Baudžiamoji byla Nr.1-26-964/2015
Proceso Nr. 1-74-1-00259-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.14.1.2.; 2.3.6.
(S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 2 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant Aušrai Pikelienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Umbrasienei,
kaltinamajam R. Š., jo gynėjai advokato padėjėjai L. B.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų turimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, teistas:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose,
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtą bausmę subendrinus su Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta 1 m. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
R. Š. 2014 m. spalio 10 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atkabinęs durų kabliuką, įsibrovė į E. Ž. priklausančio garažo palėpę ir iš ten pagrobė 5 kubinius metrus pušinių dvigubo pjovimo lentų 869 Eur (3000 Lt) vertės, tuo E. Ž. padarė 869 euro (3000 litų) turtinę žalą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Kaltinamasis R. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2014 m. spalio 10 d. šventė su draugais, reikėjo pinigų alkoholiui, todėl sugalvojo parduoti kaimynui E. Ž. priklausančias lentas be jo žinios. E. Ž. anksčiau jam buvo siūlęs surasti klientą šioms lentoms. Jas pirkti R. Š. pasiūlė iš matymo pažįstamam S., pravarde „Arbūzas“, kuris anksčiau jau buvo atvažiavęs apžiūrėti E. Ž. lentų, bet nepirko, nes pastarasis prašė 350 Lt už kubą. Š. S. (S. Ž.) atvažiavo su kitu S. (N.). R. Š. žinojo, kad E. Ž. namuose nebūna, todėl apie 12 val. kartu su abiem atvažiavusiais vyrais nuvažiavo į E. Ž. kiemą. R. Š. padavinėjo lentas, o kiti du vyrai krovė. Jie patikėjo, kad tai E. Ž. parduoda lentas, nes žinojo, kad jis anksčiau buvo prašęs surasti klientą. Lentos buvo palėpėje, į ją pateko atkabinęs kabliuką. Iš viso pavogė 124 lentas, tai galėtų būti nepilni 5 kubiniai metrai. Už lentas gavo 240 Lt, bet jų jau neturi, išleido. Lentos negrąžintos, nes jas išsivežę asmenys lentas obliavo. Žalos neatlygino, nes neturėjo iš ko. Buvo nuėjęs pas E. Ž., atsiprašė, prašė leisti atidirbti, bet šis reikalavo pinigų. Savo elgesį kaltinamasis vertina blogai, gailisi. Iš pradžių pripažinęs 3 000 Lt žalą, baigiamosiose kalbose kaltinamasis nurodė, kad civilinis ieškinys per didelis. Kadangi pavogti ne pilni 5 kubiniai metrai lentų, žalos dydį, taigi ir civilinį ieškinį reiktų vertinti skiaičiuojant po 350 Lt už kubinį metrą, t.y. tiek, kiek E. Ž. prašė už lentas, o S. Ž. nemokėjo, manydamas, kad per didelė kaina.
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 1 d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), esminės veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamojo R. Š. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo ir duotų parodymų, įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais.
R. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 61-62, 66-67).
