Baudžiamoji byla Nr. 2K-263/2014

                            Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00517-2008-2

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                           1.2.19.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. P. ir nuteistojo A. I. gynėjo advokato Rimo Andrikio kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, A. I. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda.

Šiuo nuosprendžiu G. M. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 12 d. nutartis, kuria atmesti nuteistosios N. P. ir nuteistojo A. I. gynėjo advokato Rimo Andrikio apeliaciniai skundai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

N. P. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktore bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininke, žinodama savo funkcijas ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus, pagal Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo (patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-308) 4 straipsnį privalėdama užtikrinti pagal Ūkio ministerijos kompetenciją rengiamų teisės aktų projektų ir Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės normų atitikimą, pagal 5 straipsnį vykdydama funkcijas teisės ir viešųjų pirkimų organizavimo srityje, pagal 7.4 punktą būdama atsakinga už Departamento skyrių ar kitų Ūkio ministerijos administracijos padalinių parengtų teisės aktų, raštų, atsakymų ir pažymų, teikiamų Ūkio ministerijos vadovybės vardu, projektų vizavimą tam, kad būtų užtikrinta jų atitiktis Ūkio ministerijos veiklos sritį reglamentuojamiems teisės aktams, pagal 7.6 punktą turėdama pareigą konsultuoti Ūkio ministerijos vadovybę, Ūkio ministerijos administracijos padalinių ir Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojus (darbuotojus) Departamento kompetencijos klausimais, siekiant užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą, pagal 7.13 punktą privalėdama kontroliuoti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymų ir kitų teisės aktų teisėtumą, kad jie atitiktų galiojančius ir (ar) aukštesnės galios teisės aktus; pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr.4-3490) 4.6 punktą privalėdama užtikrinti Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taip pat pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, vykdymą, pagal 4.7 punktą privalėdama užtikrinti, kad Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų vykdomi pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, pagal 5.6 punktą privalėdama pagal kompetenciją teikti konsultacijas Ūkio ministerijos vadovybei, Ūkio ministerijos struktūrinių padalinių bei Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų vadovams ir kitiems Ūkio ministerijos ir Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojams (darbuotojams), pagal 5.16 punktą būdama atsakinga už viešųjų pirkimų dokumentų projektų rengimą ir teikimą Ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijai, pagal 5.19 punktą būdama atsakinga už Ūkio ministerijos struktūrinių padalinių pateiktų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, techninių specifikacijų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo principams tikrinimą prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų verčių nustatymą, pagal 9 straipsnį būdama atsakinga už departamentui pavestų  uždavinių  ir  funkcijų vykdymą;   2008 m. sausio 4 d. pasirašiusi  Nešališkumo deklaraciją ir įsipareigojusi objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo bei skaidrumo principais atlikti Ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, tos pačios dienos konfidencialumo pasižadėjimu (1.1 ir 1.2 punktai) įsipareigojusi saugoti ir tik įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją, kuri jai taps žinoma dirbant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininke, jai patikėtus dokumentus saugoti taip, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti; pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalies principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalies principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 9 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai bei tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principų; Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. redakcija) 14 straipsnio 1 dalies principą kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi:

dirbdama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patalpose Vilniuje, Gedimino pr. 38/ Vasario 16-osios g. 2, žinodama, kad AB „Achema“ yra suinteresuota ir aktyviais veiksmais per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, įsteigti UAB „Gamtinių dujų terminalas“ ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio palaikė dažnus netarnybinius ryšius su AB „Achema“ interesus atstovaujančiu advokato padėjėju J. J., susitikdama su juo minėtos ministerijos patalpose, bendraudama telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis;

žinodama, kad planuojamas statyti gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kad planuojama metinė apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. dujų, o įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250–300 mln. Lt, kad toks projektas turėtų būti skelbiamas Europos Sąjungos mastu ir turėtų būti organizuojamas konkursas steigiamos bendrovės akcininkui parinkti, žinodama, kad iki 100 000 Lt to daryti nereikia ir viešasis pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu, siekdama padėti AB „Achema“ realizuoti savo ketinimus per kuo trumpesnius terminus, pasinaudodama einamomis pareigomis, patarė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretoriui A. I. bendrovę steigti su 100 000 Lt įstatiniu kapitalu ir parinkti privatų investuotoją ne konkurso, o apklausos būdu, t. y. remiantis supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis;

A. I. tam pritarus, N. P. nurodžius surašyti tarnybinį pranešimą dėl minėto pirkimo būdo, o A. I. nurodžius vykdyti tai, ką nurodė N. P., Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjas N. B. 2008 m. spalio 2 d. surašė tarnybinį pranešimą, adresuotą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės sekretoriui G. M., kad pirkimas bus vykdomas apklausos būdu pagal Lietuvos Respublikos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437;

minėtą tarnybinį pranešimą pavizavus G. M. ir taip leidus vykdyti šį pirkimą apklausos būdu, N. B., vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus, parengė 2008 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos raštą Nr. (30.2-63)-3-6481, kviečiantį AB „Achema“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos elektrinė“, AB „Vilniaus energija“, UAB „NEO Group“ dalyvauti steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“, vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus, minėtame rašte nurodė pasiūlymų pateikimo terminą tik iki 2008 m. spalio 8 d.;

N. P., 2008 m. spalio 3 d. vizuodama minėtą raštą, pritarė jo turiniui, nors matė, kad parenkant privatų partnerį valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginiam objektui statyti pasiūlymams pateikti nustatomas tik 5 dienų (iš kurių 2 savaitgalio) terminas, žinojo, kad AB „Achema“ disponuoja visa informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bei Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžiuose dėl UAB „Gamtinių dujų terminalas“ steigimo, ir susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija, taip pat suvokė, kad tik nustatant labai trumpą terminą pasiūlymams pateikti kiti subjektai nesugebės apsvarstyti savo galimybių bei tinkamai pasiruošti organizuojamam pirkimui ir tik taip galima išvengti kitų potencialių dalyvių pasiūlymų ir sutrukdymo AB „Achema“ laimėti;

AB „Lietuvos dujos“ 2008 m. spalio 8 d. raštu Nr. 7-11-1295, tą pačią dieną gautu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, pareiškus pretenziją dėl organizuojamo pirkimo ir termino pasiūlymams teikti, N. P. nurodė N. B. paruošti atsakymą, kad konkursiniams pasiūlymams parengti suteiktas laikas, atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų apimtį, yra pakankamas, pati vizavo tokią nuostatą, išdėstytą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2008 m. spalio 10 d. rašte Nr. (30.2-63)-3-6651;

žinodama anksčiau išvardytas aplinkybes, N. P. 2008 m. spalio 10 d. vizavo N. B. sudarytą tiekėjų apklausos pažymą, taip pagal savo kompetenciją pritardama pirkimo būdo, procedūrų bei rezultatų teisėtumui;

jokiam kitam asmeniui nepateikus pasiūlymų dalyvauti pirkime, 2008 m. spalio 10 d. AB „Achema“ buvo paskelbta nugalėtoja; 2008 m. spalio 13 d. tarp šios bendrovės ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovų buvo pasirašyta UAB „Gamtinių dujų terminalas“ steigimo sutartis, 2008 m. spalio 14 d. steigimo dokumentai buvo patvirtinti Vilniaus m. 31 notaro biuro notaro S. S., o 2008 m. spalio 15 d. minėta bendrovė buvo įregistruota VĮ Registrų centras.

N. P. sąmoningai, t. y. tyčia proteguodama vieną įmonę steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“, suteikė privilegijas AB „Achema“, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės projekte, tyčia pažeidė anksčiau išvardytų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo – Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės vardą, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

A. I. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretorius, dirbdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patalpose Vilniuje, Gedimino pr. 38/Vasario 16-osios g. 2, pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 4-459 „Dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo“ 2.5.1 punktą būdamas atsakingas už atitinkančius ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės programos nuostatas, teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą pagal kompetenciją, pagal 2.5.2 punktą būdamas atsakingas už nacionalinės energetikos strategijos formavimą, rengimą ir įgyvendinimą, pagal 2.5.4 punktą būdamas atsakingas už energetikos sektoriaus teisinį ir ekonominį reguliavimą, pagal 2.5.7 punktą būdamas atsakingas už energetikos investicinių projektų įgyvendinimą, pagal 2.5.12 punktą būdamas atsakingas už energetikos infrastruktūros plėtojimą, pagal 2.5.13 punktą būdamas atsakingas už Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą, pagal pareigybės aprašymo IV dalies „Pagrindinės šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ nuostatas būdamas atsakingas už programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas, rengimo ir įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę (1 punktas), teisės aktų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą (2 punktas), Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymo organizavimą ir kontrolę (3 punktas), privalėdamas pagal savo kompetenciją užtikrinti priimtų teisės aktų įgyvendinimą (4 punktas), koordinuoti energetikos strategijos rengimą ir įgyvendinimą, energetikos teisinį ir ekonominį reguliavimą, energetikos investicinių projektų įgyvendinimą, nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programą, būdamas suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-62 vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2008 m. vasario 6 d. posėdžio nutarimą „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje“ pirmininkas, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio neteisėtai protegavo AB „Achema“, kaip vienintelį privatų investuotoją: žinodamas, kad AB „Achema“ yra suinteresuota ir aktyviais veiksmais per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, įsteigti UAB „Gamtinių dujų terminalas“ ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorei bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkei N. P. 2008 m. rugpjūčio mėnesį davė nurodymą sprendžiant teisinius klausimus palaikyti neoficialų ryšį su AB „Achema“ atstovaujančiu teisininku J. J., žinodamas apie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje 2008 m. rugsėjo 4 d. gautą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimą Nr. 17-5882 pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo, pagal kompetenciją būdamas atsakingas už minėto nutarimo ir jį lydinčių dokumentų parengimą, skubiai surengė 2008 m. rugsėjo 5 d. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdį, pasirašė jo protokolą, kurio 2 punkte įrašytą sprendimą suredagavo pats taip, kad tęsiant viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą tarp valstybės ir AB „Achema“ tikslinga įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę UAB „Gamtinių dujų terminalas“; remdamasis minėtu komisijos sprendimu pagal kompetenciją vizavo Ūkio ministerijos 2008 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. (30.2-63)-3-5865, adresuotą Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, siūlydamas steigti bendrovę kartu su AB „Achema“, bei šio rašto priedą – aiškinamąjį raštą, siūlydamas projektą vykdyti su privačiu investuotoju AB „Achema“, šiai bendrovei pasiūlant 20 proc. 20 000 Lt vertės steigiamos bendrovės akcijų; analogiškus duomenis siūlė vizuodamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2008 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. (30.1-63)-3-6098, adresuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, priedą prie jo – aiškinamąjį raštą bei pateikdamas sutarties su AB „Achema“ dėl UAB „Gamtinių dujų terminalas“ steigimo 2008 m. rugsėjo 5 d. projektą.

Žinodamas apie ministerijų valstybės sekretorių pasitarime 2008 m. rugsėjo 16 d. priimtą sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą suderinti su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba, A. I. nesiėmė priemonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto pateikimo Viešųjų pirkimų tarnybai, be to, žinodamas Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, kad partneris, kuris dalyvaus bendroje valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros, kad suinteresuotiems privatiems subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti potencialiai suinteresuotos šalys, turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant privačiojo sektoriaus partnerį, taip pat žinodamas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pastabą, kad privatus investuotojas turėtų būti parinktas konkurso būdu, A. I. šias pastabas ignoravo ir, žinodamas, kad planuojamas statyti gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kad kuriamos bendrovės įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250–300 mln. Lt, žinodamas apie planuojamą naujai steigiamos bendrovės metinę apyvartą, sieksiančią 5 mlrd. Kub. m. dujų, sąmoningai, t. y. tyčia, ėmėsi priemonių, kad renkant privatų investuotoją nebūtų organizuotas konkursas: iš N. P. sužinojęs, kad iki 100 tūkst. Lt to daryti nereikia ir viešasis pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu pagal Lietuvos Respublikos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437, siekdamas padėti AB „Achema“ realizuoti savo ketinimus per kuo trumpesnius terminus, parinko minėtą pirkimo būdą; 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje arba tų pačių metų spalio mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip iki spalio 2 d., nurodė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjui N. B. vykdyti N. P. nurodymą ir surašyti ministerijos valstybės sekretoriui G. M. tarnybinį pranešimą dėl tokio pirkimo būdo, 2008 m.spalio 3 d. vizavo N. B. 2008 m. spalio 2 d. tarnybinį pranešimą.

A. I., žinodamas, kad AB „Achema“ disponuoja visa informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bei Suskystintų dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžiuose dėl UAB „Gamtinių dujų terminalas“ steigimo, bei susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija, suvokdamas, kad tik nustatant labai trumpą terminą pasiūlymams teikti kiti subjektai nesugebės apsvarstyti savo galimybių bei tinkamai pasiruošti organizuojamam pirkimui ir tik taip galima išvengti kitų potencialių dalyvių pasiūlymų ir sutrukdymo AB „Achema“ laimėti, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės sekretoriui G. M. 2008 m. spalio 3 d. vizavus N. B. tarnybinį pranešimą ir taip leidus vykdyti minėtą pirkimą apklausos būdu, A. I. 2008 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos raštu Nr. (30.2-63)-3-6481 pakvietė AB „Achema“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos elektrinė“, AB „Vilniaus energija“, UAB „NEO Group“ dalyvauti steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“, bendru jo ir N. P. sprendimu nustatydamas terminą pasiūlymams teikti tik iki 2008 m. spalio 8 d., t. y. 5 dienas, iš kurių 2 savaitgalio, o suvokdamas, kad tik AB „Achema“ turėjo galimybę tinkamai pasiruošti ir pateikti pasiūlymą, 2008 m. spalio 10 d. vizavo G. M. teikiamą tiekėjų apklausos pažymą, kurioje AB „Achema“ pasiūlymas pripažintas tinkamiausiu, taip patvirtindamas įvykusio pirkimo būdo, procedūrų ir rezultato teisėtumą; jokiam kitam asmeniui nepateikus pasiūlymų dalyvauti pirkime, 2008 m. spalio 10 d. AB „Achema“ buvo paskelbta nugalėtoja, 2008 m. spalio 13 d. tarp šios bendrovės ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovų buvo pasirašyta UAB „Gamtinių dujų terminalas“ steigimo sutartis, 2008 m. spalio 14 d. steigimo dokumentai buvo patvirtinti Vilniaus m. 31 notaro biuro notaro S. S., o 2008 m. spalio 15 d. minėta bendrovė buvo įregistruota VĮ Registrų centras.

Taip, steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“, A. I. sąmoningai suteikė privilegijas tik AB „Achema“, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą skaičių kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės, itin didelės finansinės vertės projekte, ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje principą kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiu interesu derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimu įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje reikalavimą perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalyje nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. redakcija) 14 straipsnio 1 dalyje principą kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio.

A. I. steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“ sąmoningai, t. y. tyčia, sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotoju tik vienai įmonei, taip pažeidė anksčiau išvardytų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretoriaus vardą, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardą, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Kasaciniu skundu nuteistoji N. P. prašo panaikinti 2013 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį bei 2013 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų; teismai taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Nuteistoji teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas netinkamai kvalifikavo jos veiksmus, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Teismai, priimdami sprendimus, nepagrįstai rėmėsi kaltinamuoju aktu, nes kaltinimo tekstas yra nekonkretus, surašytas kaip vienas sakinys. Kaltinime nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais N. P. pažeidė nurodytų norminių aktų konkretų straipsnį ar punktą, todėl kaltinimas yra abstraktus, jo esmė sunkiai suprantama.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą piktnaudžiavimas tarnyba laikomas valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Akivaizdu, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi visada susijęs su tam tikros asmeninės arba turtinės naudos siekimu savo asmeninius interesus iškelti aukščiau už viešuosius. Tuo tarpu, anot kasatorės, ji jokios tiesioginės ar netiesioginės asmeninės naudos nesiekusi ir negavusi, teikdama konsultacijas dėl suskystintų dujų terminalo bendrovės steigimo atlikusi ne Ūkio ministerijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkės pareigas; vykdydama tarnybines funkcijas veikusi tarnybos interesais, nepažeisdama teisės aktų; nesinaudojusi tarnybine informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, t. y. jos neperdavinėjo suskystintų dujų terminalo bendrovės steigime dalyvavusiems potencialiems investuotojams; nepažeidusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir juo labiau Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatų, nes tuo metu galiojantys įstatymai nereglamentavo privataus investuotojo atrankos, o nagrinėjamu atveju atrenkant privatų investuotoją buvo pasinaudota esama praktika ir procedūromis; nepažeidusi jokių teisės aktų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, nes jokių sprendimų, susijusių su suskystintų dujų terminalo bendrovės steigimu, nepriėmė. Minėti sprendimai buvo priimti kolegialiai įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kasatorės manymu, jai negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už sprendimus, kurie buvo priimti kolegialiai, jai net nedalyvaujant, ir nėra iki šiol pripažinti neteisėtais. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytų faktu ir aplinkybių, reiškiančių piktnaudžiavimą tarnyba, šioje byloje nebuvo nustatyta, todėl N. P. atlikti veiksmai buvo neteisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika ir ji buvo nuteista neteisėtai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėdami bylą teismai neatsižvelgė į žemiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, jas apskritai ignoravo, dėl jų nepasisakė, kartu pažeisdami apeliacinio skundo nagrinėjimo bei nuosprendžio surašymo taisykles.

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projekto

rengimo bei jo priėmimo

2008 m rugsėjo mėn. pradžioje iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo gautas koncerno „Achema“ raštas, kuriame nurodyta, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti būtina steigti juridinį asmenį, o kadangi valstybė viena nepajėgs finansuoti šio projekto įgyvendinimo, tokio juridinio asmens steigime būtinas ir privataus kapitalo dalyvavimas. Minėtame rašte koncernas „Achema“ pasisiūlė dalyvauti tokio juridinio asmens steigime, įsigyjant 20 proc. akcijų. Taip pat minėtame rašte buvo pasiūlyta, kad pradinis steigiamo juridinio asmens įstatinis kapitalas galėtų būti 100 000 Lt ir, kad vystant veiklą įstatinį kapitalą reikėtų didinti. Iš šio fakto akivaizdu, kad pats procesas dėl koncerno „Achema“ įtraukimo į suskystintųjų gamtinių dujų terminalo steigimą buvo pradėtas ne N. P., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva, todėl ji, kaip valstybės tarnautoja, negalėjo tokio pavedimo nevykdyti.

2008 m. rugsėjo 7-22 dienomis N. P. atostogavo, buvo išvykusi iš Lietuvos, todėl tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl juridinio asmens steigimo niuansų ji nežinojusi, t. y. nežinojo, kokias pastabas pateikė institucijos, su kuo papildomai buvo derinamas projektas, kokios pastabos (pasiūlymai) buvo išsakyti per ministerijų valstybės sekretorių pasitarimą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį. Kadangi Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu N. P. buvo atšaukta iš atostogų, jai grįžus, 2008 m. rugsėjo 22 d. (pirmadienį) buvo atneštas vizuoti 2008 m. rugsėjo 18 d. jau priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kurį ji vizavo 2008 m. rugsėjo 22 d. Jau priimtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus į Ūkio ministeriją atnešdavo atitinkamo Ūkio ministerijos struktūrinio padalinio, kuris rengdavo teisės akto projektą, darbuotojai ir jie pateikdavo vizuoti Ūkio ministerijos teisininkui bei pasirašyti – ūkio ministrui. Nutarimai būdavo pateikiami segtuve, kuriame kartais be nutarimo dar būdavo ir nutarimo projektas, pataisytas Vyriausybės redaktorių. Jokių kitokių lydinčiųjų dokumentų (tokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolo, institucijų pastabų, išsakytų posėdžio metu ir pan.) segtuve niekada nebūdavo. Todėl jau priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo vizavimas būdavo tik formalumas, t. y. apie pakeitimus jau nebūdavo jokios kalbos. Tai, kad Konkurencijos taryba bei Europos teisės departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui buvo išsakiusios tam tikrų pastabų, nuteistoji sužinojusi vėliau, kai buvo pradėti ruošti privataus partnerio atrankos dokumentai.

Dėl privataus partnerio atrankos

Pagal 2008 metais galiojusį teisinį reglamentavimą steigiant juridinį asmenį su privačiu partneriu jokių privalomų atrankos procedūrų (organizuoti konkursą ar pan.) nereikėjo. Naujas reglamentavimas dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) atsirado tik nuo 2010 m. sausio 1 d., kai buvo pakeisti Investicijų įstatymas bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Būtent šiuose įstatymuose atsirado nuostatos dėl institucinės partnerystės, kai viešasis subjektas kartu su privačiu partneriu projekto įgyvendinimu steigia juridinį asmenį (Lietuvoje – uždarąją akcinę bendrovę). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, toks privatus partneris turėtų būti atrenkamas arba pagal Koncesijų įstatymą (VPSP ekonominio modelio atveju), arba pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (VPSP socialinio modelio atveju). Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu tokio reglamentavimo nebuvo ir paprastai privatus partneris būdavo parenkamas be konkurso (apklausos), atsižvelgus į jo kompetenciją, patirtį, finansinį pajėgumą įgyvendinti projektą ir pan. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad po LEO LT steigimo su privačiu partneriu, kuris buvo parinktas be konkurso, Europos Komisija pareiškė nuomonę, kad steigiant juridinį asmenį su privačiu partneriu jis turi būti atrenkamas skaidriai, laikantis lygiateisiškumo principų, buvo rekomenduota atrenkant privatų partnerį vadovautis jau sukurtomis procedūromis, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Taigi, nors privataus partnerio atranka nėra nei prekė, nei paslauga, nei darbai ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos tuo metu nebuvo taikytinos tokiai atrankai, kaip ir Koncesijų įstatymo nuostatos, tam, kad nereikėtų kurti naujų procedūrų, buvo pasinaudota jau esamomis ūkio ministro įsakymu patvirtintomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Todėl   kaltinamajame akte ir teismų sprendimuose nurodyti argumentai bei išvados, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas bei kiti teisės aktai, kad turėjo būti organizuojamas konkursas ir pan., yra neteisingos. Kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nebuvo taikomos, tai įstatymas ir negalėjo būti pažeistas.

Dėl atrankos procedūrų

Privataus partnerio atrankos procedūras vykdė ministerijos Energetikos išteklių departamento darbuotojai, o ne N. P.. Teisės ir viešųjų pirkimų departamento darbuotojai tik teikdavo konsultacijas dėl procedūrinių klausimų, faktiškai visi būtini atrankai dokumentai (techninė specifikacija, raštai ir pan.) buvo rengiami šio departamento. Kasatorė ir jos vadovaujamas Teisės ir viešųjų pirkimų departamentas prisidėdavo tiek, kad pagal kompetenciją teikdavo konsultacijas (pvz.: ką reikėtų tikslinti dokumentuose, kokie veiksmai turi būti atlikti, kokie dokumentai turi būti parengti bei išsiųsti ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei ūkio ministro būdavo nuolat gaunami raginimai steigti juridinį asmenį kuo skubiau, buvo parinkti pakankamai trumpi terminai. Tačiau bet kokiu atveju dalyviai, suinteresuoti dalyvauti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo bendrovės steigime, galėjo reikalauti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Tai patvirtino ir liudytojai apklausos teisme metu, kurie nurodė, kad, esant suinteresuotumui steigimo klausimu, jų bendrovių atstovai būtų paprašę papildomo pasiūlymo pateikimo termino. Jie to nepadarė, nes šis klausimas nedomino jų bendrovių. N. P., kaip teisininkės, darbas buvo parengti visus dokumentus bendrovės steigimui (steigimo aktą, įstatus, visus veiksmus susiderinti su banku dėl sąskaitos atidarymo, Registrų centru, notaru). Tuo tikslu N. P. buvo paruošusi veiksmų eigos planą – laisvos formos lentelę, reikalingą tam, kad būtų žinom,a, koks veiksmas po ko seka, ir preliminarius terminus. Kai kuriose eilutėse buvo įrašytas „Achemos“ pavadinimas. Tačiau svarbu tai, kad tokioje lentelėje lygiai taip pat galėjo būti įrašytas ir kito subjekto pavadinimas, priklausomai nuo atrankos rezultato. Kadangi „Achema“ vienintelė nuolat rodė susidomėjimą šiuo projektu (jau pradedant studijos rengimo etape), tai visuomet buvo laikoma, kad ji yra pagrindinė konkurentė vykdomoje privataus akcininko atrankoje. Pagrindinis kasatorės darbas bei bendradarbiavimas su koncerno „Achema“ advokatu J. J. ir buvo steigimo dokumentų derinimas. Tą liudija ir teismui pateikti garso įrašai. Be to, bendradarbiauti su advokatu R. J. N. P. nurodė ministerijos sekretorius A. I. po susitikimo jo kabinete su koncerno „Achema“ atstovais. Jokių dokumentų, susijusių su privataus partnerio atranka, nei koncerno „Achemos“, nei kitų juridinių asmenų atstovams kasatorė nesiuntė ir šiais klausimais su tokiais asmenimis nebendravo. Faktiškai AB „Achema“ buvo vienintelis juridinis asmuo, rodęs susidomėjimą šiuo projektu, ir natūralu, kad turėjo daugiausia galimybių laimėti privataus partnerio atranką. Tai patvirtino ir teismo metu apklausti liudytojai – įvairių bendrovių atstovai.

Dėl šių priežasčių, anot kasatorės, kaltinamajame akte ir teismo sprendimuose neteisingai bei nepagrįstai teigiama, kad ji protegavo AB „Achema“, nes jokių asmeninių ryšių nei su koncernu „Achema“, nei su AB „Achema“ ji neturėjusi iki privataus partnerio atrankos procedūrų bei jų vykdymo metu, neturinti ir šiuo metu. Be to, nuteistoji niekada nepalaikiusi darbinių ar asmeninių ryšių su koncernu „Achema“ ir (ar) AB „Achema“ iki procedūrų pradžios. Taip pat jokių privilegijų jokiam privačiam juridiniam asmeniui ji nedariusi ir negalėjusi daryti, nes sprendimus dėl privataus kapitalo dalyvavimo steigiamame juridiniame asmenyje priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne N. P. ar kitas atskiras karjeros valstybės tarnautojas. Kasatorė tvirtina, kad viso proceso metu ji teikė konsultacijas kaip teisininkė ir jokių veiksmų, galėjusių daryti įtaką pasireikšti diskriminavimui, neatliko. Privataus partnerio atrankos procedūrų tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė, o buvo pasinaudota taisyklėmis (procedūromis), kurios tuo metu buvo patvirtintos Ūkio ministro įsakymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistoji pažeidė kaltinamajame akte nurodytus teisės aktus. Be to, jokios informacijos, susijusios su privataus partnerio atranka jokiam privačiam juridiniam asmeniui ji neteikė, todėl nepažeidė konfidencialumo pasižadėjimo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad, pasirašiusi Nešališkumo deklaraciją ir Konfidencialumo pasižadėjimą, N. P. įsipareigojo objektyviai, dalykiškai, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principais, atlikti Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas bei saugoti visą informaciją, kuri jai taps žinoma, dirbant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininke. Kaip pirmiau minėta, privataus partnerio atrankos procedūras vykdė ne Viešųjų pirkimų komisija, todėl kasatorė nepažeidė nei Nešališkumo deklaracijos (nes nevertino pasiūlymų), nei Konfidencialumo pasižadėjimo.

Kasatorė pažymi, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba dar 2009 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 4-01-1100 (T. 6, b. l.130) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su klausimu: „Ar, atsižvelgiant į Jums pateikiamus dokumentus ir juose esančios informacijos turinį bei apimtis, konkursinių pasiūlymų parengimui suteiktas laikas yra pakankamas, ar toks termino nustatymas atitiko galiojančio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ar nustatytas 5 dienų terminas, atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų ir informacijos apimtį, yra protingas, įprastas ir pateisinamas viešųjų pirkimų praktikoje“. Viešųjų pirkimų tarnyba 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 4S-1327 (T. 6, b. l. 131) atsakė, kad privatus akcininkas turėjo būti parinktas ne Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, bei paaiškino, kad pasiūlymų pateikimo terminus nustato pati perkančioji organizacija, o tiekėjas, kuris mano, jog dėl per trumpo pasiūlymų pateikimo termino yra pažeistos jo teisės, gali pateikti pretenziją, o perkančiajai organizacijai tokią pretenziją atmetus – kreiptis į teismą. Šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad būtent Viešųjų pirkimų tarnyba yra vienintelė kompetentinga įstaiga teikti išvadą pirmiau nurodytu klausimu, tačiau tiek kaltinimas, tiek teismai šią išvadą ignoravo.

Dėl to, kad išdėstyta, kasatorės manymu, jos veiksmuose nebuvo jokio nusikaltimo sudėties (visi veiksmai dėl privataus investuotojo koncerno „Achema“ buvo priimti kolegialiai ir ne mano iniciatyva), todėl teismų išvados dėl kaltinimo teisingumo yra visiškai nepagrįstos.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Anot nuteistosios, teismų sprendimai buvo paremti tik nekonkrečiu kaltinamuoju aktu. Pirmosios instancijos teismas jį apskritai perrašė, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs N. P. apeliacinį skundą, tiesiog nurodė, kad kaltinamasis aktas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo nuosprendį, nors daugelis apeliacinio skundo motyvų net nebuvo išnagrinėti.

Teismų sprendimai, kuriais N. P. buvo pripažinta kalta, surašyti pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismai sprendimuose visiškai nenurodė N. P. nurodytų motyvų ir jų neanalizavo. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo motyvus, apsiribodamas bendromis frazėmis apie tai, kad tai nereikšmingi argumentai, todėl apygardos teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo.

Teismai ne tik nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių tiesai byloje nustatyti, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bei išsiaiškinti surinktų įrodymų visetą, nustatyti visas svarbias bylos aplinkybės, bet ir, neišdėstę jokių motyvų ar priežasčių, ignoravo pirmiau nurodytus faktus, apie juos nutylėdami. Taip teismai pažeidė BPK nuostatas, kuriose yra įtvirtinta, jog sprendime kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti motyvuotai paneigti. Kilus abejonių, bet nepavykus jų pašalinti, išnaudojus visas galimybes, jos turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai. Teismo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nustatyti tiesą ir priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Kasaciniu skundu A. I. gynėjas advokatas Rimas Andrikis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. I. gynėjo apeliacinis skundas, ir bylą A. I. nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių, 20 straipsnio) pažeidimų.

Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino remdamiesi ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apibendrintomis išvadomis, paremtomis prielaidomis, spėliojimais ar nutylėjimais.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė deklaratyvią išvadą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, konstatuodamas, kad priešingai, nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent pakankamai išsamia įrodymų visumos analizė bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus; duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad nuteistojo A. I. gynėjo apeliaciniame skunde nebuvo keliamos abejonės dėl teismo prerogatyvos pripažinti įrodymus ir juos vertinti, o pateikti tik argumentai dėl bylos duomenų vertinimo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, apeliacinis skundas taip pat nebuvo grindžiamas vien tik teismo išvadų nepriimtinumu.

Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad nuosprendyje pateikti dešimtys duomenų šaltinių, išdėstyti daugiau kaip keturiuose nuosprendžio lapuose, be jokios duomenų analizės įvardyti kaip „duomenų visetas“, patvirtinantis A. I. kaltinime nurodytus jo veikų objektyviuosius, subjektyviuosius požymius, ir abstraktus, loginiu ryšiu tarpusavyje nesusietų duomenų, tarp jų ir prieštaraujančių, įrodinėtinų bylos aplinkybių atžvilgiu, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimų nesilaikymo apeliacinės instancijos teismas išvis nepasisakė.

Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad teismo nuosprendyje aptartas tik Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 4-459 „Dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo" 2.5.1 punktas, nors kaltinime pateikta šio įsakymo 2.5.2, 2.5.4, 2.5.7, 2.5.12, 2.5.13 punktuose nurodyta A. I. kompetencija, neturinti tiesioginio priežastinio ryšio su pateiktu A. I. kaltinimu, kurio esmė – Lietuvos Respublikos strateginio planavimo komiteto 2008 m. vasario 6 d. nutarimo „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje“ įgyvendinimo procedūrų pažeidimai, todėl kaltinime ir nuosprendyje minima A. I. kompetencijų dalis yra akivaizdžiais perteklinė ir skirta dirbtinai išplėsti kaltinime nurodytos atsakomybės ribas, nors kaltinimą apibrėžia nusikalstamo įvykio ribos. Šį teiginį apeliacinės instancijos teismas atmetė nurodydamas, kad, pašalinus A. I. iš kaltinimo minėtus įsakymo Nr. 4-459 punktus, nebūtų atskleista apelianto kompetencija šioje srityje. Tačiau apelianto, kuris šioje byloje buvo advokatas, kompetencija nebuvo įrodinėjimo dalykas ir nebuvo ginčijama. Akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentai nėra paneigti.

Kaltinamojo A. I. parodymus teismas išdėstė septyniuose nuosprendžio lapuose, tačiau nuosprendyje nenurodė, kokiais konkrečiais duomenimis paneigti A. I. parodymai, taip pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Abiejų instancijų teismai nevertino A. I. nurodytų aplinkybių, pateiktų ir apeliaciniame skunde, kad suinteresuotumą per kuo trumpesnį laiką įsteigti UAB „Gamtinių dujų terminalas“ turėjo pirmiausia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurios sprendimus A. I. privalėjo vykdyti, o AB „Achema“ su Vyriausybe šiuo klausimu bendradarbiavo nuo 2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 12 d. potvarkiu Nr. 387 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (vadovas Aplinkos ministerijos sekretorius A. S.), minėto projekto rengime darbo grupėje dalyvavo AB „Achema“ atstovai (R. S., R. V.). Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą Aplinkos ministerija 2008 m. sausio 30 d. pateikė Vyriausybei siūlymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. vasario 6 d. priėmė SPK protokolą Nr. 7, kuriame buvo nurodyta Ūkio ir Aplinkos ministerijoms parengti studiją pakviečiant dalyvauti didžiausius gamtinių dujų vartotojus ir konkrečiai įvardijant vieną iš jų – AB „Achema“, pateikti pasiūlymus dėl juridinio asmens (investuotojo) formavimo, taip pat protokole pritarta nuostatai, kad studijos finansavime dalyvautų didžiausi dujų vartotojai. Galimi studijos finansuotojai-užsakovai buvo parinkti konkurso tvarka, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. SPK protokolinį pavedimą Nr. 7, Ūkio ministerijos 2008 m. vasario 15 d. raštu (Nr. 1092) „Dėl kvietimo dalyvauti studijos rengime“, kuriame jau buvo suformuoti dalyvių parinkimo kriterijai ir pasiūlyta, kad studijos rengime ir finansavime siūloma dalyvauti vartotojams, per metus suvartojamiems ne mažiau kaip 200 mln. Kub. m. dujų, o minimalus įnašas studijos rengimui turi būti ne mažesnis nei 2000 000 Lt. Šiame rašte potencialioms kviečiamoms įmonėms nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. SPK protokolinis pavedimas, kuriame duoti pavedimai dėl studijos rengimo ir dėl juridinio asmens (investuotojo) formavimo. Atskiras laiškas – kvietimas išsiųstas AB „Lietuvos dujos“ (rašto Nr. 1091). Raštas kvietimas su šia informacija buvo išsiųstas praktiškai visiems dujų sektoriaus dalyviams: Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK), Lietuvos dujų asociacijai, Šilumos tiekėjų asociacijai, AB „Achema“, AB „Vilniaus energija“, AB „Lietuvos elektrinė“, UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“. Šiuose laiškuose buvo nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedime projekto įgyvendinimo etapai: studijos parengimas ir juridinio asmens formavimas, šiame kvietime buvo nurodytas 5 dienų terminas pateikti atsakymą. Taip rinkos dalyviams jau pirmame etape buvo pranešti ir žinomi didžiųjų vartotojų atrankos kriterijai. Po pusmečio buvo pakartotinai projekto antrame etape apklausiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu formuojamo juridinio asmens (investuotojo) potencialūs dalyviai, pasiūlymus ir pirmajame, ir antrajame etape pateikė tik AB „Achema“. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. I. iniciatyva J. J. buvo nurodyta bendrauti su N. P., tai patvirtina, jog jis suvokė dėl minėtų asmenų neoficialių ryšių palaikymo sprendžiant klausimus, susijusius su AB „Achema“ dalyvavimu suskystintų dujų terminalo steigime. Tačiau, kasatoriaus manymu, taip nebuvo paneigti apeliacinio skundo argumentai dėl minėtų ryšių neoficialaus statuso – tai sietina su tokių santykių neteisėtumo elementais.

Apeliaciniame skunde buvo akcentuota, kad nuosprendyje nenurodyti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad A. I. turėjo teisę nevykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimo Nr. 17-5882 pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo, tendencingai konstatuota, jog jis suskystintų dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžio protokolo sprendimą suredagavo pats. Apeliaciniame skunde buvo ginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltinamojo A. I. suinteresuotumo parenkant privatų investuotoją ne konkurso būdu ir esant kaltinime suformuluotoms aplinkybėms, nurodant, kad suskystintų dujų terminalo įrengimo Lietuvoje pagrindiniai principai buvo žinomi visiems potencialiems tokios procedūros dalyviams dar iki A. I. tampant Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos pirmininku 2008 m. vasario 27 d. A. I. teisme paaiškino, kad 5 dienų terminas pasiūlymams dėl UAB „Gamtinių dujų terminalas“ buvo pakankamas ir nurodė tokį savo teiginį patvirtinančias aplinkybes. Liudytojai G. D., L. B. (UAB „Neo Group“ generalinis direktorius), A. P. (UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“), S. B. (AB „Šiaulių energija“ generalinis direktorius), P. N. („Lietuvos elektrinės“ generalinis direktorius), G. P. (AB „Grigiškės“ generalinis direktorius) parodė, kad įmonė, turėdama interesą dalyvauti UAB „Gamtinių dujų terminalas“ steigime, per 5 dienas turėjo galimybę pareikšti pageidavimą dalyvauti tokiame viešajame pirkime apklausos būdu ar bent prašyti pratęsti tokį terminą. Šių liudytojų parodymai patvirtina kaltinamojo A. I. nurodytas aplinkybes, jie nėra aptarti ir paneigti nuosprendyje. Nuosprendyje nėra paneigti ir A. I. parodymai apie tai, kad jis nesiekė, jog privatus investuotojas būtų parinktas ne konkurso būdu. Bylos duomenys tokius teiginius patvirtina.

Apeliacinės instancijos teismas dėl 5 dienų termino pasiūlymams pateikti nurodė, kad, vertinant minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes, visų pirma pasakytina, kad ne visi jie buvo kategoriški dėl nustatyto termino pasiūlymui pateikti pakankamumo. Antra, nė viena iš šių bendrovių, kurioms atstovauja liudytojai, nesvarstė klausimo dėl realaus dalyvavimo suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime, o liudytojai pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl tokio termino pakankamumo. AB „Lietuvos dujos“ savo 2008 m. spalio 8 d. rašte Nr. 7-11-1295 buvo išreiškusi susidomėjimą šiuo klausimu ir padarė pastabą dėl nustatyto termino pasiūlymui pateikti. Šios bendrovės atstovai nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių nebuvo galima laiku pateikti pasiūlymo dėl dalyvavimo suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime. Todėl darytina išvada, kad liudytojų G. D., L. B., A. P., P. N. ir G. P. parodymai nepatvirtina, kad nustatytas 5 dienų terminas pasiūlymams pateikti dėl dalyvavimo suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime yra realiai pakankamas, kad visi suinteresuoti privatūs ūkio subjektai galėtų pateikti tokius pasiūlymus“. Tokie nutarties argumentai neabejotinai reiškia abejones, kurios turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Kasatorius teigia, kad neteisingai buvo įvertintas Dėl A. I. vaidmuo parenkant investuotoją ne konkurso būdu. Apeliacinės instancijos teismo išvadose vertinami ir ne kaltinamojo A. I. veiksmai. Taip pat konstatuojama, jog negalimas vienareikšmis veiksmų vertinimas, o tai savo esme yra abejonės konstatavimas, vertintinas kaltinamojo naudai.

Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės privalomas elementas yra didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas (patyrimas), teismas pripažino, kad didelės žalos patyrė valstybė. Tokia išvada turi būti pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis, motyvuota. Neįrodžius, nepagrindus tokios žalos, valstybės tarnybos darbuotojų padarytos veikos negali būti kvalifikuojamos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Turi būti nustatytas priežastinis ryšis tarp A. I. veikos ir didelės žalos valstybei.

Nuosprendyje konstatuotas A. I. didelės žalos padarymas valstybei, tačiau tai padaryta tinkamai neįvertinus A. I. vaidmens kaltinime nurodytų procedūrų vykdyme, jo atliktų veiksmų reikšmę šių procedūrų eigai, neatskleidus valstybės tarnautojo – Ūkio ministerijos sekretoriaus, Ūkio ministerijos, valstybės pažeminimo turinio. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl didelės žalos buvimo A. I. ir N. P. veiksmuose atsižvelgtina į tai, kad UAB „Gamtinių dujų terminalas“ buvo valstybinės reikšmės ir didelės finansinės vertės projektas. AB „Achema“ dalyvavimas minėto terminalo veikloje sukėlė atitinkamą rezonansą visuomenėje. A. I. inkriminuotu laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretorius, o N. P. – šios ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė. Tai rodo, kad abu nuteistieji ėjo aukštas pareigas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, jie savo pareigų pagrindu turėjo realią galimybę daryti įtaką sprendžiant klausimus, susijusius su privataus partnerio atranka UAB „Gamtinių dujų terminalas“ dalyvavime. A. I. ir N. P. savo veiksmais sudarė prielaidas AB „Achema“ manyti, kad minėti valstybės tarnautojai veikia bendrovės naudai. Paaiškėjus, kad AB „Achema“ galimai buvo proteguojama steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“, akivaizdu, jog buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos prestižas ir smuko pasitikėjimas ja. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad A. I. ir N. P., pažeisdami kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, pažemino valstybės tarnautojų – atitinkamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretoriaus bei Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės – vardą, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip institucijos, bei Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl nuteistųjų veiksmų valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala. A. I. ir N. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, nes jie atitinka visus šio nusikaltimo sudėties požymius. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog AB „Achema“ galbūt buvo proteguojama, t. y. nenustatytas protegavimo faktas. Todėl tikimybine aplinkybe nėra pagrindo grįsti ir teismo išvadas, liečiančias nusikalstamos veikos kvalifikavimą.

Taigi apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas taip pat nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistojo A. I. kaltumo klausimo išspendimui, išnagrinėjimu ir tai reiškia iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančių reikalavimų pažeidimą. Šis esminis BPK pažeidimas lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Atsiliepimu į nuteistosios N. P. ir nuteistojo A. I. gynėjo advokato Rimo Andrikio kasacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius prašo kasacinius skundus atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasatoriai skunduose ginčija aplinkybes, kurios jau buvo nagrinėtos apeliacine tvarka ir teismas dėl jų išsamiai pasisakė, todėl nemanytina, kad šias aplinkybes reikia nagrinėti dar kartą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino visus pateiktus duomenis ir itin išsamiai bei aiškiai motyvuodamas atmetė apeliacinių skundų argumentus, todėl atmestini kasacinių skundų argumentai, kad šis teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3, 5 dalis. Taip pat negalima sutikti su teiginiu, kad teismai rėmėsi spėjimais, prielaidomis ir nutylėjimais, taip pažeisdami įstatymų nuostatas. Visi apeliacinių skundų argumentai buvo išnagrinėti ir pateiktos pagrįstos bei tinkamos išvados dėl jų atmetimo, taip laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

Kasatorė N. P. teigia, kad ji savo veiksmais nesiekė ir negavo jokios tiesioginės ar netiesioginės asmeninės naudos, tačiau prokuroras pažymi, kad ši aplinkybė neturi jokios reikšmės kvalifikuojant jos veiksmus pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad nuteistoji dėl savo veiksmų gavo kokią nors asmeninę naudą, jos veiksmai būtų kvalifikuojami pagal kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Taip pat prokuroras pastebi, kad N. P. dar 2008 m. rugsėjo 17 d. pokalbio metu su Ž. Z. nurodė, jog projektas dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos vyksta su AB „Achema“, jų teisininkas vaikščiojo pas ją derėtis; nurodė, kad akcijų procentinis pasiskirstymas turėtų būti 80 proc. valstybei ir 20 proc. AB „Achema“. Taigi, N. P. telefoninio pokalbio metu trečiajam asmeniui atskleidė informaciją, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimas vyksta būtent su AB „Achema“. Ji pateikė šią informaciją kaip neginčijamą tiesą, o tai rodo, kad kasatorei iš anksto buvo žinoma, jog suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime dalyvaus AB „Achema“, dėl to jos argumentas, kad sprendimų priėmimo metu ji atostogavo, nėra reikšmingas.

N. P. kasaciniame skunde nurodoma, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatų, nes tuo metu galiojantys įstatymai nereglamentavo privataus investuotojo atrankos, o nagrinėjamu atveju atrenkant privatų investuotoją buvo pasinaudota esama praktika ir procedūromis. Dėl šio klausimo apeliacinės instancijos teismas tinkamai pasisakė, kad tokio reglamentavimo nebuvimas nesudarė teisės neatsižvelgti į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos pastabas dėl privataus ūkio subjekto parinkimo skaidrumo bei konkurencijos reikalavimus atitinkančios atrankos procedūros atlikimo konkurso būdu. Nuteistajai inkriminuoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo, įpareigojančio perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. redakcija) 14 straipsnio 1 dalies principo, jog kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui reikia taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio, pažeidimai. Šiuo atveju vykdant privataus partnerio atranką buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437 patvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Įvertinus tai, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas buvo valstybinės reikšmės ir itin didelės finansinės vertės objektas, jo veiklai 100 000 Lt įstatinio kapitalo neužtektų tinkamai vykdyti savo veiklą, akivaizdu, jog siekiant atrinkti privatų partnerį UAB „Gamtinių dujų terminalo“ veikloje buvo būtina ne daryti skubią apklausą, o atlikti konkursą, atitinkantį konkurencijos ir kitus atrankos skaidrumui keliamus reikalavimus. To nebuvo laikytasi, todėl N. P. pagrįstai pripažinta pažeidusi tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas.

Kasatorė taip pat teigia, kad veiksmų eigoje AB „Achema“ pavadinimas buvo įrašytas tik kaip pavyzdys, tačiau įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tokį N. P. paaiškinimą teismas įvertino kaip nelogišką, nes ji siuntė lentelę su preliminariu veiksmų planu dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo J. J., kuris atstovavo AB „Achema“ interesams. Todėl darytina išvada, kad lentelėje AB „Achema“ pavadinimas buvo tikslingai minimas, kaip iš anksto žinant, jog būtent ši bendrovė bus pripažinta atrankos laimėtoja. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasatorė nepagrįstai teigia, jog ji, vykdydama tarnybines pareigas, veikė tarnybos interesais, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais užfiksuota, kad tarp N. P. ir AB „Achema“ atstovo J. J. vyko pokalbiai dėl privataus partnerio atrankos būdo pasirinkimo, tokios atrankos vykdymo eigos. Tokios informacijos pateikimas potencialaus investuotojo atstovui laikytinas nesuderinamu su N. P., kaip valstybės tarnautojos, veikla. Taip pat nuteistoji teigia, kad privataus partnerio atrankos procedūras rengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento darbuotojai, o ne ji, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog ji nurodinėjo minėto departamento darbuotojui N. B. esmines sąlygas, kurios turėjo būti nurodytos dokumentuose dėl privataus ūkio subjekto atrankos atlikimo, kartu su A. I. aptarinėjo šiuos klausimus, dėl kurių priimti sprendimai turėjo reikšmės vykdant tokią atranką.

Prokuroras teigia, kad kasacinių skundų argumentai dėl suskystintų dujų terminalo studijos rengimo, taip nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes nuteistieji nėra kaltinami dėl veikų, padarytų studijos rengimo laikotarpiu. Argumentas, kad iš šios studijos galima įžvelgti Lietuvos Respublikos Vyriausybės suinteresuotumą įsteigti įmonę per kuo trumpesnius terminus bei tai padaryti įtraukiant AB „Achema“, kaip privatų investuotoją, taip pat yra neteisingas. Skunduose minimas SPK protokolas Nr. 7, kuriame įrašyta AB „Achema“ kaip potenciali investuotoja, tačiau taip pat įrašyti ir kiti didžiausi Lietuvos dujų vartotojai, todėl negalima teigti, kad taip yra parodomas AB „Achema“ išskirtinumas, o kaip tik ji priskiriama prie kitų subjektų kaip dalyvė, turinti lygias teises.

Prokuroro manymu, laikytina teisinga kasatoriaus R. Andrikio pastaba dėl to, kad apeliacinio teismo nutartyje A. I. netinkamai įvardijamas kaip apeliantas, tačiau negalima tokios klaidos vertinti kaip pagrindo panaikinti teismo nutartį. Kasatorius teigia, kad taip jam buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo buvo nuteistas jo ginamasis A. I., tačiau toks vertinimas yra perdėtas. Remiantis visuotinai priimtu protingumo principu teigtina, kad buvo padaryta formali teismo klaida ir jokios nusikalstamos veikos kasatoriui inkriminuotos nebuvo, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši klaida nutartyje nėra pastovi. Šis kasatoriaus argumentas atmestinas kaip perteklinis, pateiktas turint tikslą sumenkinti teismo kompetenciją.

R. Andrikio kasaciniame skunde minima, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog AB „Achema“ buvo „galimai proteguojama“, taigi yra nenustatytas protegavimo faktas. Anot prokuroro, negalima sutikti su tokiu Vilniaus apygardos teismo nutarties vertinimu, nes teismas taip teigdamas kalbėjo apie didelės žalos padarymą, sukėlusį visuomenėje rezonansą bei sumenkinusį Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos prestižą, dėl to smuko pasitikėjimas ja dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, tai reiškia, dar neįrodžius nuteistųjų kaltės, todėl buvo vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija. Taigi teismas šiais žodžiais kalbėjo ne apie dabartinę situaciją, bet apie buvusią, kaip pagrindą konstatuoti didelės žalos faktą.

Kasaciniuose skunduose taip pat yra kvestionuojamas didelės žalos padarymo faktas, nes BK 228 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai yra padaroma didelė žala. Didelės žalos požymis yra vertinamasis ir kiekvienu atveju ji yra nustatoma pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes. Dėl padarytos žalos nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šio nusikaltimo objektas yra normali, veiksminga, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams bei kitiems teisės aktams, taip pat tarptautinėms sutartims neprieštaraujanti institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ar profesine veikla besiverčiančių asmenų veikla, neturtinė žala gali būti padaroma sutrikdžius tokią veiklą. Be to, didele žala bus laikomas bet koks neteisėtas konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių apribojimas ar pažeidimas, nepagrįstas verslo varžymas ar trukdymas konkurencijai bei ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).

Atsiliepime pažymima, kad skuboti Ūkio ministerijos veiksmai, steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalą“, nesilaikymas konkurencijos, lygiateisiškumo bei kitų principų, AB „Achema“ protegavimas, kiti veiksmai, kurie inkriminuoti nuteistiesiems, tiriamuoju laikotarpiu sukėlė didelį žiniasklaidos, visuomenės susidomėjimą, taip  įvykiams suteikiant rezonansinį pobūdį. Negatyvus įvykių vertinimas visuomenėje neabejotinai padarė didelės žalos valstybei, nes sumenkino Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip institucijos, Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnis numato pagrindinius pirkimų principus, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo. Ši įstatymo norma yra imperatyvi ir bet koks šių principų nesilaikymas reiškia įstatymo pažeidimą. Taip pat šiuos principus numato ir Europos parlamento ir tarybos direktyva 2004/18/EB. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šių principų nebuvo laikytasi, pažeidžiant lygiateisiškumo, skaidrumo principus ir taip užtikrinant efektyvią tiekėjų konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, kad tokio mąsto projektas gali kelti didelį suinteresuotumą privatiems investuotojams ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, negalima neatsižvelgti į tokio investuotojo parinkimui keliamus reikalavimus. Prokuroras teigia, kad dalyvavimas tokiame projekte yra siejamas su būsimomis tiekėjo pajamomis, todėl, nesilaikant įstatyme numatytų principų, įmonei gali būti užkertamas kelias į tokių pajamų gavimą. Tiek tarptautiniai teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos įstatymai yra įtvirtinę sąžiningos konkurencijos taisykles, siekiant užtikrinti kiekvieno tiekėjo lygias galimybes dalyvauti tokiuose projektuose. Šiuo atveju pažeidus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus buvo sutrukdyta potencialiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, tokiems kaip AB „Lietuvos dujos“, bei kitose Europos Sąjungos šalyse dalyvauti atrankoje ir taip, tikėtina, buvo pakenkta šių įmonių veiklai. Iš šio fakto galima spręsti apie akivaizdų didelės žalos padarymo faktą. Prokuroras pažymi, kad UAB „Gamtinių dujų terminalas“ buvo valstybinės reikšmės ir didelės finansinės vertės projektas. AB „Achema“ protegavimas steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“ sukėlė atitinkamą negatyvų rezonansą visuomenėje. Tiriamuoju laikotarpiu abu nuteistieji ėjo aukštas pareigas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, dėl savo pareigų jie turėjo realią galimybę daryti įtaką sprendžiant klausimus, susijusius su privataus partnerio atranka UAB „Gamtinių dujų terminalas“ dalyvavime. A. I. ir N. P. savo veiksmais sudarė prielaidas AB „Achema“ manyti, kad šie valstybės tarnautojai veikia bendrovės naudai. Paaiškėjus, kad AB „Achema“, tikėtina, buvo proteguojama steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalą“, akivaizdu, jog buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos prestižas ir smuko pasitikėjimas ja. Taip nuteistieji pažemino valstybės tarnautojų vardą, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip institucijos, bei Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardą.

Prokuroro manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas teisingai bei tinkamai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, išsamiai, nuosekliai ir sistemingai jas įvertindami bei jomis remdamiesi priėmė tinkamus ir pagrįstus sprendimus byloje, todėl N. P. ir A. I. gynėjo advokato kasaciniai skundai atmestini.

          Nuteistosios N. P. ir nuteistojo A. I. gynėjo advokato Rimo Andrikio kasaciniai skundai tenkintini.

         Dėl N. P. ir A. I. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų

        Apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai   patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Į tai ne kartą savo nutartyse yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas užtikrinamas teismui vykdant BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

Kasaciniuose skunduose, kaip ir anksčiau paduotose apeliaciniuose skunduose, nuteistieji ginčija teismų sprendimus, teigdami, kad priimtas apylinkės teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad teismų sprendimai buvo paremti tik nekonkrečiu kaltinamuoju aktu, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai nemotyvavo nuosprendžio, o į  daugelį apeliacinio skundo motyvų net nebuvo atsakyta.

Iš tiesų teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, jog apylinkės teismo nuosprendis surašytas 94 lapuose, jo motyvuojamoji dalis dėl N. P. ir A. I. nuteisimo sudaro tik pusantro lapo. Tai – net kelis kartus mažiaus nei apkaltinamojo nuosprendžio nustatomoji dalis, kurioje aprašoma nuteistųjų padaryta nusikalstama veika. Didelę dalį nuosprendžio užima bylos medžiagos vardijimas, tačiau ji visiškai neanalizuojama, neaišku, kokie įrodymai kokius piktnaudžiavimo nusikaltimo faktus įrodo. Apygardos teismas, atsakydamas į nuteistųjų apeliacinio skundo motyvus, nors ir žymiai daugiau vietos paskyrė įrodymų vertinimo ir nuteisimo pagrindimo klausimams, vėl iš esmės perrašė apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, juos vertino taip, kaip ir apylinkės teismas, tačiau jų vertinimo nepagrindė BK 228 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties požymių požiūriu.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komitetas 2008 m. vasario 6 d. posėdžio protokolu Nr. 7 pritarė nuostatai, jog siekiant priimti sprendimą dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje būtina iki 2008 m. gruodžio 30 d. parengti galimybių studiją, įvertinti jos rezultatus, o Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir aplinkos ministerija turi organizuoti studijos parengimą ir poveikio aplinkai vertinimą ir į šį procesą pakviesti dalyvauti didžiausius Lietuvos gamtinių dujų vartotojus (akcinę bendrovę „Achema“ ir kt.). Taip  pat nutarta sudaryti studijos parengimo priežiūros komisiją, kuri įvertintų parengtos studijos rezultatus ir, atsižvelgiant į juos, pateiktų pasiūlymus dėl juridinio asmens (investuotojo) formavimo. Taip pat pritarta nuostatai, kad studijos finansavimas  būtų vykdomas iš valstybės biudžeto lėšų ir didžiausių gamtinių dujų vartotojų lėšų. Šis protokolas pasirašytas Ministro Pirmininko G. K..

Lietuvos Respublikos ūkio ministro V. N. 2008 m. vasario 27 d. įsakymu buvo sudaryta priežiūros komisija, į kurią greta kitų narių įėjo ir AB „Achema“, AB „Lietuvos dujos“ bei Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai.     

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2008 m. vasario 15 d. raštu, kurį pasirašė ministerijos sekretorius A. I., atitinkamoms bendrovėms buvo pasiūlyta prisidėti prie studijos rengimo ir jos finansavimo. Tačiau prie studijos rengimo finansavimo prisidėjo tik vienas gamtinių dujų vartotojas – AB „Achema“. Ši bendrovė 2008 m. vasario 19 d. pateikė atsakymą, kuriuo sutiko prisidėti prie suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studijos biudžeto formavimo nurodytomis sąlygomis. Jokia kita bendrovė, kuriai buvo siųstas minėtas pasiūlymas, nepateikė teigiamo atsakymo. AB „Achema“ finansavo trečdalį dalį studijos  rengimo išlaidų. Taigi pažymėtina, kad AB „Achema“ ne tik  didžiausias gamtinių dujų vartotojas Lietuvoje, suvartojantis bemaž pusę importuojamų dujų kiekio, bet ir įmonė, kurį išreiškė susidomėjimą projektu, nemažai jį finansavo ir aktyviai dalyvavo studijos rengime bei planavo tapti vienu iš projekto akcininkų. Dėl šios priežasties jos atstovai aktyviau bendradarbiavo su Vyriausybe bei Ūkio ministerija. Be abejo, dėl to ji turėjo daugiau  informacijos apie projektą ir jo įgyvendinimą, nors informacija nebuvo slepiama nuo kitų gamtinių dujų vartotojų, kurių atstovai dalyvavo studijos rengime. Taigi teismų sprendimų dalis, kuria konstatuojama, kad kiti potencialūs dalyviai nebuvo susipažinę su galimybių studija, neturi pagrindo.

Nelaukiant studijos rengimo pabaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris 2008 m. rugsėjo 4 d. nusiuntė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai raštą, kuriuo prašoma kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti ir iki 2008 m. rugsėjo 22 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės steigimo.

Dėl to 2008 m. rugsėjo 5 d. įvyko suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdis, kurio protokole užfiksuota, jog posėdžio metu nutarta, kad tęsiant viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą tarp valstybės ir AB „Achema“ bei įvertinus suskystintų dujų terminalo įrengimo galimybių studijos pirmo etapo rezultatus, taip pat Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – NES) nuostatas, NES įgyvendinimo plano priemones, siekiant tolesnio projekto įgyvendinimo, tikslinga įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę UAB „Gamtinių dujų terminalas“.

2008 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija siunčia Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei raštą, kuriame nurodoma, kad nors 2008 m. vasario 15 d. raštu dalyvauti rengiant studiją buvo pakvieti visi didžiausi gamtinių dujų vartotojai, bet sutiko dalyvauti ir finansuoti projektą tik AB „Achema“, todėl Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-62 sudaryta Studijos parengimo priežiūros komisija 2008 m. rugsėjo 5 d. posėdyje išnagrinėjo suskystintų gamtinių dujų importo terminalo plėtojimo bendrovės steigimo klausimą ir pritarė šios bendrovės steigimui kartu su AB „Achema“.

2008 m. rugsėjo 17 d. Vyriausybei siunčiamas ūkio ministro V. N. pasirašytas Ūkio ministerijos raštas Nr. (30.1-63)-3-6098 kartu su šiuo raštu teikiamais priedais, kuriuose teigiama, kad buvo įvertinta ir atsižvelgta į pateiktas pastabas dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl  valstybės turto investavimo“ projekto ir projektas pateiktas derinti Konkurencijos tarybai bei Europos teisės departamentui. Taip pat teikiamas aiškinamasis raštas dėl šio projekto, kuriame argumentuojama, kodėl privačiu investuotoju pasirenkama AB „Achema“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokole Nr. 39 nutarta priimti Ūkio ministerijos parengtą nutarimo projektą ir jį, šios ministerijos patikslintą atsižvelgiant į Europos teisės departamento pastabą,  pateikti Ministrui Pirmininkui pasirašyti.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos ir išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjo N. B. 2008 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime ministerijos valstybės sekretoriui G. M. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. rugsėjo 18 d. priėmė nutarimą „Dėl valstybės turto investavimo“, kuriuo 80 000 Lt skiriama kaip įnašas steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“, prašoma leisti pirkimą vykdyti apklausos būdu. 

Gavus tokį leidimą, 2008 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija  parengė raštą „Dėl kvietimo dalyvauti gamtinių dujų terminalo steigime“, kuriuo AB „Achema“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos elektrinė“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Neo Group“ pakviestos  dalyvauti steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“; pasiūlymams pateikti nustatytas terminas iki 2008 m. spalio 8 d.

Visi dujų vartotojai, kuriems buvo išsiusti kvietimai, atsiliepė. AB „Achema“ sutiko dalyvauti terminalo steigime ir sutiko turėti 20 procentų akcijų. AB „Lietuvos elektrinė“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Neo Group“ nesutiko dalyvauti terminalo steigime dėl įvairių priežasčių. AB „Lietuvos dujos“ išreiškė suinteresuotumą, tačiau suabejojo dėl paraiškų pateikimo termino.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2008 m. spalio 15 d. raštu, kurį pasirašė A. I., AB „Achema“ informuota, kad apklausos nugalėtoju tapo AB „Achema“ pateiktas pasiūlymas.

Teismai tokią įvykių eigą, atsižvelgiant į nuosprendžio nustatomojoje dalyje įvardytus N. P. ir A. I. padarytus ir jiems inkriminuotus veiksmus, lemiančius būtent tokią įvykių eigą, įvertino kaip minėtų asmenų piktnaudžiavimą, pasireiškiantį vienos įmonės AB „Achema“ protegavimu, taip padarant didelės neturtinės žalos valstybei.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl N. P. ir A. I. padarytų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo kaip nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, pažymi, kad teismai N. P. ir A. I. veiksmus turėjo vertinti ne formaliai, o visos Lietuvos politinės, ekonominės situacijos, valstybės strateginių uždavinių bei AB „Achema“, kaip didžiausio gamtinių dujų vartotojo Lietuvoje, pagrįstai turinčio interesą tapti naujai steigiamos įmonės akcininku, o ne atsitiktinės nedidelės įmonės, teisėto suinteresuotumo bei indėlio į studijos parengimą kontekste. Kolegija laiko, kad kasatorių veikos, dėl kurių padarymo jie buvo teismų nuteisti, buvo vertinamos vien tiktai formaliai, neatsižvelgiant į visą politinį ir ekonominį šios problemos kontekstą, Lietuvos, kaip valstybės, interesą dėl kuo greitesnio energetinio nepriklausomumo įgyvendinimo, neatsižvelgiant į vyriausybės poziciją ir nuteistųjų, kaip Vyriausybės valios vykdytojų, pareigas.

Pirmiausia pažymėtina, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalo klausimas – tai valstybės energetinio nepriklausomumo klausimas, todėl ne N. P. ir A. I., o valstybė Vyriausybės asmenyje buvo ir yra suinteresuota kuo greitesniu šios problemos sprendimu. Kasatoriai vykdė Vyriausybės iškeltą užduotį. Kitas klausimas, kaip jie tą užduotį vykdė, ar jie siekė, kad terminalo statybos teisiniai klausimai būtų išspręsti kuo greičiau, geriausiu valstybei būdu, ar jie savo veiksmais siekė pakenkti Lietuvos interesams, kad nebūtų vykdoma Vyriausybės programa, ar ji būtų vykdoma netinkamai, ar jie veikė Lietuvos, taigi ir tarnybos, interesais, ar jiems inkriminuoti veiksmai reiškė veikimą priešingai tarnybos interesams. Be abejo, reali žala gali atsirasti abiem atvejais, kaip veikiant tarnybos interesais, taip ir veikiant priešingai tarnybos interesams. Todėl teismai, nagrinėdami tokią bylą, turėjo nustatyti ir aprašyti ne tik faktinius kaltinamųjų veiksmus, bet ir motyvuoti jų priešingą tarnybai ir baudžiamajam įstatymui pobūdį. Kadangi nuteistieji veikė tokioje erdvėje, kur susikerta skirtingų asmenų ir institucijų kompetencija, nuosprendyje turėjo būti įrodyta, kad būtent dėl nuteistųjų ir tik dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų valstybei buvo padaryta žala. Kas dėl žalos, tai visais atvejais žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal šį požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę kaip už turtinės, taip ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad ta žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Žala gali būti padaroma valstybei, kaip nustatyta teismų sprendimuose, taip ir Europos Sąjungai bei kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.     

Vertinant visame įvykių kontekste N. P. ir A. I. veiksmai piktnaudžiavimo požiūriu turėtų būti vertintini ne smulkmeniškų pažeidimų padarymo aspektu, o tuo pagrindu, ar AB „Achema“ vadinamasis protegavimas užkirto ar neužkirto kelią tapti UAB „Gamtinių dujų terminalas“ akcininkams kitiems dujų vartotojams, ar tai padarė jiems žalos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kiti dujų vartotojai patys nusišalino nuo aktyvaus dalyvavimo terminalo studijos rengime, neįnešė jokio finansinio indėlio, todėl ir Ūkio ministerijai ir Vyriausybei buvo aišku, kad realiausias dalyvis buvo AB „Achema“. Kartu pažymėtina, kad  byloje nėra duomenų, kad proteguojant AB „Achema“ būtų užkertamas kelias dalyvauti steigiant įmonę kitiems Lietuvos dujų vartotojams. Kiti dujų vartotojai, tarp jų AB „Lietuvos dujos“, buvo informuojami apie visus Vyriausybės žingsnius, susijusius su gamtinių dujų terminalo studijos rengimu ir juridinio asmens formavimu. Be to, kaip jau buvo minėtta, jiems nebuvo atimta teisė dalyvauti studijos rengimo procese.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismai, vien tiktai formaliai vertinę kaltinamųjų  veiksmus dėl minėto projekto, kažkodėl apsiribojo kaltinamajame akte nustatytu laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio vidurio, nors ir iki to laiko, ir po to dėl projekto buvo dirbama.

N. P. inkriminuota ir ji nuteista už piktnaudžiavimą be kitų veikų ir už tai, kad „dirbdama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patalpose Vilniuje, Gedimino pr. 38/ Vasario 16-osios g. 2, žinodama, kad AB „Achema“ yra suinteresuota ir aktyviais veiksmais per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, įsteigti UAB „Gamtinių dujų terminalas“ ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio palaikė dažnus netarnybinius ryšius su AB „Achema“ interesams atstovaujančiu advokato padėjėju J. J., susitikdama su juo šios ministerijos patalpose, bendraudama telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis. Savo ruožtu A. I. šioje kaltinimo dalyje inkriminuota, kad  laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio neteisėtai protegavo AB „Achema“, kaip vienintelį privatų investuotoją: žinodamas, kad AB „Achema“ yra suinteresuota ir aktyviais veiksmais per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, įsteigti UAB „Gamtinių dujų terminalas“ ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorei bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkei N. P. 2008 m. rugpjūčio mėnesį davė nurodymą sprendžiant teisinius klausimus palaikyti neoficialų ryšį su AB „Achema“ atstovaujančiu teisininku J. J.. Pirmosios instancijos teismas šios nuosprendžio dalies nemotyvavo ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų) pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas atmetė šią N. P. ir A. I. gynėjo apeliacinio skundo dalį, pažymėjęs, kad „dar iki LR ūkio ministerijoje 2008 m. rugsėjo 4 d. gauto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio  pavedimo susitikimo pas A. I. kabinete metu pastarasis su N. P. ir koncerno „Achemos grupė“ bei AB „Achema“ atstovais aptarė klausimus, susijusius su suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimu, kuriame dalyvautų būtent AB „Achema“, o tarp J. J. ir N. P. vyko elektroninis susirašinėjimas. Be to, J. J. yra siuntęs A. I. preliminarius dokumentus, susijusius su suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimu. Visa tai neleidžia abejoti tuo, kad AB „Achema“ siekė, jog ji dalyvautų suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime, o apeliantai suvokė tai. Kaip konstatavo apygardos teismas, nagrinėjamu atveju N. P. ir J. J. bendravimas negali būti pripažintas kaip oficialus, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog toks bendravimas prasidėjo dar Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepriėmus nutarimo dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo, kryptingai tęsėsi tiek dar Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai nepasiūlius pagrindiniams dujų rinkos subjektams dalyvauti steigiant UAB „Gamtinių dujų terminalas“, tiek ir vėliau. N. P. ir J. J. aptarinėjo klausimus, susijusius su privataus partnerio suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime atranka, kitus AB „Achema“ aktualius klausimus. Šiuo atveju A. I. iniciatyva J. J. buvo nurodyta bendrauti su N. P., kas patvirtina, jog jis suvokė dėl minėtų asmenų neoficialių ryšių palaikymo sprendžiant klausimus, susijusius su AB „Achema“ dalyvavimu suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime“.

