Civilinė byla Nr. 3K-3-154-313/2015

Proceso Nr. 2-24-3-00687-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitransa“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. V., N. J. ir G. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vitransa“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje šalių ginčas kilo dėl atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo darbuotoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai M. V., N. J. ir G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vitransa“ ir nurodė, kad 2012 m. birželio 6 d. ieškovai, atsakovas ir Klaipėdos teritorinė darbo birža sudarė trišales profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis. Pagal šias sutartis ieškovai įsipareigojo įgyti reikiamą kvalifikaciją, o atsakovas – priimti atsakovus į darbą. 2013 m. sausio 2–4 dienomis ieškovai su atsakovu sudarė 12 mėnesių terminuotas darbo sutartis, pagal kurias jie priimti dirbti vairuotojais-ekspeditoriais už 1310 Lt (379,40 Eur) darbo užmokestį. Kadangi nuo ieškovų darbo pradžios atsakovas nesuteikė jiems darbo, ieškovai pateikė atsakovui prašymus atleisti juos iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovas šiuos prašymus 2013 m. sausio 23 ir 25 dienomis patenkino, tačiau vėliau vienašališkai ieškovų atleidimo iš darbo pagrindą pakeitė ir nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, kad ieškovai atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas, nutraukęs darbo sutartis, nesumokėjo jiems visų su darbo santykiais susijusių išmokų.

Ieškovai prašė teismo pakeisti jų atleidimo iš darbo pagrindą, nustatant, kad jie atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, ir priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad ieškovai atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, ir priteisė ieškovams M. V., N. J. ir G. R. atitinkamai 714,54 Lt (206,95 Eur), 774,09 Lt (224,19 Eur) ir 1012,27 Lt (293,17 Eur) (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; po 2620 Lt (758,80 Eur) (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos; 65,64 Lt (19,01 Eur), 65,42 Lt (18,95 Eur) ir 74,36 Lt (21,54 Eur) (neatskaičius mokesčių) vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo atleidimo iš darbo iki visiško atsiskaitymo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas, nevykdydamas trišalių sutarčių ir nesuteikdamas ieškovams darbo sutartimis sulygto darbo, pažeidė savo įsipareigojimus, todėl ieškovai pateikė prašymus atsakovui dėl darbo sutarties nutraukimo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodydami priežastis – dėl darbo nesuteikimo. Teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai nutraukė darbo sutartis šiuo pagrindu, nes tai atitiko abiejų darbo sutarties šalių tikrąją valią ir ketinimus.  Kadangi atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimas yra tik teismo prerogatyva, atsakovas neteisėtai vėliau jį pakeitė. Atleidęs ieškovus iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsakovas privalėjo su jais atsiskaityti. Nors ieškovai darbdavio nurodymu, jam motyvuojant, kad įmonėje nėra darbo, pateikė prašymus leisti neatvykti į darbą nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 18 d., tačiau tokios jų valios nebuvo. Tokia situacija reiškė faktinę prastovą, už kurią darbuotojams turėjo būti, bet nebuvo mokama pagal DK 195 straipsnį, kaip už prastovą. Kadangi darbdavys privalo suteikti darbą, teismas laikė, kad atsakovas nepagrįstai neskaičiavo ieškovams darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. sausio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. birželio 19 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas kasaciniu skundu prašo: panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovams priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ir vidutinis vienos darbo dienos užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo kiekvieno iš jų atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos; priteisti atsakovui iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai nustatė, kad darbo užmokestį už laikotarpį, kurį ieškovai realiai dirbo, ieškovams atsakovas sumokėjo. Ieškovams jų atleidimo dieną nebuvo sumokėta tik darbo užmokesčio dalis, dėl kurios vyko ginčas šioje byloje, t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. sausio 18 d. Dėl to teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis ieškovų reikalavimai priteisti darbo užmokestį buvo patenkinti visiškai, turi būti panaikintos kaip nepagrįstos ir neteisėtos.

2. Teismai, pažeisdami DK 141 straipsnio 3 dalį, ieškovams priteisė vidutinį darbo dienos užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nors turėjo apskaičiuoti konkrečią šios išmokos sumą iki teismo sprendimo priėmimo.

3. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka kaip sankcija darbdaviui gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pas atsakovą dirbo labai trumpai (apie pusę mėnesio), ir šis laikotarpis, lyginant jį su uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu, susidariusiu dėl ginčo nagrinėjimo trukmės, yra keliasdešimt kartų trumpesnis, į tai, kad ieškovams atleidimo iš darbo dieną nebuvo išmokėta tik darbo užmokesčio dalis, sudaranti mažiau nei ketvirtadalį mėnesio darbo užmokesčio, dėl kurios šioje byloje vyko ginčas, darytina išvada, jog yra pagrindas mažinti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką. Priešingu atveju šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovams priklausančių darbo pajamų už jų dirbtą laikotarpį ir kompensacijos. Tokia situacija nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu, kuris reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų.

Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nurodydami šiuos argumentus:

1. Atsakovas teigia, kad teismai, ieškovams priteisdami vidutinį darbo dienos užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o ne konkrečią sumą iki teismo sprendimo priėmimo, pažeidė DK 141 straipsnio 3 dalį. Toks atsakovo argumentas dėl tariamo pažeidimo, neturinčio jokios įtakos šalių teisėms, priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei nekeičiantį sprendimo esmės, yra aiškiai nepagrįstas.

2. Nagrinėjamu atveju trumpa darbo pas atsakovą trukmė, ilgas bylos nagrinėjimo laikotarpis ir kitos kasatoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šioje byloje mažinti ieškovams priteistą vidutinį darbo užmokestį, nes dėl nurodytų aplinkybių kaltas būtent atsakovas. Jis turėjo pasiruošti vykdyti trišales sutartis ir įdarbinti ieškovus, todėl jo teiginiai, kad darbo sutartis sudarė tokiu periodu, kai nebuvo užsakymų, todėl ieškovams negalėjo suteikti darbo, nepaneigia jo kaltės dėl trišalių sutarčių nevykdymo. Atsakovas pažeidė darbuotojų teisėtus lūkesčius būti įdarbintiems ir gauti darbo užmokestį ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Ieškovams atleidimo dieną nesumokėtas ne tik darbo užmokestis už faktinės prastovos laiką, bet ir išeitinės išmokos. Ieškovai siekė kuo greičiau išspręsti ginčą, o atsakovas savo veiksmais lėmė užsitęsusį bylos nagrinėjimą. Dėl šių priežasčių atsakovui pritaikyta sankcija atitinka padarytų pažeidimų sunkumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

Pagrindinis kasaciniame skunde keliamas klausimas – DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, kai šis atsiskaitymas uždelsiamas ne dėl darbuotojo kaltės, aiškinimas ir taikymas.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose kilo ginčų dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo, atsižvelgdamas į šios teisės normos tikslus ir paskirtį, suformavo jos aiškinimo ir taikymo praktiką. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Kasacinis teismas yra padaręs išvadą, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008;  2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.).

Teismų praktikoje reikšmingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, įvardytos šios: trumpa darbo santykių trukmė; didelė priteistina suma; darbdavio finansinė padėtis; priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“,  bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; kt.). Teismas, kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes, sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir ar sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką.

Šioje byloje kasatorius pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog atsakovas sumokėjo darbo užmokestį ieškovams M. V. ir N. J. 2013 m. sausio 24 d., o G. R. – 2013 m. sausio 25 d. Teismas pateikė nuorodą į šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, esančius byloje (I tomas, 132, 134, 136 b. l.), t. y. mokėjimo pavedimų duomenis, kad nurodytomis dienomis atsakovas M. V. sumokėjo 325,12 Lt (94,16 Eur), N. J. – 379,31 Lt (109,86 Eur), o G. R. – 483,49 Lt (140,03 Eur) darbo užmokesčio. Byloje ginčo dėl šių mokėjimų fakto nekilo. Dėl to teismas, nustatęs šiuos faktus, apskaičiuodamas atsakovo ieškovams nesumokėto darbo užmokesčio sumas, be pagrindo jų nesumažino išmokėto užmokesčio dydžiu. Kadangi tai yra aritmetinio pobūdžio klaida, jai ištaisyti nereikia nustatinėti bylos faktinių aplinkybių, ji gali būti ištaisyta kasacinio proceso metu.

