Civilinė byla Nr. e2-950-804/2024
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02847-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 2.6.10.5.2.17;
2.6.10.8.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 14 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,
sekretoriaujant Alinai Žilionienei,
dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams A. K., E. K.,
atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės atstovei advokatei Redai Matuliūkštei,
viešame (nuotoliniame) teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Trakų rajono savivaldybei dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos priteisti iš atsakovės valstybės naudai 37 610,10 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimą, priteistą sumą sumokant į ieškovo Departamento atsiskaitomąją sąskaitą, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą Nr. 05.5.1- APVA-R-019-01-0010 „Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų tvarkymas“, finansuojamą 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ lėšomis. Įgyvendinama veika - kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose.
2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1- APVA-R-19 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-209 (suvestinė redakcija nuo 2018-05-29 iki 2019-12-12), 87 punkte pasakyta, kad <...> kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijoje projektas arba kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektas laikomas parengtu tinkamai (jeigu toks rengiamas), jeigu yra suderintas su derinančiomis institucijomis (savivaldybe, Aplinkos apsaugos agentūra, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų direkcijomis – jei teritorija yra valstybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje arba ribojasi su ja, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos – jei teritorijoje yra kultūros paveldo objektų arba ribojasi su kultūros paveldo objekto teritorija, kultūriniu rezervatu, istoriniu nacionaliniu parku, kultūriniu draustiniu, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, kai vykdoma šio Aprašo 11.2 papunktyje nurodyta veikla) <...>.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas, ieškovas) Pranešimų priėmimo tarnyba 2021 m. kovo 16 d. 23 val. 30 min. gavo O. S. pranešimą, kad Trakų rajono savivaldybė 2021 m. kovo 17 d. nuo 9 val. ryto pradeda želdinių tvarkymą (medžių kirtimą ir genėjimą) Trakų istoriniame saugomame senamiestyje, kuris yra Lietuvos kultūros paveldas, Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, nesuderinus šių darbų su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, negavus pritarimo ir leidimo, be paveldosauginės ekspertizės (želdiniai, želdynai, kraštovaizdis yra Trakų senamiesčio saugomos vertingosios savybės), leidimų šiems darbams neišdavė ir Kultūros paveldo departamentas.
Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcija (toliau - Inspekcija) 2021 m. kovo 17 d. atlikusi O. S. pranešimo patikrinimą vietoje (2021 m. kovo 17 d. patikrinimo aktas Nr. (18.3)-PA-729)), nuvykus į vietą nustatė, kad darbai nepradėti, tačiau Trakų autobusų stotyje pastebėta UAB „Arbora“ logotipu pažymėta stovinti technika. Įmonės atstovai paaiškino, kad jie ruošiasi kirsti Vytauto ir Karaimų gatvėse kirtimui pažymėtus medžius. Ten pat buvo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyr. specialistas A. T., kuris nurodė, kad jis atstovauja Trakų rajono savivaldybę ir yra deleguotas spręsti klausimus, susijiusius su minėtais medžių kirtimo darbais. Paprašius pateikti kirtimui leidimą, buvo pateiktas Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. leidimas Nr. AP5-21 (toliau – Leidimas) saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti. Leidime taip pat nurodyta, kad medžių ir krūmų atkuriamoji vertė 24 133, 50 Eur.
Leidimu leista UAB „Losrita“ Trakų senamiestyje (Lukos, Galvės ežerų pakrantėse, Karvinės ir Bažnytėlės salose, Vytauto ir Karaimų gatvėse) iškirsti 138 želdinius ir 96 želdinius genėti, atlyginus medžių ir krūmų atkuriamąją vertę.
Kilus įtarimui, kad šis Leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atlikti planuojamus želdinių kirtimo/genėjimo darbus, Inspekcija 2021 m. kovo 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-85 laikinai (iki 2021 m. balandžio 15 d.) sustabdė galimus želdinių kirtimo/genėjimo darbus.
Inspekcija 2021 m. balandžio 12 - 15 d. Trakuose Lukos ir Galvės ežero pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje atliko neplaninį, teminį patikrinimą dėl galimai padarytos žalos neteisėtai nukirtus saugotinus medžius (kirtimai buvo vykdomi nuo 2021-03-08 iki 2021-03-16). Patikrinimo metu buvo išmatuoti nupjautų saugotinų medžių kelmų skersmenys (1 lentelė) bei nustatyta, kad Trakuose Lukos ir Galvės ežero pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje neteisėtai nukirsti 48 saugotini medžiai. Surašytas 2021 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. PA1 (registruotas 2021-04-21 Nr. (18.3)-PA-1279).
