Civilinė byla Nr. 2A-228-565/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06570-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2022 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. P. ir H. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams J. S., R. P., H. A. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. birželio 3 d. UAB „GEOKSIS“ matininko J. M. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (toliau – ir Ieškovės planas), pagal kurį individuliai naudojamas plotas pažymėtas: J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), A1 indeksu 393 kv. m. plotas, kurį koordinačių sistemoje žymi taškai (duomenys neskelbtini); A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), C3 indeksu 511 kv. m. plotas, kurį koordinačių sistemoje žymi taškai (duomenys neskelbtini); H. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), B2 indeksu 816 kv. m. plotas, kurį koordinačių sistemoje žymi taškai (duomenys neskelbtini); bendrai naudojama bendraturčių J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo dalis, esanti po namu ir šalia namo, pažymėta D13 indeksu 180 kv. m. ploto, kurį koordinačių sistemoje žymi taškai (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškovė nurodė, jog kartu su atsakovais yra Žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovei priklauso 609/1900 Žemės sklypo dalys, atsakovei J. S. –  475/1900 dalys, atsakovei R. P. – 102/475 dalys, atsakovui H. A. – 102/475 dalys. Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir kiemo statiniai ieškovei ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ūkiniai pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams R. P. ir H. A.

3.       Ieškovė kreipėsi į UAB „GEOKSIS“ matininką J. M., kuris 2021 m. birželio 3 d. parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Ieškovės planas), kuriame atsakovams R. P. ir H. A. skirta naudotis B2 indeksu pažymėta 816 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, ieškovei skirta naudotis C3 indeksu pažymėta 511 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, atsakovei J. S. skirta naudotis A1 indeksu pažymėta 393 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, atsakovėms A. K. ir J. S. bendrai skirta naudotis D13 indeksu pažymėta 180 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis.

4.       Atsakovė J. S. su ieškiniu sutiko. Atsakovai R. P. ir H. A. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį.  

5.       Atsakovai R. P. ir H. A. prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko M. G. 2020 m. gruodžio 18 d. parengtą planą (toliau – ir Atsakovų planas).

6.       Atsakovai R. P. ir H. A. nurodė, kad Ieškovės planas pažeidžia atsakovų interesus, nes: 1) Ieškovės plane atstumas tarp taškų 26 ir 27 yra 4,45 m., Atsakovų plane atstumas tarp taškų 25 ir 24 yra 4,76 m. iki esamos tvorelės. Atsakovų plane taškas 25 sutampa su tašku 26 Ieškovės plane, tačiau Atsakovų plane skiriamoji riba tęsiasi iki esamo skiriamojo stulpelio, t. y. iki taško 24; 2) Ieškovės plane atkarpa 28-29 apribojama galimybė atsakovams apeiti jiems priklausantį ūkinį pastatą iš skiriamosios ribos (atkarpos 28-29) pusės. Atsakovų plane ši problema sprendžiama nubrėžiant analogišką skiriamąją ribą (atkarpa 23-22) lygiu atstumu tarp ieškovės šiltnamio ir atsakovų ūkinio pastato; 3) ieškovės plane taškais 29, 30, 10, 9, 8 apribota teritorija, skirta naudotis atsakovams, yra šlaitas, kurio faktiškai nenaudoja nei viena iš šalių. Be to, ši teritorija ir pagal savo formą pripažintina kaip nefunkcionali praktinio panaudojimo požiūriu. Atsakovų plane ši problema sprendžiama nustatant minėtoje dalyje skiriamąją ribą taškais 22, 21, 20, 15, taip suformuojant racionalesnę naudojimosi tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal Ieškovės planą, pagal kurį individuliai naudoti skirta: J. S.– A1 indeksu pažymėtas 393 kv. m. plotas, kurį žymi taškai (duomenys neskelbtini); A. K. – C3 indeksu pažymėtas 511 kv. m. plotas, kurį žymi taškai (duomenys neskelbtini); H. A. ir R. P. – B2 indeksu pažymėtas 816 kv. m. plotas, kurį žymi taškai (duomenys neskelbtini), bendram J. S. ir A. K. naudojimui skirtas 180 kv. m. plotas, esantis po namu ir šalia namo, pažymėtas D13 indeksu,  kurį žymi taškai (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1.                      ginčas kilo, nes pradiniai atsakovai tvora užtvėrė ieškovės naudojamą Žemės sklypo dalį, t. y. tarp bendraturčių jau egzistavo naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą, kadangi susiklosčiusi tvarka buvo pakeista pradiniams atsakovams tvora užtvėrus Žemės sklypo dalį, kurią naudojosi ieškovė. Byloje yra pateiktas 1992 m. rugsėjo 16 d. pareiškimas dėl Žemės sklypo išpirkimo ir jo priedas, jame pateikta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, iš kurios matyti, jog per Žemės sklypo vidurį buvo tiesi linija, skirianti ieškovės ir pradinių atsakovų naudojamas Žemės sklypo dalis. Nusistovėjusią tvarką, užtveriant tvorą, ėmė keisti pradiniai atsakovai;

