo vietų suteikimo nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl teisėjų kolegija dėl apeliantės argumentų, susijusių su šios sutarties apsimestinumu, detaliau nepasisako. Nors, apeliantės vertinimu, ši sutartis galima patvirtina atsakovės apgaulės faktą, nustačius, jog Statybos leidimas nebuvo ginčijamo sandorio objektas, darytina išvada, jog šios sutarties vertinimas neturi įtakos apeliantės reikalavimų pagrįstumui.
35. Apeliantė taip pat remiasi Sutarties 5.5 punktu, numatančiu pardavėjo pareigą atlyginti nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ar Sutartyje numatytų patvirtinimų neatitikties tikrovei, tačiau, dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų, apeliantės teiginiai dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo iš atsakovės pusės (parduoto daikto trūkumų) laikytini nepagrįstais. Pagal Sutarties 5.3. punktą, nutraukus Sutartį pagal 2.2.2. punktą, pirkėjo sumokėta suma pagal Sutarties 2.2.1. punktą t. y. 100 000 Eur, lieka pardavėjui.
36. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovei iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 804,65 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29  d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei BUAB ,,SAL9B“ iš ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ 804,65 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė - Balynienė

Artūras Driukas

                                                                                                                                            Romualda Janovičienė