Departamentas 2021 m. balandžio 14 d. pareiškimu Nr. (3.2)-AD5-6065 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21 galiojimą; panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21; panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Visuomeninės želdynų ir želdinių priežiūros ir kontrolės komisijos 2021 m. kovo 5 d. posėdžio protokolo Nr. AP8-48 išvadas; atnaujinti pareiškimo padavimo terminą, jei teismas manytų, kad pareiškimo padavimo terminas praleistas, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi apie Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21 išdavimą iki 2021 m. kovo 17 d. nebuvo žinoma.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-04-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3099-484/2021 taikė reikalavimo užtikrinimo priemones, t.y. sustabdė Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21 galiojimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3099-484/2021 panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21.
Trakų rajono savivaldybės administracijai apskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-129-556/2023 atmetė Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismai pripažino, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21 yra neteisėtas.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti ir palaikė atliepime nurodytas aplinkybes, kad Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui, genėjimo darbams Nr. AP5-21 buvo išduotas 2021 m. kovo 8 d. 2021 m. kovo 17 d. Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus privalomuoju nurodymu darbai buvo sustabdyti ir toliau medžių kirtimai nebuvo vykdomi.
Želdynų įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, jog leidimas panaikinimas, kai įsiteisėja teismo sprendimas.
Priėmus 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį įsigaliojo 2021 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. el3-3099-484/2021, kuriuo teismas nusprendė panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyriaus Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. kovo 8 d. Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21 (toliau- Leidimas). Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nenusprendė pripažinti Leidimo negaliojančiu nuo jo išdavimo momento, t.y. nuo 2021-03-08. Taigi, nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2023 m. sausio 11 d. leidimas buvo galiojantis, o darbai nuo leidimo išdavimo iki privalomojo darbų sustabdymo (2021 m. kovo 17 d.) buvo vykdomi teisėtai turint galiojantį leidimą medžių ir krūmų kirtimui.
Leidimo galiojimo metu nukirsti medžiai buvo blogos arba nepatenkinamos būklės. Medžių būklė užfiksuota Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos 2021-03-05 Protokole bei UAB „Želdynų vizija“ 2021-03-04 Eksperto atsiliepime, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta, jog medžiai dėl savo blogos būklės kelia pavojų praeiviams.
Teismų praktikoje, bylose dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo yra išaiškinta, kad ne visais atvejais, formaliai pažeidus teisės aktus, žala aplinkai padaroma. Teismų praktikoje išaiškinta, jog formalus įstatymo pažeidimas, medžių kirtimas be leidimo, bet esant galimybei jį išduoti, žalos aplinkai nepadaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016). Šiuo konkrečiu atveju pabrėžtina, kad Leidimas buvo panaikintas išimtinai dėl procedūrinių pažeidimų, o ne dėl to, jog Leidime nurodyti kirstini medžiai išvis negali būti kertami.
Atsakovė taip pat nesutinka su apskaičiuotu neva padarytos žalos dydžiu, nes ieškovas skaičiuodamas žalos dydį neįvertino fakto, kad prieš išduodant ginčo Leidimą Trakų rajono savivaldybės administracija sumokėjo 24 133,50 Eur medžių atkuriamajai vertei kompensuoti, be to šiai dienai jau yra atsodinta medžių už 9 182,73 Eur.
Kai žala padaroma aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).
Ieškovas turėjo įvertinti 24 133,50 Eur sumokėtą sumą medžių atkuriamajai vertei kompensuoti bei atsižvelgti į jau atsodintų medžių vertę (9182,73 Eur). Be to, ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, neatsižvelgė į nukirstų medžių būklę, nors pagal specialiuosius teisės aktus tą privalėjo padaryti.
Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos 22 punktas nustato, kad žala aplinkai sunaikinus ar sužalojus želdinius (ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau- Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai).
Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 13 punktas nustato, kad želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę, kuri gali būti patikslinta, nukirtus medį ar krūmą, mažinami, išskyrus geros būklės želdinius: patenkinamos būklės želdiniams – 25 proc., nepatenkinamos – 50 proc., blogos – 100 proc.
Leidimo galiojimo metu nukirsti medžiai buvo blogos arba nepatenkinamos būklės. Medžių būklė užfiksuota Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos 2021-03-05 Protokole bei UAB „Želdynų vizija“ 2021-03-04 Eksperto atsiliepime, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta, jog medžiai dėl savo blogos būklės kelia pavojų praeiviams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas pilnai.
Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyrius 2021 m. kovo 8 d. išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21 (toliau -Leidimas), įgyvendindama veiką - kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose pagal projektą Nr. 05.5.1- APVA-R-019-01-0010 „Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų tvarkymas“.
Šiuo Leidimu UAB „Losrita“ buvo leista Trakų senamiestyje (Lukos, Galvės ežerų pakrantėse, Karvinės ir Bažnytėlės salose, Vytauto ir Karaimų gatvėse) iškirsti 138 želdinius ir 96 želdinius genėti.
Planuojamus želdinių kirtimo/genėjimo darbus ieškovas 2021 m. kovo 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-85 laikinai (iki 2021 m. balandžio 15 d.) sustabdė, tačiau per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 16 d. Trakuose Lukos ir Galvės ežero pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje buvo nukirsti 48 saugotini medžiai. Dėl to ieškovas 2021 m. balandžio 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA1 (registruotas 2021-04-21 Nr. (18.3)-PA-1279).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21 galiojimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir viešosios tvarkos skyriaus Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. kovo 8 d. Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP5-21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Byloje ginčo, kad UAB „Losrita“ pagal atsakovės išduotą leidimą iškirto ieškovo 2021 m. balandžio 19 d. patikrinimo akte Nr. PA1 48 nurodytus saugotinus medžius Lukos ir Galvės ežero pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje, nėra, tačiau atsakovė teigia, jog atliekant medžių kirtimo darbus Leidimas buvo galiojantis (panaikintas 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administraciniam teismui priėmus sprendimą).
Taip pat atsakovė, ginčydama ieškinį, teigia, kad ieškovas neįrodė nei padarytos žalos fakto, nei žalos dydžio, bei skaičiuodamas žalą neįvertino atsakovės sumokėtos 24 133,50 Eur sumos medžių atkuriamajai vertei kompensuoti bei neatsižvelgė į jau atsodintų medžių 9182,73 Eur vertę.
Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka. Dėl padarytos žalos fakto ir dydžio pažymėtina tai, kad Trakų senamiestis, kuriame buvo išskirsti saugotini medžiai yra kultūros paveldo objektas, ir jame augantys želdiniai yra saugotini. Ieškovo 2021 m. balandžio 19 d. surašytame patikrinimo akte Nr. PA1, nurodyta, kad buvo patikrinti Lukos ir Galvės ežerų pakrantėje bei Karaimų (Karvinės) saloje galimai neteisėtai išpjautų saugotinų medžių kelmų matmenys bei duomenys pateikti Lentelėje Nr. 1, kurioje nurodytas išpjautų medžių kiekis, medžių rūšis, kamieno diametras ir medžių koordinatės.
Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (toliau – Nutarimas) 2 punkte nurodyta, kad saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės. Nutarimo 1 punkte nustatyta, kad saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Ginčo medžiai atitinka Nutarimo priedo 5 punkte nurodytus kriterijus, kurie auga „Kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose, didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai* - ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės“.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas apskaičiavo gamtai padarytos žalos dydį pagal rekomenduojamą metodiką (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl žalos dydis atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Minėtos metodikos 22 punkto nuostatose numatyta, jog, žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Ieškovas kartu su pasiūlymu dėl žalos aplinkai atlyginimo gera valia pateikė atsakovei 2023-01-18 Žalos aplinkai paskaičiavimą Nr. Ž49-1336/2023, iš kurio matyti, kad atsakovės išpjauti medžiai (liepos didžialapės, liepos mažalapės, uosiai pensilvaniniai, uosisiai amerikiniai, uosiai paprastieji, klevai sidabriniai, klevai paprastieji, kaštonai, juodalksiniai, beržai karpotieji, eglės paprastosios ir ąžuolas paprastasis) patenka į šio įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sąrašo II-ą bei III-ą grupes, todėl vadovaujantis šio įsakymo 2.2 punkto nuostatomis taikomas 6 Eur ir 9 Eur įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje. Atsižvelgiant į tai, kad sužaloti saugotini želdiniai auga istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miestų centrinėse dalyje, miestų senojo miesto vietose (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintas schemas), vadovaujantis minėto įsakymo 5.2 punkto nuostatomis medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami 3 kartus. Buvo nustatyti tik geros būklės saugotini želdiniai, todėl jų atkuriamosios vertės įkainiai nesumažinti. Ieškovas paskaičiavo, kad žala gamtai (kraštovaizdžiui) už atsakovės išpjautus medžius sudaro 37 610,10 Eur. Padarytos žalos įvertinimo skaičiuotės atsakovė neginčijo.
