Civilinė byla Nr. e2-1438-545/2023

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19585-2022-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.4; 2.6.1.5;2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1;  2.6.10.5.2.1;

3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 06 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovei A. S. bei jos atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai

atsakovės UAB „Northway chitutgijos centras“ atstovei advokatei  Simonai Čečytei

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu)/mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei UAB „Northway chitutgijos centras“ dėl 3050,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

n u s t a t ė :

ieškovė A. S., a. k.  (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Northway chirurgijos centras“ j.a.k.300064600, 3050,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas- 69 Eur žyminio mokesčio, 1900 Eur advokato išlaidų (b.l. 1-5, dok-19546; b.l.16 dok-186531).

Ieškinyje (b.l. 1-5, dok-19546) bei ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė,

Ieškovė nurodytą chirurginę operaciją pasirinko atlikti sveikatos priežiūros įstaigoje – UAB „Northway chirurgijos centre“, su kuriuo   (duomenys neskelbtini)d. sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį Nr.  (duomenys neskelbtini). Po ko ieškovė planine tvarka   (duomenys neskelbtini)d. buvo hospitalizuota pas atsakovę, kur jai tą pačią dieną buvo atlikta  (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) operacija (gydytojas K. B.). Kaip matyti iš chirurginės operacijos protokolo Nr.  (duomenys neskelbtini), operacijos metu buvo atliktas  (duomenys neskelbtini), panaudojant 2 kilpas, surišant  (duomenys neskelbtini).  (duomenys neskelbtini) pagalba buvo pravesta  (duomenys neskelbtini) ir išgręžtas  (duomenys neskelbtini) iki  (duomenys neskelbtini). Siūlo pravedėjo pagalba, buvo pravestos  (duomenys neskelbtini), panaudojant Nr.  (duomenys neskelbtini) siūlą. Siūlas buvo įtrauktas į  (duomenys neskelbtini), siūlai buvo surišti  (duomenys neskelbtini).

Tą patį vakarą po atliktos chirurginės operacijos, apie 20 val., gydytojos pooperacinės apžiūrios (vizitacijos) metu, ieškovė ją apžiūrėjusiai ir konsultavusiai gydytojai, kurios gydytojo spaudo Nr.  (duomenys neskelbtini), kuri Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikiamais duomenimis yra K. G., licencijos Nr.  (duomenys neskelbtini), kuriai tuo metu buvo suteikta teisė verstis medicinos gydytojos praktika (nuo   (duomenys neskelbtini) yra suteikta teisė verstis šeimos gydytojos praktika (licencijos Nr.  (duomenys neskelbtini))), išsakė nusiskundimus dėl prastos savijautos t. y. jog nejaučia  (duomenys neskelbtini), nėra atsistačiusiu  (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini), negali  (duomenys neskelbtini) į save. Ieškovę apžiūrėjusi gydytoja K. G., į ieškovės išsakytus nusiskundimus prasta savijauta (būkle), nurodė, jog ieškovės sveikatos būklė nėra neįprasta atsižvelgiant į tai, kokia chirurginė operacija jai buvo atlikta ir kad netrukus viskas susitvarkys, t.y. esantys nusiskundimai dėl prastos savijautos praeis. Visgi, situacijai negerėjant, kitos dienos rytą, t. y.  (duomenys neskelbtini) val., vizitacijos metu, ieškovė gydytojai K. G. dar kartą išsakė nusiskundimus dėl prastos ir negerėjančios savijautos, pakartotinai nurodė, jog tik  (duomenys neskelbtini), negali   (duomenys neskelbtini) ir kt. Gydytoja K. G. dar kartą nurodė ieškovei, kad pastarosios sveikatos būklė nėra neįprasta, pagal tai kokia chirurginė operacija jai buvo atlikta ir kad viskas susitvarkys, kai praeis chirurginės operacijos metu taikytos nejautros poveikis.

Iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovę po chirurginės operacijos konsultavusi ir apžiūrėjusi gydytoja K. G. pasirašė kaip gydymą tęsianti chirurgė, nors Tarnybos pateikiamais duomenimis, jai tuo metu, buvo suteikta tik „medicinos gydytojo“ kvalifikacija, nenurodant, jog šiai gydytojai yra suteikta teisė verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją. Iš tų pačių medicininių dokumentų matyti, jog greta gydytojos K. G. parašo yra uždėtas UAB „Northway“ chirurgijos centras direktorės pavaduotojos medicinai J. V. spaudas bei yra jos parašas, tuo lyg siekiant sudaryti klaidingą įspūdį, kad ieškovę po operacijos vizitavo ir konsultavo J. V.

2020-09-24 d. ieškovę išrašant iš Chirurgijos centro,   (duomenys neskelbtini) nebuvo pažymėtos jokios pooperacinės komplikacijos, nebuvo aprašyti jokie ieškovės išsakyti nusiskundimai dėl prastos savijautos pooperaciniu laikotarpiu, t. y. nusiskundimai dėl  (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini),   (duomenys neskelbtini), išlikusios   (duomenys neskelbtini), jog nėra atsistačiusiu  (duomenys neskelbtini) ir kt., t. y., jog ieškovės pooperacinis laikotarpis yra nesklandus.

Ieškovė, grįžusi namo po operacijos, jautė  (duomenys neskelbtini)   (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, šie simptomai buvo pasekmė operacijos metu   (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negalėjo gyventi jai įprasto gyvenimo ritmo. Ieškovės įprasto gyvenimo ritmą ženkliai sutrikdė ir tai, jog net ir praėjus keletui dienų po operacijos,   (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) neatsistatė,   (duomenys neskelbtini) taip ir liko   (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo ženkliai apsunkintos ieškovės   (duomenys neskelbtini) galimybės. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog ją po operacijos du kartus apžiūrėjusi gydytoja buvo nurodžiusi, jog jos pooperaciniai nusiskundimai nėra neįprasti atsižvelgiant į tai, kokia chirurginė operacija jai buvo atlikta, pagrįstai tikėdamasi, jog pirmiau nurodyti nepageidaujami pooperaciniai liekamieji reiškiniai netrukus praeis, papildomos medicininės pagalbos niekur nesikreipė.

Ieškovė, pagal numatytą gydymo planą, po operacijos praėjus dviem savaitėms, t. y.   (duomenys neskelbtini) d. atvyko pas ją operavusį gydytoją K. B. apžiūrai bei siūlų išėmimui. Apžiūros metu ieškovė gydytojui nurodė, jog  (duomenys neskelbtini)   (duomenys neskelbtini) vis dar yra   (duomenys neskelbtini), ji   (duomenys neskelbtini) jaučia  (duomenys neskelbtini), nėra išnykęs  (duomenys neskelbtini),   (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini)   (duomenys neskelbtini) vis dar   (duomenys neskelbtini), jog negali   (duomenys neskelbtini), negali  (duomenys neskelbtini) ir kt. Gydytojas išgirdęs ieškovės nusiskundimus dėl prastos sveikatos būklės, labai sunerimo,   (duomenys neskelbtini) aprašyme nurodė tik dalį ieškovės išsakytų nusiskundimų, diagnoze nurodydamas „ (duomenys neskelbtini)“, nenurodydamas, jog ieškovė po operacijos ją apžiūrėjusiai gydytojai K. G. net du kartus skundėsi prasta savijauta ir tais pačiais nusiskundimais, kuriuos pakartotinai išsakė   (duomenys neskelbtini) apžiūros metu. Po apžiūros, gydytojas K. B., nurodė ieškovei skubiai vykti į VšĮ   (duomenys neskelbtini) ligoninę atitinkamų tyrimų atlikimui.

