Civilinė byla Nr. e2-781-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00062-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.3.2.5

          (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų M. P. ir A. T. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo F. U. ieškinį atsakovams V. S. P., M. P. ir A. T. P. dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas F. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1.                      Priteisti ieškovui iš atsakovo V. S. P. 70 270 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

1.2.                      Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu atsakovų V. S. P., M. P. ir A. T. P. 2021 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 15/100 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo M. P. ir A. T. P.

1.3.                      Taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovui V. S. P. 15/100 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams M. P. ir A. T. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovas nurodė, kad ieškinys pagrįstas. Prašoma priteisti 70 270 Eur suma yra didelė. Atsakovai nesąžiningi, nes atsakovas V. S. P. visą Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą neatlygintinai dovanojimo sutartimi perleido savo vaikams – atsakovams M. P. ir A. T. P. Atsakovas V. S. P. neturi kito turto Lietuvoje, jo turtinė būklė sunki. Atsakovai M. P. ir A. T. P. per nekilnojamojo turto agentūras pardavinėja atsakovo V. S. P. padovanotą nekilnojamąjį turtą, atvykę į Lietuvą nesusisiekia su ieškovu, nebando derinti atsiskaitymo klausimų. Atsakovai niekaip nereaguoja į ieškovo siųstus raginimus atsiskaityti. Dovanojimo sutarties dalinis panaikinimas ir restitucijos taikymas yra vienintelė priemonė atkurti atsakovo V. S. P. mokumą ir užtikrinti ginčo šalių padėties išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovams perleidus ginčo turtą sąžiningiems įgijėjams, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovams M. P. ir A. T. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudė šį turtą perleisti ar apsunkinti, leido areštuotą turtą valdyti ir juo naudotis.

5.       Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštų reikalavimų pagrįstumą, faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo natūra, grąžinant ginčo sklypo dalį pradinio jo savininko – atsakovo V. S. P. nuosavybėn, kad ieškovas ateityje galėtų realizuoti savo turimus reikalavimus skolininkui. Atsakovai ginčo turtu nevaržomai disponuoja. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovai nesąžiningi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali bandyti apsunkinti ir (ar) išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymo, perleisti ginčo turtą. Dėl to ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas. Teismas padarė išvadą, kad yra grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad bylos nagrinėjimo metu nepakistų esama situacija ir neatsirastų nauji ginčo sklypo (jo dalies) savininkai.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

7.       Atsakovai M. P. ir A. T. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas įrodė, jog yra grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Laikinąsias apsaugos priemones, kaip itin atsakovų teises varžantį institutą, galima taikyti tik išskirtiniais atvejais. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie apeliantų galimą nesąžiningumą, siekį išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, siekį parduoti arba kitaip apsunkinti ginčo žemės sklypą. Tik aplinkybės, kad atsakovas V. S. P. neatsiskaito su ieškovu ir apeliantai pardavė dalį atsakovo V. S. P. jiems padovanotų žemės sklypų, nepagrindžia apeliantų nesąžiningumo. Apeliantai neketina parduoti ar apsunkti ginčo žemės sklypo. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie ieškovo pateikti duomenys patvirtina atsakovų nesąžiningumą. Teismui nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra suvaržytos apeliantų teisės, pažeistas lygiateisiškumo principas.

7.2.                      Teismas pritaikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymas nėra būtinas sprendimo įvykdymui užtikrinti. Ieškovas ieškinyje patvirtino faktą, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo atveju apeliantams nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo 15/100 dalių pakaktų visiems ieškinio reikalavimams patenkinti. Nepaisant to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam žemės sklypui, bet ne 15/100 jo dalims, ir teismas tokį prašymą tenkino. Taigi, ginčo žemės sklypo 85/100 dalių areštas nebūtinas sprendimo įvykdymui užtikrinti. Dėl to pažeisti proporcingumo ir ekonomiškumo principai.

8.       Atsiliepime į apeliantų M. P. ir A. T. P. atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas atsiliepime nurodė tokius argumentus:

8.1.                      Ieškovas įrodė, kad yra grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Ieškovo teigimu, atsakovai nesąžiningi, neatsiskaito su ieškovu, nereaguoja į ieškovo raginimus atsiskaityti.

8.2.                      Atsakovas V. S. P. visą Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutartimi perleido apeliantams. Jis neturi kito turto Lietuvoje. Apeliantai visus atsakovo V. S. P. padovanotus žemės sklypus jau pardavė, išskyrus ginčo žemės sklypą.

8.3.                      Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir apeliantams perleidus ginčo turtą sąžiningiems įgijėjams, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne, kai prašymą ieškovas iš esmės grindė didele ieškinio suma, siekiu išsaugoti status quo (faktinę ir teisinės būklę) iki tol, kol ginčas bus išspręstas, ir atsakovų nesąžiningumu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimui įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui).

11.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad pagal aktualią teismų praktiką, neatsižvelgiant į tai, didelė ieškinio suma atsakovui ar ne, tik ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taikant laikinąsias apsaugos priemones savaime nesukuriamos materialinės vertybės, bet tik padedama išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tik didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Taigi, taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto ir lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. 

12.       Sutiktina su apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad laikinąsias apsaugos priemones, kaip itin atsakovų teises varžantį procesinį institutą, galima taikyti tik išskirtiniais atvejais, kai jį taikyti prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių įrodymų apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios nagrinėjamos bylos ginčo dalyką ir faktines aplinkybes.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, visgi yra tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021). Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). 

14.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas, be kita ko, prašo priteisti jam iš atsakovo V. S. P. 70 270 Eur skolos, pripažinti negaliojančia atsakovų V. S. P., M. P. ir A. T. P. 2021 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos dovanojimo sutarties dalį dėl 15/100 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovo V. S. P. nuosavybėn šios dovanojimo sutarties pagrindu padovanotas 15/100 dalis žemės sklypo. Taigi, patenkinus ieškinį ir pripažinus ginčo dovanojimo sutarties dalį negaliojančia bei taikius restituciją, atsakovui V. S. P. būtų grąžinta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo 15/100 dalis. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinė priemonė, kuria išsaugoma ginčo šalių teisinė ir faktinė būklė bei užtikrinamas restitucijos natūra taikymas, t. y. kad 15/100 dalys žemės sklypo būtų grąžintos atsakovui V. S. P. Taigi, nagrinėjamoje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės statuso pasikeitimu, todėl, vadovaujantis pirmiau šioje nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo. Dėl to nepaisant to, kad apeliantai teisingai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė, kokie konkrečiai ieškovo pateikti duomenys patvirtina atsakovų nesąžiningumą, atsakovų galimo nesąžiningumo nustatymas tokio ginčo nagrinėjimo kontekste iš esmės nebuvo privaloma sąlyga. 

15.       Pažymėtina, kad nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, bet ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įrodyti neabejotino jo nesąžiningumo; ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).

16.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apeliantai didžiąją dalį atsakovo V. S. P. padovanoto nekilnojamojo turto jau pardavė, išskyrus ginčo žemės sklypą, ir atsakovas V. S. P. neturi kito turto Lietuvoje. Apeliantai atskirajame skunde šių aplinkybių nepaneigė, priešingai, pripažino, kad pardavė dalį atsakovo V. S. P. jiems padovanotų žemės sklypų. Dėl to sutiktina su ieškovu, kad tikėtina, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantai gali parduoti ir ginčo žemės sklypą. Nors byloje nėra duomenų apie apeliantų ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo žemės sklypą, negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, visgi yra tikimybė, jog apeliantai gali jį perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitaip apsunkinti. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad apeliantams sudarius ginčo žemės sklypo perleidimo ar nuosavybės teisės suvaržymo sandorį, pasunkėtų galimybė taikyti restituciją natūra. Dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo 15/100 dalių areštą, nes tai yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą bei restitucijos natūra taikymą. Be to, pirmosios instancijos teismas leido areštuotą turtą valdyti ir juo naudotis. Dėl to jeigu apeliantai iš tiesų neketina perleisti turto, tokia laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti apeliantų interesų, ir (ar) neproporcingai suvaržyti jų teisių. 

17.       Pasisakant dėl atskirajame skunde keliamo netinkamo ekonomiškumo ir proporcingumo principų taikymo klausimo, pažymėtina, kad pagal šiuos principus teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos ir kuriomis tikrai galima užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas neturėtų taikyti perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių, kurias taikyti nėra būtina sprendimo įvykdymui užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais tuo aspektu, kad teismas neturi taikyti perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymas nėra būtinas sprendimo įvykdymui užtikrinti, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumą ir proporcingumo principus.

18.       Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ginčo dovanojimo sutarties dalį dėl 15/100 dalių žemės sklypo, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovo V. S. P. nuosavybėn šios dovanojimo sutarties pagrindu padovanotas 15/100 dalis žemės sklypo. Taigi, ginčo objektas yra 15/100 dalys žemės sklypo, bet ne visas žemės sklypas. Likusios 85/100 dalys žemės sklypo nėra ginčo objektas. Patenkinus ieškinį ir pripažinus ginčo dovanojimo sutarties dalį negaliojančia bei taikius restituciją, atsakovui V. S. P. būtų grąžinta nuosavybės teisė tik į ginčo žemės sklypo 15/100 dalis, bet ne į visą žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikštų reikalavimų pobūdį ir mastą, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad kitų ginčo žemės sklypo 85/100 dalių areštas perteklinis ir nebūtinas būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pritaikius 15/100 dalių žemės sklypo areštą jau yra užtikrinama dabartinė situacija ir to visiškai pakanka šalių lygiateisiškumui užtikrinti bei grėsmei, kad ateityje teismo sprendimo galima nebeįvykdyti, eliminuoti. Be to, apeliantai teisingai pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje pripažino, jog ginčo žemės sklypo 15/100 dalių pakanka jo reikalavimui dėl skolos priteisimo patenkinti. Ieškovas nei ieškinyje, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė, kodėl būtina areštuoti visą žemės sklypą ir nepakanka ginčo žemės sklypo 15/100 dalių arešto.

Dėl bylos procesinės baigties

19.       Atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ginčo žemės sklypo 15/100 dalims. Nagrinėjamoje byloje nustatyta antroji būtinoji šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nurodoma laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Vis dėlto kitų ginčo žemės sklypo 85/100 dalių areštas yra perteklinis, todėl neturi būti taikomas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant jos dalį dėl žemės sklypo 85/100 dalių arešto. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria areštuotos atsakovams M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančios 85/100 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėjas                                Tomas Venckus