Atsakovė teigia, kad šiuo atveju nekilo neigiamo poveikio nei aplinkai, nei žmonių sveikatai, o priešingai - dėl blogos medžių būklės jie kėlė grėsmę praeivių sveikatai ir gyvybei. Leidimo galiojimo metu nukirsti medžiai buvo blogos arba nepatenkinamos būklės. Medžių būklė užfiksuota Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos 2021-03-05 Protokole bei UAB „Želdynų vizija“ 2021-03-04 Eksperto atsiliepime, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta, jog medžiai dėl savo blogos būklės kelia pavojų praeiviams.
Kaip matyti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. K. 2023 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo, atliekant padarytos žalos gamtai apskaičiavimus, medžiai, kurie kėlė grėsmę praeivių sveikatai ir gyvybei, į žalos skaičiuoklę įtraukti nebuvo.
Pažymėtina, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jos veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 straipsnis). Taigi nustačius, kad atsakovė neteisėtai išpjovė saugotinus želdinius (48 vnt.), ir tuo padarė žalą gamtai, atsakovei kyla deliktinė atsakomybė – ji privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą gamtai.
Vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės nekyla teisė, teismas taip pat kaip nepagrįstus teismas atmeta ir atsakovės atsikirtimus, jog želdinių šalinimo metu Leidimas galiojo iki 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo (LR Želdinių įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Kaip nustatyta 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-19 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-209, 87 punkte pasakyta, kad <...> kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijoje projektas arba kraštovaizdžio Elektroninio dokumento nuorašas formavimo pasienio teritorijose projektas laikomas parengtu tinkamai (jeigu toks rengiamas), jeigu yra suderintas su derinančiomis institucijomis (savivaldybe, Aplinkos apsaugos agentūra, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų direkcijomis – jei teritorija yra valstybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje arba ribojasi su ja, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos – jei teritorijoje yra kultūros paveldo objektų arba ribojasi su kultūros paveldo objekto teritorija, kultūriniu rezervatu, istoriniu nacionaliniu parku, kultūriniu draustiniu, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, kai vykdoma šio Aprašo 11.2 papunktyje nurodyta veikla) <...>.
Taigi, atsakovei buvo žinoma, jog ji Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų tvarkymo priemonių planą turėjo derinti su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros ir paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.
Nors atsakovė nurodo, kad Leidimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinis teismui nustačius formalius procedūrinius Leidimo išdavimo pažeidimus, tačiau, kai matyti tiek iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo turinio, tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 sausio 11 d. nutarties, buvo nustatyti esminiai Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ir genėjimo tvarką reglamentuojančias Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatų pažeidimai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad <...> UAB ,,Losrita“ pateiktas 2021 m. vasario 17 d. prašymas nustatytų Tvarkos apraše reikalavimų neatitiko, jame nenurodytos konkrečios prašomų kirsti, genėti medžių ir krūmų rūšys, medžio stiebo skersmuo 1,3 m aukštyje, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo priežastys. Prie Prašymo pridėtas Techninis darbo projektas, o pačiame prašyme nurodyti tik prašomų kirsti ar genėti medžių ar krūmų skaičius vienetais, nedetalizuojant, bendrai nurodant tik jų buvimo vietą – pvz., Karvinės sala Galvės ežere, Trakų m. (Nutarties 50 p.) Tvarkos aprašo 19 punktas nustato, kad leidimas neišduodamas, kai: 14 punkte nurodytos institucijos motyvuotai atsisako suderinti Leidimą (19.2 p.); vadovaujantis Želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nebuvo atlikta želdinių būklės ekspertizė (19.5 p.) (Nutarties 52 p.). Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad želdinių būklės ekspertizė atliekama Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo, 3 punkte nustatytais atvejais iki Leidimo išdavimo. Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad želdinių būklės ekspertizė atliekama, kai numatoma pertvarkyti didesnius kaip 1 ha ploto viešuosius želdynus urbanizuotose teritorijose (3.1 p.); numatoma pertvarkyti gatvių želdinius ilgesniame kaip 100 m gatvės ruože, kai numatomame pertvarkyti gatvės ruože auga 10 ir daugiau saugotinų želdinių (3.2 p.) (Nutarties 53 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptariamo protokolo turinio nėra aišku ar tai yra Komisijos išvada atlikus Želdinių būklės ekspertizę, kaip nustatyta Želdinių ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 5 punkte, nes jame nesuformuluotos konkrečios ir aiškios išvados, ar buvo svarstomi Leidimo išdavimo ar Techninio projekto sprendinių įgyvendinimo klausimai, nes nėra aiškus galutinis Komisijos sprendimas, kada ir kokiu būdu jis buvo priimtas, nenurodyti nei Komisijos narių balsavimo rezultatai, o iš pridedamų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad kai kurie Komisijos nariai medžių kirtimui prieštarauja, taip pat nėra aišku, kurių konkrečiai medžių ir krūmų kirtimui ar genėjimui pritariama ar nepritariama (Nutarties 56 p.). Tvarkos aprašo 14 punktas nustato, kad Leidimą savivaldybė derina su: saugomos teritorijos direkcija, kai saugotini medžiai ir krūmai auga saugomos teritorijos direkcijos administruojamose ir jai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, ir jos atstovas nedalyvavo Komisijos posėdyje dėl konkrečiu Leidimu numatomų leisti pašalinti medžių (14.1 p.); KPD teritoriniu skyriumi, kai saugotini medžiai ir krūmai yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės arba auga kultūros paveldo objektų ar vietovių, kuriems nenustatytos vertingosios savybės, teritorijoje, ir jo atstovas nedalyvavo Komisijos posėdyje dėl konkrečiu Leidimu numatomų leisti pašalinti medžių (14.2 p.). Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą leidimas derinti su 14 punkte nurodytomis institucijomis neteikiamas, jei nustatytąja tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose ir specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektuose, kurie yra suderinti su 14 punkte nurodytomis institucijomis, yra nurodyti kertami, genimi, persodinami ar kitaip pašalinami medžiai, jų rūšys, skaičius, būklė, atkuriamoji vertė, kirtimo, genėjimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo priežastys, pažymėtos jų augimo vietos. Derinančiajai institucijai savivaldybės nustatytu terminu nepateikus savo išvadų, Leidimas neišduodamas (Nutarties 58 p.).
Gamtai padarytos žalos fakto nepaneigia ir atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji sumokėjo 24 133,50 Eur medžių atkuriamajai vertei kompensuoti, be to šiai dienai jau yra atsodinta medžių už 9182,73 Eur. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, skaičiuojant padarytos žalos gamtai dydį, vertinti atsakovės nurodytas sumas nebuvo jokio pagrindo.
Įgyvendinant Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnio nuostatas Aplinkos apsaugos ministro 2006-05-16 įsakymu Nr. D1-302 patvirtintas Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimų bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame nustatytos procedūros dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Inter alia, atkūrimo priemonių planas privalo būti suderintas su Aplinkos apsaugos Departamentu. Kaip nurodė ieškovas, atsakovė su ieškovu aplinkos atkūrimo priemonių su ieškovu nederino.
Kaip 2024 m. gegužės mėn. rašte nurodė Kultūros ir paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos projektas buvo teiktas derinimui Departamento Vilniaus teritoriniam skyriui, tačiau nebuvo suderintas, jam buvo pateiktos pastabos. Pataisyto pagal nurodytas pastabas Projekto derinimui Departamento Vilniaus teritorinis skyrius nebuvo gavęs. Projektas turi būti derinamas su Departamento Vilniaus teritoriniu skyriumi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymų nustatyta tvarka.
Be to, neaišku kas buvo įskaičiuojama į Leidime nurodytos 24 133,50 Eur medžių atkuriamosios vertės sumą, kokios medžių rūšys ir kur buvo atsodintos ir kokia gi jų vertė.
Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad atsakovei neteisėto leidimo pagrindu iškirtus saugotinus medžius buvo pasikėsinta į teisės aktais saugomas vertybes, todėl atsakovė negali išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes priteisia iš atsakovės 37 610,10 Eur žalos atlyginimo.
Pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos ištekliams padarytą žalą pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos (toliau – Programa), o 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2001 m. vasario 7 d. Nr. 91, Programos lėšos (neįskaitant įplaukų pagal įstatymo 3 straipsnio 3, 6 ir 10 punktus) surenkamos Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, valstybinių rezervatų ir nacionalinių bei regioninių parkų direkcijų (arba tarnybų) pajamų surenkamosiose sąskaitose. Todėl priteistos žalos aplinkai lėšos, skirtos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-165/2010, Nr. 3K-3-61/2014; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 2A-364/2013, Nr. 2A-659-943/2016, Nr. e2A-491-178/2017, Nr. e2A-542-464/2018), turi būti pervestos į ieškovo nurodytą Programos lėšų surenkamąją sąskaitą
Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovės valstybei priteistinas už ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis – 789 Eur (37 610,10 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti valstybei iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 37 610,10 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus dešimties eurų 10 centų) padarytos žalos gamtai atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 37 610,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas lėšas pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, valstybės ižde, Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje.
Priteisti valstybei iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 789 Eur (septynis šimtų aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėjas Ričardas Prašmuntas