Kitą diena, t. y. 2020-10-07 ieškovė nuvyko į VšĮ   (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai buvo atliktas   (duomenys neskelbtini) tyrimas, kurio rezultatai parodė blogą   (duomenys neskelbtini) būklę, galimą  (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ieškovei paskambino ją operavęs gydytojas K. B. bei informavo, kad jai reikalinga skubiai atlikti dar vieną chirurginę operaciją, tikslu pašalinti po pirmosios operacijos atsiradusius nepageidaujamus reiškinius ( (duomenys neskelbtini)   (duomenys neskelbtini),   (duomenys neskelbtini)ir kt.). Dėl nurodytos priežasties ieškovė,   (duomenys neskelbtini) d. vėl buvo hospitalizuota pas atsakovę, kur jai tą pačią dieną buvo atlikta chirurginė operacija, kurios metu, buvo atliktas, pirmosios operacijos metu   (duomenys neskelbtini). Iš chirurginės operacijos protokolo matyti, jog priėjus prie   (duomenys neskelbtini), jis buvo   (duomenys neskelbtini), atliekant   (duomenys neskelbtini).  (duomenys neskelbtini) dalis sudarė apie   (duomenys neskelbtini). Operacijos metu   (duomenys neskelbtini) buvo   (duomenys neskelbtini), buvo   (duomenys neskelbtini). Antrosios chirurginės operacijos metu, pasitvirtino ankstesnių medicininių tyrimų metu gauti duomenys dėl pirmosios operacijos metu atlikto   (duomenys neskelbtini) pažeidimo, sąlygojusio vėlesnę prastą ieškovės sveikatos būklę.

Dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pas atsakovę ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kurios prašė nustatyti, kad   (duomenys neskelbtini) operacijos metu pas atsakovę, buvo padaryta žala jos sveikatai, kartu prašant atlyginti sveikatai sukeltą žalą.

  (duomenys neskelbtini) Komisijos sprendimu Nr.   (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas arba Komisijos sprendimas) nusprendė, kad   (duomenys neskelbtini) atliktos chirurginės operacijos metu ieškovės sveikatai padaryta žala, atitinka LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 6 d. nurodytas žalos atlyginimo sąlygas, t. y. kad žala nebuvo neišvengiama. Komisija nusprendė, jog   (duomenys neskelbtini) chirurginės operacijos metu ieškovės sveikatai padarytos žalos buvo galima išvengti. Tuo pačiu sprendimu Komisija, nusprendė visa apimtimi patenkinti ieškovės prašymą dėl jos sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nustatant ieškovei 3661,63 Eur turtinės žalos bei 3500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas, Komisijos sprendimą pripažino ir jo neginčijo. Komisijos sprendimas patvirtina, kad ieškovei  (duomenys neskelbtini) chirurginės operacijos metu sveikatos paslaugos buvo suteiktos netinkamai, tuo ieškovei padarant atitinkamo dydžio turtinę bei neturtinę žalą sveikatai.

Komisijai priėmus minėtą sprendimą, esant konstatuotai aplinkybei dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, ieškovei kilo pagrįstų abejonių, ar atsakovė pagrįstai reikalavo, kad ji sumokėtų 300,00 Eur dydžio piniginę priemoką už jai  (duomenys neskelbtini) suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė kreipėsi į  (duomenys neskelbtini) teritorinę ligonių kasą (toliau –  (duomenys neskelbtini) TLK) dėl 300  Eur dydžio piniginės priemokos už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pagrįstumo.  (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa,   (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr.   (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog atsakovė, teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 11 p. reikalavimų, neteisėtai apmokestino ieškovę už jai teiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl atsakovei tenka pareiga grąžinti ieškovei sumokėtas pinigines lėšas. Atsakovė neginčijo  (duomenys neskelbtini) TLK sprendimo ir ieškovei grąžino sumokėtą 300,00 Eur. 

Ieškovė kreipdamasi į Komisiją dėl teisinių žinių stokos, negalėdama pati savarankiškai tinkamai savęs atstovauti, kreipėsi dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos jai suteikimo. Viso proceso metu, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės sveikatai padarytos žalos atlyginimo, įskaitant veiksmus iki kreipimosi į Komisiją, o taip pat ieškovės prašymo nagrinėjant Komisijoje metu, ieškovė buvo atstovaujama įgaliotojo atstovo – advokato dr. Mindaugo Zalepūgos ir tai yra nurodyta Komisijos sprendime. Ieškovė už jai suteiktas teisines paslaugas, atstovaujant jos interesus aptariamoje situacijoje, patyrė 3050,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios pripažintinos ieškovės patirta turtine žala, atsiradusia dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, kadangi, jeigu atsakovė būtų tinkamai suteikusi sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovei nebūtų buvę būtinybės, ginant savo pažeistas teises, kreiptis į Komisiją ir atitinkamai, ji nebūtų patyrusi išlaidų teisinių paslaugų apmokėjimui. Komisija ieškovės prašymą dėl jos sveikatai padarytos žalos atlyginimo, pagrįstu pripažino visiškai, todėl pripažintina, kad ieškovė pagrįstai inicijavo jos sveikatai padarytos žalos atlyginimo procesą Komisijoje, dėl ko patyrė teisinių atstovavimo išlaidų, kurios pripažintinos, ieškovės patirta turtine žala ir kurią privalo atlyginti dėl jos atsiradimo kaltas asmuo -  atsakovė.

Ieškovė, siekdama dėl atsakovės kaltės (netinkamas pareigų vykdymas   (duomenys neskelbtini) ieškovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas) susidariusių nuostolių atlyginimo, 2022-06-15 prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti jos patirtą 3050,00 Eur dydžio žalą (atstovavimo išlaidas). Atsakovei pateiktu prašymu ieškovė prašė atlyginti ne atsakovės jos sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę), kadangi šis klausimas buvo išspręstas Komisijos sprendimu, o prašė atlyginti turtinę žalą – jos patirtas teisinio atstovavimo išlaidas, susidariusias, ieškovei pagrįstai inicijavus procesą Komisijoje, ko nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atstovo veiksmų ieškovės atžvilgiu (CK 6.246 str. 1 d.), kadangi prašyta atlyginti turtinė žala (nuostoliai) yra savarankiškos ir skirtingos teisinės prigimties išlaidos, kurių nekompensavo ir negalėjo kompensuoti Komisija savo sprendimu. Atsakovė 2022-06-16 elektroniniu laišku, informavo, jog nesutinka atlyginti ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų (nuostolių), motyvuojant tuo, jog teisės aktai nenumato pareigos atlyginti asmens turėtų teisinių išlaidų, jeigu tokio asmens skundas yra tenkinamas Komisijoje.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 str. 1 d. nurodyta, kad pacientas, turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Nagrinėjamu atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, jos turėjo būti teikiamos tiek atidžiai ir rūpestingai, kad būtų įgyvendinta pagrindinė sveikatos priežiūros įstaigos, šiuo atveju atsakovės pareiga – teikti kvalifikuotą medicinos pagalbą. Ieškovė kreipdamasi į atsakovę, kaip sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą, turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, kad jai bus suteiktos tinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos, o taip pat, pagrįstai tikėjosi maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo, teikiant pirmiau nurodytas paslaugas. Nurodytas prievoles atsakovė pažeidė, kadangi, kaip nurodyta Komisijos sprendime, ieškovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Chirurgijos centre, jos sveikatai buvo padaryta žala, kurios buvo galima išvengti. Kitaip tariant, Komisijos sprendimu konstatuota, jog atsakovė teikdama sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek kad privalėjo būti aptariamoje situacijoje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo gydoma pas atsakovę, tačiau dėl netinkamai jai suteiktų sveiktos priežiūros paslaugų, ji buvo priverta kreiptis į Komisiją prašydama, kad jai būtų atlyginta jos sveikatai padaryta turtinė ir neturtinė žala ir būtent toks ieškovės pažeistų teisių gynimas lėmė tai, kad ji patyrė papildomų išlaidų, teisinių paslaugų apmokėjimui, jos prašymą nagrinėjant privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos metu (PTŽSAĮ 24 str. 1 d.), kurios pripažintinos ieškovės nuostoliais (turtinė žala) (CK 6.249 str.).