Kasatoriaus argumentas, kad pagal DK 141 straipsnio 3 dalį teismai turėjo apskaičiuoti konkrečią vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo tos dienos, kurią atsakovas privalėjo atsiskaityti iki teismo sprendimo priėmimo imtinai, yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011, pažymėjo, kad teismas, pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisdamas darbuotojui (ieškovui), su kuriuo darbdavys teismo sprendimo priėmimo dieną vis dar nėra visiškai atsiskaitęs (uždelsimas atsiskaityti tęsiasi), vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, privalo apskaičiuoti ir priteisti darbuotojui (ieškovui) konkrečią sumą, apskaičiuotą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo tos dienos, kurią darbdavys privalėjo atsiskaityti, iki teismo sprendimo priėmimo imtinai, o nuo teismo sprendimo priėmimo darbuotojui (ieškovui) priteistą išmoką apskaičiuoja antstolis vykdymo procese, remdamasis teismo nurodyta suma už vieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki uždelsimo atsiskaityti pasibaigimo dienos. Pažymėtina, kad konkrečios priteisiamos sumos nurodymas reikšmingas ne apskaičiuojant visą darbuotojui priteistiną sumą, bet bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisiamas išmokas apibrėžė vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio suma (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki visiško atsiskaitymo dienos. Pažymėtina, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose ir nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ypatumus bei nevertino, ar viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas konkrečiu atveju nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Teismas nustatė, kad ieškovai M. V., N. J. ir G. R. dirbo atitinkamai 12, 13 ir 17 darbo dienų, t. y. trumpą laiką, atsakovas iš dalies atsiskaitė su ieškovais, nesumokėtos darbo užmokesčio sumos nėra didelės. Nustatyta, kad atskaitęs mokesčius atsakovas M. V. sumokėjo 325,12 Lt (94,16 Eur) (neatskaičius mokesčių – 357,27 Lt (103,47 Eur), N. J. – 379,31 Lt (109,86 Eur) (neatskaičius mokesčių – 416,82 Lt (120,72 Eur), o G. R., atsižvelgdamas į jo 3 darbo dienų nedarbingumo laikotarpį dėl ligos – 483,49 Lt (140,03 Eur) (neatskaičius mokesčių – 526,36 Lt (152,44 Eur) darbo užmokesčio. Kilus šalių ginčui dėl mokėjimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. sausio 18 d. (6 darbo dienos), atsakovas liko ieškovams nesumokėjęs darbo užmokesčio už šį laikotarpį. Nustatyta, kad visų ieškovų mėnesinis darbo užmokestis buvo vienodas – 1310 Lt (379,40 Eur). Atitinkamai darbo užmokestis už vieną darbo dieną – 59,55 Lt (17,25 Eur) (1310 Lt (379,40 Eur) /22 darbo dienos = 59,55 Lt (17,25 Eur), o už 6 darbo dienas – 357,30 Lt (103,48 Eur). Ši suma sudaro 27 proc. mėnesinio darbo užmokesčio. Pagal anksčiau nurodytą suformuotą teismų praktiką, DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, o jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju ieškovams neišmokėta 27 proc. darbo užmokesčio, tai tokia dalis vidutinio darbo užmokesčio DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovams priteistina už uždelsimo atsiskaityti laiką. Dėl to už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną priteistina suma atitinkamai mažinama: M. V. – iki 17,72 Lt (5,13 Eur), N. J. – iki 17,66 Lt (5,11 Eur), G. R. – iki 20,08 Lt (5,82 Eur). Pagal bylos duomenis šios kasacinio teismo nutarties priėmimo dieną (2015 m. kovo 31 d.) kasatoriaus uždelsimas atsiskaityti su ieškovais M. V. ir N. J. tęsiasi 549 darbo dienas, o su G. R. – 547 darbo dienas, taigi pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis yra: M. V. – 9728,28 Lt (2817,50 Eur), N. J. – 9695,34 Lt (2807,96 Eur), G. R. – 10 983,76 Lt (3181,17 Eur). Nuo 2015 m. balandžio 1 d. ieškovų, dirbusių penkių darbo dienų savaitės režimu, naudai iš kasatoriaus priteistina: M. V. – po 17,72 Lt (5,13 Eur), N. J. – po 17,66 Lt (5,11 Eur), G. R. – po 20,08 Lt (5,82 Eur) už kiekvieną uždelsimo atsiskaityti laikotarpio darbo dieną iki tol, kol kasatorius sumokės kiekvienam ieškovui uždelstą išmokėti 357,30 Lt (103,48 Eur) darbo užmokesčio dalį (DK 141 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo argumentais šioje byloje ir sprendžia, kad jais remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas. Kasaciniame teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 76 Lt (22,01 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas. Iš dalies tenkinant kasacinį skundą, atsakovui iš ieškovų priteistina 57 Lt (16,51 Eur) nurodyto žyminio mokesčio. Ieškovai prašo atlyginti 1598 Eur išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, atsižvelgdama į bylos baigtį, sprendžia, kad šis prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovams iš atsakovo po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovams priteistina po 44,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalis dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Iš atsakovo UAB „Vitransa“ (j. a. k. 177315458) priteisti ieškovui M. V., (a. k. (duomenys neskelbtini) dirbusiam penkių darbo dienų savaitės režimu: 103,48 Eur (vieną šimtą tris Eur 48 ct) (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 2817,50 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika Eur 50 ct) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2015 m. kovo 31 d. imtinai ir po 5,13 Eur (penkis Eur 13 ct) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki tol, kol atsakovas sumokės ieškovui uždelstą išmokėti 103,48 Eur (vieną šimtą tris Eur 48 ct) darbo užmokestį.

Iš atsakovo UAB „Vitransa“ (j. a. k. 177315458) priteisti ieškovui N. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) dirbusiam penkių darbo dienų savaitės režimu: 103,48 Eur (vieną šimtą tris Eur 48 ct) (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 2807,96 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septynis Eur 96 ct) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2015 m. kovo 31 d. imtinai ir po 5,11 Eur (penkis Eur 11 ct) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki tol, kol atsakovas sumokės ieškovui uždelstą išmokėti 103,48 Eur (vieną šimtą tris Eur 48 ct) darbo užmokestį.

Iš atsakovo UAB „Vitransa“ (j. a. k. 177315458) priteisti ieškovui G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) dirbusiam penkių darbo dienų savaitės režimu: 103,48 Eur (vieną šimtą tris Eur 48 ct) (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 3181,17 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną Eur 17 ct) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2015 m. kovo 31 d. imtinai ir po 5,82 Eur (penkis Eur 82 ct) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki tol, kol atsakovas sumokės ieškovui uždelstą išmokėti 103,48 Eur (vieną šimtą tris Eur 48 ct) darbo užmokestį.

Kitas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Iš atsakovo UAB „Vitransa“ (j. a. k. 177315458) priteisti ieškovams M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 44,50 Eur (keturiasdešimt keturis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas