Administracinė byla Nr. eAS-599-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00759-2025-6 

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d.  įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Mažeikių rajono savivaldybės administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 str.) normas arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas).

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-11346-952/2025 2025 m. balandžio 9 d. pateikė analogišką skundą, kuriuo prašė patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A1-837, 1 p. patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; atnaujinti, dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies, apskundimo terminą; patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti/vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, CK 6.230 str. 1, 3 dalys ir DK 45 str. 1, 2 d., Viešojo administravimo įstatymas, 3 str. 1 d. 4, 6, 8-10 p.) normas; arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“; arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas 2025 m. balandžio 15 d. pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas priėmė ir išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025 išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą ir nutarus panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas administracinėje byloje Nr. eI3-11346-952/2025 gali būti grąžintas nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgęs į tai, kad tos pačios teisėjos žinioje esant gautam tapačiam pareiškėjo skundui kaip paminėtoje ankstesnėje administracinėje byloje (kurioje dar nėra išspręstas skundo priėmimo/atsisakymo priimti klausimas) ir byloje Nr. eI3-11522-952/2025 pareiškėjui reikalavimais prašant panaikinti tuos pačius administracinius sprendimus kaip ir administracinėje byloje Nr. eI3-11346-952/2025, grindžiant reikalavimus tapačiais argumentais ir rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą atsisakyti priimti nagrinėti, nustačius, kad Regionų administraciniame teisme yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės. 

Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje eAS-397-968/2025 pagrindu ir ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui. Pareiškėjas, be kita ko, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-415/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-789/2024).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-11346-952/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00720-2025-4) pareiškėjas 2025 m. balandžio 9 d. pateikė analogišką skundą, kuriuo prašė patenkinti pareiškimą ir panaikinti 2024 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A1-837, 1 p. patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; atnaujinti, dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies, apskundimo terminą; patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti/vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, CK 6.230 str. 1, 3 dalys ir DK 45 str. 1, 2 d., Viešojo administravimo įstatymas, 3 str. 1 d. 4, 6, 8-10 p.) normas; arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“; arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025 panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną (2025 m. balandžio 16 d.) pareiškėjo skundo, pateikto Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-11346-952/2025, priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, t. y. pareiškėjo skundas nebuvo priimtas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui priimant 2025 m. balandžio 16 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. teismo žinioje nebuvo analogiško turinio administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Pažymėtina, jog tokios pačios pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-120-629/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. birželio 9 d. padavė prašymą dėl, be kita ko, teismo skleidimo žinomai melagingų žinių ir atskirosios nutarties (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijų 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025 ir gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025 ir kt. pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną, kai pabaigos iki teismas imsis nagrinėti administracinę bylą dar nesimato, priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų garbės teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo Prašymo dalis pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, ir pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo P. V. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Rytis Krasauskas

                                        Beata Martišienė

                                        Egidijus Šileikis