7.2.                      ieškovė su paskutiniu patikslintu ieškiniu pateikė pakoreguotą Ieškovės planą, pagal kurį atstumas tarp taškų 26 ir 27 yra 4,76 m, ir šis atstumas sutampa su atstumu Atsakovų plane tarp taškų 25 ir 24;  

7.3.                      teismas atmetė atsakovų argumentus, jog Ieškovės planas pažeidžia atsakovų interesus, kadangi pagal šį planą jie negalės prieiti prie ūkinio pastato iš visų pusių, ir jiems tam yra reikalingas bent 40 cm atstumas, esantis iš ūkinio pastato sienos pusės, kuri ribojasi su ieškovės naudojama Žemės sklypo dalimi. Teismas sprendė, jog tai yra atsakovų gynybinė pozicija, nes atsakovai patys yra tvora užsitvėrę galimybę prieiti prie ūkinio pastato sienos, kuri ribojasi su ieškovės naudojama Žemės sklypo dalimi;

7.4.                      Atsakovų plane taškais 22, 21, 20 pažymėta atsakovams naudoti skiriama Žemės sklypo dalis, kurią iki šiol prižiūrėjo ieškovė. Taip nukrypta nuo 1992 m. rugsėjo 16 d. naudojimosi Žemės sklypu plano, ir užimama Žemės sklypo dalis, kuri visą laiką buvo naudojama, prižiūrėta ir sutvarkyta ieškovės, dėl to būtų nesąžininga ieškovei siūlyti pradėti naudotis apleistu šlaitu;

7.5.                      ieškovės pateikta Žemės sklypo naudojimosi tvarka geriau išsaugo nusistovėjusią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, geriau suderina šalių poreikius. Nėra svarių argumentų, dėl kurių ieškovei reikėtų apsunkinti galimybę naudotis šiltnamiu ar pradėti naudotis apleistu šlaitu.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8.       Atsakovai R. P. ir H. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal Atsakovų planą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.                      teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausia turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esanti žemės sklypo dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį;

8.2.                      gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų techninės priežiūros reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal šį statybos techninį reglamentą dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Tai reiškia, kad įgyvendinti gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinius, įtvirtintus šio statybos techninio reglamento 12, 13, 14 ir kituose punktuose, tenka statinių savininkui. Nesant galimybės apeiti pastatą, šių uždavinių įgyvendinimas ne tik pasunkėtų, bet gali sukelti naujus konfliktus tarp ieškovės ir atsakovų;

8.3.                      pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų argumentus, jog Ieškovės planas pažeidžia atsakovų interesus, kadangi jie negalės prieiti prie Žemės sklype esančio ūkinio pastato iš visų pusių, ir tam reikalingas bent 40 cm atstumas,  nurodydamas, jog atsakovai patys yra tvora užsitvėrę galimybę prieiti prie ūkinio pastato sienos, kuri ribojasi su ieškovės naudojama Žemės sklypo dalimi, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių priežiūrą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl būtinumo tokio pobūdžio bylose nustatyti, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį bei taikytinus statybos techninius reglamentus;

8.4.                      nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pirmiausia atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 491.3 punkte nustatyta, kad formuojant ir (ar) pertvarkant žemės sklypą: 491.3.1 žemės sklypas turi būti stačiakampio arba artimos jam keturkampės formos žemės sklypas turėtų bent dvi lygiagrečias kraštines arba bent vieną statų kampą, kiti kampai ne smailesni nei 60°), išskyrus atvejus, kai: 491.3.1.1 žemės sklypas yra kvartalo kampe ar pakraštyje; 491.3.1.2 žemės sklypas ribojasi su žemės reljefo formomis, paviršiniais vandens telkiniais, želdynais, antropogeniniais komponentais ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais; 491.3.2 atskiro konkretaus žemės sklypo forma turėtų atitikti bendros kvartalo funkcinės ir kompozicinės struktūros dėsningumus (rekomenduojama ne mažiau kaip 50 proc. kvartale esančių ir formuojamų žemės sklypų skirti tokiai pačiai veiklai, planuoti juos panašios formos ir ploto). Šis reikalavimas netaikomas formuojant žemės sklypus esamų statinių ar įrenginių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį ir (ar), kai formuojamas žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais; 491.3.3 žemės sklypo ilgosios kraštinės aukščių perkritimas neturėtų viršyti 12°; 491.3.4 žemės sklypo ilgosios ir trumposios kraštinės santykis turėtų atitikti racionalią proporciją, nurodytą 4 priede. Žemės sklypas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje, Žemės sklypo plotas – 19 arų, t. y., nuo 4 arų ir daugiau;

