Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-04-22][nuasmeninta nutartis byloje][T-449-486-2021].docx
Bylos nr.: T-449-486/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareiškėjas
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)

?Baudžiamoji byla Nr

                   Nuorašas

                   Byla Nr. T-449-486/20121

                                                                                                        Proceso Nr. 1-07-0-00019-2020-2

                   Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14

 (S)

                   

                   img1

 

VILNIAUS miesto apylinkės TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

 

      Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

 

      Teismas  

 

n u s t a t ė :

 

                  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsniu, paskirta laivės atėmimo bausmė M. J. sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

                  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Panevėžio apylinkės teismo 2018-03-08 nutartimi, kuria subendrinti Panevėžio apylinkės teismo 2017-11-03, 2017-08-03 nuosprendžiai ir 2017-07-11 baudžiamasis įsakymas, paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalies 8 mėnesių ir 13 dienų, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

                  Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Panevėžio apylinkės teismo 2018-03-08 nutartimi, kuria subendrinti Panevėžio apylinkės teismo 2017-11-03, 2017-08-03 nuosprendžiai ir 2017-07-11 baudžiamasis įsakymas, paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalies 8 mėnesių ir 13 dienų, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Panevėžio apylinkės teismo 2018-03-08 nutartimi, kuria subendrinti Panevėžio apylinkės teismo 2017-11-03, 2017-08-03 nuosprendžiai ir 2017-07-11 baudžiamasis įsakymas, paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalis – 3 mėnesiai ir 17 dienų laisvės atėmimo ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolika) mėnesių ir 17 dienų.

                  Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Tarnyba) prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš M. J. priteisti valstybės naudai 76,50 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

      Kadangi teismo nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. J., nes Tarnybos prašymas teisme buvo gautas jau išnagrinėjus baudžiamąją bylą, todėl šis klausimas turi būti išspręstas papildomai. 

                  Prašymas netenkintinas.

      Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbu įvertinti ir kaltu pripažįstamo asmens turtinę padėtį.

      Pažymėtina, jog tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. 

                  Teismas pažymi, kad šiuo atveju Tarnyba buvo paskyrusi advokatą S. N. ginti M. J. interesus teismui nustačius jo dalyvavimą būtinu (BK 51 straipsnio 2 dalis), nes kaltinamasis M. J. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

      Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš M. J. šiuo atveju nėra pagrindo.

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

       Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. J.

       Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                       (parašas)

 

Nuorašas tikras

Teisėjas                                                                                                               Jeugenijuš Jaglinski

 


Paminėta tekste:
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • BPK
  • BPK 44 str. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu
  • BK 51 str. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos