Civilinė byla Nr. e2-3184-861/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01285-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.2; 3.1.18.3; 3.2.7.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „PayRay Bank“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Maxima LT“ iki ieškinio pareiškimo, trečiasis asmuo UAB „Darnus verslas,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „PayRay Bank“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki būsimo ieškinio atsakovei UAB „Maxima LT“ pareiškimo, prašydama uždrausti atsakovei UAB „ Maxima LT“ atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti ieškovės UAB „PayRay Bank“ teises pagal ieškovės ir UAB „Darnus verslas“ 2022-06-15 sudarytą faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos priedais ir pakeitimais), įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu atsakovei atlikti mokėjimus, patenkančius į ieškovės ir UAB „Darnus verslas“ sudarytos faktoringo sutarties taikymo sritį, ne į UAB „PayRay Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodo, kad UAB „PayRay Bank“ ir UAB „Darnus verslas“ 2022-06-15 sudarė uždaro tipo faktoringo sutartį. kurią buvo įtraukta nuostata dėl specialios banko sąskaitos ir jos naudojimo Faktoringo sutarties tikslais, ir šis susitarimas buvo įgyvendintas 2022-06-17 sudarius trišalę sutartį tarp UAB „PayRay Bank“, UAB „Darnus verslas“ ir UAB „Paysera LT“. 2022-10-21 sprendimu ieškovė nustatė faktoringo sąlygas pirkėjams, įskaitant UAB „Maxima LT“. Finansuotoja UAB „PayRay Bank“ išmokėjo pardavėjai UAB „Darnus verslas“ Faktoringo sutartyje nustatyto dydžio sąskaitų, kurias pardavėjas išrašė pirkėjai už suteiktas prekes ir paslaugas, sumos dalį (faktoringo avansą), o pardavėjas perleido finansuotojui visus esamus ir būsimus reikalavimus į UAB „Maxima LT“, kylančius iš pardavėjos ir pirkėjos sudarytų sutarčių, taip pat šių reikalavimų įvykdymą užtikrinančias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Pažymėjo, kad kurį laiką nebeįskaitomi pinigai į atsiskaitomąją sąskaitą, o 2024-11-18 vykusio susitikimo su pardavėjo UAB „Darnus verslas“ atstovu metu šis pripažino, kad sąskaita, į kurią surenkami pirkėjų mokėjimai, pardavėjas vienašališkai pakeitė. Ieškovė 2024-11-19 raštu informavo UAB „Maxima LT“ apie faktoringo sutartį ir nurodė, kad nuo šio pranešimo datos visos sąskaitos, kurias pardavėja UAB „Darnus verslas“ pateikė ir pateiks pirkėjai, turi būti apmokėtos tiesiogiai į finansuotojos sąskaitą. Aplinkybę, kad pardavėja UAB „Darnus verslas“ neteisėtai nukreipė pirkėjų mokėjimus į kitą banko sąskaitą, įrodo teikiamas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atitinkamų apmokėjimų suėjus jų terminui negauta, be to, mokėjimų į atitinkamą sąskaitą srautas apskritai staiga sustojo. Aiškina, jog ieškovei tapo žinomos aplinkybės, kad pardavėja neįvykdys Faktoringo sutartimi prisiimtų prievolių ir yra nemoki. Teigia, kad kai nemoki pardavėja UAB „Darnus verslas“ už prievoles gavo apmokėjimą iš finansuotojos, tačiau pateikė instrukcijas pirkėjams atlikti mokėjimus į jos sąskaitą tiesiogiai, taip išvengiant faktoringo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perleisti atitinkamus mokėjimo reikalavimus finansuotojui. Vertina, jog nagrinėjamu atveju taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi esminis būsimo ir norimo ieškovės pareikšti ieškinio tikslas – gauti ieškovei pagal faktoringo sutartį priklausančias lėšas. Šiuo atveju dėl pardavėjos UAB „Darnus verslas“ nemokumo finansuotoja neturės jokių realių galimybių atgauti iš jos lėšas pareikšdama faktoringo sutarties pažeidimu grindžiamą reikalavimą. Nors turi teisę iš pirkėjo prisiteisti lėšas, kurias šis yra ar bus sumokėjęs pardavėjai, tačiau tokia galimybė nėra optimali teisingumo principo aspektu, nes leidžia nesąžiningam pardavėjui nesąžiningai praturtėti kitų asmenų sąskaita. Todėl vienintelis efektyvus būdas atgauti ieškovei pagal Faktoringo sutartį priklausančias lėšas – užtikrinti, kad pirkėja atliktų mokėjimą būtent finansuotojai, o ne pardavėjai. Taip pat nurodo, kad ieškovė negali pareikšti ieškinio pirkėjai, nes neturi sutarties, iš kurios kyla pirkėjos prievolė pardavėjui, pagal kurią finansuotoja turi teisę gauti mokėjimą.