8.5.                      pagal Ieškovės planą atsakovams skirto naudotis Žemės sklypo dalies forma yra „r“ raidės formos, kurios viršutinės horizontaliosios dalies plotis yra 6,9 m, ilgosios kraštinės ilgis – 42,69 m. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, pagal Ieškovės planą skirdamas atsakovams „r“ raidės formos sklypo dalį, neatsižvelgė į reikalavimus, kad Žemės sklypo dalis turi būti stačiakampio arba artimos jam keturkampės formos, taip pat, skirdamas atsakovams Žemės sklypo dalį, kurio trumposios ir ilgosios kraštinės santykis yra 6,9/42,69 arba ~ 1:6, neatsižvelgė į reikalavimus, kad šis santykis turi būti nuo 1:1 iki 1:3.

9.       Ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      atsakovų nurodomas motyvas – neva atsakovai negalės prižiūrėti ūkinio pastato (atsakovai net nenurodo konkretaus pastato) yra absoliučiai nepagrįstas, nes daugiau negu pusę amžiaus trunkančios faktinės naudojimosi Žemės sklypu tvarkos metu tokio ginčo tarp bendraturčių niekada nebuvo;

9.2.                      apeliacinis skundas grindžiamas naujais argumentais, kurie niekada nagrinėjamoje byloje nebuvo nurodyti, t. y. teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo tvarka“ statinio priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Atsižvelgiant į tai, atsakovai nurodo, kad, nesant galimybių apeiti ūkinį pastatą, reglamente statinio savininkui iškeltų uždavinių įgyvendinimas ne tik pasunkėtų, bet gali sukelti naujus konfliktus tarp ieškovės ir atsakovų. Ieškovė nurodo, jog šiuo atveju tai nėra „naujas statinys“, todėl jam negali būti taikoma „Naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo tvarka“. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1940 m. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam bendrasavininkui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Akivaizdu, kad atsakovams yra užtikrintas priėjimas iš jų sklypo dalies prie viso ūkinio pastato, iš atsakovų sklypo dalies yra ir durys, per kurias patenkama į ūkinį pastatą, jie tokiu būdu pastatu naudojasi nuo 1963 m., tai patvirtino V. A. 2013 m. balandžio 10 d. atsiliepime. Be to, atsakovai net neginčija teismo išvados, kad laisva valia „atsakovai patys yra tvora užsitvėrę galimybę prieiti prie pastato sienos, kuri ribojasi su ieškovės naudojama Žemės sklypo dalimi“;

9.3.                      pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, svarbi reikšmė skiriama nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kuri gali būti keičiama, tik jeigu dėl to pateikiami svarūs argumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Ieškovės planas yra labiausiai atitinkantis visų bendraturčių interesus, nes jis iš esmės atitinka ilgus metus, t. y. nuo 1964 m., tarp šalių susiklosčiusią faktinę naudojimosi Žemės sklypu tvarką, šalių lygiateisiškumo bei bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Atsakovų planas tarp bendraturčių vienareikšmiškai sukurtų naujus ginčus, nes iš esmės keistų ieškovės naudojamą, prižiūrėtą ir sutvarkytą Žemės sklypo dalį, kuri turėtų aiškintis ir galimai ginčytis dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo su kita bendraturte J. S.. Be to, reikėtų naikinti tvoras, perstatyti šiltnamį, naujai išdirbti žemę, kas garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)) sulaukusiai ieškovei būtų ne tik nepatogumas, o ir neįmanoma įgyvendinti užduotis tiek fiziškai, tiek finansiškai;

9.4.                      Žemės sklypas yra suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Atsakovai niekada nekėlė klausimo, kad Žemės sklypas yra suformuotas netinkamai, todėl apeliacijoje keliamas naujas argumentas vertintinas kaip siurprizinis. Žemės sklypas yra suformuotas pagal poįstatyminiuose aktuose numatytus reikalavimus, išorinės Žemės sklypo ribos atitinka suformuotas ir įregistruotas Žemės sklypo ribas, yra gražios beveik keturkampio formos. Nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta ir Žemės sklypo forma nesikeičia. 

10.       Atsakovė J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimu sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kartu su atsakovais yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) bendraturčiai. Ieškovei priklauso 609/1900 Žemės sklypo dalys, atsakovei J. S. – 475/1900 dalys, atsakovei R. P. – 102/475 dalys, atsakovui H. A. – 102/475 dalys. Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir kiemo statiniai ieškovei ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ūkiniai pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams R. P. ir H. A. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atidalino atsakovams R. P. ir H. A. iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo patalpas, UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ 2018 metų projekte Nr. AIRPRO-17-038-P-BD pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini).

