Administracinė byla Nr. eI-283-505/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01584-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3; 51.5; 55.1.1
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjui T. B., jo atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei,
atsakovo Valstybės įmonė Registrų centras Kauno filialas ir trečiojo suinteresuoto asmens Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos atstovei Jurgitai Baltauskienei,
trečiajam suinteresuotam asmeniui I. D., jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės registrų centrui, I. D. dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas T. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 4 d. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo Nr. spr1-174 ir Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą įregistruoti pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų tikslinimą (daikto registravimą).
Pareiškėjas skunde, jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1035-192/2016 dėl nuosavybės teisės gynimo bei neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pagal I. D. ieškinį atsakovui T. B. bei atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei I. D..
2016 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas sužinojo, kad Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialas (toliau - Institucija) 2016 m. gegužės 17 d. įregistravo pastato - gyvenamojo namo 1A1m(p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - gyvenamasis namas), kadastrinius matavimus (kadastro žymą) ir Kadastro duomenų tikslinimą (daikto registravimą) be jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, sutikimo.
Siekiant išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo įregistruotas gyvenamojo namo kadastriniai matavimai (kadastro žyma) ir kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas), pareiškėjas 2016 m. birželio 1 d. kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialą dėl informacijos pateikimo. Pareiškėjas minėtame prašyme prašė nurodyti kokiu pagrindu yra įregistruota gyvenamojo namo kadastriniai matavimai (kadastro žyma) ir kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas) bei prašė pateikti visus su duomenų bylos užregistravimu susijusius dokumentus.
2016 m. birželio 6 d. pareiškėjas gavo Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo atsakymą, taip pat 2016 m. gegužės 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. (15.17)-20-6929. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo pateikto 2016 m. birželio 6 d. atsakymo Nr. (3.1.6.)KAS-759 matyti, kad Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas gyvenamojo namo kadastrinius matavimus (kadastro žymą) ir kadastro duomenų tikslinimą (daikto registravimą) įregistravo be pareiškėjo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, sutikimo.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras su skundu dėl Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo. 2016 m liepos 4 d. VĮ „Registrų centras” Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – VĮ Registrų centras) priėmė sprendimą Nr. spr1-174 dėl teritorinio registratoriaus sprendimo (toliau - skundžiamas sprendimas), kuriuo nusprendė palikti galioti 2016 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo turto registre patikslintus gyvenamojo namo kadastro duomenis.
VĮ Registrų centras 2016 m. liepos 4 d. skundžiamame sprendime nurodė, kad įrašo apie gautą pranešimą, jog yra iškelta civilinė byla, susijusi su šiuo nekilnojamuoju daiktu, registro juridinio fakto lauke nėra. Nekilnojamojo turto registre remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - Įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies 12 punktu yra numatyta tokio juridinio fakto teisinė registracija, tačiau tokie duomenys tikslinant gyvenamojo namo kadastro duomenis, susijusius su stogo dangos keitimu I. D. priklausančioje (naudojamoje) namo dalyje nebuvo žinomi. Atsižvelgiant į tai VĮ Registrų centras nurodė, kad šiuo atveju nesant šį ginčą nagrinėjančio teismo įsiteisėjusio sprendimo, galinčio nulemti įregistruotų kadastro duomenų statusą, prašymas panaikinti 2016 m. gegužės 17 d. patikslintus kadastro duomenis negali būti tenkintas.
Pareiškėjas savo skundą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kurioje yra aiškiai ir nedviprasmiškai, be išimčių įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi kadastrinių duomenų pasikeitimai nekilnojamojo turto kadastre gali būti įregistruojami tik tada, kai kartu su dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimą, yra pateikiamas ir bendraturčio sutikimas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo nekilnojamojo turto registre.
Kaip minėta, iš skundžiamo sprendimo akivaizdu, kad VĮ Registrų centras dėl pareiškėjo nurodytų teisinių motyvų visiškai nepasisakė, nors skundžiamame sprendime pati institucija nurodo, kokiais teisiniais motyvais pareiškėjas grindžia savo skundą, tačiau VĮ Registrų centras savo sprendime rėmėsi vien tuo faktu, kad nežinojo apie vykstančią civilinę bylą.
CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi, netgi jeigu laikytume, kad bendraturčių naudojamos gyvenamojo namo dalis šalys gali valdyti be kito bendrasavininko sutikimo, tai gyvenamojo namo stogas yra laikomas kaip pagrindinė namo konstrukcija, kurią norint keisti, remontuoti ar atlikti kitus su stogu susijusius darbus yra būtinas bendraturčių sutarimas, kadangi stogas saugo ne tik I. D. gyvenamojo namo dalį, tačiau ir pareiškėjo gyvenamojo namo dalį. Dar daugiau, iki šios dienos pareiškėjui ir I. D. priklausantis gyvenamasis namas nėra padalintas, todėl savininkai privalo visus klausimus, susijusius su šiuo gyvenamuoju namu, spręsti bendru sutarimu.
Iš byloje pateiktų įrodymų, akivaizdu, kad I. D. įgyvendindama savo teises t. y. įregistruodama gyvenamojo namo stogo remonto užbaigimą deklaracijos apie stataybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą, nesiekė bendro sutarimo su kitu gyvenamojo namo bendraturčiu, t. y. T. B.. Pažymėjo, kad I. D. jos vykdytą gyvenamojo namo stogo remontą laikė paprastuoju remontu, kas reiškia, kad jai nereikėjo jokio institucijų leidimo ar pritarimo šiems darbams vykdyti. Nepaisant to, I. D. privalėjo gauti bendrasavininko pareiškėjo sutikimą šiems statybos darbams atlikti, o vėliau šiems darbams įregistruoti. Negavus bendrasavininko sutikimo stogo remonto darbams atlikti I. D. vykdyti darbai negalėjo būti negali būti laikomi teisėtais ir dėl to negali būti įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo sutikimą dėl kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų tikslinimo (daikto įregistravimo), nors akivaizdu, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendraturčio sutikimas yra imperatyviai įtvirtintas ir jokių išimčių šioje normoje nėra nurodyta.
Pažymėjo, kad VĮ Registrų centras taip pat neįvertino pateiktų pareiškėjo įrodymų, pagrindžiančių, kad I. D., įregistruodama naujus kadastrinius duomenis, elgėsi nesąžiningai, nes ji žinojo, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl stogo remonto darbų teisėtumo, tačiau šios informacijos VĮ Registrų centras neatskleidė.
Atkreipė dėmesį, kad I. D. jau ir anksčiau yra bandžiusi (2015 m. spalio 15 d.) įregistruoti gyvenamojo namo stogo remonto darbų rezultatą. Tačiau 2015 m. spalio 28 d., Valstybės įmonė Registrų centras Kauno filialas priėmė sprendimą „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. KAKT-2838, kuriame nurodė, kad išnagrinėjus I. D. prašymą pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir įregistruoti registro duomenų pakeitimą nekilnojamojo turto registre bei pateiktus dokumentus, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi nepateikti reikalingi dokumentai, t. y. bendraturčio sutikimas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre.
Nepaisant to, kad dar prieš pusę metų tokį patį I. D. prašymą VĮ Registrų centras atmetė kaip nepagrįstą, 2016 m. gegužės 17 d. I. D. prašymą tenkino ir jos prašomus pakeisti gyvenamojo namo kadastrinius duomenis pakeitė, net neatsižvelgdama į ankstesnį savo sprendimą tokių duomenų neregistruoti.
Be to, VĮ Registrų centras Kauno filialui buvo žinoma apie ginčą tarp I. D. ir T. B. dėl gyvenimo stogo remonto dar 2013 metais. Tai patvirtina 2013 m. lapkričio 26 d. VĮ Registrų centras Kauno filialas raštas „Dėl kadastrinių matavimų” Nr. (3.8.9)KAUsK-679, tačiau apie šį raštą skundžiamame sprendime nėra užsimenama. VĮ Registrų centras Kauno filialas sprendimas įregistruoti pakeistus nekilnojamojo turto kadastrinius duomenis yra neteisėtas, nes prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 daliai.
Pažymėjo, kad gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo atliekami pareiškėjo užsakymu po to, kai Kauno apylinkės teismas įpareigojo pareiškėją kreiptis į VĮ Registrų centras matininkus. Pareiškėjas ir VĮ Registrų centras Kauno filialas sudarė 2013 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartį (toliau- Sutartis), kurios pagrindu VĮ Registrų centras Kauno filialas turėjo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenų tikslinimo darbus (toliau - kadastriniai matavimai). 2013 m. spalio 24 d. vyko VĮ Registrų centras Kauno filialo atliktų kadastrinių matavimų perdavimas, kuriuos pareiškėjas priėmė su išlygomis, nes atlikti darbai buvo su trūkumais. Pretenzijas dėl kadastrinių matavimų pateikė ir I. D.. Taigi, 2013 m. spalio 24 d. parengtą kadastrinių duomenų byla niekuomet nebuvo priimta ir niekuomet nebuvo užbaigta. Tačiau būtent šiuos 2013 m. spalio 24 d. kadastrinius duomenis I. D. prašymu 2016 m. gegužės 17 d. įregistravo VĮ Registrų centras Kauno filialas.
