Civilinė byla Nr. e2-759-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00577-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuria prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkintas iš dalies civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Rentopa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „KMK plius“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lideres“, 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rentopa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp bankrutuojančios UAB (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „KMK plius“ 2022 m. kovo 1 d. sudarytą transporto paslaugų sutartį bei taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę UAB „KMK plius“ (toliau – ir atsakovė) grąžinti atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervestas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 204 494,54 Eur; priteisti iš UAB „KMK plius“ bankrutuojančiai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 11,15 procentų dydžio procesines palūkanas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „KMK plius“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas 204 494,54 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos patenkino – ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, nutarė atlikti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimo perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į atsakovei UAB „KMK plius“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias UAB „KMK plius“ ir esančias pas UAB „KMK plius“ arba trečiuosius asmenis, už 204 495 Eur sumą. 

4.       Atsakovė UAB „KMK plius“ pateikė prašymą, kuriame prašė: 1) iš areštuotų atsakovės piniginių lėšų leisti mokėti darbo užmokestį darbuotojams, atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui bei leisti vykdyti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už teikiamas kuro, negyvenamųjų patalpų nuomos, automobilių plovyklos, automobilių stovėjimo vietos nuomos bei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas; 2) įpareigoti antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Nurodė, kad atsakovė UAB „KMK plius“, vykdydama savo įprastinę veiklą, turi vykdyti einamuosius ir būtinuosius įsipareigojimus darbuotojams, valstybės biudžetui ir paslaugų teikėjams, tačiau dėl pritaikyto piniginių lėšų arešto atsakovė negali tinkamai vykdyti savo veiklos, t. y. atsiskaityti su darbuotojais, paslaugų teikėjais, mokėti mokesčių valstybės biudžetui. Atsakovės vertinimu, tai gali lemti atsakovės nemokumą ir užkirsti bet kokias galimybes gauti pajamas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino iš dalies,  leido atsakovei UAB „KMK plius“ iš areštuotų piniginių lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų valstybės biudžetui mokėjimu, atsiskaityti su atsakove bankrutuojančia UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“; įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią mėnesinę sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

6.       Teismas pažymėjo, kad areštavus atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, yra leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

7.       Teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas atsakovei leisti atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų į valstybės biudžetą mokėjimu, taip pat leisti atsiskaityti su atsakove bankrutuojančia UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė UAB „Rentopa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą atsiranda grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl yra reali tikimybė, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones atsakovė gali pinigines lėšas išvaistyti.

8.2.                      Kyla rizika, kad atsakovė neturės piniginių lėšų, todėl nebus galimybės įvykdyti galbūt ieškovei palankus teismo sprendimo.

9.       Atsakovė UAB „KMK plius“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Atsakovė UAB „KMK plius“, vykdydama savo įprastinę veiklą, turi vykdyti einamuosius ir būtinuosius įsipareigojimus darbuotojams, valstybės biudžetui ir paslaugų teikėjams, tačiau dėl pritaikyto piniginių lėšų arešto, atsakovė negali tinkamai vykdyti savo veiklos, t. y. atsiskaityti su darbuotojais, paslaugų teikėjais, mokėti mokesčių valstybės biudžetui.

9.2.                      Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų atsakovės UAB „KMK plius“ nesąžiningumą.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas iš dalies atsakovės prašymas nustatyti naudojimosi areštuotomis piniginėmis lėšomis tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naudojimosi areštuotu turtu tvarkos

12.       CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.  o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino – nutarė atlikti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimo perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į atsakovei UAB „KMK plius“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias UAB „KMK plius“ ir esančias pas UAB „KMK plius“ arba trečiuosius asmenis, už 204 495 Eur sumą.

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įtvirtino leidimą atsakovei iš areštuoto turto – piniginių lėšų, atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų valstybės biudžetui mokėjimu, atsiskaityti su atsakove bankrutuojančia UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

15.       Atskirajame skunde teigiama, kad nustačius leidimą atsakovei atlikti mokėjimus iš areštuotų piniginių lėšų atsiranda grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovė gali pinigines lėšas išvaistyti ir dėl to nebus pajėgi sumokėti ieškovei priteistą sumą.

16.       Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdyti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Todėl kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir atsakovės teisių apsaugos, juolab kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti pagal patenkintą ieškinį, masės ar jo vertės. Neabejotina, kad ekonomiškumo bei teisingumo principai svarbūs ir nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nes kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokį suinteresuoto asmens interesą priemonės varžo ir ar dėl to kylančios pasekmės nesudaro teisinio pagrindo taikytų ribojimų pakeitimui ar jų sumažinimui. Taigi, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir / ar jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovės teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jam kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos ar būtų taikomos kitos rūšies ar masto tokio pobūdžio priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1009-381/2018, 12 punktas; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-553/2021, 23 punktas).

17.       Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą – teikia transporto priemonių nuomos paslaugas, turi vieną darbuotoją. Byloje pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė 2024 m. gavo pardavimo pajamų iš veiklos.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, kai byloje yra pagrįstų duomenų, jog atsakovė yra ūkinę komercinę veiklą, generuojančią (ar realiai galinčią generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, ir kurio minėtos veiklos vykdymą trikdo visam jo turtui bei piniginėms lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015; 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1268-516/2017).

19.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, kuri yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, turi pareigą mokėti darbo užmokestį darbuotojui bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą ir šių pareigų nevykdyti negali, nes tai pažeistų darbuotojo teisę į teisingą atlygį, taip pat kiltų grėsmė neišsaugoti darbo vietos, o nevykdymas mokestinės pareigos valstybės biudžetui tik dar labiau padidintų atsakovės įsiskolinimus ir pablogintų jos finansinę padėtį, atsirastų rizika, kad atsakovė nebegalėtų tęsti veiklos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovei leidus iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį bei mokesčius į valstybės biudžetą yra apsaugomos socialinės vertybės, t. y. juridinio asmens veiklos tęstinumas bei darbo vietos išsaugojimas, kurios yra svarbesnės nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Priešingu atveju, neleidus iš areštuotų piniginių lėšų tenkinti būtinųjų atsakovės poreikių (mokėti atlyginimus, mokesčius), buvo neproporcingai suvaržytos jos teisės. Pažymėtina, kad leidimas atlikti mokėjimus sietinas tik su atsakovės pareigų vykdymu, siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, o šių mokėjimų vykdymo teisėtumo kontrolė yra užtikrinama antstolio (CPK 145 straipsnio 6 dalis), kuri yra pakankama ieškovės interesų apsaugos priemonė. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šios situacijos aplinkybės teikia pagrindą vertinti, jog atsakovės prašymo nepatenkinimas jai galėtų padaryti didesnę žalą, nei ji galėtų kilti ieškovei.

Dėl procesinės bylos baigties

20.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                             Vigintas Višinskis