Civilinė byla Nr. e2-39-854/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00600-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 29 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Altus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria nuspręsta nustatyti atsakovui terminą sumokėti žyminį mokestį, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TECOS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altus LT“ dėl skolos,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2490-880/2025, kuriuo patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TECOS“ ieškinį atsakovei UAB „Altus LT“ ir ieškovei iš atsakovės 106 253,38 Eur skolą, 14 685,56 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 120,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

3.       Atsakovė taip pat pateikė prašymą atidėti jai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, tokio prašymo netenkinus – leisti sumokėti tik dalį žyminio mokesčio. Prašymas motyvuotas tuo, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau ateityje pagerės (atgavus skolas iš dukterinės įmonės, debitorių), be to, ankstesnių laikotarpių finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė yra pajėgi uždirbti pelną.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė terminą sumokėti 1 882 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

5.       Teismas nurodė, kad tam, jog proceso dalyviui žyminio mokesčio sumokėjimas būtų atidėtas reikalinga įrodyti dvi sąlygas: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.

6.       Teismas konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau pažymėjo, jog ji neįrodė, kad finansiniai sunkumai yra laikini ir atsakovė bus pajėgi vėliau sumokėti žyminį mokestį. Atsakovė nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kada ir kokio dydžio lėšas ji numato gauti iš dukterinės įmonės. Nors atsakovė teigia esanti pajėgi generuoti pelną, praėjusių metų finansiniai duomenys, taip pat duomenys apie darbuotojų skaičiaus sumažėjimą leidžia tuo pagrįstai abejoti. Atsakovė taip pat nurodo, kad išsiieškos skolas iš debitorių teismo keliu, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, kad bylų, kuriose atsakovė siektų prisiteisti skolas iš savo debitorių, Lietuvos teismuose nėra registruota. Be to, teismas pažymėjo, kad LITEKO duomenimis Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, o tai patvirtina, kad atsakovės sunkumai nėra laikini.

7.       Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas pažymėjo, kad galima atleisti bylos šalį tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atsakovei sumokėjus jokios žyminio mokesčio dalies, nėra pagrindo svarstyti ar tenkinti tokį jos prašymą. 

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Atsakovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir atidėti jai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo arba atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis: 

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to nėra abejonių, jog apeliantė turi finansinių sunkumų, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad jos sunkumai nėra laikini.

8.2.                      Apeliantė palaikydama prašymą atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodo, kad ji siekia restruktūrizuotis. Kadangi apeliacinio skundo pateikimo metu apeliantė dar neturėjo parengusi restruktūrizavimo plano, negalėjo jo pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl to jis teikiamas kartu su atskiruoju skundu. Jo turinys pagrindžia, kad apeliantės finansiniai sunkumai yra laikini.

8.3.                      Be to, apeliantė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų neatleisti jos nuo viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, prašo atleisti nuo likusios dalies.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „Altus LT“ restruktūrizavimo planą ir įrodymus apie sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį. 

11.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi išsiaiškinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra reikšmingi sprendžiant dėl apeliantės finansinės padėties ir jos perspektyvų ir vertinant prašymo atidėti žyminį mokestį ar atleisti nuo jo sumokėjimo pagrįstumą, taip pat į tai, kad šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

14.       Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Taip pat įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 83, 84 straipsniai).

15.       CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už šalies atliekamus procesinius veiksmus. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

16.       Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą mokėjimui atlikti pinigų sumą. Teismų praktikoje pasisakoma, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-747-912/2024).

17.       Vadovaujantis aptartas teisiniu reglamentavimu bei jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.

18.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, bylos bei LITEKO duomenys patvirtina, jog apeliantės turtinė padėtis yra sunki. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos patiriami sunkumai nėra laikini.

19.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad detalių duomenų apie savo turtinės padėties gerėjimo perspektyvas apeliantė nepateikė, ir tai lėmė jos prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetimą. Tačiau su atskiruoju skundu apeliantės pateiktas ir apeliacinės instancijos teismo priimtas naujas įrodymas (jos restruktūrizavimo planas), taip pat LITEKO duomenų analizė apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad apeliantės finansiniai sunkumai nėra laikini ir negali būti įveikti.

20.       Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad VMI kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „Altus LT“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Altus LT“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Altus LT“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismui neįvertinus apeliantės įrodinėjamų aplinkybių dėl jos gyvybingumo, turto realizavimo galimybių bei siekio vykdyti restruktūrizaciją, liko nepagrįstai neatsakytas esminis bylos klausimas – ar apeliantės situacija iš tiesų atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo sąlygas (bent vieną iš jų), ar visgi apeliantė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos siekia išspręsti įstatymo nustatytu būdu (per restruktūrizavimo procesą).

21.       Teisme 2025 m. gruodžio 17 d. gautas UAB „Altus LT“ vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, kuris priimtas teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2026 m. sausio 22 d. nutartimi abi minėtos UAB „Altus LT“ nemokumo bylos sujungtos, teismo posėdis byloje paskirtas 2026 m. vasario 25 d.

22.       Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Taigi, spręsdamas UAB „Altus LT“ nemokumo klausimą, teismas pirmiausia vertins, ar yra sąlygos kelti jai restruktūrizavimo bylą. 

23.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, jog VMI pritaria areštuoto turto pardavimui ir restruktūrizavimo planui su sąlyga, kad iki šio įkeisto turto pardavimo sandorio užbaigimo bus suteikta kita papildoma užtikrinimo priemonė – 410 295,49 Eur bendrovės debitorinės skolos į „Altus Hungary Kft“ įkeitimas.

24.       Aptarta faktinė situacija ir nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė siekia atkurti savo mokumą restruktūrizuodamasi ir šių jos ketinimų realizavimo galimybė šiuo metu teismų nėra paneigta. Pažymėtina, kad juridinio asmens restruktūrizavimo institutas pagal savo teisinę prigimtį skirtas laikinus finansinius sunkumus patiriančių, tačiau perspektyvių įmonių veiklos tęstinumui užtikrinti ir jų mokumui atkurti.

25.       Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė prioritetiškai prašo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui tik subsidiariai formuluodama prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Toks prašymas vertintinas kaip sąžiningas apeliantės procesinis elgesys ir patvirtina jos ketinimą įvykdyti pareigą sumokėti žyminį mokestį, finansinei padėčiai stabilizavusis.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, siekdamas neapriboti apeliantės teisės į teisminę gynybą, taip pat įvertinęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog už apeliacinį skundą mokėtinas 1 882 Eur žyminis mokestis ir ši aplinkybė neginčijama, apeliantė dalį žyminio mokesčio (50 Eur) sumokėjo, nutaria, kad yra pagrindas patenkinti jos prašymą iš dalies ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 1 832 Eur, už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „TECOS“ ieškinį atsakovei UAB „Altus LT“ dėl skolos, sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.

27.       Išsprendus apeliantės už paduotą apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, dalies jo sumokėjimą atidedant iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, nėra pagrindo spręsti apeliantės subsidiaraus prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimo.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai ir klausimo nagrinėjimo apeliacine tvarka metu žinomi duomenys sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir atidėti apeliantei dalies žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimą iki jo išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti.

Atidėti uždarajai akcinei bendrovei „Altus LT“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2490-880/2025 dalies (1 832 Eur) sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.

Teisėja                                                                                                           Giedrė Čėsnienė