VĮ Registrų centras Kauno filialas iki šios dienos kadastrinių duomenų bylos nėra sudaręs, nes darbai buvo atlikti su trūkumais, o vėliau po pareiškėjo pateiktų pretenzijų VĮ Registrų centras Kauno filialas atliko kadastrinių duomenų tikslinimą, tačiau VĮ Registrų centras Kauno filialas 2016 m. kovo 1 d. negalėjo darbų užbaigti, nes I. D. nesudarė galimybės apžiūrėti savo naudojamos gyvenamojo namo dalies. Todėl VĮ Registrų centras Kauno filialas neturėjo jokio pagrindo įregistruoti neparengtą ir užsakovo T. B. nepriimtą gyvenamojo kadastrinių duomenų bylą, kurią pateikė ne bylos užsakovas T. B., o gyvenamojo namo bendrasavininkė I. D..
Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių duomenų byla iki šios dienos nėra sudaryta, o pareiškėjas nėra priėmęs VĮ Registrų centras Kauno filialo atliktų darbų - kadastrinių matavimų, gyvenamojo namo kadastriniai matavimai be pareiškėjo negalėjo būti įregistruoti. Nepaisant to, buvo įregistruoti I. D. pateikti 2013 m. spalio 24 d. VĮ Registrų centras Kauno filialui kadastriniai matavimai, dėl kurių pretenzijas yra pareiškusi ir pati I. D.. Tokiais veiksmais institucija ne tik pažeidė su T. B. sudarytą sutartį, t. y. įregistravo kadastrinius matavimas pagal nebaigtą kadastrinių duomenų bylą, bet ir pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, t. y. įregistravo gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, nors žinojo, kad įregistruotiems matavimams pareiškėjas nedavė sutikimo. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , yra įregistruotas dviejų bendraturčių vardu, t. y. 1/2 dalis šio gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, bei 1/2 dalis - I. D..
Atsakovo atstovė paminėjo, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ir juridinis faktas apie sudarytą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) , bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos. 2016 m. gegužės 9 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas I. D. prašymas dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo namas), kadastro duomenų pakeitimų įregistravimo. Kartu su šiuo prašymu I. D. pateikė 2016 m. gegužės 9 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau - Deklaracija) ir 2013 m. spalio 22 d. ginčo namo kadastro duomenų bylą. Šioje Deklaracijoje kaip statybą leidžiantys dokumentai buvo nurodyti 2012 m. birželio 19 d. Paprastojo remonto aprašas ir 2016 m. gegužės 16 d. VTPSI prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. (15.17)-2A-6929, kuriame nurodyta, jog nuo 2012 m. ginčo namui savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas bei skyrius nėra gavęs jokių skundų dėl šiame name vykdomų statybų. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punkte apibrėžta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą - statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) (toliau - Statytojas) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Pažymėjo, kad statytoja I. D. paskelbdama, jog Deklaracijoje ginčo namo statybos darbai užbaigti statyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir užpildžiusi bei pasirašiusi Deklaraciją, prisiėmė atsakomybę už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.
Teritorinis nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs šį 2016 m. gegužės 9 d. I. D. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, 2016 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo įregistravo 2013 m. spalio 22 d. kadastriniais matavimais nustatytus ginčo namo kadastrinius duomenis. Pareiškėjas, sužinojęs apie 2016 m. gegužės 17 d. priimtą teritorinio nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą, pasinaudodamas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2016 m. liepos 4 d. sprendimu paliko nepakeistą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 punktas numato, jog kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šio straipsnio 2 dalimi, bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2, 841.2.2, 841.2.2.3 punktais 2016 m. gegužės 9 d. I. D. pateiktas prašymas, Deklaracija bei ginčo namo 2013 m. spalio 22 d. kadastro duomenų byla buvo pakankamas teisinis pagrindas 2016 m. gegužės 17 d. teritoriniam kadastro tvarkytojui įregistruoti pakeistus ginčo namo kadastro duomenis. Nagrinėjant I. D. prašymą nebuvo nei vienos aplinkybės, nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, kurios būtų buvę pagrindu atsisakyti įregistruoti pakeistus ginčo namo kadastro duomenis. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su 2013 m. spalio 22 d. ginčo namo kadastro duomenų byla, t. y. pasak pareiškėjo, kadastriniai matavimai dar nėra užbaigti ir ginčo kadastro duomenų byla dar nėra visiškai iki galo parengta. VĮ Registrų centro Kauno filialas nesutinka su šia pareiškėjo pozicija, visų pirma, dėl to, kad pareiškėjas ne kartą buvo informuotas, jog VĮ Registrų centro Kauno filialo matininkės 2013 m. spalio 22 d. kadastrinių matavimų byla atitinka teisės aktų reikalavimus, o jokia kita ginčo namo kadastrinių matavimo byla VĮ Registrų centro Kauno filiale nebuvo sudaryta. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalis numato, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Taigi kol nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti 2013 m. spalio 22 d. atlikti ginčo namo kadastriniai matavimai, pareiškėjo teiginiai apie galimai neužbaigtus kadastrinius matavimus yra tik deklaratyvaus pobūdžio, ir neturėtų būti vertinami šioje byloje, nes tai nėra šios administracinės bylos dalykas. VĮ Registrų centro Kauno filialas ne savo iniciatyva 2016 m. gegužės 17 d. įregistravo pakeistus ginčo namo kadastro duomenis, tačiau šį sprendimą priėmė I. D. prašymo bei prie jo pateiktų dokumentų pagrindu. VĮ Registrų centro Kauno filialui teisės aktais nėra suteikta kompetencija spręsti klausimų, susijusių su galimai I. D. vykdyta savavališka statyba. Statybos valstybinę priežiūrą Lietuvoje atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau- VTPSI prie AM), kuri turi teisę tikrinti statinių statybos teisėtumą, sustabdyti statybą, atlikti savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą. Šiuo konkrečiu atveju VTPSI prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštas Nr. (15.17)-2A-6929 patvirtina, jog nuo 2012 m. ginčo namui savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas ir jokių pretenzijų dėl šiame name vykdytų statybos darbų nėra gauta. I. D., užpildžiusi bei pasirašiusi Deklaraciją, prisiėmė atsakomybę už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tai, kad paprastojo remonto statybos darbus ji vykdė teisėtai (paprastojo remonto darbai buvo vykdomi tik I. D. naudojamoje ginčo namo dalyje).
Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas nesprendžia ginčų, kilusių tarp bendraturčių dėl nekilnojamojo daikto savininko teisių įgyvendinimo, savavališkos statybos faktų ir pan. VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, pareiškėjui galimai neigiamas tiesiogines pasekmes sukėlė I. D. užpildyta ir pasirašyta Deklaracija, tačiau jos teisėtumo pareiškėjas neginčija. Pažymėjo, kad teisme nuginčijus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimų įregistravimo pagrindą, t. y. Deklaraciją, teismo sprendimas būtų pakankamas teisinis pagrindas išregistruoti to dokumento pagrindu įrašytus duomenis nekilnojamojo turto kadastre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi išdėstyti argumentai pagrindžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti 2016 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo, nes priimant šį sprendimą nebuvo aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje.
Tretysis suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepagrįsti skundo argumentai, kad pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
2015 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas Kauno apylinkės teisme bylos nagrinėjimui pateikė gyvenamojo namo 1Alm(p) (1994-9014-6019) ir pastogės padalinimo į 2 kadastrinius objektus savo pasiūlymus parengtus pagal 2013 m. spalio 22 d. kadastrinių matavimų duomenis.
Būtent ši aplinkybė patvirtina, kad savo veiksmais pareiškėjas pripažino, kad kadastriniai matavimai yra atlikti teisingai, todėl esant šioms aplinkybėms nebuvo jokių kliūčių kadastrinius matavimus įregistruoti. Dėl šių priežasčių nepagrįsti skundo argumentai, kad kadastrinių duomenų VĮ Registrų centras nėra sudaręs.
Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, kad VĮ Registrų centras Kauno filialas neturėjo jokio pagrindo įregistruoti neparengtą ir užsakovo T. B. nepriimtą gyvenamojo kadastrinių duomenų bylą, kurią pateikė ne bylos užsakovas T. B., o gyvenamojo namo bendrasavininkė I. D., kadangi 2015 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismas išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui liudijimą gauti namo kadastro duomenų bylos kopiją.
Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, jog kadastro darbai buvo atlikti su trūkumais, kadangi eigoje nurodyti netikslumai buvo ištaisyti, o pareiškėjo teiginiai apie dabar esančius kadastrinių duomenų netikslumus yra niekuo nepagrįsti.
Nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovas nepagrįstai įregistravo kadastro duomenų tikslinimą (daikto registravimą), kadangi įregistruojant kadastrinių duomenų tikslinimą buvo pateikti visi reikalingi dokumentai ir įregistruojant teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.
Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad įregistruojant kadastro duomenų tikslinimą paprastą stogo remontą reikėjo pareiškėjo sutikimo. Šie argumentai prieštarauja Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 daliai, kuri nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Pareiškėjas nesikreipė per vienerius nuo paprasto remonto 2012 m. birželio 19 d. nei į trečiąjį suinteresuotą asmenį, nei viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Tai, rodo, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise reikšti pretenzijų dėl rekonstrukcijos per 1 metų laikotarpį nuo darbų atlikimo.
Skundas tenkintinas.
Valstybės įmonės Registrų centro (toliau- VĮ Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis gyvenamasis namas 1A1m(p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , yra įregistruotas dviejų bendraturčių vardu, t. y. 1/2 dalis šio gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui T. B. bei 1/2 dalis - I. D.. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis gyvenamajam namui yra įregistruotas ir juridinis faktas apie sudarytą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) , bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos (7.3 punktas).
2016 m. gegužės 9 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas I. D. prašymas dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenų pakeitimų įregistravimo. Kartu su šiuo prašymu I. D. pateikė 2016 m. gegužės 9 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau - Deklaracija), kurioje kaip statybą leidžiantys dokumentai buvo nurodyti 2012 m. birželio 19 d. Paprastojo remonto aprašas, ir 2016 m. gegužės 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. (15.17)-2A-6929, kuriame nurodyta, jog nuo 2012 m. ginčo gyvenamajam namui savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas bei skyrius nėra gavęs jokių skundų dėl šiame name vykdomų statybų, ir 2013 m. spalio 22 d. gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą.
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas- teritorinis nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs šį 2016 m. gegužės 9 d. I. D. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, 2016 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo įregistravo 2013 m. spalio 22 d. kadastriniais matavimais nustatytus ginčo namo kadastrinius duomenis. O būtent Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis gyvenamajam namui įregistruoti 2013 m. spalio 22 d. kadastriniai matavimai (kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas)(10.2 punktas).
Pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras su skundu dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo. 2016 m liepos 4 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – VĮ Registrų centras) priėmė sprendimą Nr. spr1-174 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, kuriuo nusprendė palikti galioti 2016 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo turto registre patikslintus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenis.
VĮ Registrų centras 2016 m. liepos 4 d. šiame sprendime nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2016 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo turto registre remiantis I. D. 2016 m. gegužės 9 d. prašymu, pateiktos 2013 m. spalio 22 d. kadastro duomenų bylos ir 2016 m. gegužės 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, patikslino gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenis. Taip pat nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. liepos 4 d. duomenimis I. D. ir T. B. po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise registro įraše Nr. 20/158645 įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . Įrašo apie gautą pranešimą, jog yra iškelta civilinė byla, susijusi su šiuo nekilnojamuoju daiktu registro juridinio fakto lauke nėra. Nekilnojamojo turto registre remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 12 punktu yra numatyta tokio juridinio fakto teisinė registracija, tačiau tokie duomenys tikslinant gyvenamojo namo kadastro duomenis, susijusius su stogo dangos keitimu I. D. priklausančioje (naudojamoje) namo dalyje, nebuvo žinomi. Tokiu atveju nesant teisės aktų nustatyta tvarka gauto atitinkamo teismo dokumento apie iškeltą civilinę bylą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisės aktais neįpareigotas tikrinti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis. Pažymėjo, kad toks juridinis faktas tapo žinomas tik nagrinėjant pareiškėjo pateiktą skundą ir jo pateikus dokumentus, patvirtinančius esamą faktą apie civilinės bylos iškėlimą.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1035-192/2016 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui T. B. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nesant šį ginčą nagrinėjančio teismo įsiteisėjusio sprendimo, galinčio nulemti įregistruotų kadastro duomenų statusą prašymas panaikinti 206 m. gegužės 17 d. patikslintus kadastro duomenis negali būti tenkintinas. todėl sprendimas, kuriuo patikslinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenys, kaip pagrįstas ir teisėtas buvo paliktas galioti.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2167-877/2017 (buvęs Nr. 2-1035-192/2016) pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui T. B. dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei I. D. dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
Ieškovė I. D. 2013 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams T. B. ir Ž. Š., kuris buvo priimtas 2013 m. balandžio 17 d. teisėjos M. R. rezoliucija. 2016 m. gegužės 6 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo galutinai patikslino savo ieškinio reikalavimus (4 t. 25-32 b. l.). Patikslintu ieškiniu prašė:
1. Pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , nuosavybės dalis pagal 2016 m. balandžio 11 d. atliktą pastato dalių apskaičiavimo projektą, nustatant, kad I. D. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 55/100, o T. B. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 45/100.
2. Atidalinti gyvenamąjį namą 1A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei I. D. ir atsakovui T. B. į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus) pagal 2015-04-15 UAB „Kadastras Jums“ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , patalų atidalijimo į du atskirus kadastrinius objektus projektinis pasiūlymas teisminiam nagrinėjimui“ tokiu būdu:
2.1. I. D. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą, susidedantį iš patalpų: 2-1 7,14 kv.m. (4,26+2,6), 2-2 12,20 kv.m. (11,88 kv.m.), 2-3 4,57 kv.m. (4,64 kv.m.), 2-4 7,42 kv.m. (7,27 kv.m.), 2-5 17,08 kv.m. (17,25 kv.m.), 2-6 17,00 kv.m. (17,48 kv.m.), palėpės patalpomis 2-7 4,67 kv.m. (4,14 kv.m.), 2-8 (20,23 kv.m. (16,94+3,71 kv.m.), bei neįrengta palėpės dalimi, esančia virš I. D. naudojamo buto Nr. 2 patalpų, esančių pirmame aukšte su rūsio patalpa, esančia po buto Nr. 2 patalpa 2-4. Iš viso 90,31 kv. m. (90,17 kv. m.).
2.2. T. B. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą, susidedantį iš patalpų 1-1 1,26 kv.m. (1997 05 23 registruotuose kadastriniuose matavimuose 1,26), 1-2 12,00 kv.m. (11,68 kv.m.), 1-3 17,80 kv.m. (17,80 kv.m.), 1-4 7,38 kv.m. (7,34 kv.m.), 1-5 2,50 kv.m.(1,65 kv.m.), 1-6 13,08 kv.m. (13,06 kv.m.), 1-7 14,25 kv.m. (14,58 kv. m.), 1-8 4,80 kv. m. (4,65 kv. m.), 1-9 2,09 kv.m.(2,05 kv.m.) Iš viso 75,06 kv.m. (74,07 kv.m.) bei neįrengta palėpės dalimi, esančia virš buto Nr. 1.
3. Atidalinti kitus statinius (inžinerinius) kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, skysto kuro rezervuarą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , priklausančius I. D. ir T. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti, kad I. D. nuosavybės teise atitenka tvoros dalis, kiemo statiniai, esantys žemės sklypo dalyje pažymėtoje „A“, T. B. atitenka tvoros dalis ir kiemo statiniai, esantys žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“ 2001-01-30 UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktame žemės sklypo plane.
4. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 1997 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9197/97 nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno k. v., esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarką ir nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno k.v., esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2001-01-30 UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo planą, kad I. D. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A 460 kv. m, A¹ 98 kv. m. ir C 85 kv. m, T. B. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B 450 kv. m., B¹115 kv. m. ir C 95 kv. m., įpareigojant atsakovą T. B. netrukdyti I. D. prieiti ir aptarnauti dujų įvadą, esantį ant namo lauko sienos žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu B.
5. Pripažinti ir patvirtinti, jog I. D. adresu (duomenys neskelbtini) , virš savo naudojamų gyvenamųjų patalpų atliko paprastąjį stogo remontą.
6. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
7. Leisti ieškovei I. D. be atsakovo T. B. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centras 2013-10-22 atliktus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus pagal teismo liudijimą gautą iš VĮ Registrų centras 2013-10-22 kadastrinių matavimų bylos patvirtintą kopiją.
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas T. B. su juo sutiko iš dalies (4 t. 65- 76 b.l.) ir prašė:
1. Ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo atmesti kaip nepagrįstą;
2. Ieškovės reikalavimą dėl turto padalijimo tenkinti iš dalies, bendrąją dalinę nuosavybę padalinti pagal gyvenamojo namo atidalinimo planą, kurį parengė matininkė D. P., tokia tvarka:
2.1. T. B. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šias gyvenamojo namo patalpas:
2.1.1. Įrengtas pirmo aukšto patalpas: 1-1 Tambūras (1,26 kv.m.), 1-2 Virtuvė (12,00 kv.m.), 1-3 Kambarys (17,80 kv.m.), 1-4Kambarys (7,38 kv.m.), 1-5 Vonia (2,50 kv.m.), 1-6 Kambarys (13,08 kv.m.), 1-7 Kambarys (14,25 kv. m.), 1-8 Koridorius (4,80 kv.m.), 1-9 Tambūras (2,09 kv.m.), viso – 75,16 kv.m. įrengtų patalpų;
2.1.2. Neįrengtas palėpės patalpas: 1-10 (25,31 kv.m.), 1-11 (39,01 kv.m.), iš viso neįrengtos palėpės patalpų – 64,32 kv. m.;
2.2. I. D. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šias gyvenamojo namo patalpas:
2.2.1. Įrengtas pirmo aukšto ir palėpės patalpas: 2-1 vonia-katilinė (7,14 kv.m.), 2-2 virtuvė (12,20 kv.m), 2-3 Koridorius (4,57 kv.m.), 2-4 Koridorius (7,42 kv.m.), 2-5 kambarys (17,08 kv.m.), 2-6 Kambarys (17,00 kv.m.), 2-7 Koridorius (4,67 kv.m.), 2-8 Kambarys (20,23 kv. m.), viso 90,31 kv.m. įrengtų patalpų;
2.2.2. rūsio patalpą (4,39 kv. m.);
2.2.3. neįrengtas palėpės patalpas: patalpa, pažymėta indeksu 2-9 (18,95 kv.m.), pastogė Nr. 2.
2.3. Priteisti iš ieškovės I. D. už jai tenkančią didesnę turto dalį T. B. naudai kompensaciją, lygią 1.708 Eur (vienam tūkstančiui septyniems šimtams aštuoniems eurams).
2.4. Patenkinti ieškovės reikalavimą dėl kiemo statinių atidalinimo;
3. Ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą;
4. Ieškovės reikalavimą pripažinti ir patvirtinti, jog I. D. adresu Vievio g. 49, Kaune, virš savo naudojamų gyvenamųjų patalpų atliko paprastąjį remontą, atmesti kaip nepagrįstą;
5. Atmesti ieškovės reikalavimą dėl 2013 m. spalio 22 d. kadastrinių matavimų bylos įregistravimo be atsakovo T. B. sutikimo;
6. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas T. B. 2015 m. sausio 15 d. pateikė priešieškinį (2 t. 37-45 b. l.), kuriuo prašė įpareigoti ieškovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius – išardyti ginčo gyvenamojo namo stogo dangą, uždengiant stogą senąja danga – šiferiu, atstatyti stogo gegnes, išardant įrengtas atramas į iki 2012 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. vykdytų stogo remonto darbų buvusią padėtį.
2015 m. kovo 2 d. atsiliepimu į priešieškinį atsakovė su jame išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. 2016 m. spalio 20 d. nutartimi paskirta kadastrinių matavimų ekspertizė, ekspertai įpareigoti parengti kadastrinių matavimų bylą (5 t. 41-44 b.l.).
Byloje kilęs ginčas dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus 2016 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. spr1-174 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, kuriuo nusprendė palikti galioti 2016 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo turto registre patikslintus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenis, ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo patikslinti kadastro duomenis (daikto registravimą) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas T. B. ir jo atstovė advokatė teigė, kad iš VĮ Registrų centras Kauno filialo pateikto 2016 m. birželio 6 d. atsakymo Nr. (3.1.6.)KAS-759 matyti, kad Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas 2016 m. gegužės 17 d. gyvenamojo namo kadastrinius matavimus (kadastro žymą) ir kadastro duomenų tikslinimą (daikto registravimą) įregistravo be pareiškėjo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, sutikimo, ir kadastrinių duomenų byla iki šios dienos nėra sudaryta, o pareiškėjas nėra priėmęs VĮ Registrų centras Kauno filialo atliktų darbų - kadastrinių matavimų, taigi gyvenamojo namo kadastriniai matavimai be pareiškėjo negalėjo būti įregistruoti.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 05 01) (toliau – Kadastro įstatymas), kuris reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę (Kadastro įstatymo 1 str.), taip pat šio įstatymo įgyvendinimui skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) tvarkymas įstatymo yra pavestas Vyriausybės įsteigtai valstybės įmonei Kadastro tvarkytojui, kuris įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (Kadastro įstatymo 4 str. 1-2 dalys). Kadastro tvarkytojo darbuotojai, kurie įrašo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, yra įpareigoti taisyti duomenų įrašymo klaidas ir pranešti apie tai raštu kadastro duomenų gavėjams, taip pat užtikrinti, kad į Kadastrą nebūtų įrašomi klaidingi, nereikalingi ar neišsamūs duomenys, kad įrašyti duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentus (Nuostatų 9.5-9.6 punktai). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Remiantis šia įstatymo nuostata darytina išvada, jog kreiptis į nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją (toliau – Kadastro tvarkytojas) su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti turi teisę tik tie asmenys, kurie valdo nekilnojamąjį daiktą nuosavybės ar patikėjimo teise.
Pažymėtina, kad Kadastro įstatyme yra įtvirtintas išsamus ir nuoseklus kadastro duomenų nustatymo, jų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentavimas. Pagal Kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 punktą nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai. Įstatyme atskirai yra aptartas atvejis, kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Numatyta, kad tokiu atveju nėra reikalaujama pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, o Kadastro tvarkytojas kadastro duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d.).
Sisteminė aukščiau paminėtų Kadastro įstatymo normų, reglamentuojančių kadastro duomenų pakeitimą bei ištaisymą, analizė leidžia daryti išvadą, kad Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių, klaidingų ir neišsamių nekilnojamojo turto kadastro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalies bei Nuostatų 9.5-9.6 punktuose įtvirtintomis esminėmis nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto kadastre, teisingumą ir apsaugą. Todėl konstatuotina, kad Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis reguliuoja tik tuos atvejus, kai į Kadastro tvarkytoją kreipiamasi su prašymu neatlygintinai papildyti neišsamius duomenis, ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis, kuomet jie neatitinka tų dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įregistruoti. Be to, pažymėtina, kad kadastro duomenų patikslinimas neturėtų pažeisti kitų nekilnojamojo daikto turėtojų ar trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr.A442-256/2013).
Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo I. D. 2016 m. gegužės 9 d. pateikė registro tvarkytojui prašymą pakeisti nekilnojamojo turto- gyvenamojo namo 1A1m(p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenis (stogo dangos keitimas) pateiktos 2013 m. spalio 22 d. kadastro duomenų bylos ir 2016 m. gegužės 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.
Kaip jau minėta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.
Lietuvos Respublikos registro įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 11 01)(toliau- registro įstatymo) 33 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2012-01-10) įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
Vadovaudamasis minėtomis Registro įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir byloje surinktais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. gegužės 17 d. priimtas sprendimas, kuriuo įregistruoti 2013 m. spalio 22 d. kadastriniais matavimais nustatyti ginčo namo kadastriniai duomenys dėl stogo dangos keitimo (kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas)(10.2 punktas ) yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes byloje nėra duomenų, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti nekilnojamojo turto- gyvenamojo namo 1A1m(p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , 1997 m. gegužės 23 d. kadastro duomenys buvo netikslūs, neteisingi ar neišsamūs (Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. gegužės17 d. išrašo 2.7 punktas).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai numatyti Kadastro įstatatymo12 straipsnyje. Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (1 dalis). Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (2 dalis). Kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (3 dalis). Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė (4 dalis).
Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2017 01 01) 841.2 punktas numato, kad įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir:. statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas ( 841.2.1 punktas); deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti (841.2.2 punktas): patvirtinta ir įregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) (841.2.2.1 punktas); surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti (841.2.2.3 punktas).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo vienas iš teisinių pagrindų – kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 12 str. 3 d.). Nuostatų 13 punktas nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 01 01) patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 10 p. nustato, jog kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartą teisinį reguliavimą matyti, jog kai turtas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, teisės aktai nustato būtinąją sąlygą siekiant atlikti kadastrinius matavimus – tai bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimą.
Kaip matyti iš Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2167-877/2017 (buvęs Nr. 2-1035-192/2016) pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui T. B. dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei I. D. dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, duomenų, tarp gyvenamojo namo bendraturčių yra kilęs ginčas dėl gyvenamojo namo valdymo ir virš I. D. naudojamų gyvenamųjų patalpų atliko paprastojo stogo remonto, kurio rezultatas tas yra įregistruotas kadastro duomens (stogo dangos pakeitimas) patikslinimas, kuris atliktas pagal VĮ Registrų centro 2013 m. spalio 22 d. atliktus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus (ginčas kyla ir dėl bendraturčių sutarimo atliekant matavimus) ir pagal teismo liudijimą gautą iš VĮ Registrų centras kadastrinių matavimų bylos patvirtintą kopiją.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus pripažįsta, kad kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeitė pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, dėl kurių matavimų nebuvo bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimo (Kadastro įstatymo 12 str. 3 d.).
Pastebėtina ir tai, jog anksčiau minėtose ir viešojo administravimo subjekto pritaikytose Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų normose, kuriose įtvirtinta suinteresuotų asmenų teisė kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl duomenų įrašymo, pakeitimo, ištaisymo ar dėl kitų veiksmų, susijusių su daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimu, atlikimo, yra nustatytos taisyklės, turinčios užtikrinti konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo įgyvendinimą. Taigi kreiptis į nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją turi teisę asmenys, turintys teises į registruotą turtą arba turintys teisę įregistruoti tokias teises. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas sprendžia dėl asmens suinteresuotumo pagal nekilnojamojo turto registre sukauptus duomenis dėl asmenų teisių į nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu turėtų būti užtikrinama, kad registre įregistruotos asmenų daiktinės teisės į turtą nebus pažeistos. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, spręsdamas dėl asmens suinteresuotumo, neatsižvelgė į tai, kad turtas dėl kurio buvo prašoma atlikti veiksmus, yra įregistruotas dviejų bendraturčių vardu, t. y. 1/2 dalis ginčo gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui T. B. bei 1/2 dalis - I. D., todėl nepagrįstai nenurodė, jog kartu su trečiojo suinteresuoto asmens I. D. prašymu turi būti pateikiami dokumentai, kuriuose būtų pareikšta visų asmenų, galinčių pretenduoti į ginčo statinius valia dėl prašomo atlikti veiksmo. Be to, ginčijamų sprendimų priėmimo metu tarp statinio savininkų buvo kilęs ginčas dėl teisės į statinius. Taigi kadastro duomenų pakeitimu yra suinteresuotas ne vien trečiasis suinteresuotas asmuo I. D., bet yra suinteresuotas ir kitas asmuo- pareiškėjas T. B..
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų panaikintinas Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. spr1-174 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ ir Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas įregistruoti pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų tikslinimą (daikto registravimą).
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. spr1-174 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“.
Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą įregistruoti pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų tikslinimą (daikto registravimą).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Asta Urbonienė