Taigi teismai konstatavo, kad A. I. pasiūlė, o N. P. palaikė su  J. J. ryšį, kurį teismai pripažino neoficialiu, nes ryšis buvo palaikomas nepriėmus nutarimo dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo. Apeliacinės instancijos teismas detaliai išvardijo visas faktines N. P. ir J. J. bendravimo aplinkybes, kurios buvo nurodytos apylinkės teismo  nuosprendyje, tačiau nemotyvavo, kodėl byloje nustatytomis ir aukščiau nurodytomis aplinkybėmis toks ryšis įvertintas kaip neoficialus ryšis. Juk pokalbiai vyko su potencialiu terminalo akcininku, tai buvo aišku dar nuo studijos rengimo pradžios. Be to, jie vyko tarnybinėse patalpose, elektroniniai laiškai buvo rašomi ministerijos adresu ir šį motyvą apeliaciniame skunde nurodė apeliantai. Nesuprantama, kodėl visas bendravimas buvo įvardytas neoficialiu ryšiu. Visa tai kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Jų nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas, iš esmės perrašydamas apylinkės teismo nuosprendžio medžiagą, bet nepaneigdamas apeliantų argumentų dėl oficialaus ryšio pobūdžio. 

Taip pat teismai konstatavo, kad N. P. ir A. I. piktnaudžiavimas pasireiškė dar ir tuo, kad „N. P. žinodama, kad planuojamas statyti gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kad planuojama metinė apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. dujų, o įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250–300 mln. Lt, kad toks projektas turėtų būti skelbiamas Europos Sąjungos mastu ir turėtų būti organizuojamas konkursas steigiamos bendrovės akcininkui parinkti, žinodama, kad iki 100 000 Lt to daryti nereikia ir viešasis pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu, siekdama padėti AB „Achema“ realizuoti savo ketinimus per kuo trumpesnius terminus, pasinaudodama užimamomis pareigomis, patarė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretoriui A. I. bendrovę steigti su 100 000 Lt įstatiniu kapitalu ir parinkti privatų investuotoją ne konkurso, o apklausos būdu, t. y. remiantis Supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis. A. I. tam pritarus, N. P. nurodžius surašyti tarnybinį pranešimą dėl minėto pirkimo būdo, o A. I. nurodžius vykdyti tai, ką nurodė N. P., Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjas N. B. 2008 m. spalio 2 d. surašė tarnybinį pranešimą, adresuotą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės sekretoriui G. M., kad pirkimas bus vykdomas apklausos būdu pagal Lietuvos Respublikos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437; savo ruožtu A. I. tyčia ėmėsi priemonių, kad privačiam investuotojui parinkti nebūtų organizuotas konkursas: iš N. P. sužinojęs, kad iki 100 000 Lt to daryti nereikia ir viešasis pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu pagal Lietuvos Respublikos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437, siekdamas padėti AB „Achema“ realizuoti savo ketinimus per kuo trumpesnius terminus, parinko minėtą pirkimo būdą; 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje arba tų pačių metų spalio mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip iki spalio 2 d., nurodė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjui N. B. vykdyti N. P. nurodymą ir surašyti ministerijos valstybės sekretoriui G. M. tarnybinį pranešimą dėl tokio pirkimo būdo, 2008 m. spalio 3 d. vizavo N. B. 2008 m. spalio 2 d. tarnybinį pranešimą.

Aprašyti nuteistųjų veiksmai daugialypiai. Ant kai kurių dokumentų, susijusių su privataus investuotojo parinkimu, yra A. I. parašai, bet daugelis dokumentų pasirašyti ūkio ministro  V. N., o Vyriausybės nutarimai – Ministro Pirmininko. Taigi akivaizdu, kad ne nuteistieji nulėmė visus priimtus sprendimus. Nors kai kuriose nuteistųjų veiksmuose galima įžvelgti formalių piktnaudžiavimo požymių, tačiau iš bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmių išvadų, kad būtent šių nuteistųjų veiksmai lėmė tokį pirkimo būdą bei AB „Achema“ parinkimą kaip privatų investuotoją. Juk išvadas dėl šių sprendimų pasirašė ne šie nuteistieji, o Ūkio ministras V. N., tačiau galutinį sprendimą priėmė Vyriausybė. Nepaisant tokių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakomybė už šiuos dokumentus ir jų turinį tenka būtent nuteistiesiems ir vien tik jiems.

Nepaneigti apeliantų motyvai, kad jie turėjo teisę viešąjį pirkimą  organizuoti apklausos būdu pagal Lietuvos Respublikos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Be to, nepaneigtas apeliantų motyvas, kad pradinėje stadijoje įstatinis kapitalas galėjo būti 100 000 Lt, o tik vėliau būtų didinamas. Juo labiau kad ir teismų sprendimų nustatomojoje dalyje nurodyta, kad  įstatinis kapitalas tik turėtų didėti iki 250–300 mln. Lt, o ne būti tokiu jau formuojant juridinį asmenį.

Piktnaudžiavimas kaip ir bet koks kitas nusikaltimas yra ne tik priešinga baudžiamajai teisei veika, bet ir pavojinga tam tikroms valstybėje vertinamoms vertybėms veika. Tai  veika, daranti žalą kažkokiems gana svarbiems interesams (vertybėms). BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, ji reikalauja padarinių – kaip jau buvo pasakyta anksčiau, turtinės ar neturtinės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014). Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad N. P. savo veiksmais pažemino valstybės tarnautojo – Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės vardą,  pažemino Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Savo ruožtu A. I. savo veiksmais pažemino valstybės tarnautojo – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretoriaus vardą, Ūkio ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardą, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kuo pasireiškė valstybei padaryta neturinė žala, apsiribodamas padarytos žalos konstatavimu. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kadangi nuteistieji skundė šią nuosprendžio dalį, apeliacinės instancijos teismas daugiau dėmesio skyrė atsakymui į šį apeliacinių skundų motyvą. Tačiau teismas nenagrinėjo, kam iš tikrųjų padaryta žala tuo, kad UAB „Gamtinių dujų terminalas“ akcininku tapo AB „Achema“ ir buvo atvertas kelias terminalo statybai. Teismas konstatavo, kad žala padaryta valstybei ir ji pasireiškė tuo, kad buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižas. Tačiau kalbant apie realią žalą valstybei, tai žala valstybei padaryta ne kasatorių veiksmais, proteguojant AB „Achema“, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas ir Lietuva iki šiol neturi suskystintų gamtinių dujų terminalo. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas ir ministerijos bei valstybės prestižas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kuo tai pasireiškė. Juk rezonanso visuomenėje sukėlimas dar nereiškia prestižo pažeminimo ir nuteistųjų veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Kolegijos manymu, kasatoriai nepadarė jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į projekto sužlugdymą ir žalos valstybei padarymą. Kaip tik atvirkščiai, jie darė viską, kad terminalas būtų pradėtas statyti  kuo greičiau dalyvaujant ne atsitiktiniam juridiniam asmeniui, o didžiausiam Lietuvos dujų vartotojui. Kalbant apie žalą, tai ji galėjo būti padaryta tik konkrečiam asmeniui, šiuo atveju tam, kas rimtai pretendavo tapti naujai steigiamos įmonės akcininku ir juo netapo. Tačiau, kaip bebūtų keista, byloje nėra nukentėjusiųjų nuo N. P. ir A. I. veiksmų, o teismo nuosprendžio formuluotė, kad savo veiksmais kasatoriai diskriminavo  bei eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Europos Sąjungos subjektų, iš viso negalima, nes yra neapibrėžta ir neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų apkaltinamajam nuosprendžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301/2005; 2K-549/2006). Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2008 m. vasario 6 d. posėdžio protokolu Nr. 7 buvo pritarta nuostatai į šį procesą pakviesti dalyvauti didžiausius būtent Lietuvos gamtinių dujų vartotojus (akcinę bendrovę „Achema“ ir kt.).

Taigi šis būtinas kaltininkų baudžiamajai atsakomybei nusikaltimo sudėties požymis byloje neįrodytas.  

          Pažymėtina kad, 2008 m. pabaigoje likvidavus juridinį asmenį, Vyriausybė inicijavo naują suskystintų dujų terminalo projektą, kurio įgyvendinime vėl dalyvauja AB „Achema“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. priėmė nutarimą Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų terminalo projekto plėtros“, kuriame pritarė, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimu „Dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ buvo paskirta suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove. 2012 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kurio 4 straipsnis nustatė, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu projektą įgyvendina projekto įgyvendinimo bendrovė (toliau – bendrovė), kurioje valstybei priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų. Šiam juridiniam asmeniui atstovauja valstybė – 72,32 proc. akcijų ir AB „Achema“ – 10 proc. akcijų. Jokia Europos Sąjungos valstybės įmonė nepareiškė noro būti įmonės akcininke. Taigi pagrindiniai akcininkai (turintys daugiau nei 5 proc. balsų) nepasikeitė.

         Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad  N. P. ir A. I. nepagrįstai nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo. Jų padarytose veikose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymių, todėl vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu baudžiamoji byla nutrauktina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:             

          Panaikinti  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 12 d. nutartį N. P. ir A. I. byloje ir baudžiamąją bylą nutraukti. 

Teisėjai                            Antanas Klimavičius

              Olegas Fedosiukas

              Vytautas Piesliakas