Civilinė byla Nr. e2A-1150-924/2022

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00966-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;

2.4.2.5; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d. 

Kaunas 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovams V. J., O. A. J., A. R., M. V. R. dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmenys – notarė J. V., O. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) perkelti R. T. 1,2300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1), 0,5000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), 2,7600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3) pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų- pardavėjų V. J. ir O. A. J. ir pirkėjų A. R. ir M. V. R. 2021 m. gegužės 13 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 7KV-2894, nustatant, kad ieškovas R. T. privalo sumokėti atsakovams A. R. ir M. V. R. 12 500 Eur sumą už žemės sklypus - 1,2300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1 kaina 3 000 Eur), 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2 kaina 1 600 Eur), 2,7600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3 kaina 7 900 Eur); 2) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis yra ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). Jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra vienas iš žemės sklypų, kuriuose ieškovas vykdo ūkininko veiklą. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovams V. J. ir O. A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 22 d. jam tapo žinoma, kad atsakovai V. J. ir O. A. J. pardavė šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovas, kaip besiribojančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas, turi pirmenybės teisę pirkti šį žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė įgyvendinti savo teisės ir įsigyti besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2021 m. birželio 22 d. atsitiktinai sužinojęs apie parduotą besiribojantį žemės sklypą, ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), prašydamas pateikti informaciją, kodėl nebuvo tinkamai informuotas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bei pateikti pranešimą apie pardavimą ir išsiuntimo dokumentus. 2021 m. liepos 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. 6SD-2071-(14.6.104) buvo informuotas, kad 2021 m. vasario 23 d. jam buvo išsiųstas pranešimas apie parduodamą žemės sklypą Nr. 6SD-526-(14.6.104.). Kadangi pagal žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ieškovas šį žemės sklypą valdo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su O. T., pranešimas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Susipažinus su pateiktais dokumentais paaiškėjo, jog 2021 m. vasario mėnesį atsakovai V. J. ir O. A. J. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė pranešimą apie parduodamą 2,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. vasario 23 d. pranešimas buvo adresuotas ieškovui ir jo žmonai O. T., tačiau dėl nežinomų priežasčių šis pranešimas buvo išsiųstas tik O. T. deklaruotu gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra įregistruotas ieškovo ūkininko ūkis. Tačiau, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų dokumentų, ieškovui pranešimas išsiųstas, o juo labiau įteiktas, nebuvo. Kadangi nebuvo gautas ieškovo sutikimas, 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, Reg. Nr. 7KV-2894 pagrindu, atsakovai V. J. ir O. A. J., besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su dar dviem žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovams A. R. ir M. V. R.. Ieškovo teigimu, atsakovai nesilaikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3-6 dalyse numatytų sąlygų, nesuteikė ieškovui galimybės pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemę ir tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovo pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, todėl yra pagrindas ieškovui perkelti pirkėjo teises ir pareigas.

3.       Atsakovai V. J. ir O. A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jie, kaip žemės sklypo savininkai, savo pareigas įvykdė tinkamai – informavo Nacionalinę žemės tarnybą apie parduodamus žemės sklypus. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario 19 d. informaciją apie parduodamus žemės sklypus išviešino Nacionalinės žemės tarnybos interneto puslapyje. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario 23 d. raštu tiesiogiai informavo ieškovą, kaip asmenį, turintį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą. Ieškovo teiginys, jog jis nebuvo informuotas apie parduodamus žemės sklypus yra klaidingas, kadangi jis pats ieškinyje nurodo, jog pagal žemės sklypo registro duomenis, ieškovas žemės sklypą valdo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su žmona O. T.. Šiuo atveju pranešimas apie norimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo išsiųstas 2021 m. vasario 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovo žmonos O. T. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, jog jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1991 m. gegužės 21 d. yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovo sutuoktinės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. yra (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra tik kaime, nenurodant, nei gatvės, nei namo numerio, todėl akivaizdu, kad pašto siuntos pristatymas tokiu adresu būtų itin sudėtingas arba net neįmanomas. Ieškovo sutuoktinė gavusi pranešimą, adresu (duomenys neskelbtini), apie parduodamą žemės sklypą turėjo informuoti ieškovą ir taip pat išreikšti sutikimą arba nesutikimą įsigyti minėtą žemės sklypą. Tai, kad ieškovas teigia, jog jis nebuvo informuotas apie parduodamus žemės sklypus nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Atsakovai pažymi, jog pats ieškovas turėjo būti aktyvus ir sekti parduodamos žemės skelbimus Nacionalinės žemės tarnybos interneto puslapyje. Taip pat ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo būti aktyvūs ir atsakingi bei sekti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje gaunamas pašto siuntas. Taigi šiuo atveju ieškovas pirmumo teise nepasinaudojo dėl savo aplaidumo, o jo ieškinyje dėstomi motyvai nėra pagrindas ieškiniui tenkinti.

4.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. vasario 23 d. pranešimas Nr. 6SD-526-(14.6.104.) buvo adresuotas R. T. ir jo žmonai O. T. ir buvo išsiųstas O. T. deklaruotu gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pagal žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis šį žemės sklypą valdo ieškovas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su O. T.. Kadangi nebuvo gautas R. T. sutikimas, 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr.7KV-2894 pagrindu, atsakovai V. J. ir O. A. J., besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su dar dviem žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovams A. R. ir M. V. R.. Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, jog sutinka, kad ieškovas R. T. atitiko visas sąlygas įsigyti besiribojantį žemės sklypą ir dar du parduodamus sklypus pirmumo teise ir neprieštaraus, jeigu teismas pripažins perkelti pirkėjo teises ir pareigas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pranešimas apie parduodamą sklypą ir pardavimo sąlygas buvo siųstas ne pačiam ieškovui, kadangi jo deklaruojamas adresas buvo netikslus (nebuvo nurodytas gatvės pavadinimas ir namo numeris), o ieškovo sutuoktinei O. T., kurios deklaruojamas adresas atitiko reikalavimus.

7.       Teismas vertino, kad konkrečiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi pardavėjų bendrą pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nustačiusi asmenis, kurie turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovo sutuoktinei 2021 m. vasario 23 d. registruotu paštu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė pranešimą apie parduodamą žemės sklypą, jo pardavimo sąlygas, kuriame išaiškino, kad nusprendus pirkti šį sklypą ar atsisakius jį pirkti, ji turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti sklypą ar atsisakymą jį pirkti bei apie tai paskelbė Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje. Ieškovui adresuota pašto siunta buvo grąžinta Nacionalinei žemės tarnybai neįteikta, pašto siuntos įteikimo pažymoje (ant voko) nurodyta siuntos grąžinimo priežastis - gavėjas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Praėjus 25 kalendorinėms dienoms ir (ar) 17 darbo dienų nuo siuntos išsiuntimo, Nacionalinė žemės tarnyba, negavusi iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą, sutikimų ar atsisakymų pirkti žemės sklypą, 2021 m. balandžio 1 d. parengė pažymą Nr. 6PAŽ-187-(14.5.33E.) ir ją perdavė sklypo bendraturčiams, kurie atitinkamai šią pažymą pateikė notarui.

8.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pažymos Nr. 5PAŽ-428-(14.5.33.), kurios pagrindu pardavėjai įgijo teisę perleisti sklypą kitiems asmenims, išdavimo procedūra konkrečiu atveju nebuvo pažeista. Pažymėjo, jog nei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakyme Nr. lP-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo pavirtinimo“ nėra numatyta procedūra ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai tuo atveju, jeigu pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turintiems asmenims registruotu paštu išsiųsti pranešimai yra faktiškai neįteikiami, neradus gavėjų jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t.y. pažymos išdavimo procedūrą vykdantis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys neturi pareigos užtikrinti, kad išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta jos gavėjui. Jeigu siunta yra grąžinama jos siuntėjui, skyrius neturi pareigos ieškoti kitų galimų jos įteikimo būdų. Be to ir pats ieškovas turėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis: jo paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, kad jau prieš dvejus metus jis gavo iš atsakovų pasiūlymą pirkti sklypą, bet dėl didelės kainos jo atsisakė, būdamas įsitikinęs, kad be jo žinios sklypo neparduos. Ieškovas galėjo patikslinti savo gyvenamosios vietos adresą, galėjo domėtis parduodamu sklypu, o ne pasyviai tikėtis, kad pranešimas jam bus įteiktas į rankas. Pranešimo siuntimas ieškovo sutuoktinei O. T. neprieštarauja įstatymo reikalavimams (CK 3.87 straipsnis).

9.       Teismas konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba per įstatymo nustatytą terminą negavusi ieškovo ir kitų suinteresuotų asmenų sutikimo, atitinkamą pažymą, kurios pagrindu vėliau buvo sudarytas sandoris, savininkams išdavė pagrįstai, ieškovo teisių pažeidimas, sudarantis pagrindą perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas į ginčo sklypą nenustatytas, todėl teismas sprendė, kad nėra prielaidų pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui.

VI.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Ieškovas R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.1.       Pirmosios instancijos teismo išvados dėl subjekto, kuriam buvo siųstas pranešimas apie parduodamą besiribojantį žemės sklypą, yra iš esmės neteisingos ir nepagrįstos, pažeidžiančios ne tik teisės aktų reikalavimus, tačiau ir bendruosius viešojo administravimo principus. Šio ginčo atveju negali būti laikoma, kad ieškovas apie parduodamą besiribojantį žemės sklypą buvo informuotas tinkamai. Šiuo atveju pranešimas privalėjo būti siunčiamas pačiam ieškovui, bet ne jo sutuoktinei. Taip pat teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai rėmėsi CK 3.87 straipsniu laikydamas, kad ieškovas pripažintinas tinkamai informuotu apie pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą.

10.2.       Skundžiamas sprendimas nepagrįstas, nes pranešimas apie parduodamą besiribojantį žemės sklypą buvo siunčiamas asmeniui, kuris neatitinka ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies, 3 punkte įtvirtintos sąlygos, ir nebuvo siunčiamas tam asmeniui, kuriam tokį pranešimą pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą buvo privaloma išsiųsti. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas apie parduodamą privatų žemės sklypą apskirtai nebuvo informuotas, kas besąlygiškai sudaro teisinį pagrindą perkelti jam pirkėjo teises pagal sutartį.

10.3.       Teismo išvada, jog pažymos išdavimo procedūrą vykdantis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys neturi pareigos užtikrinti, kad išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta jos gavėjui, pažeidžia Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintas normas bei viešojo administravimo principus. Jei įstatymų leidėjas įstatyminės pareigos pranešimo įvykdymo tinkamumą būtų siejęs su pranešimo registruotu laišku išsiuntimu, tokia sąvoka būtų pavartota tiek Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. lP-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo pavirtinimo“ (toliau - Aprašas) 4 punkte, t. y. būtų nurodyta ne „raštu praneša“, o „išsiunčia registruotą laišką“. Teisės aktuose pavartota sąvoka „raštu praneša“ akivaizdžiai įstatymų leidėjo siejama su būdu realiai informuoti besiribojančio žemės sklypo savininką apie parduodamą žemės sklypą. Tokią išvadą neginčijamai leidžia daryti ir kita minėtose teisės normose pavartota sąvoka, jog galimas pirkėjas turi pateikti sutikimą pirkti žemės sklypą per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, kas reiškia, kad tik įteikus registruotą laišką Nacionalinė žemės tarnyba privalo imti skaičiuoti 15 dienų terminą, po kurio suėjimo gali leisti žemės sklypą parduoti kitiems asmenims. Teismo nurodyti skaičiavimai apie dienų skaičių nuo pranešimo iki pažymos išdavimo nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

10.4.       Pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovo pareigą būti rūpestingam ir nuolat domėtis, ar nebus parduodamas atsakovams priklausantis žemės sklypas, yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta. Tai, kad prieš dvejus metus (2019 metais) atsakovai svarstė parduoti žemės sklypą, neturi nieko bendra su 2021 metais įvykdyta šio žemės sklypo pardavimo procedūra ir Nacionalinei žemės tarnybai pavestos funkcijos užtikrinti asmens pirmumo teisę jį įgyti tinkamu realizavimu. Taip pat joks teisės aktas nepriskiria ieškovui pareigos nuolat domėtis parduodamais žemės sklypais, dėl kurių realizavimo savininkai anksčiau buvo išreiškę valią.

10.5.       Visiškai nepagrįstu laikytinas ir teismo argumentas, jog ieškovas galėjo patikslinti savo gyvenamosios vietos adresą. Ieškovas adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą jau nuo 1991 m. gegužės 21 d. Ši gyvenamoji vieta atitinka visus formaliuosius reikalavimus, deklaravimo duomenys per visą šį laiką nesikeitė, todėl ieškovas neturėjo pareigos jų tikslinti ar koreguoti. Kadangi ieškovas verčiasi ūkininko veikla akivaizdu, kad kyla daugybė organizacinio pobūdžio klausimų, kurie sprendžiami Nacionalinėje žemės tarnyboje. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo ir yra žinomas būtent šis jo gyvenamosios vietos adresas ir kad būtent šiuo adresu vykdavo ieškovo ir šios institucijos komunikavimas (anksčiau Nacionalinei žemės tarnybai siunčiant ieškovui laiškus/pranešimus šiuo adresu).

10.6.       Skundžiamas sprendimas naikintinas, nes ieškovui pateikus Nacionalinei žemės tarnybai prašymą dėl informacijos pateikimo ir išaiškinimo, kodėl jis nebuvo tinkamai informuotas apie parduodamą žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. liepos 26 d. raštu pripažino, jog yra padaryta klaida. Teikdama atsiliepimą į ieškinį, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad sutinka, jog R. T. atitiko visas sąlygas įsigyti besiribojantį žemės sklypą ir dar du parduodamus sklypus pirmumo teise ir neprieštaraus, jei teismas pripažins perkelti pirkėjo teises ir pareigas.

11.       Atsakovai V. J. ir O. A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto atsakovams jų patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškovas apie parduodamą sklypą buvo informuotas netinkamai, taip pat nesutiktina, jog pranešimas dėl sklypo pardavimo privalėjo būti siunčiamas išskirtinai ieškovui kaip asmeniui, įregistravusiam ūkį, bet ne jo sutuoktinei. Ieškovas ūkį yra įregistravęs nuo 1998 m. gruodžio 4 d., taip pat yra sudaręs santuoką su O. A. J.. Santuoka nėra nutraukta, o pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos nutraukimo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši aplinkybė reiškia, jog minėtas ūkis valdomas bendrai, todėl pirmumo teisė įsigyti sklypą, kuris ribojasi su jų žemės ūkio paskirties žemės sklypu, tenka ne tik ieškovui, bet ir jo sutuoktinei. Atkreipiamas dėmesys, jog su šia pozicija sutiko ir teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą. Be to, pagal žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis sklypą valdo apeliantas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su sutuoktine O. T..

11.2.       Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu, nes pranešimas dėl sklypo pardavimo buvo adresuotas tiek ieškovui, tiek jo sutuoktinei, tačiau išsiųstas sutuoktinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), būtent dėl to, jog ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta netiksliai, t. y. nurodė tik kaimą, tačiau nei gatvės, nei namo numerio nenurodė. Šios aplinkybės neneigė ir pats ieškovas, pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodydamas, jog jo ūkio adresas žinomas kaip (duomenys neskelbtini), kas tik patvirtina, jog adresas nėra tikslus. Pažymėtina, jog naudojantis Lietuvos pašto elektronine savitarnos sistema, joje turi būti pateiktas tikslus ir išsamus gavėjo adresas. Šią aplinkybę patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodydama, jog šiuo metu yra pasikeitusi siuntų siuntimo tvarka toje dalyje, jog gavėjo adresas turi būti itin tikslus, t. y. nepakanka nurodyti vietovės, būtina nurodyti ir gatvės pavadinimą. Taigi ieškovo motyvai, jog pranešimas negalėjo būti siunčiamas jo sutuoktinei, yra paneigti tiek bylos rašytine medžiaga, tiek Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog be pranešimo siuntimo registruota pašto siunta, pranešimas apie ketinimą parduoti sklypą 2021 m. vasario 19 d. buvo įkeltas ir į Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainę ir tokiu būdu paviešintas. Taigi ieškovą buvo bandoma informuoti tiek siunčiant pranešimą, tiek informaciją išviešinant internete.

11.3.       Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pranešimas ieškovo sutuoktinei turėjo būti įteiktas realiai, t. y. faktiškai, nes pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį numatytas reikalavimas apie tai pranešti raštu. Pažymėtina, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje aiškiai numatyti du lygiaverčiai informacijos apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimo būdai, kuriais pranešama apie žemės sklypo pardavimą asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, t. y. raštu arba paskelbiant Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2022 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-42-313/2022, galima daryti išvadą, jog pranešimas gali būti tiek siunčiamas registruota pašto siunta, tiek skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje. Šiuo atveju atsakovai bandė apeliantą informuoti abiem būdais.

11.4.       Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog ieškovas savo gyvenamąją vietą deklaravo tinkamai. Atkreipiamas dėmesys, jog pats ieškovas vadovaujasi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, kurio 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmens gyvenamosios vietos adresas - tai adresas, kurį sudaro šie duomenys: savivaldybės pavadinimas, seniūnijos pavadinimas, gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje, pastato pavadinimas (jei suteiktas), korpuso numeris (jei suteiktas), patalpos numeris pastate ar korpuse. Taigi akivaizdu, jog ieškovas, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), šią deklaravo netinkamai, ir nors tikina, jog gyvenamoji vieta šiuo adresu deklaruota nuo 1991 m. gegužės 21 d., tai savaime nereiškia, jog ieškovo buvimo vieta yra visiems tiksliai žinoma. Taip pat nesutiktina su ieškovo pozicija, jog šie duomenys atitinka visus formaliuosius reikalavimus, būtinus gyvenamosios vietos deklaravimui. Ieškovas teigia, jog anksčiau Nacionalinė žemės tarnyba dokumentus siųsdavo šiuo adresu, tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos, be to, primintina, jog Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, jog šiuo metu yra pasikeitusi siuntų siuntimo tvarka dalyje dėl gavėjo adreso tikslumo.

12.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes pagal žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis šis žemės sklypas valdomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu, R. T. ir O. T., todėl pranešimas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba, Lietuvos paštui teikdama pašto siuntų siuntimo užsakymus, naudojasi Lietuvos pašto elektronine savitarnos sistema „Mano siuntos“ (toliau - Pašto savitarna), kurioje turi būti pateiktas gavėjo tikslus (išsamus ir teisingas) adresas, t. y. turi būti nurodyti visi adreso komponentai (miestas, gyvenvietė, gatvės pavadinimas, namo numeris, buto numeris ir kt.). Ieškovo deklaruota vieta nuo 1991 m. gegužės 21 d. yra (duomenys neskelbtini). Ieškovo sutuoktinės O. T. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. yra (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra tik kaime, nenurodant, nei gatvės, nei namo numerio, todėl akivaizdu, kad pašto siuntos pristatymas tokiu adresu būtų itin sudėtingas arba net neįmanomas. Tuo tarpu ieškovo sutuoktinės deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta tiksliai, nurodant tiek gatvę, tiek namo ir buto numerius. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai pranešimą išsiuntė būtent konkrečiu sutuoktinės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

12.2.       Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus specialistams yra žinomas R. T. ūkininkavimo veiklos ir gyvenamosios vietos adresas, nes daug metų sprendžiami organizacinio pobūdžio klausimai. Pažymėtina, kad Kaišiadorių skyriuje yra didelė specialistų kaita ir nesenai dirbančiam specialistui nėra žinomi tokie faktai. Specialistas vadovaujasi įstatymų nustatyta tvarka.

12.3.       Nacionalinė žemės tarnyba neturi pareigos užtikrinti, kad išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta jos gavėjui. Jeigu siunta yra grąžinama jos siuntėjui, skyrius neturi pareigos ieškoti kitų galimų jos įteikimo būdų. Nacionalinė žemės tarnyba, per nustatytą terminą negavusi ieškovo ir kitų suinteresuotų asmenų sutikimo, 2021 m. balandžio 1 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)14.5.33E.) ir ją perdavė sklypo bendraturčiams, kurie atitinkamai šią pažymą pateikė notarui ir sudarė sandorį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovas R. T. yra ūkininkas, ūkininko ūkį įregistravęs ir veiklą vykdantis nuo 1998 m. gruodžio 4 d. Ieškovas su sutuoktine, trečiuoju asmeniu O. T., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 2,38 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su atsakovams V. J. ir O. A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu 2,76 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas ir (ar) ginčo sklypas).

16.       Sklypo bendraturčiai V. J. ir O. A. J. pateikė NŽT Kaišiadorių skyriui nustatytos formos bendrą pranešimą apie apsisprendimą parduoti tris žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriame nurodyta bendra visų trijų žemės sklypų (4,49 ha) pardavimo kaina – 12500 Eur, o su ieškovo ir jo sutuoktinės žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo (2,76 ha) pardavimo kaina – 7 900 Eur. Pardavėjai nustatė sąlygą, kad visi trys žemės sklypai parduodami tik kartu. NŽT Kaišiadorių skyrius, teisės aktų nustatyta tvarka nustatęs asmenis, kurie galimai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ieškovą bei jo sutuoktinę O. T. ir kitus asmenis, parengė šiems asmenims nustatytos formos pranešimus, kuriais informavo apie sklypo bendraturčių pateiktą pranešimą parduoti sklypus, bei išaiškino, kad nusprendus juo pirkti ar atsisakius pirkti, jie turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti ar atsisakymą pirkti, taip pat nurodyta kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su sutikimu. Ši informacija (skelbimas) taip pat buvo patalpinta NŽT internetiniame puslapyje.

17.       Ieškovui R. T. ir jo sutuoktinei O. T. toks pranešimas buvo parengtas 2021 m. vasario 23 d. ir išsiųstas registruotu paštu O. T. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). R. T. ir O. T. adresuota pašto siunta 2021 m. balandžio 1 d. buvo grąžinta NŽT Kaišiadorių skyriui neįteikta, nes gavėjas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Ieškovui atskirai toks pranešimas dėl netikslaus jo deklaruoto gyvenamosios vietos adreso siųstas nebuvo.

18.       NŽT Kaišiadorių skyrius, negavęs iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą, sutikimų ar atsisakymų pirkti žemės sklypą, 2021 m. balandžio 1 d. parengė pažymą Nr. 6PAŽ-187-(14.5.33E.) Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti (toliau – pažyma) ir ją perdavė sklypo bendraturčiams, kurie atitinkamai šią pažymą pateikė notarui. 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, Reg. Nr. 7KV-2894 pagrindu, atsakovai V. J. ir O. A. J., besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su dar dviem žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovams A. R. ir M. V. R.

19.       Ieškovas 2021 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą reikalaudamas, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovo teigimu, buvo pažeista žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie žemės sklypo savininko sprendimą parduoti gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko jis negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą.

20.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad pažymos išdavimo procedūrą vykdantis NŽT teritorinis padalinys neturi pareigos užtikrinti, kad išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta jos gavėjui, o jo neįteikus – ieškoti kitų galimų jos įteikimo būdų. Sprendė, kad pranešimo siuntimas tik ieškovo sutuoktinės O. T. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu neprieštarauja įstatymui ir laikytinas tinkamu ieškovo, kuriems žemės sklypas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, informavimu. Be to, teismas nurodė, jog ir pats ieškovas turėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis, nes galėjo patikslinti savo gyvenamosios vietos adresą, galėjo domėtis parduodamu sklypu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pažymos, kurios pagrindu pardavėjai įgijo teisę perleisti sklypą kitiems asmenims, išdavimo procedūra šiuo atveju nebuvo pažeista.

21.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas apie parduodamą besiribojantį žemės sklypą buvo informuotas tinkamai. Apelianto teigimu, visų pirma, pranešimas buvo siunčiamas asmeniui, kuris neatitinka ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, ir nebuvo siunčiamas tam asmeniui, kuriam tokį pranešimą pagal ŽŪPŽĮĮ buvo privalu išsiųsti; antra, nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog pažymos išdavimo procedūrą vykdantis NŽT teritorinis padalinys neturi pareigos užtikrinti, kad išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta jos gavėjui, ir, kad ieškovas turėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis, siekiant realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus iš esmės laiko nepagrįstais.

Dėl ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje nustatytos pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos

22.       Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

23.       Vienas iš įstatymo reguliuojamų nuosavybės teisės ribojimų įtvirtintas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme. ŽŪPŽĮĮ (2018 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. XIII-1132 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnyje nustatyta, kad jo reguliavimu siekiama užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.