Nukėntėjusysis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-10-12 apie 12 val. pastebėjo, jog iš virš garažo esančios palėpės dingo apie 5 kubinius metrus dvigubo pjovimo, 6 m ilgio pušinių lentų. Teigė, kad padaryta 3000 litų (869 eurų) žala. Įtarė, kad lentas pavogti galėjo 2014-10-10 R. Š., kuris vėliau jam prisipažino ir žadėjo atlyginti žalą, tačiau žalos neatlygino, todėl šioje byloje reiškia civilinį ieškinį (b.l. 8-10, 11-12).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. Ž. paaiškino, kad 2014 m. spalio 10 d. R. Š. parašė žinutę, siūlydamas pirkti tas pačias lentas, dėl kurių kažkada derėjosi su E. Ž., bet tuomet jam pasirodė per didelė kaina (450 Lt už lentų kubinį metrą). Kadangi jam tų lentų nebereikėjo, todėl pasiūlė draugui S. N.. Apie pietus su S. N. nuvažiavo į E. Ž. kiemą, ten buvo ir R. Š.. R. Š. užlipo ant garažo ir iš ten esančios palėpės padavinėjo lentas, kurias jis krovė į autobusiuką. Prikrovę autobusiuką visi trys lentas nuvežė į Juodėnų kaimą pas žmogų, kuris užsiima lentų obliavimu. Čia atvežė ir antrą autobusiuką lentų. Iš viso lentų S. N. nupirko 124 vnt., tai yra kažkur apie 2,5 m3. Šios lentos buvo 6 m ilgio. Už šias lentas S. N. R. Š. sumokėjo 1000 litų. Nupirko ne visas lentas, ten jų palėpėj dar buvo likę. Kažkuriuo momentu kilo mintis, ar tikrai R. Š. šias lentas parduoda su šeimininko žinia, tada R. Š. surinkęs numerį davė pakalbėti su lentų savininku. Po to pokalbio abejonės dingo, be to, R. Š. sakė, kad tikrai jam patikėjo lentas parduoti, kad vidury dienos jis negalėtų vogti ir dar iš kaimyno. Kad lentos vagiamos, jis nežinojo (b.l. 16-17)
Ikteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. N. parodė, kad pažįsta S. Ž., kuris paklausė, ar nereikia lentų. Kokia tiksliai buvo data jis neatsimena, kartu su S. Ž., pastarojo baltos spalvos autobusiuku Peugeot Bokser, nuvažiavo į Toliejų kaime esančią sodybą. Ten buvo Š., kuris, kaip suprato, yra tos sodybos savininko patikėtinis. Š. nuo palėpės padavinėjo lentas, o S. Ž. krovė jas į savo autobusiuką. Prikrovę autobusiuką visi trys lentas nuvežė į Juodėnų kaimą pas žmogų, kuris užsiima lentų obliavimu. Ten lentas Š. su S. Ž. iškrovė ir grįžo atgal dar pasikrauti. Prikrovę antrą autobusiuką lentas vėl nuvežė pas tą patį žmogų. Iš viso lentų jis nupirko kažkur apie 2,5 m3. Už šias lentas Š. sumokėjo 1000 litų. Ten dar buvo likę lentų, tačiau daugiau jam nebereikėjo, todėl daugiau ir nebeėmė. Nupirktos lentos buvo apdorotos, nukabliuotos, supjaustytos pagal reikalingus išmatavimus ir panaudotos terasai. Nežinojo, kad lentas Š. parduoda be leidimo, tai yra vagia (b.l. 18-19)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad jis yra stalius, namuose turi „oblerką“, kartais paobliuoja. 2014 m. spalio mėnesį vienas iš matymo pažįstamas vyriškis pravarde „Arbūzas“ paprašė nuobliuoti keletą lentų. Po kelių dienų, kai jo nebuvo namuose, vyriškis pravarde „Arbūzas“ ant jo kiemo atvežė ir paliko pušines lentas. Iš viso lentų buvo 124 vnt., 6 m ir 5,5 m ilgio. Jas supjaustė po 3 m., nuobliavo kraštus. Paruoštas lentas išsivežė vyriškis pravarde „Arbūzas“. Kad šios lentos vogtos, jis nežinojo (b.l. 21-22)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad 2014 m. spalio viduryje, tikslios datos neatsimena, R. Š. paprašė, kad jis paskaičiuotų virš E. Ž. garažo esančių lentų kubatūrą. Jis sakė, kad E. Ž. parduoda lentas ir kad reikia suskaičiuoti kokia jų kubatūra. Apie 13 val. nuėjęs išmatavo minėtas lentas, kurių virš garažo buvo ar 5.4 kubinio metro ar 4.5 kubiniai metrai, tiksliai nebeprisimena, ir parėjo namo. Matė kai apie 14 val. į E. Ž. kiemą atvažiavo baltos spalvos autobusiukas, tačiau nieko įtartino nepagalvojo, nes ten R. Š. dažnai atsivesdavo pirkėjus ir rodydavo tas lentas. Vėliau į mobilaus ryšio telefoną paskambino R. Š. ir pradėjo sakyti, kad jis pakalbėtų su kažkuo už E. Ž., tai yra, kad apsimestų lentų savininku, tačiau jis nesutiko (b.l. 24-25).
