Civilinė byla Nr. 2YT-1808-1104/2021
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00042-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.1; 3.4.5.11
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 18 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė J. B., uždaroji akcinė bendrovė „Vandentvarkos sprendimai“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas (toliau ir – skolininkas), atstovaujamas advokatės, 2021 m. sausio 15 d. pateikė antstolei J. B. skundą, kuriuo prašo panaikinti priimto turto arešto akto dalį iš naujo vertinant, ar areštuoto turto vertė atitinka skolininko esamos skolos dydį. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės surašytame 2021 m. sausio 8 d. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta areštuojamo daikto (daiktų) vertė pinigais. Be to, pareiškėjo manymu, minėtas turto arešto aktas turėtų būti panaikintas ir dėl šios procedūros nesilaikymo, kadangi turtas buvo areštuotas nedalyvaujant skolininkui nei skolininko sutuoktinei I. V. (įsigyta santuokos metu), dėl ko nebuvo sudaryta galimybė pateikti pastabas ir paaiškinimus. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 677 straipsnio 3 dalies nuostatų (skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui) bei taip pat nebuvo laikomasi CPK 678 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nurodančių, kad jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą, tai pažymima turto apraše. Nurodo, kad taip pat nebuvo laikomasi CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi uždėjus turto areštą 4 žemės sklypams bei gyvenamajam pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), o šis turtas yra priskiriamas nekilnojamam turtui, kurio duomenys, įskaitant ir minėto nekilnojamo daikto vertę, yra nurodytos nekilnojamo turto registre. Todėl antstolei, surašant 2021 m. sausio 8 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodyti pažymėtų daiktų, kurie areštuoti, arešto terminai bei daikto (daiktų) vertė pinigais, kas suponuoja, jog surašant turto arešto aktą galimai nebuvo laikomasi proporcingumo principo, t. y. iš akto aprašomosios dalies nėra aišku, kokia yra kiekvieno daikto (daiktų) vertė (pinigais) ir/ar viso areštuoto turto vertė neviršija piniginio išieškojimo skolos, 75 000 Eur dydžio.
2. Pareiškėjas nurodė, kad apie tai, kad asmens turtas ir AB Citadele banke esančios lėšos yra areštuotos, antstolis turėjo pranešti skolininkui per tris dienas, tačiau skolininkas nebuvo informuotas apie tai raštu ar el. paštu, apie areštuotas banko AB Citadele sąskaitas visiškai, tuo buvo pažeisti skolininko teisėti lūkesčiai apie jam nuosavybės teise priklausančio turto laikiną teisių apribojimą. Paaiškino, kad pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, jeigu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, bendra išieškoma suma iš skolininko sudaro 75 000 Eur, kas yra ženkliai mažiau nei reali nekilnojamo turto rinkos vertė (virš 100 000 Eur), kai pažymėtina, jog turto vertinimas buvo atliktas dar prieš 7 metus, kas suponuoja, jog šio turto vertė tik su laiku pabrangsta. Be to, pradžioje buvo areštuotas nekilnojamas turtas. Antstolis taip pat pažeidė CPK 677 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui, nes nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė I. V., nei jo atstovas nedalyvavo.
3. Pareiškėjas nurodė, kad taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėjo, kad areštuotas nekilnojamas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi jis gyvena santuokoje su I. V.. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (b. l. 5-7).
4. Antstolė J. B. 2021 m. sausio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir persiuntė jį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. Antstolės patvarkyme nurodyta, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 75 000 Eur išieškojimo iš V. V. UAB „Vandentvarkos sprendimai“ naudai pagal 2020 m. spalio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2VP-4831-759. Nurodo, kad 2021 m. sausio 8 d. buvo surašytas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimti kiti procesiniai dokumentai. 2021 m. sausio 15 d. antstolės kontoroje gautas skolininko V. V. skundas dėl netinkamo turto arešto akto turinio. Pareiškėjas mano, kad turto arešto aktas turi būti panaikintas dėl šių procedūrų nesilaikymo: 1) turtas buvo areštuotas nedalyvaujant skolininkui nei jo sutuoktinei; 2) nenurodyta turto vertė pinigais; 3) nenustatyta skolininkui priklausanti turto dalis, kuri yra bendra su kitais asmenimis; 4) taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad apie areštuotas lėšas sąskaitose nebuvo informuotas nei raštu, nei el. paštu.