3.       Atsakovė UAB „Maxima LT“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė palikti nenagrinėtu arba atmesti.

4.       Nurodo, kad ieškovė teigia, jog yra perėmusi UAB „Darnus verslas“ reikalavimo teises į atsakovės pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas atsakovės atžvilgiu, tačiau iš 28-ių ieškovės nurodomų sąskaitų, kurias neva išrašė trečiasis asmuo, net 10-ies trečiojo asmens tariamai išrašytų sąskaitų atsakovė niekada nebuvo gavusi ir jokių prekių pagal tokias sąskaitas iš trečiojo asmens niekada nebuvo priėmusi. Teigia, kad atsakovei nėra žinoma, kokios priežastys lėmė neegzistuojančių sąskaitų įtraukimą į ieškovės pateiktą sąskaitų sąrašą. Pažymi, kad net jeigu ieškovė pagal realiai neegzistuojančias sąskaitas ir atliko kokius nors mokėjimus trečiojo asmens naudai, savo teisių gynybos veiksmus Ieškovas turėtų nukreipti ne į atsakovę, o į trečiąjį asmenį. Akcentuoja, kad ieškovės pateiktas sąskaitų sąrašas yra su klaidingomis sąskaitų išrašymo ir sąskaitų apmokėjimo terminų datomis. Absoliučiai visas pinigines prievoles, kurių mokėjimo terminai prašymo pateikimo dieną buvo suėję, atsakovė jau buvo tinkamai įvykdžiusi ir jas užbaigusi. Nurodo, kad jokios informacijos apie tai, kad ieškovė yra perėmusi kokias nors trečiojo reikalavimo teises, atsakovė iki pat 2024-11-19 neturėjo. 

5.       Atsakovės piniginės prievolės 26 305,67 Eur apimtyje yra pasibaigusios kaip tinkamai įvykdytos pradiniam skolininkui (ar jo nurodytam asmeniui), todėl ieškovė negali reikalauti iš atsakovės pakartotinai įvykdyti prievolių, kurios jau buvo tinkamai įvykdytos iki ieškovei atskleidžiant reikalavimo teisių perėmimo faktą. Vertina, kad akivaizdžiai nepagrįstas yra ir ieškovės ketinimas pareikšti ieškinį prieš atsakovę dėl tų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai apskritai dar nėra suėję. Dėl šios priežasties, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris yra nutaikytas dar tik į ateityje mokėtinas atsakovės sumas, į kurias jokių subjektinių teisių prašymo pateikimo dieną ieškovė net nėra įgijusi. Pažymi, kad nors ieškovė išreiškė ketinimą inicijuoti bylą prieš atsakovę dėl atsiskaitymo pagal ieškovės perimtas reikalavimo teises, ieškovė ignoruoja faktą, kad pradinis ginčas kyla ne dėl atsakovės atsiskaitymo, o dėl to, kam priklauso trečiojo asmens reikalavimo teisės į atsakovę.

6.       Prašyme nurodytos priežastys niekaip nepateisina objektyvių kliūčių, dėl kurių ieškovė nebūtų galėjusi kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti ir paties ieškinio. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė išreiškė ketinimą ieškinį pareikšti tik prieš atsakovę, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovė savo prašyme įrodinėja ne atsakovės, o trečiojo asmens veiksmų vertinimu.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Darnus verslas“ atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Prašymas netenkinamas.

8.       Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

9.       Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. LR CPK nesuponuoja, jog vien prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškimas savaime yra pakankamas / automatinis pagrindas tokių priemonių taikymui.

10.       Taigi, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti taikomos nustačius visumą aplinkybių: 1) ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto; 2) įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams; 3) ieškinio reikalavimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįsti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą.

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „PayRay Bank“ nėra pareiškusi ieškinio reikalavimų nei trečiajam asmeniui, nei atsakovei pagal jos sudarytą 2022-06-15 Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs prašyme nurodytas priežastis, kodėl tai nėra iki šiol padaryta, teismo vertinimu, negali būti laikomos pagrįstomis bei pateisinančiomis pasinaudojimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu iki civilinės bylos iškėlimo. Pareiškėja nurodė, kad siekiant pareikšti ieškinį, jai būtina gauti tarp UAB „Darnus verslas“ (pardavėjos) ir UAB „Maxima LT“ (pirkėjos) sudarytą sutartį, iš kurios kyla pirkėjos prievolė pardavėjai, pagal kurią finansuotoja turi teisę gauti mokėjimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nurodo, kad negavusi / negalėdama gauti minėtos sutarties tarp pardavėjos ir pirkėjos, pareikš teismui prašymą dėl rašytinio įrodymo išreikalavimo, t. y. pati pripažįsta savo galimybę pašalinti nurodomą ieškinio pareiškimo kliūtį pasinaudojant LR CPK 199 straipsnyje įtvirtintu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų apskritai ėmusis priemonių ir pastangų pirmiausia pati gauti iš UAB „Darnus verslas“ nurodomą sutartį ar kitus ieškiniui pareikšti reikalingus dokumentus. Pareiškėja savo prašyme nenurodė, kad potenciali atsakovė būtų ėmusis konkrečių galimai neteisėtų veiksmų, keliančių grėsmę būsimo galimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ir dėl to taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nedelsiant, nelaukiant, kol bus parengtas ir kompetentingam teismui pateiktas ieškinys, todėl pagal pateiktus duomenis nėra pagrindo konstatuoti esant ypatingos skubos situaciją, pateisinančią CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų specialiųjų teisės normų taikymą.

12.       Teismas pažymi, kad būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – bent tikėtinos teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimas. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų pareiškimas, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, turi būti vertinamas atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, kuri įvertinama pagal tokių priemonių taikymo prašančio asmens nurodytus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas.

13.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nepateikė jokių aiškių ir akivaizdžių duomenų bei įrodymų apie būsimo ieškinio reikalavimų patenkinimo negalimumą ir neįmanomumą iš potencialios atsakovės UAB „Maxima LT“ pusės, kurie leistų spręsti apie grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui buvimą. Pareiškėja prašyme nurodė, kad jos būsimo ieškinio tikslas – siekis atgauti jai pagal Faktoringo sutartį priklausančias pinigines lėšas, tačiau byloje nėra duomenų ir įrodymų apie tai, kad ateityje finansuotojai ieškiniu pareiškus reikalavimus UAB „Maxima LT“ dėl jos galimai nepagrįstai / neteisėtai nesumokėtų / nepervestų į UAB „PayRay Bank“ sąskaitą piniginių lėšų priteisimo.

14.       Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio pagrindu ir dalyku ir neturi pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „PayRay Bank“ ir UAB „Maxima LT“ nėra sudaryta jokių tarpusavio sandorių. Atsakovė atsiliepime į prašymą nurodė, pirmą kartą apie pareiškėją ir jos santykius su UAB „Darnus verslas“ sužinojo iš pareiškėjos 2024-11-19 pranešimo. Ieškovei pirmą kartą informavus atsakovę apie iš trečiojo asmens perimtas reikalavimo teises, mokėjimų trečiajam asmeniui ar USAD atsakovė nebeatliko, nors iš karto po to (2024-11-22) atsakovė gavo dar vieną trečiojo asmens prašymą pinigines prievoles vykdyti ne ieškovei, o USAD. Atsakovė akcentavo, kad egzistuoja akivaizdus ginčas dėl to, kas nagrinėjamu atveju yra reikalavimo teisių savininkas, o esant ginčui, atsakovė ketina visas pinigines prievoles vykdyti į depozitinę sąskaitą tol, kol bus išspręstas klausimas dėl reikalavimo teisių priklausomybės. Teismo vertinimu, visas nagrinėjamoje byloje teismui pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas iš esmės vien tik galimai neteisėtais, nesąžiningais, pažeidžiančiais UAB „PayRay Bank“ ir UAB „Darnus verslas“ sudarytą faktoringo sutartį būtent UAB „Darnus verslas“, kaip pardavėjos veiksmais, galimai nukreipiant iš pirkėjų gautinus mokėjimus ne į UAB „PayRay Bank“ banko sąskaitą, o į savo ar kitų finansuotojų banko sąskaitas, tačiau ne kokiais nors neteisėtais ir nesąžiningais pačios būsimos atsakovės UAB „Maxima LT“, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir atitinkamus ribojimus, veiksmais / neveikimu.

15.       Byloje iš esmės nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad leistų preliminariai pagrįstai spręsti, jog UAB „Maxima LT“ būtų atlikusi kokius nors galimai neteisėtus, nesąžiningus veiksmus, turėtų ir pažeistų savo įsipareigojimus pareiškėjos UAB „PayRay Bank“ bei UAB „Darnus verslas“ atžvilgiu. Įvertinus prašyme nurodytus argumentus, taip pat įvertinus atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prie atsiliepimo pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, ir prašymas vertintinas kaip pažeidžiantis proporcingumo, ekonomiškumo ir laikinųjų apaugos priemonių sąsajumo su ieškiniu reikalavimus, todėl netenkinamas.

16.       Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos prašymas iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 147 straipsniu, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

ieškovės UAB „PayRay Bank“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atmesti.

Grąžinti ieškovei UAB „PayRay Bank“, į. k 304862948, į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą AB SEB banko 2024-11-26 mokėjimo nurodymu Nr. 4013 sumokėtą 928,50 Eur (devyni šimtai dvidešimt aštuoni eurai 50 ct) užstatą, pervedant pinigus į banko sąskaitą, iš kurios jie buvo gauti / sumokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.