14.       Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal 2021 m. birželio 3 d. UAB „GEOKSIS“ matininko J. M. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Ieškovės planas), atsakovai prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal  matininko M. G. 2020 m. gruodžio 18 d. parengtą planą (Atsakovų planas). Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. spalio 15 d. sprendimu nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal Ieškovės planą. Atsakovai R. P. ir H. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal Atsakovų planą. 

15.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausia turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esanti žemės sklypo dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, taip pat turi nustatyti, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį.

16.       Šie bendro pobūdžio apeliacinio skundo argumentai konkrečiai nesiejami su skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumu. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atidalino atsakovams R. P. ir H. A. iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo patalpas, UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ 2018 metų projekte pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini). Tiek Ieškovės plane, tiek Atsakovų plane atsakovams R. P. ir H. A. skirta naudotis 816 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis atitinka atsakovų dalį bendrojoje dalinėje Žemės sklypo nuosavybėje. Tiek Ieškovės plane, tiek Atsakovų plane atsakovams skirta naudotis Žemės sklypo dalis, esanti po gyvenamuoju namu, yra identiškos konfigūracijos ir ploto ir apima tik atsakovams atidalintą gyvenamojo namo dalį.

17.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad, nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal Ieškovės planą, yra pažeisti negyvenamųjų pastatų techninės priežiūros reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, o konkrečiai, atsakovai negalės tinkamai prižiūrėti ūkinio pastato, kurį apeiti iš visų pusių trukdo prie pat šio pastato sienos esanti tvora, pagal Ieškovės planą skirianti ieškovės ir atsakovų naudojamas Žemės sklypo dalis.

18.       Atsakovai R. P. ir H. A. apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad „atsakovai patys yra užsitvėrę galimybę prieiti prie pastato sienos, kuri ribojasi su ieškovės naudojama žemės sklypo dalimi“. Kad tvorą (kuri pagal Ieškovės planą atskiria ieškovei ir atsakovams skirtas naudotis Žemės sklypo dalis ir prie kurios yra atsakovams priklausantis ūkinis pastatas) 1994 m. pastatė pradinis atsakovas V. A. (iš kurio atsakovai R. P. ir H. A. paveldėjo Žemės sklypo dalį), nurodyta V. A. atsiliepime į 2013 m. pareikštą pradinį ieškinį dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.

19.       Be to, pradinis atsakovas V. A. priešieškiniu į 2013 m. pareikštą pradinį ieškinį prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geo planum“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Kaip matyti iš prie priešieškinio pridėto UAB „Geo planum“ parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, V. A. skirtoje naudotis Žemės sklypo dalyje esantis ūkinis pastatas taip pat viena siena ribojasi su tvora, skiriančia V. A. ir ieškovei skirtas naudotis Žemės sklypo dalis. Taigi, atsakovams R. P. ir H. A. priklausančio ūkinio pastato viena siena jau daugelį metų ribojasi su tvora, skiriant ieškovės ir atsakovų naudojamas Žemės sklypo dalis, šią faktinę situaciją sukūrė pradinis atsakovas V. A., ir nei V. A., nei atsakovai nenurodė konkrečių atvejų, kai tvora trukdė tinkamai prižiūrėti ūkinį pastatą.

20.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustačius Žemės sklypo naudojimosi tvarką, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 491.3 punktas. 

21.       Pažymima, kad pagal Atsakovų planą, pagal kurį atsakovai R. P. ir H. A. apeliaciniu skundu prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, tiek ieškovei (kartu su atsakove J. S.), tiek atsakovams skirtos naudotis Žemės sklypo dalys yra beveik identiškos kaip ir Ieškovės plane, t. y., Žemės sklypo dalių forma ir kraštinių ilgių santykiai, nurodyti Atsakovų plane, neatitinka atsakovų nurodytų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 491.3 punkto nuostatų.

22.       Be to,  pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 1, 2 punktus, taisyklės taikomos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams, kai šie projektai rengiami šiais atvejais: kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami; kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai; kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui.

23.       Taigi, apeliaciniame skunde nurodytos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nėra taikomos rengiant Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (planus).

24.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, atsakovų bylinėjimosi išlaidos atsakovams nekompensuojamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatei 1 452 Eur. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisiamos šios išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. P. ir H. A. lygiomis dalimis ieškovės A. K. naudai 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos       Rūta Burdulienė

                                                                                                                               Jadvyga Mardosevič

                                                                                                                                    Rosita Patackienė