5. Antstolė nurodo, kad dėl turto arešto surašymo nedalyvaujant skolininkui ir jo sutuoktinei, vadovavosi CPK 675 straipsnio 2 dalimi, kurioje nėra numatyta, jog surašant turto arešto aktą privalomai turi dalyvauti skolininkas ar kiti asmenys. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja turto arešto aktui keliamus reikalavimus sutapatindamas jį su turto aprašu. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenumato imperatyvaus reikalavimo skolininkui dalyvauti sudarant turto arešto aktą, todėl nėra pagrindo teigti, jog surašant 2021 m. sausio 8 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) be pareiškėjo dalyvavimo, buvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Be to, pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas įteikiamas išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta. Antstolė nurodo, kad 2021 m. sausio 8 d. turto arešto aktas buvo išsiųstas skolininkui el. paštu (vykd. b. l. 42 - (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. sausio 13 d. registruota pašto siunta su įteikimo pranešimu (vykd. b. 1. 44-43).
6. Dėl turto vertės antstolė paaiškino, kad 2021 m. sausio 8 d. turto arešto akte nebuvo nurodyta areštuojamo turto rinkos vertė, kadangi tikroji rinkos vertė antstoliui nėra žinoma. Be to pažymėjo, kad dalis pareiškėjo turto turi galiojančių apribojimų, todėl nebuvo vertinamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte numatyta, jog jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo turtas yra areštuotas ir kito antstolio, areštuojant turtą nėra galimybės nustatyti, kokia yra areštuoto turto vertė. Taip pat nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti asmeninio turto apimties ir jo vertės. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2021 m. sausio 8 d. turto arešto akte yra nurodyta, kad turto vertė bus nustatyta CPK tvarka. Nurodo, kad CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas tai ir numato, kad bus kviečiamas ekspertas. Be to, nurodo kad šiuo metu nėra tikslinga atlikti ekspertizę iki kol nėra nustatyta skolininkui priklausanti dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje. Atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę, bus galimas turto arešto akto koregavimas ir galimybė pakeisti areštuojamą daiktą ir jo vertę. Pažymėjo, kad areštas taikytas kaip reali ir rezultatyvi priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė, kurios metu nėra aktualu nustatyti tikslią areštuojamo turto rinkos vertę, o tik siekiama areštuoti pakankamai turto skolininko įsipareigojimams vykdyti, be to, net ir areštavus skolininko turtą, pareiškėjas ir toliau gali šį turtą valdyti bei juo naudotis, todėl turto areštas nesuvaržo jo interesų.
7. Dėl skolininkui priklausančios dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nustatymo antstolė paaiškino, kad turtas buvo areštuotas 2021 m. sausio 8 d. turto arešto aktu, tačiau išieškojimas iš bendro turto nėra ir nebuvo pradėtas vykdyti. Pareiškėjas nurodo, kad nėra antstolio pasiūlymo skolininkui kreiptis dėl turto dalies, esančio bendrai su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. Antstolė paaiškino, kad pirmiausia skolininkui buvo išsiųstas susipažinti turto arešto aktas, kad galėtų įgyvendinti CPK 681 ir 682 straipsniuose nustatytas teises. Nustačius, kad areštuoto turto registracija yra atlikta po santuokos įregistravimo bei, kad duomenų apie galiojančias vedybų ar turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra, 2021 m. sausio 15 d. skolininkui buvo išsiųstas ir pasiūlymas dėl turto atidalijimo (vykd. b. 1. 48).
8. Dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Skolininkas teigia, kad apie tai nebuvo informuotas nei raštu, nei el. paštu. Antstolė nurodo, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi nurodymas areštuoti pinigines lėšas skolininkui buvo išsiųstas 2021 m. sausio 8 d. el. paštu ir 2021 m. sausio 13 d. registruotu laišku (pažymi, kad kartu buvo siųstas ir turto arešto aktas, kurį skolininkas gavo ir pateikė skundą) (b. l. 2-3).
9. Suinteresuotam asmeniui UAB „Vandentvarkos sprendimai“ teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 15), tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nepateikė. Taip pat, apie bylos nagrinėjimą ir teisę pateikti atsiliepimus buvo informuota paskelbiant teismo pranešimą specialioje interneto svetainėje www.teismai.lt (b. l. 11-12).
Skundas atmestinas.
10. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.
11. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų areštuojant skolininko turtą bei areštuojant taikomų procedūrų atitikties CPK reikalavimas. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolės J. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-4831-759 dėl 75 000 Eur išieškojimo iš skolininko V. V. UAB „Vandentvarkos sprendimai“ naudai (vykd. b. l. 2-3).
12. Antstolė 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir kartu su Raginimu įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui V. V. el. paštu (duomenys neskelbtini) bei registruota pašto siunta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 7-12). Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad registruota pašto siunta siųsti dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti, grąžintas vokas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“ (vykd. b. l. 12). 2020 m. gruodžio 15 d. antstolė surašė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 19-20). Iš į bylą pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad antstolė 2021 m. sausio 8 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo skolininko turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytam nekilnojamajam turtui taikomi ir kitų antstolių areštai su apribota disponavimo teise (vykd. b. l. 22-28). 2021 m. sausio 8 d. Valstybės įmonės Registrų centras Pranešimu apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo skundžiamą antstolės turto arešto aktą (vykd. b. l. 40-41).
13. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį Nr. e3K-3-240-1075/2020, 38 p). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. LAT 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016, 20 p.). Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. LAT 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
14. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl areštuoto turto vertės
15. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 straipsnio 1-2 dalys). Kaip minėta, antstolė vykdo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 75 000 Eur išieškojimo iš skolininko V. V. UAB „Vandentvarkos sprendimai“ naudai. Antstolė 2021 m. sausio 8 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko V. V. turtą, turto arešto mastas – 75 000 Eur (b. l. 35-38). Minėtu areštu apribota nekilnojamojo turto disponavimo teisė. Taip pat antstolė, 2021 m. sausio 8 d., priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 33-34).
16. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas, skųsdamas antstolės veiksmus nurodo, kad antstolė, surašydama turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė pažymėtų daiktų, kurie areštuoti, arešto terminų bei daikto (daiktų) vertės pinigais, kas suponuoja, jog surašant turto arešto aktą galimai nebuvo laikomasi proporcingumo principo, t. y. iš akto aprašomosios dalies nėra aišku, kokia yra kiekvieno daikto (daiktų) vertė (pinigais) ir/ar viso areštuoto turto vertė neviršija piniginio išieškojimo skolos, 75 000 Eur dydžio, kai reali areštuoto nekilnojamo turto rinkos vertė, kaip skunde nurodo pareiškėjas, viršija 100 000 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (žr. LAT 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 p.). Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti (žr. LAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41, 42 p.). Iš vykdomosios bylos matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštuoti antstolio skundžiamu turto arešto aktu, taip pat jau yra areštuoti kitų antstolių nuo 2020 metų (vykd. b. l. 24-28). Teismas sutinka su antstolės išdėstyta pozicija, kad areštuojant skolininko turtą, nėra vykdomas išieškojimas iš areštuoto turto, o tik siekiama areštuoti pakankamai turto skolininko įsipareigojimams įvykdyti. Kadangi areštuotas skolininko turtas turi apribojimų, taip pat yra areštuotas kitų antstolių, kas reiškia, kad remiantis antstolių Sprendimo vykdymo instrukcijos 27 punktu, turtą realizuoja antstolis, kuris turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus arba tas, kuris turtą areštavo pirmas (vykd. b. l. 39), taip pat areštuotas turtas yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, antstoliui buvo realiai neįmanoma turto arešto metu nustatyti konkrečią areštuojamo turto vertę.
17. CPK 678 straipsnyje nurodytas turto arešto akto turinys. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad turto arešto akte turi būti nurodoma: kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Iš skundžiamo turto arešto akto matyti, kad antstolė, surašydama turto areštą, nenurodė skiltyje Daikto vertė (pinigais) areštuojamų daiktų vertės. Kaip matyti, antstolė, dėl to, kad areštuojamas turtas jau buvo areštuotas kitų antstolių, taip pat dėl to, kad minėtas turtas yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, negalėdama realiai įvertinti areštuojamo turto vertės, skiltyje Viso areštuoto turto vertė nurodė, kad turto vertei nustatyti CPK nustatyta tvarka bus kviečiamas ekspertas. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667, 3.116 straipsniai) (žr. LAT 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 p.). Todėl neturint tikslių duomenų apie tai, kokia turto dalis priklauso skolininkui, nėra objekto, kurio vertė turi būti nustatyta. Akivaizdu, kad tuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį, iki kol nėra nustatyta konkreti skolininkui priklausanti bendro turto dalis, vykdant CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, galima būtų įvertinti tik visą bendrą turtą, o ne konkrečią skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Kaip pareiškėjas teigia, antstolė, areštuodama pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą, nenurodė areštuojamo turto vertės, dėl ko galimai areštavo turto už didesnę sumą, nei siekia įsiskolinimas. Kaip minėta nutarties 16 punkte, antstolė, realiai negalėdama nustatyti areštuojamo turto vertės, turto arešto akte pažymėjo, kad siekiant įvertinti areštuojamą turtą, bus kviečiamas ekspertas, kaip tai įtvirtinta CPK 681 straipsnyje.
18. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad antstolė, areštuodama visą skolininko nekilnojamąjį turtą, neįvertinusi areštuojamo turto vertės, nepažeidė turto arešto procedūrų bei neproporcingai neapribojo pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Kaip pažymima anksčiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, turto arešto aktu siekiama užtikrinti skolininko įsipareigojimų kreditoriams įvykdymą. Kadangi areštuotas skolininko turtas yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės, taip pat vykdyti išieškojimo.
19. Pareiškėjas skunde nurodo, kad be kita ko, antstolė turto arešto akte nenurodė nustatomo arešto termino. Teismas pažymi, kad nei CPK 678 straipsnyje (Turto arešto akto turinys), nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra nurodyta, kad surašant turto arešto aktą, privalo būti nustatomas arešto terminas. Turto areštu siekiama užtikrinti galimą kreditorių reikalavimų įvykdymą iš areštuoto skolininko turto. Todėl akivaizdu, kad realus tokių reikalavimų įvykdymas, ar negalėjimas įvykdyti iš areštuoto turto dėl tam tikrų kitų priežasčių, ne visada įmanomas nustatyti.
Dėl kitų klausimų
20. CPK 675 straipsnis reglamentuoja skolininko turto arešto taikymą. Kartu, CPK 677 straipsnyje reglamentuojamas areštuoto turto aprašo sudarymas. Minėto straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodoma, kad sudarant skolininko turto aprašą, dalyvauja skolininkas, o jei jo paties nėra – kuris nors kitas iš pilnamečių jo šeimos narių, o ir jų nesant – teismo ar antstolio paskirtas turto saugotojas (administratorius) (CPK 677 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, būtent CPK 677 straipsnyje, dėl areštuoto turto aprašo sudarymo, privalomai turi dalyvauti skolininkas ar kitas straipsnyje nurodytas asmuo. Tuo tarpu areštuojant skolininko turtą, nėra imperatyviai nurodyta, kad privalo dalyvauti skolininkas ar kitas asmuo (šiuo atveju, pareiškėjo nurodoma jo sutuoktinė). CPK 679 straipsnyje nurodoma, kad turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Tuo atveju, kai turto arešto akte arba turto apraše nustatoma turto vertė ir įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta. Kitais atvejais turto arešto aktas ir turto aprašas siunčiami šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka; vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras; šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 605 straipsnis).