Iš 2014-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta bei rasti pėdsakai (b.l. 5-6)
Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, tiesiogine tyčia pagrobė iš E. Ž. palėpės apie 5 kubinius metrus lentų. Kaltinamojo veiksmai padarant šį jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad rašytinių įrodymų apie pavogtų lentų vertę byloje nėra, jie nepridėti ir prie civilinio ieškinio, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis patyrė 3 000 Lt žalą. Nors kaltinamasis teigė, kad žalos dydis turėtų būti skaičiuojamas už kubą lentų po 350 Lt, kaip siūlė E. Ž., pats E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu teigė konkrečios kainos nenurodęs, o į teismą neatvyko. S. Ž., kurio parodymai laikytini objektyviausiais, nes reikalavimas atlyginti žalą pareikštas ne jam , be to, ne jam ir priteisiamas, nurodė, kad jam E. Ž. lentų kubą siūlė už 450 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat aplinkybę, kad žalos vertę kaltinamasis pradėjo ginčyti tik baigiamosiose kalbose, šias abejones iškėlus jo gynėjai, daro išvadą, kad nukentėjusysis dėl lentų vagystės patyrė 2 250 Lt žalą (450 Lt x 5 kub m., kas atitinka 651,65 EUR). Todėl ir E. Ž. ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 651,65 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Bausmės skyrimas.
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis R. Š. teistas, teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamasis vieną kartą baustas administracine tvarka. Nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, VšĮ Molėtų rajono PSPC psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas (b.l. 45), Molėtų rajono savivaldybės administracijos Čiulėnų seniūnijoje charakterizuojamas neigiamai (b.l.47). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo reikšmės vagystės padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra apysunkis nusikaltimas.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, bandė tartis dėl žalos atlyginimo, siūlė už tai atidirbti, aplinkybę, kad kaltinamasis teisiamas trečią kartą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, todėl, atsižvelgiant BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Paskirtoji bausmė subendrintina su Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Dėl turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pripažįstama, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas). Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Tačiau tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. „Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga“, Teismų praktika Nr. 32).
Nuteistasis padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – įsibraudamas į patalpą pagrobė svetimą, E. Ž. priklausantį turtą. Pavogtas ar kitokiu būdu užvaldytas svetimas turtas netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti grąžintas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, kaltininkas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Turto konfiskavimas vagystės, plėšimo ar kitų nusikaltimų nuosavybei bylose gali būti taikomas tik tada, kai kaltininkas, pardavęs turtą, gavo materialinės naudos. Materialinė nauda – tai skirtumas tarp pagrobto turto pardavimo kainos ir civilinio ieškinio dydžio, jei civilinis ieškinys yra pareikštas. Materialiąją naudą kaltininkas turi tik tuo atveju, jei pagrobtą turtą pardavė didesne kaina, negu pagrobto turto vertė. Todėl patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs pagrobtą turtą, negavo didesnės materialinės naudos, nei patenkinta civilinio ieškinio suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-270/2004).
Nagrinėjamoje byloje prokurorė siūlė iš R. Š. konfiskuoti į valstybės pajamas 240 Lt, gautų pardavus pavogtas lentas, tačiau šios lentos panaudotos, žala dėl jų vagystės priteisiama iš dalies tenkinant civilinį ieškinį, lentos parduotos aiškiai mažesne kaina, negu pagrobto turto vertė, todėl piniginių lėšų konfiskavimas iš kaltinamojo netaikomas.
BPK 106 str. 2 d. nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam gynėjas skirtas BPK 51 str. 2 d. pagrindu. Pripažinus jį kaltu dėl kaltinime nurodytos veikos, iš jo priteistinos teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą. Nors jis nedirbo, pajamų neturėjo, tačiau tokia jo turtinė padėtis iš esmės nulemta jo paties neveikimo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo jį atleisti nuo teisinės pagalbos išlaidų valstybei atlyginimo arba šias išlaidas mažinti.
Molėtų rajono PK 2014 m. spalio 27 d. nutarimu R. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94, 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,
n u s p r e n d ė :
R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti R. Š. nuteistu vienerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. sausio 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžius atliktą bausmės laiką.
R. Š. Molėtų rajono PK 2014 m. spalio 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 2 dienos.
E. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti E. Ž., a.k.(duomenys neskelbtini), iš R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 651,65 EUR turtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti
Priteisti iš R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 110,79 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė