Administracinė byla Nr. A662-2781/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02586-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant pareiškėjai B. C.,
pareiškėjos atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. C. skundą atsakovui Molėtų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-2; 11-12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. B22-994 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją išduoti leidimą atkasti (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietę (duomenys neskelbtini) kapinėse (Molėtų rajono savivaldybė).
Paaiškino, kad kreipėsi į Administraciją su prašymu leisti atkasti (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietę (duomenys neskelbtini) kapinėse (Molėtų rajono savivaldybė), siekiant nustatyti tikslias kapavietės ribas. Nurodė, kad šalia (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapo yra palaidoti jos vyras E. C. ir anūkas E. P., taip pat senelis, teta. Teigė, kad ant (duomenys neskelbtini) šeimos kapo minėtose kapinėse paminklas pastatytas nesilaikant nustatytų atstumų, kadangi tarp minėtų kapaviečių paliktas vos 20 cm pločio praėjimas. Atkreipė dėmesį, kad, nagrinėjant civilinę bylą pagal jos ieškinį (duomenys neskelbtini) kapavietę prižiūrinčiai I. G. dėl kapavietės perimetro atstatymo, teismas konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) kapavietė nėra pailginta į (duomenys neskelbtini) kapavietės pusę. Pareiškėjos manymu, teismas šios išvados nepagrindė įrodymais. Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį ir darė išvadą, kad jai kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą. Pabrėžė, kad be (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietės atkasimo ir karsto betarpiško apžiūrėjimo kitų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie (duomenys neskelbtini) kapavietės pailginimą į (duomenys neskelbtini) kapavietės pusę, objektyviai gauti neįmanoma. Darė išvadą, kad, siekiant išspręsti iškilusį ginčą, būtina atkasti (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietę ir betarpiškai apžiūrėti minėtų asmenų palaikų karstus, taip nustatant tikslias (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietės ribas. Paaiškino, kad Administracija atsisakė tenkinti jos prašymą, motyvuodama tuo, jog, vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas. Nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietėje palaidotų asmenų ir pareiškėjos nėra jokio giminystės ryšio. Atkreipė dėmesį, kad internetiniame tarptautinių žodžių žodyne žodžio „ekshumuoti“ reikšmė – „daryti ekshumaciją“; žodžio „ekshumacija“ reikšmė – lavono iškasimas papildomai tirti. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietėje palaidoti asmenys nebūtų ekshumuojami ir šiame kape palaidotų žmogaus palaikų ramybė nebūtų trikdoma (drumsčiama), karsto dangtis nebūtų atidengiamas. Pareiškėjos manymu, Administracija neteisingai aiškino Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą atkasti minėtą kapavietę.
Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 19-20) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja 2010 m. liepos 22 d. prašyme Administracijai prašė leidimo atkasti (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietę, siekiant nustatyti tikslias kapavietės ribas. Pažymėjo, kad teisės aktuose nenumatytas kapavietės atkasimas dėl minėtų tikslų. Nurodė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir darė išvadą, kad palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas. Pažymėjo, kad pareiškėja neįrodė savo giminystės ryšio su (duomenys neskelbtini) šeimos nariais, todėl jos prašymas nebuvo tenkintas. Atsakovo manymu, pareiškėjai buvo atsakyta tinkamai, vadovaujantis galiojančiomis įstatymo normomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimu į skundą (b. l. 29-31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad žodis „ekshumacija“ pažodžiui iš lotynų kalbos verčiamas „iš žemės“, todėl darė išvadą, kad „ekshumacijos“ sąvoka apima ne tik lavono, bet ir kitų daiktų iškasimą iš žemės. Darė prielaidą, kad ekshumacijos procesas ne visada atliekamas lavono papildomam tyrimui, pažymėjo, kad ekshumacija gali būti oficialiai atliekama su tikslu kremuoti žmogaus palaikus (Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6 str. 2 d. 5 p.), kapinių panaikinimo atvejais (Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 26 str. 1 d. 7 p., 29 str. 3 d.), perlaidojant palaikus, atliekant ikiteisminį tyrimą (Baudžiamojo proceso kodekso 206 str. 3 d.), teismo - medicinos tikslais, moksliniais ir istoriniais tikslais (pvz., masinių kapaviečių atkasimas). Nurodė, kad ekshumacijos atlikimui ne visada reikalingas palaikų laikinas perkėlimas iš kapavietės, pvz., DNR tyrimas, patikrinimas dėl asmens laidojimo fakto nustatymo, istorinę arba kitą reikšmę turinčių daiktų ikiteisminiam tyrimui iš kapavietės paėmimas. Darė išvadą, kad kapo atkasimas patenka į žodžio „ekshumacija“ sąvoką. Paaiškino, kad lavono mineralizacijos (medžiagų virtimas neorganiniais junginiais) procesas trunka (priklausomai nuo žemės sudėties, jos drėgmės ir kt.) 10-30 metų, žmogaus skeletas susiformuoja per 3-4 metus ir gali prabūti žemėje iki 1000 metų, karstas deformuojasi per 1-3 metus ir galutinai išyra per 10-15 metų. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietėje palaidoti: 1965 m. S. A., 1992 m. E. A., 1995 m. H. A.. Nurodė, kad, praėjus tokiam terminui nuo žmonių laidojimo, karstų jau gali nebūti arba jie bus stipriai deformuoti, tikslių ribų nustatymui reikės remtis ne karsto apžiūrėjimu, o palaikų išdėstymu, kas, I. G. manymu, atitinka visas ekshumacijos sąlygas. Pabrėžė, kad kapinės yra švento pobūdžio vieta, (duomenys neskelbtini) kapavietės buvo pašventintos pagal krikščioniškas tradicijas. Teigė, kad žmonių palaikų ramybė gali būti sutrikdyta tik esant svarioms priežastims. Pažymėjo, kad pareiškėja nedalyvavo (duomenys neskelbtini) šeimos narių laidojimo ceremonijose. Atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-82-56/2008, kurioje teismas pažymėjo, jog tautoje yra susiklostę papročiai gerbti mirusiųjų atminimą, taip pat nurodė, kad ekshumuojant (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietę būtų pažeisti (duomenys neskelbtini) giminės teisėti interesai, moralinės nuostatos, nepagerbtas mirusiųjų šeimos narių atminimas, bendrojo žmonių gyvenimo nuostatos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė iš pareiškėjos 510 litų bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, atkreipė dėmesį į Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-311-46/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-82-56/2008 ir pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog paminklas ant (duomenys neskelbtini) šeimos kapo pastatytas nesilaikant nustatytų atstumų, buvo išnagrinėtos ir paneigtos civilinėje byloje Nr. 2-311-46/2008, kurioje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietės parametrai į ilgį atitinka Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytus parametrus. Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos faktiškai keliamas ginčas dėl trečiojo suinteresuoto asmens prižiūrimos (duomenys neskelbtini) kapavietės aptvėrimo teisėtumo yra išspręstas įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-311-46/2008, o pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl leidimo atkasti kapavietę, siekdama įrodyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens prižiūrimos kapavietės tvorelė išlieta per arti jos prižiūrimos (duomenys neskelbtini) kapavietės. Darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostata, geros moralės papročiu bei Molėtų rajono apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą atkasti (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietę, siekiant nustatyti tikslias kapavietės ribas.
Pažymėjo, kad, atmetus pareiškėjos skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
Pareiškėja B. C. apeliaciniu skundu (b. l. 68-69) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Mano, kad teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėja nesiekia įrodyti tų faktų (aplinkybių), kurias nustatė bendrosios kompetencijos teismas, o siekia tuos faktus (aplinkybes) paneigti. Pareiškėjos teigimu, faktų paneigimui pasirinktas teisių gynimo būdas neprieštarauja susiklosčiusiems papročiams gerbti mirusiųjų atminimą ir pan. Pažymi, kad teismų procesiniuose dokumentuose yra konstatuota, jog dėl per arti pastatyto paminklo ant (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietės pareiškėja negali prieiti prie savo artimųjų kapavietės, ją tvarkyti. Daro išvadą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos. Pabrėžia, kad, siekiant nustatyti tikslias (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietės ribas ir nesant kitų būdų tai padaryti, būtina atkasti kapavietę. Teigia, jog, nors Kapinių tvarkymo taisyklėse ir nebuvo nuostatų, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora bei kiti statiniai turi būti statomi kapavietės ribose, kad tarp kapaviečių turi būti palikti atitinkami atstumai, pareiškėjos nuomone, tai nereiškia, kad, nagrinėjant bylą teisme negali būti taikomi protingumo bei sąžiningumo principai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76-77) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymi, kad teismas vertino ir vadovavosi ne tik bendrosios kompetencijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, bet ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymo bei geros moralės papročio nuostatomis. Tvirtina, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, įrodymų dėl kapaviečių išdėstymo neatitikimo. Nurodo 1983 m. Kanonų teisės kodekso 1243 straipsnį, įtvirtinantį, kad dalinėje teisėje nustatomos atitinkamos normos, liečiančios tvarką, kurios laikomasi kapinėse, ypač saugant ir palaikant jų šventą pobūdį. Daro išvadą, kad ekshumuojant (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietę būtų pažeisti ne tik jos, bet ir visos jos giminės teisėti interesai, moralinės nuostatos, būtų nepagerbtas mirusiųjų šeimos narių atminimas, bendrojo žmonių gyvenimo nuostatos.
Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78-79) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir pažymi, kad pareiškėja savo prašyme neįrodė giminystės ryšio su palaidotais žmonėmis, todėl jos prašymas nebuvo tenkintas. Mano, kad teismas teisingai rėmėsi Molėtų rajono apylinkės teismo nustatytais faktais. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nenurodė, kokias konkrečias proceso normas pažeidė pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr. B22-994 (b. l. 4) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Minėtu raštu tokiomis pačiomis priežastimis, kokios nurodytos Administracijos 2010 m. balandžio 13 d. rašte Nr. B22-490, netenkintas pakartotinis pareiškėjos prašymas leisti atkasti (duomenys neskelbtini) šeimos narių kapavietę, siekiant nustatyti tikslias kapavietės ribas. Administracijos 2010 m. balandžio 13 d. rašte Nr. B22-490 (b. l. 5) atsisakyta tenkinti tokį pareiškėjos prašymą, vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi. Taip pat minėtame rašte pažymėta, kad pareiškėja nenurodė giminystės ryšio su kape palaidotais asmenimis.
Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas. Pareiškėja pakartotiniame 2010 m. liepos 22 d. prašyme (b. l. 3) Administracijai pripažino, kad nėra prašomoje atkasti kapavietėje palaidotų asmenų artima giminaitė, tačiau kartu nurodė, kad minėtoje kapavietėje palaidoti asmenys nebūtų ekshumuojami ir jų ramybė, pareiškėjos manymu, nebūtų trikdoma (drumsčiama).
Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje konkuruoja trečiojo suinteresuoto asmens teisė gerbti mirusiuosius, mirusiojo ramybė ir jo palaikų neliečiamumas bei pareiškėjos interesas nustatyti tikslias (duomenys neskelbtini) šeimos narių karstų buvimo vietas, šios kapavietės ribas, siekiant įrodyti, kad ant (duomenys neskelbtini) šeimos kapo I. G. pastatė paminklą, nesilaikydama nustatytų atstumų iki E. C. ir E. P. kapavietės.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato kapavietės atkasimo kapavietės ribų nustatymui. Pareiškėjos Administracijai nurodyta priežastis prašant leidimo atkasti kapavietę, t. y. pažeisti kapavietėje palaidotų asmenų artimosios I. G. suvokiamą subjektinę teisę gerbti minėtoje kapavietėje palaidotus mirusiuosius, teisėjų kolegijos nuomone, nėra tokia gyvybiškai svarbi, kad sudarytų protingą ir proporcingą pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą. Be to, Administracijai pateikto prašymo tikslas – gauti įrodymus, kad I. G. pastatė paminklą, nesilaikydama nustatytų atstumų iki E. C. ir E. P. kapavietės, nesant pagrįstų abejonių dėl tokių I. G. veiksmų, nėra pakankamas leidimo suteikimui. Kaip matyti, I. G. minėtų veiksmų klausimas yra išspręstas teismine tvarka. Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) kapavietė nėra pailginta į (duomenys neskelbtini) kapavietės pusę, nustatė, kad I. G. prižiūrimą kapavietę aptvėrė dar 2005 metais, ją padidindama tik į plotį (tai netrukdo B. C. prižiūrėti (duomenys neskelbtini) kapavietę). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 11 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad I. G. artimųjų kapavietės parametrai į ilgį atitinka kapinių tvarkymo taisyklėse įtvirtintus parametrus, o kapavietės praplatinimas į plotį B. C. reikalavimams neturi įtakos. Taip pat pažymėjo, kad B. C. neįrodė, jog jos reikalavimas perkelti kapavietę juosiančią tvorelės kraštinę į kapavietės centrą nepažeis geros moralės papročio bei I. G. teisių ir teisėtų interesų. Kaip matyti, bendrosios kompetencijos teismai, konstatuodami pareiškėjos norimą paneigti faktą, kad I. G. neprailgino kapavietės, rėmėsi byloje esančiais įrodymais, kurių pakako prieiti šią išvadą ir kurių visuma leidžia pagrįstai abejoti, ar pareiškėjai atkasus (duomenys neskelbtini) kapavietę išaiškėtų naujos, esminės reikšmės bylos nagrinėjimui turinčios aplinkybės, lemiančios minėtų bendrosios kompetencijos teismų sprendimų neteisingumą.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.1 punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas jame nurodė atsisakymo suteikti leidimą priežastis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti leidimą atkasti kapavietę. Pažymėtina, kad, esant pareiškėjos norimoje atkasti kapavietėje palaidotų asmenų artimosios prieštaravimui, leidimas pareiškėjai atkasti minėtą kapavietę pažeistų ir protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes. Todėl skundžiamas Administracijos Sprendimas yra teisingas. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Naikinti apygardos administracinio teismo skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, nes savo turiniu šis prašymas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. I. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjos B. C. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Artūras Drigotas |