21. Kaip matyti iš pateiktos vykdomosios bylos, antstolė, 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 11). Taip pat minėti dokumentai buvo siunčiami registruota pašto siunta, adresu: (duomenys neskelbtini) (kuri 2021 m. sausio 4 d. grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“ (vykd. b. l. 12). Priėmusi Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pranešimą apie turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną išsiuntė skolininkui el. paštu (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. sausio 13 d. registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 43-45). Teismo vertinimu, antstolė, areštuodama skolininko turtą nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitam įstatymu apibrėžtam asmeniui, nepažeidė įstatymo reikalavimų, kadangi įstatyme nėra imperatyviai įtvirtintas reikalavimas areštuojant turtą dalyvauti skolininkui ar kitam įstatyme nurodytam asmeniui, o pranešimas apie areštuotą turtą buvo išsiųstas skolininkui tiek el. paštu, tiek registruota pašto siunta.
22. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolė, areštavusi pareiškėjo pinigines lėšas, apie tai neinformavo pareiškėjo nei el. paštu, nei registruotu paštu. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė, 2021 m. sausio 8 d. priėmusi Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai tą pačią dieną, t. y. 2021 m. sausio 8 d., išsiuntė pareiškėjui el. laišką adresu (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 13 d. registruotą laišką adresu (duomenys neskelbtini), su priimtais procesiniais dokumentais (vykd. b. l. 42-43). Kaip matyti iš pateikto skundo (skundo gavimo data antstolio kontoroje – 2021 m. sausio 15 d.), pareiškėjas, pateikdamas skundą, turėjo būti jau gavęs visus jam anksčiau siunčiamus dokumentus, kurių pagrindu ir teikė skundą, kadangi paskutinį kartą antstolės procesiniai dokumentai buvo išsiųsti tik 2021 m. sausio 13 d. ir kurie, kaip matyti iš Lietuvos pašto siuntų sekimo informacijos, 2021 m. sausio 15 d. dar nebuvo pareiškėjo atsiimti (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnis).
23. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė areštavo nekilnojamąjį turtą, kuris yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir taip pat priklauso pareiškėjo sutuoktinei. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė, 2021 m. sausio 8 d. areštavusi pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, iš Valstybės įmonės Registrų centro Vedybų sutarčių registro 2021 m. sausio 15 d. nerado duomenų, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas būtų padalytas, atsižvelgiant į tai, 2021 m. sausio 15 d. išsiuntė Pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė 20 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos, pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu (vykd. b. l. 48). Kaip matyti, antstolė nustačiusi, kad areštuotas turtas priklauso ne tik skolininkui, bet ir jo sutuoktinei, pasiūlė per 20 dienų ne nuo turto arešto akto sudarymo (2021 m. sausio 8 d.), bet nuo pasiūlymo dienos (2021 m. sausio 15 d.), pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, tuo suteikdama daugiau laiko skolininkui įgyvendinti savo teises bei nepažeidė įstatymo reikalavimų.
24. Teismas, remiantis išdėstytu, sprendžia, kad antstolė J. B., vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidė turto areštą reglamentuojančių teisės normų bei tuo pačiu neproporcingai nesuvaržė ir nepažeidė pareiškėjo V. V. teisių ir teisėtų interesų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,
n u t a r i a:
pareiškėjo V. V. skundo dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė J. B., UAB „Vandentvarkos sprendimai“, netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei J. B..
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėjas Dmitrij Rancev