Būtent atsakovės netinkamai ieškovei suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme), lėmė tai, kad ji siekdama apginti savo pažeistas teises, negalėdama to padaryti savarankiškai dėl teisinių žinių stokos, buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, dėl ko, atitinkamai patyrė prašomą atlyginti turtinę žalą. Komisija rengė net keturis atskirus posėdžius (2021-12-09, 2022-02-02, 2022-03-31, 2022-05-17), prašymo nagrinėjimo metu buvo du kartus kreiptasi į ekspertą dėl atitinkamų išvadų gavimo. Komisija, dėl papildomos išvados gavimo, į ekspertą kreipėsi po to, kai ieškovės atstovas, esant pagrįstoms abejonėms dėl pirmosios išvados pagrįstumo, paprašė 2022-02-02 Komisijos posėdyje apklausti išvadą davusį ekspertą. Kaip matyti iš Komisijos sprendimo, vienas esminių argumentų, kodėl buvo pripažinta, jog ieškovės sveikatai padarytos žalos buvo galima išvengti, buvo tai, kad gavus papildomą eksperto išvadą, joje buvo nurodyta, jog komplikacijų, kokia kad kilo ieškovės atveju, retumas yra   (duomenys neskelbtini) proc. nuo visų atvejų. Būtent šią aplinkybę, dėl itin reto komplikacijų atvejų skaičiaus, ieškovės atstovas akcentavo 2022-02-02 Komisijos posėdyje, pateikdamas argumentus dėl būtinybės Komisijos posėdyje apklausti išvadą davusį ekspertą. Kaip matyti iš Komisijos ekspertui pateikto prašymo pateikti papildomą išvadą, vienas iš klausimų – 1 klausimas, į kurį buvo prašoma pateikti atsakymą, buvo tai, kokį procentą mokslinėje literatūroje sudaro tokios komplikacijos, kaip kad įvyko ieškovei. Nurodytos aplinkybės, leidžia pagrįstai teigti, kad aktyvus ieškovės atstovo dalyvavimas nagrinėjant prašymą Komisijoje, turėjo teisinės reikšmės, Komisijai priimant ieškovei palankų sprendimą. Be to, atstovaujant ieškovės interesus, atsižvelgiant į Komisijos prašymus, buvo rengiami ir Komisijai teikiami papildomi duomenys dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio, kas sąlygojo didesnes ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas.

Komisijai priimant sprendimą jos narių nuomonė dėl prašymo (ne)patenkinimo išsiskyrė – 3 Komisijos nariai manė, kad ieškovės sveikatai padarytos žalos nebuvo galima išvengti dėl ko prašymas negalėtų būti tenkinamas, kiti 3 Komisijos nariai sprendė, kad ieškovės sveikatai padarytos žalos buvo galima išvengti, todėl prašymas dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, turi būti patenkintas. Tokiu būdu, Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas buvo Komisijos pirmininkės balsas, kuri laikėsi nuomonės, jog žalos ieškovei sveikatai buvo galima išvengti.

Ieškovės nuomone,  jos atvejis buvo sudėtingas, jo išsprendimui buvo skirtos ženklios laiko sąnaudos, todėl ieškovė siekdama efektyviai įgyvendinti savo teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, pati neturėdama pakankamai specifinių teisinių žinių savo pažeistų teisių gynybai, pagrįstai kreipėsi teisinės pagalbos dėl ko, patyrė 3050,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurios pripažintinos jos nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės kaltės, netinkamai ieškovei suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovei nesikreipus teisinės pagalbos, jai pačiai, neturint kvalifikuotų teisinių žinių, būtų buvę itin sudėtinga apginti savo teises ir teisėtus interesus. Ieškovė pasitelkdama įgaliotąjį atstovą, laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos, kadangi sutinkamai su Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 512 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (aktuali redakcija galiojusi nuo 2020-11-12 iki 2022-05-27) patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų (toliau – Komisijos nuostatai) 23 p. nuostatomis, Komisijai nagrinėjant prašymą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę dalyvauti asmuo turintis teisę į žalos atlyginimą ir (arba) jo atstovas.

Iki kreipimosi į Komisiją ieškovė kreipėsi į atsakovę, siūlydama klausimą spęsti abipusiai priimtinu kompromiso būdu, tačiau atsakovė savo kaltės dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nepripažino ir pasiūlė ieškovei kreiptis į Komisiją.

Ieškovės kreipimosi į Komisiją tikslas buvo pasiekti norimą rezultatą, t. y. įrodyti, kad jos sveikatai padarytos žalos, teikiant sveiktos priežiūros paslaugas pas atsakovę, buvo galima išvengti, o to neužtikrinus, jai turi būti atlyginta jos sveikatai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Komisija pripažino, kad ieškovės sveikatai padarytos žalos buvo galima išvengti ir buvo nuspręsta pilnai patenkinti ieškovės prašymą, t. y. buvo pilnai pasiekti keipimosi į Komisiją tikslai.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomos atlyginti turtinės žalos svarbu akcentuoti tai, kad Komisijos nuostatuose nėra nurodyta, jog Komisijai yra suteikta teisė spręsti klausimą dėl į Komisiją besikreipiančio asmens patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Priešingai, Komisija, spręsdama klausimą dėl paciento sveikatai padarytos turtinės žalos atlyginimo, privalo vadovautis LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 7 d., o taip pat Vyriausybės 2020-01-08 nutarimu Nr. 3 „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 15 p., kur yra aiškiai nurodyta, kad Komisija gali nuspręsti atlyginti tik tokią paciento patirtą turtinę žalą – tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas), kurie susiję su paciento sveikatos atkūrimu (susigrąžinimu). Todėl akivaizdu, jog viešojoje teisėje galiojant principui „draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama“, ieškovė objektyviai negalėjo teikti prašymo Komisijai dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, o net ir esant tokiam prašymui, Komisija, negalėtų jo tenkinti. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovės prašoma priteisti turtinė žala yra ne procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos atitinkamų proceso įstatymų nustatyta tvarka, o materialieji ieškovės nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų atsakovės asmens, t. y. atitinkamoje dalyje netinkamai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, kurie negalėjo būti atlyginti kitų proceso įstatymų pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju turi būti ieškovei atlyginti juos priteisiant iš atsakovės.

Neatlyginant ieškovei jos prašomų priteisti patirtų atstovavimo išlaidų, Ieškovė atsidurtų blogesnėje padėtyje nei prieš kreipimąsi į Komisiją, nepaisant to, kad procesas Komisijoje baigėsi priimant ieškovei palankų sprendimą, prašymą patenkinus visiškai. Ieškovės dėl kreipimosi į Komisiją patirtų išlaidų suma, kuri atsižvelgiant į proceso trukmę, nagrinėto klausimo sudėtingumą, yra protinga bei pagrįsta, yra artima pusei Komisijos jai nustatyto bendro sveikatai padarytos žalos atlyginimo, todėl nusprendus neatlyginti ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų, tai iš esmės galėtų reikšti ieškovės teisės kreiptis į Komisiją apribojimą. Be to, būtų paneigiama ieškovės teisė į kvalifikuotą teisinę pagalbą, nors Komisijos nuostatai suteikia teisę besikreipiančiajam į Komisiją pasitelkti atstovą.

Ieškovės nuomone, atsakovė   (duomenys neskelbtini) teikdama sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, atitinkamoje dalyje jas suteikė netinkamai, dėl ko ieškovė, nagrinėjant jos prašymą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos metu, patyrė 3050,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios pripažintinos jos nuostoliais (turtine žala). Remiantis Komisijos sprendimu yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, nulėmusius ieškovės patirtą turtinę žalą.

CK 6.247 str. numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Komisija sprendimu konstatavo, kad pas atsakovę ieškovei   (duomenys neskelbtini) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pastarosios sveikatai padarytos žalos buvo galima išvengti, t. y. Komisija konstatavo, jog atsakovė sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, atitinkamoje dalyje teikė netinkamai. Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, prašymu dėl jos sveikatai padarytos žalos atlyginimo, pasitelkdama įgaliotąjį atstovą, kreipėsi į Komisiją, kur jos prašymas buvo patenkintas visiškai. Tokiu būdu, yra pagrindas išvadai, kad atsakovės neteisėti veiksmai, priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, kadangi jeigu atsakovė būtų tinkamai suteikusi sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, jai nebūtų kilusi būtinybė, ginant pažeistas teistas kreiptis į Komisiją, pasitelkiant įgaliotąjį atstovą bei patiriant su tuo susijusias išlaidas. Nurodytas priežastinis ryšys yra pakankamas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.

Ieškovės nuomone, yra nustatytos ir įrodytos visos trys (kaltė yra preziumuojama), privalomos įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žalos faktas ir jos dydis (CK 6.245 str., įskaitant, bet neapsiribojant CK 6.249 str. 4 d. 3 p.) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.247 str.). Asmeniui padaryta žala, gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 str. 1 d.). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).

Atsakovė UAB „Northway chirurgijos centras“, į. k. 300064600, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas-2420 Eur advokatės išlaidų  (b.l.8-13, dok-167166; b.l.27-28 dok-9490).

Atsiliepime (b.l.8-13, dok-167166) bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas – tai išvestinis reikalavimas iš ieškovės materialinio teisinio reikalavimo, ieškovės pareikšto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (Komisija) nagrinėtoje žalos sveikatai atlyginimo byloje. Teismų praktikoje šiuo atžvilgiu išaiškinta, kad išvestiniai procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku.

Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro visas sąlygas paciento skundo nagrinėjimui Komisijoje be advokato pagalbos. Įtvirtintas galimos žalos paciento sveikatai atlyginimo modelis yra parengtas atsižvelgiant į vidutinio vartotojo standartą, todėl pacientas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo net ir neturėdamas teisinių žinių ir (ar) be teisininko pagalbos. Atitinkamai, ieškovės patirtų išlaidų nėra pagrindo laikyti neišvengiamai būtinomis. Pati ieškovė ieškinyje laikosi pozicijos, kad įstatymas net nenumato galimybės pacientui gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą, kai skundas yra nagrinėjamas Komisijoje privaloma ikiteismine tvarka.

Vadovaujantis nuo 2020-01-01 įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu ir juo įtvirtintu tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo ir galimos žalos pacientų sveikatai atlyginimo modeliu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ) nėra laikoma Komisijoje vykstančio nagrinėjimo šalimi (t. y. Northway nėra ir negali būti atsakovas tokio pobūdžio procese). Komisija šiuo atveju yra privaloma ikiteisminio nagrinėjimo institucija, tačiau net ir ginčui persikėlus į teismą (t. y. pacientui nesutinkant su Komisijos sprendimu), atsakovu tokio pobūdžio byloje yra ne konkreti ASPĮ, kuri galimai padarė žalą paciento sveikatai, bet valstybė, kurią atstovauja įgaliota institucija.

Atsakovė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri teikia II lygio ambulatorines medicinos, dienos chirurgijos, II lygio stacionarines ir kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos ir užsienio pacientams.

Remiantis medicininėmis indikacijomis bei rekomendavus konsultavusiems gydytojams,   (duomenys neskelbtini) Northway gydytojas –   (duomenys neskelbtini) atliko Pacientei operaciją –   (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau patvirtino Komisijos pasitelktas ekspertas – gydytojas   (duomenys neskelbtini) E. J., operacija Pacientei buvo atlikta tinkamai „Atliktos operacijos metodas ir technika visiškai atitinka įrodymais pagrįstą medicinos praktiką bei mokslinę medicininę literatūrą, šios paslaugos standartus “.

  (duomenys neskelbtini) (praėjus 13 dienų po operacijos) Pacientė atvyko operavusio gydytojo apžiūrai bei konsultacijai. Konsultacijos metu buvo įtartas   (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties pacientei paskirtas (duomenys neskelbtini) tyrimas bei (duomenys neskelbtini) su  (duomenys neskelbtini) tyrimu. Atlikus nurodytus tyrimus, Pacientei buvo nustatyta diagnozė duomenys neskelbtini) – „  (duomenys neskelbtini).   (duomenys neskelbtini).   (duomenys neskelbtini)“.

Kaip pažymėjo ekspertas, „(duomenys neskelbtini) galimai atsitiko dėl individualių pareiškėjos   (duomenys neskelbtini) savybių ((duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini))“. Dėl nurodytos priežasties tokio pobūdžio komplikacijos pasitaiko itin retai ir jas numatyti labai sunku.  (duomenys neskelbtini) operacijai tyrimai, kurie nustatytų individualias  (duomenys neskelbtini)ypatybes paprastai nėra atliekami. Remiantis moksline literatūra,  (duomenys neskelbtini)s kelio sąnario operacijos metu    (duomenys neskelbtini) verifikuojamas nuo   (duomenys neskelbtini) proc. atvejų.

  (duomenys neskelbtini) esant medicininėms indikacijoms bei rekomendavus Pacientę konsultavusiems gydytojams, buvo atlikta (duomenys neskelbtini)operacija.  (duomenys neskelbtini),   (duomenys neskelbtini).

2020-12-08 Pacientė el. paštu kreipėsi į Northway dėl galimai nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Pacientei, konkrečiai – dėl atsakovės atliktos operacijos bei galimai padarytos žalos pacientės sveikatai atlyginimo.

Gavus nurodytą pacientės nusiskundimą, atsakovė įvertino visas Pacientės nurodytas aplinkybes ir nedelsiant pradėjo vidinį tyrimą – auditą, kurio metu ištyrė visas reikiamas aplinkybes, apklausė Paslaugas pacientei teikiančius gydytojus ir atliko kitus būtinus veiksmus, siekiant įvertinti, ar sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, kokybiškos ir atitinkančios teisės aktų reikalavimus.

Atlikus auditą, atsakovė nenustatė, jog paslaugos Pacientei būtų suteiktos nekokybiškos ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, priešingai – audito metu buvo nustatyta, kad paslaugos pacientei buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei tuo metu galiojančiais medicinos mokslo standartais.

Apie atlikto audito išvadas atsakovė informavo Pacientę 2020-12-22 el. laišku. Atsakovė taip pat paaiškino Pacientei, jog visi reikalavimai, kurie yra susiję su padaryta žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą teikiami Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kuri yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija šiems klausimams. Atsakovė Pacientei papildomai pateikė nuorodą į Komisijos tinklalapį, kuriame yra pateikta visa aktuali informacija pacientams, siekiantiems žalos atlyginimo, įskaitant šablonines dokumentų formas, kurios turi būti teikiamos Komisijai.

Norėdamas prisidėti prie pacientės neigiamų išgyvenimų sušvelninimo, atsakovė pooperaciniu laikotarpiu Pacientei nemokamai suteikė (i)  (duomenys neskelbtini), (ii)  (duomenys neskelbtini), bei (iii) eilę  (duomenys neskelbtini).

2021-10-01 Pacientei pasikreipus į Komisiją dėl žalos atlyginimo ir pradėjus žalos atlyginimo procesą privaloma ikiteismine tvarka, atsakovė gavo Komisijos pranešimą dėl informacijos apie Pacientei suteiktas paslaugas pateikimo ir nedelsdama pateikė Komisijos reikalaujamus dokumentus bei paaiškinimus.

Nagrinėjant Pacientės prašymą dėl žalos atlyginimo ir sprendžiant dėl žalos pacientės sveikatai išvengiamumo, Komisijos narių nuomonė išsiskyrė: (i) 3-jų Komisijos narių nuomone, remiantis eksperto pateikta išvada, žala pacientės sveikatai laikoma neišvengiama; (ii) kitų 3-jų Komisijos narių nuomone, tokių netipinių komplikacijų praktikoje galima išvengti. Komisijos balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamu buvo Komisijos pirmininko balsas. Tokiu būdu Komisija priėmė sprendimą, kad žalos pacientės sveikatai buvo galima išvengti. Atitinkamai, Komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu tenkino Pacientės prašymą dėl žalos atlyginimo ir atlygino Pacientės prašomą žalą (Sprendimas).

2022-06-15, t.y. po Komisijos priimto Sprendimo, ieškovė, atstovaujama advokato, pateikė atsakovei raštą „Dėl turtinės žalos atlyginimo“, kuriuo buvo prašoma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, atlyginti jos patirtas 3050,00 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

2022-06-16 atsakovė pateikė atsakymą ieškovei nurodydama, jog nemato galimybės atlyginti jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato ASPĮ pareigos atlyginti paciento patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kai Komisijoje yra tenkinamas paciento prašymas dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, nes ieškovės su ieškiniu pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog teisinės paslaugos, kurias ieškovei suteikė advokatas, yra tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusios su Pacientės interesų atstovavimu Komisijoje (įskaitant dokumentų Komisijai rengimą) ir joje pareikštais reikalavimais. Tai patvirtina atsakovės pateikiama lentelė, kurioje nurodytas suteiktų teisinių paslaugų turinys.

Ieškovei suteiktų teisinių paslaugų turinys patvirtina, šios išlaidos nėra savarankiškos ir yra išvestinės iš Komisijoje vykusio ikiteisminio proceso bei yra neatskiriamai susijusios su šiuo procesu (t. y. savo esme tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šiame procese).

Atitinkamai, tokio pobūdžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimas galėjo būti išnagrinėjamas tik toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (šiuo atveju – Komisijoje, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija tokios rūšies ginčams) ir kurioje šalis minėtas išlaidas patyrė. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad ieškovė apskritai būtų siekusi šių išlaidų atlyginimo Komisijoje.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (įstatymas) 13 str. numato, kad „Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą“. Tuo tarpu Įstatymo 24 str. 7 d. nustato, kad Komisija atlygintinos turtinė žalos dydį nustato pagal tiesioginius nuostolius: „patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas“. Šios nuostatos galėtų suponuoti, kad Komisija sprendžia ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą.

Tačiau, kaip matyti iš ieškovės pateiktų išlaidas patvirtinančių įrodymų, ji šias išlaidas patyrė tik pasibaigus jos skundo nagrinėjimui privalomoje ikiteisminio tyrimo institucijoje - Komisijos sprendimas buvo priimtas   (duomenys neskelbtini), tuo tarpu sąskaita už advokato suteiktas paslaugas, susijusias su šiuo procesu buvo išrašyta ir ieškovės apmokėta tik 2022-06-08. Atitinkamai, Komisija net objektyviai negalėjo pasisakyti dėl šių išlaidų atlyginimo galimybės, nes šis reikalavimas ir įrodymai jai net nebuvo pateikti, be to, nurodomos išlaidos tam momentui dar ieškovės net nebuvo patirtos.

Vien tai, kad Komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodyta Komisijos galimybė (kompetencija) atlyginti ieškovės patirtas atstovavimo Komisijoje išlaidas, savaime nereiškia, jog tokias išlaidas ieškovė gali prisiteisti iš atsakovės remiantis generalinio delikto institutu savarankiškoje byloje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku.

Nagrinėjamu atveju nei Įstatyme, nei Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (Aprašas) ar kituose teisės aktuose tokios specialios nuorodos nėra.

Atsakovė negali sutikti su ieškovės teiginiu, jog tokios išlaidos turi būti atlygintos reiškiant naują ieškinį vadovaujantis bendromis civilinės deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.246-6.249 str.).

Net laikant, kad Komisija tokio pobūdžio išlaidų neskirsto ir nepriteisia, šiuo atveju tai nebūtų vienintelė privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kurioje patirtos atstovavimo išlaidos nėra atlyginamos. Kaip pavyzdį būtų galima nurodyti ginčų nagrinėjimą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, Darbo ginčų komisijoje ir pan.

Šiuo metu galiojantis žalos atlyginimo modelis yra parengtas atsižvelgiant į vidutinio vartotojo standartą todėl pacientas gali kreiptis su skundu į Komisiją net ir neturėdamas teisiniu žinių ir (ar) be teisininko pagalbos.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog savarankiškai kreiptis į Komisiją ir atstovauti save ieškovė negalėjo dėl teisinių žinių stokos, todėl atsirado būtinybė pasitelkti profesionalų teisininką – advokatą. Pažymėtina, jog su šiais teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti dėl toliau nurodomų motyvų.

Nuo 2020-01-01 galioja naujas žalos, padarytos teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo modelis (dar žinomas kaip „žalos be kaltės“ modelis) (Modelis), kuriuo buvo įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka Komisijoje bei iš esmės modifikuotas žalos atlyginimo procesas. Pagrindinis šio Modelio tikslas buvo supaprastinti žalos atlyginimo procesą, kuris nereikalautų specialių teisinių žinių ir taip palengvinti pacientų patirtos žalos atlyginimą, įskaitant prašymo dėl žalos atlyginimo rengimą bei jo nagrinėjimą Komisijoje.

Pagal Modelį, ikiteismine tvarka Komisija nagrinėja paciento pateiktą prašymą dėl žalos atlyginimo ir iš esmės sprendžia tik du klausimus - (i) ar buvo padaryta žala pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ii) ar padaryta žala yra neišvengiama žala. Taip pat toje pačioje Pacientų įstatymo 24 str. 6 d. yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama ASPĮ ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

Kitaip tariant, pacientai, siekdami gauti žalos atlyginimą, priešingai nei iki naujo Modelio įsigaliojimo, nebeturi Komisijai pateikti teisinio situacijos vertinimo ir jo įrodinėti.

Kadangi pagal taikomą naują Modelį paciento kreipimosi dėl žalos atlyginimo tvarka yra supaprastinta, pagreitinta, lengvai suprantama bei draugiška pacientui - pacientas, manantis, kad buvo galimai padaryta žala jo sveikatai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir norintis gauti žalos atlyginimą, paprasčiausiai turi pateikti užpildytą nustatytos formos prašymą Komisijai (Forma). Nurodytos Formos užpildymas nereikalauja jokių specialių teisinių žinių ir (ar) profesionalaus teisininko pagalbos.

Pacientas turi užpildyti Formoje nurodytus laukelius, atsakydamas į Formoje esančius klausimus, susijusius su esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei pažymėti reikalaujamus langelius. Formoje net nėra palikto laukelio, kur pacientas galėtų pateikti (aprašyti) teisinius ar kitus argumentus, kurie, paciento manymu, galėtų patvirtinti teisinį pagrindą atlyginti žalą.

Be to, remiantis naujuoju Modeliu, pacientas, siekdamas gauti žalos atlyginimą neturi pareigos (ir neprivalo) Komisijai pateikti įrodymų, kurie pagrįstų paciento prašymą. Toks palengvinimas yra numatytas tam, kad pacientai galėtų daug lengviau ir paprasčiau kreiptis į Komisiją ir gauti žalos atlyginimą, kadangi teisė išsireikalauti žalą pagrindžiančius medicininius dokumentus turi pati Komisija, kuri, kaip paaiškinama žemiau, veikia proaktyviai paciento atžvilgiu.

Taigi, nurodytos šabloninės Formos užpildymas (paprasčiausiai atsakant į klausimus ir pažymint langelius) nereikalauja kažkokių specialių teisinių žinių, ir yra laikomas pakankamu veiksmu tam, kad Komisija galėtų priimti paciento prašymą, jį išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo.

Dalyvavimas Komisijos posėdyje taip pat nereikalauja teisinių ar kitokių specialių žinių, kadangi Komisijos posėdžiai nėra formalūs ar sudėtingi. Turint omenyje, kad naujai įtvirtintame Modelyje, kai paciento prašymas yra nagrinėjamas privaloma ikiteismine tvarka Komisijoje, buvo atsisakyta rungimosi principo, siekiant mažinti pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų priešpriešą.

Atitinkamai, kai paciento prašymas yra nagrinėjamas Komisijoje, viso proceso metu, atsakovas (prieš kurį būtų nukreiptas paciento prašymas atlyginti žalą) neegzistuoja. Dėl šios priežasties Komisijos posėdyje, kai yra nagrinėjamas paciento prašymas dėl žalos atlyginimo, ginčas nevyksta, o pats procesas savo esme yra faktinių aplinkybių tyrimas bei vertinimas pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus.

Pažymi, kad rungimosi principas yra taikomas tik tuo atveju, jeigu pacientas yra nepatenkintas Komisijos priimtu sprendimu ir šį sprendimą skundžia teismui, tačiau ir tokiu atveju atsakovas yra ne konkreti ASPĮ, kuri galimai padarė žalą pacientui, bet valstybė, kurią atstovauja įgaliota institucija.

Papildomai pažymi, jog Komisijos posėdyje, kuriame yra nagrinėjamas paciento prašymas dėl žalos atlyginimo, ne tik nėra privalomas profesionalaus teisininko (atstovo), tačiau ir paties paciento dalyvavimas. Komisija gali išnagrinėti paciento prašymą nedalyvaujant pacientui ir priimti atitinkamą sprendimą. Tai patvirtina Aprašo 8 p. formuluotė, kad pacientui ir ASPĮ kartu su informacija apie Komisijos posėdį „pateikiama informacija, kad dalyvavimas Komisijos posėdyje neprivalomas“ bei Aprašo 9 p. formuluotė, jog „Komisija posėdyje išklauso prašymą pateikusį asmenį ir įstaigos atstovą, jei jie dalyvauja posėdyje ir pageidauja būti išklausyti“.

Taigi, įvertinus tai, kad (i) šiuo metu galiojantis Modelis yra pritaikytas vidutiniam vartotojui, (ii) pacientas žalos atlyginimą gali gauti pats užpildęs ir pateikęs Komisijai šabloninę Formą, (iii) kreipimasis į Komisiją ir dalyvavimas Komisijos posėdžiuose nereikalauja teisinių ar kitų specialių žinių, kadangi iš paciento nėra reikalaujama įrodyti savo reikalavimų teisinio pagrindo; (iv) pacientas neturi pareigos pateikti Komisijai žalą sveikatai pagrindžiančius dokumentus (įrodymus); (v) nei paciento, nei jo atstovo (jei jis yra) dalyvavimas Komisijos posėdyje nėra privalomas ir (ar) būtinas, akivaizdu, jog būtinybė ieškovei sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu šiuo atveju objektyviai neegzistavo.

Pagal su ieškiniu pateiktus įrodymus ieškovė teisinių paslaugų sutartį su advokatu sudarė dar 2019-09-05, t. y. iki operacijos pas atsakovę atlikimą (operacija atlikta 2020-09-23).

Atitinkamai, net ir konstatavus, jog Komisija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (jų neskirsto), tai iš esmės galėtų būti nulemta aukščiau nurodytų aplinkybių, t. y. įstatymų leidėjas, tikėtina, tikslingai nenumatė teisinių išlaidų atlyginimo mechanizmo naujajame Modelyje, kadangi tokios išlaidos nurodytame procese nėra neišvengiamai būtinos ir, atitinkamai, neturėtu būti atlygintinos. Nors įstatymas neriboja paciento teisės vesti bylos Komisijoje per atstovą, tai savaime nereiškia, kad valstybė ir/ar ASPĮ turėtų atlyginti pacientui tokio pobūdžio išlaidas. Priešingu atveju, tai reikštų, kad pasibaigus procesui Komisijoje ir ASPĮ patyrus analogiškas išlaidas ir Komisijai paciento skundo netenkinus, ASPĮ taip pat turėtų galimybę kreiptis į teismą ir reikalauti tokių išlaidų priteisimo iš paciento.

Atsakovė nėra ir negali būti atsakovu tokio pobūdžio procese – ASPĮ nėra Komisijoje vykstančio nagrinėjimo šalis (atsakovas), net ir ginčui iš Komisijos persikėlus į teismą (t. y. pacientui nesutinkant su Komisijos sprendimu), atsakovu tokio pobūdžio byloje pagal galiojantį reglamentavimą yra valstybė, kurią atstovauja įgaliota institucija.

Faktą, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei yra nesuderinamas su galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei negali būti tenkinamas, patvirtina ir ASPĮ procesinis statusas procese Komisijai nagrinėjant pacientų skundus.

Pirma, kaip jau nurodyta šiame atsiliepime, Komisijai nagrinėjant pacientų skundą, „atsakovo“ procesinis statusas apskritai neegzistuoja, o pats Žalos atlyginimo procesas, savo esme, yra susiklosčiusios situacijos tyrimas, siekiant nustatyti ar buvo padaryta žala ir ar tokia žala nėra neišvengiama žala.

Pažymi, jog pagal naująjį Modelį, Komisijai nustačius, jog yra pagrindas atlyginti pacientui žalą, kilusią dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tokia žala yra atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos. Be to, Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama ASPĮ ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

Atlyginus žalą iš nurodytos sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) ASPĮ, kurioje dirba žalą padaręs asmuo, neįgyjama. Regreso teisę valstybė gali įgyti nebent tais atvejais, jei žala padaryta tyčia, taip pat jei žalą padaręs asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaiginamųjų medžiagų.

Jeigu paciento netenkina Komisijos priimtas sprendimas, pacientas turi teisę tokį Komisijos sprendimą apskųsti teismui, tačiau tokiu atveju, atsakovu inicijuojamoje byloje yra valstybė, kurią atstovauja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu teismas priteisia žalos atlyginimą/didesnę žalą, nei kad nurodyta Komisijos sprendime – papildomai priteista žala yra atlyginama iš tos pačios Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos.

Pažymi, kad nurodytu atveju atlyginus žalą teismo sprendimo pagrindu, regreso teisė, analogiškai kaip ir Komisijos sprendimo pagrindu, į ASPĮ ir (ar) joje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus nėra įgyjama.

Ieškovė visiškai nepagrįstai ir klaidinančiai ieškinyje akcentuoja aplinkybę, jog „atsakovas, Komisijos sprendimą pripažino ir jo neginčijo jokia apimtimi“, kas neva patvirtina pagrindą reikšti reikalavimą atsakovės atžvilgiu. Atsakovė ir toliau laikosi pozicijos, kad paslaugos suteiktos tinkamai, ką patvirtina tiek vidinio audito, tiek Komisijos pasitelkto eksperto išvados. Be to, ieškovės akcentuojama aplinkybė, atsižvelgiant į ASPĮ statusą minėtame procese, ieškovės reikalavimų pagrįstumo nepatvirtina ir objektyviai negali patvirtinti.

Atsakovė pažymi, jog remiantis Įstatymo 25 str. 1 d., teisę skųsti Komisijos sprendimą dėl žalos atlyginimo turi tik pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientu sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą. Įvertinus tai, kad atsakovė nėra nei pacientas, nei kitas asmuo, kuris turi teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, atsakovė nėra suteikiama teisė apskųsti tokį Komisijos sprendimą. Turint omenyje, kad Komisijos sprendimas ASPĮ nesukelia jokių teisinių padarinių, kadangi net ir nustačius paciento sveikatai padarytą žalą ji yra atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos ir regreso teisės į ASPĮ valstybė nagrinėjamu atveju neturi.

Pagal naująjį modelį, ASPĮ, kuri galimai padarė žalą pacientui, iš esmės turi tik dvejopo pobūdžio pareigas, kurios didžiąja dalimi ir nulemia ASPĮ vaidmenį žalos atlyginimo procese - (i) teikti paaiškinimus ir informaciją Komisijai (Aprašo 9 ir 11 p.) bei (ii) mokėti nustatytas įmokas į Sąskaitą, kurios yra apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dydį.

Kitų pareigų, tokių kaip pareigos atlyginti pacientų teisines išlaidas, kai tenkinamas paciento prašymas Komisijai dėl žalos atlyginimo, nei Pacientų įstatymas nei Aprašas ar bet koks kitas teisės aktas ASPĮ nenumato.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nagrinėja skundus ne tik dėl privačių, bet ir dėl valstybinių ASPĮ suteiktų paslaugų. Atitinkamai, jeigu nepaisant galiojančio reglamentavimo ir jame įtvirtinto tokio pobūdžio skundų nagrinėjimo Modelio būtų suformuota praktika, kad, ASPĮ turi pareigą dengti visas ikiteisminėje stadijoje Pacientų patiriamas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (nors šioje stadijoje jos net nėra būtinos) tokios išlaidos iš esmės būtų dengiamos iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad Komisija per metus preliminariai ikiteismine tvarka išnagrinėja apie 300 tokio pobūdžio skundų.

Be to, tokiu atveju keltinas klausimas, kokio dydžio išlaidos advokato paslaugoms būtų laikomos protingomis ir pagrįstomis. Akivaizdu, jog kaip ir bylinėjimosi teisme išlaidų atžvilgiu, būtų neprotinga aklai taikyti visiško nuostolių atlyginimo principą, kadangi būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti tokia teise (dirbtinai išpučiant tokias išlaidas ir pan.). Atsakovės nuomone, tai patvirtina, jog nurodytu atveju deliktinė atsakomybė ir jos principai negali būti taikomi. Patiriamos išlaidos yra procesinio pobūdžio ir negali būti laikomos neteisėtais veiksmais (bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu) padaryta žala.

Atsakovės nuomone, jos civilinė atsakomybė negali kilti ir ji neturi pareigos atlyginti ieškovei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, suteiktas Komisijai nagrinėjant ieškovės prašymą dėl žalos atlyginimo ikiteismine tvarka.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Kaip nustatyta byloje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo   (duomenys neskelbtini) d. komisijos sprendimu Nr.   (duomenys neskelbtini) „Dėl A. S. pareiškimo“ buvo nuspręsta pareiškėjos prašymą atlyginti turtinę žalą tenkinti visa apimtimi, nustatant pareiškėjai 3661,63 eurus turtinės žalos atlyginimą bei nustatant pareiškėjai 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovei A. S. (duomenys neskelbtini) UAB „Northway chirurgijos centras“ buvo atlikta (duomenys neskelbtini)   (duomenys neskelbtini), kurios metu įvyko techninė komplikacija –   (duomenys neskelbtini).

Ginčo dėl to, kad UAB „Northway medicinos centre“ teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei, jos sveikatai buvo padaryta žala, nėra. Komisija remiantis eksperto išvadomis padarė išvadą, kad žalos pacientės sveikatai buvo galima išvengti, todėl priteisė ieškovės naudai turtinę ir neturtinę žalą. Sprendimas per 30 d. nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo.

Nagrinėjamos bylos dalykas- 3050 Eur advokato išlaidų, ieškovės patirtų nagrinėjant jos prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Komisijoje, atlyginimas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad ieškovės prašymas atlyginti 3050 Eur advokato išlaidų netenkintinas, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš materialinio reikalavimo ir negali būti savarankišku reikalavimu (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) nagrinėjamoje byloje, turėjo būti spręstas Komisijos posėdyje, tačiau ieškovė tokio reikalavimo Komisijoje neteikė, o jei ir teiktų Komisijai, jis negalėtų būti patenkintas. Ieškovė advokato išlaidas patyrė jau po komisijos sprendimo (2022-06-08). Kitą vertus, įstatymo nustatyta supaprastinta tvarka kreiptis pareiškėjai į Komisiją sąlygoja, kad nėra jokios būtinybės naudotis advokato paslaugomis, atsakovė nebuvo bylos šalis, o turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas mokamas iš Liginių kasos lėšų.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-25 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-509-241/2021).

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 7 d. 1 p. a) redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-07-01 d. (sprendimo priėmimo diena) nustatė, kad Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: 1) turtinės žalos: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas.

Taigi, pareiškėjo advokato išlaidos šiame sąraše nebuvo nurodytos ir jų negalima buvo priskirti prie kitų pagrįstų išlaidų.

2023-01-01 d. įsigaliojo šio įstatymo 24 str. 7 d. 1 p. a) nauja redakcija, kuri nustatė, kad Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: 1) turtinės žalos: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas pagrįstas, būtinas ir protingas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas tiesiogiai su padaryta žala susijusias pagrįstas būtinas ir protingas išlaidas (išlaidas paciento priežiūrai ir (ar) sveikatai atkurti, ir (ar) kitas išlaidas).

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad teisėkūroje vadovaujamasi šias principais : 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

Taigi, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 7 d. 1 p. a) 2023-01-01 d. redakcija detalizavo kitų pagrįstų išlaidų sąvoką, jas susiejant su paciento priežiūra ir (ar) išlaidomis sveikatai atkurti, ir (ar) kitomis panašaus pobūdžio išlaidomis. Analogiškai nurodyta ir Tvarkos aprašo 15 p.

Tokiu būdu, ir šio įstatymo aktuali redakcija (2023-01-01 d.) nepriskyrė advokato išlaidų prie kitų pagrįstų išlaidų, todėl ieškovės ir jos atstovo teiginys, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nenumatė pareiškėjos advokato išlaidų atlyginimo, yra teisingas. Vadinasi, pareiškėjai/ieškovei nebuvo jokio teisinio pagrindo Komisijai teikti prašymo dėl advokato išlaidų atlyginimo.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė 3050 Eur advokato išlaidas patyrė po Komisijos sprendimo (  (duomenys neskelbtini) d.), tačiau teismas pažymi, kad advokatas Mindaugas Zalepūga nepertraukiamai atstovavo ieškovę dar iki kreipimosi į Komisiją (2019-09-05 d. sudaryta atstovavimo sutartis), todėl mokėjimo pavedimo (3050 Eur) data (2022-06-08 d.) įrodo advokato honoraro sumokėjimo faktą, o ne aplinkybę, kad ieškovės teisinis atstovavimas prasidėjo tik po Komisijos sprendimo ir tuomet šios išlaidos negali būti atlygintinos iš principo.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitą šios bylos aspektą- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo (duomenys neskelbtini) d. komisijos sprendime Nr.   (duomenys neskelbtini) „Dėl A. S. pareiškimo“ nurodyta, kad Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą“ 2.2 punktu, atstovauti valstybei bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant bylas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo pavesta Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Taigi, priteistų Komisijos sprendimu ieškovei lėšų valdytoja yra Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuri, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei teisinę logiką, neturi jokios prievolės atlyginti ieškovei jos patirtas dėl atsakovės UAB „Northway chirurgijos centras“ kaltės advokato išlaidas.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Lietuvos advokatūros įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Šio įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad advokatas teikė ieškovei teisines paslaugas atlygintinai.

Lietuvos Advokatūros įstatymo 4 str. 5 d. numato, kad advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentą, kad nebuvo jokio būtinumo dėl ieškovės advokato paslaugų, susijusių su bylos iškėlimu Komisijoje bei dalyvavimu Komisijos posėdžiuose. Teismas pažymi, kad šalių ginčas dėl ieškovei netinkamų paslaugų suteikimo yra sudėtingas, atsakovė ieškovės turtinių ir neturtinių pretenzijų dėl paslaugų suteikimo nepripažino, ginčas buvo perkeltas į ikiteisminę instituciją-Komisiją, vyko 4 komisijos posėdžiai, buvo pasitelkta med. eksperto išvadomis, Komisijos nariai (specialistai) vieningos nuomonės dėl ieškovės pareiškimo neturėjo, sprendimą priėmė balsų dauguma.

Teisminio nagrinėjimo metu (2023-01-17 d.) apklausta ieškovė A. S. parodė, kad ji be advokato pagalbos tinkamai negalėtų apginti savo pažeistų teisių, nes ji nėra teisininkė, šalių ginčas pareikalavo ne tik teisinių žinių, tačiau ir procedūrų, proceso žinojimo, procesinių dokumentų parengimo, prašymų pareiškimo. Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei buvo būtina teisinė advokato pagalba.

Atsakovė remiasi teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (pvz., LAT 2001-11-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2017-10-26 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-361-686/2017 ir kt.). Teismas pažymi, kad ieškovė advokato išlaidas patytė ne civilinėje byloje, tačiau ikiteisminėje institucijoje -jos pareiškimą nagrinėjant Komisijoje. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nenumato paciento advokato išlaidų atlyginimo Komisijoje, nes, kaip jau minėta, atsakovė nebuvo bylos šalimi, o lėšų valdytoja Ligonių kasa yra atsakinga tik dėl tokių išlaidų, kurios susijusios išimtinai su paciento sveikatai padaryta žala. Taigi, atsakovės nurodyta teismų praktika netaikoma nagrinėjamam ginčui spręsti, nes faktinės bylos aplinkybės bei nagrinėjama procedūra, teisinis reglamentavimas skirtingi.

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog 3050 Eur dydžio atstovavimo išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir kreipimosi į Komisiją. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo   (duomenys neskelbtini) d. komisijos sprendimu Nr.   (duomenys neskelbtini) „Dėl A. S. pareiškimo“ priteista visa turtinė ir neturtinė žala ieškovės naudai, vadinasi, ieškovės patirtos šiame procese advokato išlaidos  pripažintinos turtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovė.

CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 str. 4 d. 3 p. yra nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Taip, CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.)

Nagrinėjamoje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.) . 

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidė arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 3050 Eur nuostolių ieškovės naudai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo esmę bei nagrinėjimo procedūrą Komisijoje, ieškovės patirtų advokato išlaidų dydis (3050 Eur) yra protingo dydžio.

Dėl kitų atsakovo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo priėmimo byloje ir nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei argumentų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (3050 Eur) nuo ieškinio priėmimo/civ.bylos iškėlimo teisme (2022-09-28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 69 Eur žyminio mokesčio bei 1900 Eur advokato išlaidų. 

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistina 69 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai, priklausomai nuo patenkintos sumos (3050 Eur x 3 proc. x 75 proc.), nes byla yra elektroninė, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. pagrindu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Sprendžiant ieškovės advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, į ieškinio dalyką, kad elektroninė byla susidaro iš vieno tomo, byla pradėta – 2022-09-28 d. ir tęsiasi iki šiol, bei į tai, kad ieškovės advokatas dalyvavo visuose posėdžiuose (3), surašė ieškinį, pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų, todėl visiškai patenkinus ieškinį bei atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1900 Eur advokato išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 93 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (2420 Eur advokatės išlaidos) neatlyginamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,48 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos valstybei iš atsakovės (4,48 Eur).

Vadovaudamasis CPK 270 str., teismas,-

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Northway chirurgijos centras“ j.a.k.300064600, 3050,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (3050 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-09-28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 69 Eur (šešiasdešimt devynis Eur) žyminio mokesčio, 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus Eur) advokato išlaidų ieškovės A. S., a. k.  (duomenys neskelbtini) naudai. 

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                     Rima Bražinskienė