22.       Pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrindė išvados, jog Departamento Klaipėdos skyriaus Protokole Nr. 9 nurodyta žyma „Derinimas“, argumentus nukreipiant į 2017 m. spalio 11 d. raštą Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 ir 2017 m. spalio 12 d. raštą Nr. (1.27.)2-2388, nelaikytina adekvačia žymai „Suderinta“. Pažymi, kad minėtos išvados nepagrindus teisės aktų normomis, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio nuostatos.

24.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiame sprendime pateiktu išaiškinimu dėl Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo. Akcentuoja, kad minėta norma reglamentuoja tvarką, kaip derinami savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, tačiau šioje byloje yra nagrinėjama situacija, susijusi su specialiojo teritorijų planavimo dokumento korektūros derinimu, todėl jai negali būti taikomos teisės normos, reguliuojančios kitos rūšies teritorijų planavimo dokumento rengimo procesą.

25.       Pareiškėjo teigimu, kadangi teisės aktai nenumato tikslios procedūros, kaip turi būti vertinamas „derinimas su pastabomis“, tai nagrinėjant tokį atvejį svarbu situaciją vertinti objektyviai, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei į Departamento Klaipėdos skyriaus valią, argumentus ir motyvus. Pažymi, kad Departamentas paneigė bet kokias abejones, jog savo 2017 m. spalio 11 d. ir 12 d. raštais siekė nederinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros projekto. Akcentuoja, kad prašė pirmosios instancijos teismo atkreipti dėmesį į pastabas, kurios nurodytos Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 11 d. rašte ir įvertinti jų pobūdį, tačiau skundžiamajame sprendime šios Departamento pastabos nebuvo aptartos. Mano, kad įvertinti Departamento Klaipėdos skyriaus pastabas buvo itin svarbu, siekiant pagrįstai ir teisingai nuspręsti, ar šios pastabos buvo pakankamas pagrindas priimti ginčijamą aktą.

26.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime taip pat liko neaptartas faktas, jog tokiomis pat aplinkybėmis, t. y. vienai iš institucijų su pastabomis suderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projektą 2012 m., ir iš esmės nepakitus teisiniam reglamentavimui, Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Mano, kad analogišku atveju 2017 m. priėmus priešingus sprendimu buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad atsakovas priėmė ginčijamą aktą, neatlikęs teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo procedūros ir neįvertinęs pateikto tikrinimui teritorijų planavimo dokumento pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, todėl Aktas neatitinka ne tik Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatų, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad ginčijamas aktas neatitiko aukštesnės galios teisės aktais nustatytų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, visiškai nepagrįstai sprendė, jog reikalavimai įvertinti atsakovo priimto Akto neatitikimą aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams ir atsakovo įstatymu apibrėžtų pareigų neatlikimą yra pertekliniai.

29.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas, priimdamas ginčijamą aktą, neatliko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtu įstatymu atsakovui nustatytų pareigų neatlikimo vertinimas yra perteklinis reikalavimas.

30.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, byloje nagrinėjamas ginčas susijęs su valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių pažeidimu, todėl būtent viešojo intereso tinkama gynyba reikalavo peržengti nagrinėjamo skundo ribas, ką padaryti pirmosios instancijos teismas atsisakė ir dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus, susijusius su ankstesniuose Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros rengimo etapuose, Departamento nuomone, padarytais pažeidimais, t. y. planavimo organizatoriaus kompetencijos viršijimu, dokumento sudėties neatitikimas teisės aktų nustatytų reikalavimų, dokumento sprendinių neatitikimas planavimo tikslams ir kt.).

32.       Pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija atsiliepime prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

33.       Pareiškėjas sutinka trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo dalimi, kuria apeliantas nurodo, jog buvo suderinęs jam pateiktą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projektą. Kitą trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo dalį, susijusią su galimais pažeidimais Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros rengimo proceso metu, prašo spręsti teismo nuožiūra.

34.       Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose prašo pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35.       Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad teritorijų planavimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytos išlygos dėl suderinimo išimčių galimybės ir pan., t. y. teisės aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad teritorijų planavimo dokumentas turi būti suderintas. Tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad suderintas turi būti visas teritorijų planavimo dokumentas, išlygų apie daromas derinimo išimtis negali būti. 

36.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, taip pat remiantis lingvistiniu, sisteminiu, loginiu teisės aiškinimo metodais, teisės principais, įvertinant bylos faktines aplinkybes, negalima pripažinti Specialiojo plano suderintu. Pažymi, kad jeigu teritorijų planavimo dokumento derinimas nėra detalizuotas, derinimo ir suderinimo veiksmo negalima aiškinti plečiamai, t. y. turi būti derintas ir suderintas tik visas teritorijų planavimo dokumentas, o ne atskiros jo nuostatos (viešojo administravimo subjektai negali elgtis taip, kaip nenumato teisės aktai).

37.       Atsakovas pastebi, kad vertinant byloje pateiktus įrodymus ir tikrąją Departamento valią, pripažintina, jog Departamentas iš esmės nesutiko su parengtu planavimo dokumento turiniu, kas patvirtina ir šios įstaigos raštuose derinimo etape išreikštą valią prieštarauti Specialiajam planui. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai, grindžiami pavieniais Departamento raštų teiginiais, tačiau nevertinant jų sistemiškai, logiškai, nesiejant su teisės aktų nuostatomis, nėra teisingi ir pagrįsti.

38.       Atsakovo teigimu, pagal ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus būtent teritorijų planavimo dokumentų atskirų nuostatų ar dalių derinimas nėra reglamentuojamas ir leidžiamas, teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas teritorijų planavimo dokumento (kaip visumos) derinimas (ir suderinimas), būtent jį (kaip visumą) šiuo atveju ir tikrino Inspekcija bei priėmė teisėtą ir pagrįstą neigiamą detaliojo planavimo patikrinimo išvadą, nustačiusi atliktų derinimo procedūrų neatitikimą teisės aktams.

39.       Atsakovas pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo Inspekcijos 2017 m. lapkričio 7 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP5-6, tačiau savo poziciją ir perteklinius (nesusijusius su bylos dalyku) argumentus teikia šioje administracinėje byloje, kurios dalykas yra patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas. Akcentuoja, kad nors Departamento apeliacinio skundo motyvai, susiję su tuo, jog ginčijamas aktas priimtas neva nenustačius daugiau pažeidimų, nei kad nurodyta akte, t. y. Specialusis planas nebuvo įvertintas pagal Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau šiuo atveju nepagrįsta būtų ginčo dalyku laikyti Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies apimtyje įvardintą teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pareigų sąrašą, kai šioje byloje ginčas vyksta dėl Priežiūros įstatymo 4 dalies 9 punkto taikymo. Atkreipia dėmesį, kad Departamento apeliacinio skundo motyvai taip pat susiję su Specialųjį planą derinusių institucijų susirašinėjimais ir nuo 2015 m. priimtais sprendimais, tačiau šie faktais teismo nebuvo vertinti. Atsakovo nuomone, Departamento pateikti motyvai nėra susiję su pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos administracinės bylos dalyku, todėl jie negali būti vertinami šią bylą nagrinėjant ir apeliacine tvarka.

40.       Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 721 pakeistas Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo 4 punktas ir šiuo metu galiojančios Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 redakcijos 4 punkte nurodyta: „Teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių iki 2018 m. spalio 31 d., nutraukti šio plano teritorijų planavimo procesą.“. Teigia, kad Specialųjį planą derinančioms institucijoms buvo duotas papildomas laikas visiškai suderinti Specialųjį planą, t. y. derinimo procedūros, siekiant bendro tikslo, vyko pakartotinai, taigi šiuo metu planavimo procese yra pasikeitimų. Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros pakartotinis derinimas įvykdytas, įformintas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2018 m. liepos 4 d. teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokole Nr. (21.96)-AR14-43 ir Neringos savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2018 m. liepos 4 d. kompleksinio derinimo protokole Nr. 7. Nurodo, kad Inspekcijoje 2018 m. liepos 30 d. gautas Tarnybos (planavimo organizatoriaus) 2018 m. liepos 27 d. skundas Nr. (5)-V3-1090(2.8) „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo komisijos 2018-07-24 sprendimo Nr. (21.96)-AR14-43 ir Neringos savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisijos 2018-07-04 sprendimo Nr. 7“, kuriuo planavimo organizatorius kvestionuoja Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybių administracijų teritorijų planavimo komisijų veiksmus Specialiojo plano derinimo procese, kuriais atsisakyta suderinti minėtą planą.

41.       Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytą institucijų atliktų veiksmų eigą bei susiklosčiusias faktines aplinkybes, vertintina, kad šiuo atveju Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros derinimo aplinkybės, dėl kurių inicijuota ši administracinė byla, šiuo metu jau nebėra aktualios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

42.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2017 m. lapkričio 7 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP5-6, kuriuo Inspekcija nepritarė teikimui tvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros Gintaro įlankos istorinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasaloginio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio funkcinio prioriteto zonos ribose, teisėtumo ir pagrįstumo.

43.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad: iš Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 11 d. rašto Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 turinio matyti, kad jis Specialaus plano korektūros projektą sutinka derinti su pastabomis, t. y. teritorijų planavimo dokumentas derinamas, išskyrus punktus 9.2.1.3 – 9.2.1.8, 9.2.2, 9.2.2.3 – 9.2.2.13, 9.2.3.1 – 9.2.3.6, todėl sutiktina su atsakovo Akte padaryta išvada – nepritarti teikimui tvirtinti Specialaus plano korektūrą, motyvuojant tuo, kad Departamento Klaipėdos skyriaus Protokole Nr. 9 nurodyta žyma „Derinimas“, argumentus nukreipiant į 2017 m. spalio 11 d. raštą Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 ir 2017 m. spalio 12 d. raštą Nr. (1.27.)2-2388, nelaikytina adekvačia žymai „Suderinta“; skundo argumentai, jog skundžiamas Aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų yra nepagrįsti, kadangi jis (ginčijamas Aktas) pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. jame aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių nepritariama teikimui tvirtinti Specialaus plano korektūrą (Specialaus plano korektūros nesuderino Departamento Klaipėdos skyrius; plano su pastabomis derinimo teisės aktai nenumato), atsisakymas pritarti teikimui pagrįstas teisės aktų nuostatomis (Priežiūros įstatymo 6 str. 3 d., 7 d. 2 p.), iš Akto turinio aiškiai suprastinos nepritarimo teikimui tvirtinti Specialaus plano korektūrą priežastys, aplinkybės, Akte išdėstyti motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami pripažinti, kad Akto turinys atitinka teisės aktų normų reikalavimus; trečiojo suinteresuoto asmens argumentai (dėl Tarnybos ir VĮ Valstybės žemės fondo Departamento reikalavimų nepaisymo; dėl Tarnybos ir VĮ Valstybės žemės fondo specialistų netinkamai parengto Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano korektūros projekto; dėl to, kad į Tarnybos kompetenciją neįeina kultūrinių draustinių apsaugos ir tvarkymo organizavimas, todėl Tarnyba negalėjo vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijų; dėl galimai neteisėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“ ir kt.) nėra šios administracinės bylos dalykas ir nagrinėjamo ginčo apimtyje (nagrinėjamo ginčo esmė – ar Specialusis planas laikytinas pilnai suderintas su visomis derinimo procedūroje dalyvaujančiomis institucijomis) esminės teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina. Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo padavė apeliacinius skundus, kuriuose iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, nurodytus argumentus.

44.       Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

45.       Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais pastarasis sutiko su Inspekcijos 2017 m. lapkričio 7 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP5-6 nurodytais argumentais, kuriais nepritarta teikimui tvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūrą Gintaro įlankos istorinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasaloginio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio funkcinio prioriteto zonos ribose: specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis (TPĮ 30 str. 3 d.). Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro šios stadijos: 1) esamos būklės įvertinimas – tam tikros srities planuojamos veiklos vystymo galimybių teritorijoje vertinimas, esamų tendencijų ir problemų nustatymas; 2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis ir veiklos pobūdį, nustatomi planuojamos veiklos vystymo ir (ar) naudmenų tvarkymo prioritetai, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; 3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis, parengiami konkretūs sprendiniai tam tikros srities planuojamai veiklai plėtoti ir jai skirtoms teritorijoms naudoti, tvarkyti ir saugoti (TPĮ 30 str. 6 d.). Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – parengto teritorijų planavimo dokumento viešinimas supaprastinta tvarka; 2) specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose (valstybės lygmeniu) ar Teritorijų planavimo komisijoje (savivaldybės lygmeniu ar vietovės lygmeniu); 3) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPĮ 30 str. 7 d.). 

46.       Tiek pagal Priežiūros įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo valstybinė priežiūrą, 3–4 dalių, tiek pagal Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24, nustatančių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų struktūrą, jų rengimo organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo, taip pat keitimo, koregavimo tvarką ir taikomos rengiant valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), 31–32 punkto nuostatas, planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia tikrinti tik suderintą teritorijų planavimo dokumentų.

47.       Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti tiek iš Departamento Klaipėdos skyriaus aktų, priimtų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros Gintaro įlankos istorinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasaloginio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio funkcinio prioriteto zonos ribose derinimo stadijoje (Protokole Nr. 9 žymos „Derinimas“ su nuoroda į 2017 m. spalio 11 d. raštą Nr. (12.53.-K1)2K1-1295 ir 2017 m. spalio 12 d. raštą Nr. (1.27.)2-2388), tiek iš Departamento Klaipėdos skyriaus administracinėje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad pastaroji institucija, tikrinusi minėto teritorijų planavimo dokumento korektūrą, jo nesuderino, todėl Inspekcijos 2017 m. lapkričio 7 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-6, kuriuo Inspekcija, nurodžiusi jo priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą, nepritarė teikimui tvirtinti, yra teisėtas ir pagrįstas.      

48.       Šiame kontekste pažymėtina, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus (TPĮ 4 str. 3 d.). Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus (TPĮ 4 str. 4 d.).  

49.       Taigi, specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniai privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, yra norminis teisės aktas, kurio parengimo procese vadovaujamasi bendraisiais teisėkūros principais, iš jų – ir aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p.). Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros Gintaro įlankos istorinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasaloginio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio funkcinio prioriteto zonos ribose, kurio dalis svarbių sprendinių nėra suderinta, neatitinka minėto principo, todėl neturėtų būti nei teikiamas tikrinti, nei juo labiau – tvirtinti, dėl ko trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, susiję su šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo metu padarytais pažeidimais, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.

50.       Atsižvelgdama į aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkinami, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d.  sprendimas paliekamas nepakeistas.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė