Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-360/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56762-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. M. gynėjui advokatui Pranui Rimgaudui Mickui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. S. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams su užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta; laiduotoja I. S. įpareigota per 14 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą; V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, be to, iš V. M. konfiskuota transporto priemonė „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas V. M. pripažintas kaltu, kad  2018 m. lapkričio 29 d. apie 00 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Palangos m., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2016 m. lapkričio 2 d. redakcija) 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio).

2.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir V. M. pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. S. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams su užstatu ir, baudžiamąją bylą jam nutraukus, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

2.1. Nurodo, kad teismas, nustatydamas vos 1 (vienerių) metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Uždraudžiant V. M. vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, nebuvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek ir paties V. M. asmenybę, neatsižvelgta į tai, kad analizuojamu atveju V. M. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardintos aplinkybės V. M. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina, todėl baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tik tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas neproporcingas bausme siekiamiems tikslams įgyvendinti. Įvertinant tai, kad teise vairuoti transporto priemones įprastai naudojamasi kasdienėje veikloje, darbo tikslais, atliekant buities darbus, ilgesnis terminas, per kurį galimybė naudotis šia teise bus apribota, sudaro pagrindą tikėtis, jog asmuo tinkamai įvertins savo priešingus teisei veiksmus, padarys reikiamas išvadas, ir tai padės užtikrinti bausmei keliamų prevencinių tikslų įgyvendinimą.

2.2. Vertinant pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės - teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimas naudotis specialia teise - numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

2.3. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste - analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, kad V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. V. M. buvo nustatytas sunkus girtumas (2,65 promilės), daugiau nei 6 kartus viršijantis leistiną normą, jis vairavo gyvenvietėje, ir nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais V. M. veiksmais (automobilio vairavimu, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis) padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika - automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio - gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. V. M. anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai atitinkamai charakterizuoja V. M. kaip nedrausmingą eismo dalyvį. Vertinant V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Būtina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji - nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas). Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus V. M. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui yra tinkama ir proporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti V. M. atsakomybę (paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Administracinių nusižengimų kodekse už vairavimą neblaiviam su mažesniu girtumo laipsniu numato griežtą atsakomybę su griežtomis poveikio priemonėmis, o šiuo atveju, taikant neadekvačias nusikalstamai veikai baudžiamojo poveikio priemones, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudaromos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Darant šią išvadą, nepaisant skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartų V. M. asmenybę iš esmės teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, būtina įvertinti ir tai, kad jis jau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018 ir kt).

2.3. Įvertinus tiek aukščiau išdėstytas V. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartas V. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taikytina 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

3. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas V. M. ir jo gynėjas advokatas atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, atsižvelgti į individualią situaciją.

4.       Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuos baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. M. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju prokuroro apeliacinis skundas yra pagrįstas.

6.       Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

7.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, savo sprendimą V. M. skirti uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam vienerių metų terminui, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, dėl darbo pobūdžio jam reikalinga specialioji teisė. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad uždraudžiant V. M. vairuoti transporto priemones minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui, nebuvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios tiek V. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek ir jo  asmenybę.

8.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijęs 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; jo kraujyje buvo nustatyta 2,76 promilės etilo alkoholio (girtumas, atitinkantis sunkų). Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, V. M. stipriai apsvaigęs nuo alkoholio automobilį vairavo esant snieguotai kelio dangai (tai matoma iš įvykio vietos apžiūros protokolo), tamsiu paros metu, taigi iš esmės sudėtingomis eismo sąlygomis, miesto teritorijoje, kartu su juo vyko ir keleivė, kaip pažymėjo pareigūnas tarnybiniame pranešime, V. M. iš pradžių teigė alkoholio nevartojęs. Neabejotina, jog sunkaus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl dėmesingai ir saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje būna sudėtinga, visiškai realu, jog vairuotojas gali nebepajėgti priimti tinkamiausią sprendimą dėl automobilio valdymo, o apie tai leidžia spręsti ir pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame užsimenama, jog automobilį jie sustabdė, nes šis vinguriavo po važiuojamąją kelio dalį. Kolegijai nekyla abejonių, kad esant aptartų aplinkybių visumai,  kiti žmonės ar jų turtas nenukentėjo iš esmės tik per atsitiktinumą. Pats V. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną po pusryčių buvo nieko nevalgęs, vyko į Liepoją, su drauge sugalvojo nueiti prie jūros, kopose jis išgėrė 200 ml degtinės, tiesiog norėjo pašalinti įtampą ir atsipalaiduoti, prie vairo sėdo praėjus gal 7-10 min. po alkoholio vartojimo. Tokie V. M. pasiaiškinimai rodo itin neatsakingą jo elgesį, kai jis visą dieną nevalgęs, tiesiog norėdamas atsipalaiduoti, nor tuo metu turėjo vairuoti transporto priemonę ir netgi važiavo ne vienas, o su keleive, vartojo stiprų alkoholį ir tai suvokdamas vis tiek sėdo toliau vairuoti automobilio, kad toliau vyktų į savo kelionės tikslą, taip dėl savo asmeninių poreikių keldamas didžiulę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų visuomenės narių gyvybei bei sveikatai. Akivaizdu, jog V. M. elgesys buvo visiškai lengvabūdiškas, jis net nesusimąstė, kokį pavojų jis kelia.

9.       Be to, kolegijos nuomone, ne mažiau svarbus ir V. M. ankstesnis neatsakingas elgesys kelyje, apie kurį leidžia spręsti nacionaliniuose registruose rasti įrašai apie jį (b. l. 70-73; 75-81). Iš minėtų įrašų matyti, jog V. M. daugybę kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (užfiksuoti 28 atvejai), tarp kurių ir eismo įvykiai. Nors nemaža dalis nusižengimų padaryti seniai (pradedant nuo 2002 metų), o nubaudų galiojimas išnyko, tačiau tokia nusižengimų gausa neabejotinai negiamai charakterizuoja V. M. ir leidžia spręsti, kad jis yra nedrausmingas eismo dalyvis, savo specialiąja teise vairuoti transporto priemones jis naudojasi visiškai neatsakingai, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o šiuo atveju tai padarė itin šiurkščiai.  Kita vertus, atsižvelgęs į V. M. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, buvimą BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, pirmosios instancijos teismas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir teisės pažeidėjui priklausančio automobilio konfiskavimą. Vis dėlto, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas pripažįsta, kad asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai negali nagrinėjamu atveju pateisinti to, jog BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio V. M. skirta minimaliam įstatyme nustatytam terminui, kuris šiuo konkrečiu atveju yra neproporcingas ir todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. M. skirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas padidinamas iki apeliaciniame skunde prašomų dvejų metų, atitinkančių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkį.

10.       Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsniu 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones - 2 (dvejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Regina Bertašienė

                                        Savinijus Katauskas

                                        Aurelija Sadauskaitė