24.       Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti ūkinę veiklą, atsižvelgdamas, be kita ko, į pagal Konstituciją saugomos žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimtį ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifiką, taip pat į konstitucinį reikalavimą užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – žemės ūkio veiklos vykdymo prielaidų), racionalų naudojimą, kuris yra viešasis interesas ir kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatomis įtvirtino pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. KT158-A-N12/2021).

25.       ŽŪPŽĮĮ 5

26.       Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalį žemės sklypo savininkas turi pareigą informuoti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas: žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, įtvirtinančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda NŽT.

27.       NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. NŽT informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis).

28.       Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis).

29.       ŽŪPŽĮĮ

30.       Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, yra nurodęs, kad nustatytas reguliavimas reiškia, jog: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020, 29 punktas).

31.       Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovas, kaip gretimo parduodamam žemės sklypui savininkas ir įstatymo nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį, turėjo pirmumo teisę pirkti besiribojanti žemės sklypą ir dar du kartu parduodamus sklypus ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o į teismą, reikalaudamas, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, kreipėsi nepraleidęs įstatyme nustatyto termino (ŽŪPŽĮĮ straipsnio 8 dalis).

32.       Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar buvo laikytasi teisinio reguliavimo parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ar nebuvo pažeista apelianto teisė pirmumo tvarka įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą (-us) (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Dėl informavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą

33.       Kaip jau buvo minėta, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje reglamentuojama pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę įgyvendinimo procedūros – nustatyti asmenys, kurie turi pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemę ir detaliai apibrėžta šios teisės įgyvendinimo tvarka. Remiantis šiame straipsnyje nustatytu reglamentavimu, žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT (3 dalis); NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu bei kitiems suinteresuotiems asmenims. NŽT ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat apie tai paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos (4 dalis).

34.       NŽT veiksmus, gavus žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, detaliai reglamentuoja Aprašas (Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo pavirtinimo“ (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.)). Šio Aprašo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 19 d.) 4 punktas nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ paskelbia informaciją apie parduodamą žemės sklypą. Skelbime nurodomas parduodamo žemės sklypo adresas, žemės sklypo unikalus numeris ir kadastro numeris, žemės sklypo plotas ir parduodamo žemės sklypo dalis, jeigu parduodamas ne visas žemės sklypas, kaina, pardavimo sąlygos ir sąlygos, kurioms esant žemės sklypą pageidaujantys įsigyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, ir iki kada gali būti pateikiamas sutikimas (sprendimas) pirkti žemės sklypą. Pagal Aprašo 5 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos, be kita ko, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra fiziniai asmenys) (5.2 punktas); raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas (5.4 punktas): asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu (5.4.2 punktas). Aprašo 7 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos.

35.       Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas turi būti informuojamas dviem būdais: 1) pranešimą viešai paskelbiant Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje; 2) pranešimą siunčiant registruotu laišku.

36.       Byloje nekilo ginčo, kad pranešimas apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas 2021 m. vasario 19 d. buvo paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Taip pat nustatyta, kad pranešimas 2021 m. vasario 23 d. registruotu laišku buvo išsiųstas žemės sklypo bendraturčiams (ieškovui ir jo sutuoktinei), ieškovo sutuoktinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (siunta grąžinta siuntėjui neįteikta, nurodant, kad gavėjas siuntos per siuntos saugojimo terminą pašte neatsiėmė). Kitam sklypo bendraturčiui, ieškovui R. T., jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), pranešimas raštu nebuvo siųstas, nes deklaruotas gyvenamosios vietos adresas buvo netikslus (nenurodytas gatvės pavadinimas ir namo numeris). Pažymėtina, kad Lietuvos pašto elektroninėje savitarnos sistemoje „Mano siuntos“, kuria naudojasi NŽT, privalo būti nurodytas ne tik savivaldybės pavadinimas, seniūnijos pavadinimas, gyvenamosios vietovės (kaimo) pavadinimas, bet ir gatvės pavadinimas, pastato numeris. 

37.       Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)) yra netikslus, nes nėra nurodytas gatvės pavadinimas ir namo numeris. Be kita ko, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir šioje byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus siuntė trečiajam asmeniui O. T. ieškovo ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini)), tačiau jie siuntėjui grąžinti neįteikti, nurodant, kad netikslus adresas. Teismas sutinka su apeliantu, kad kai 1991 metais deklaravo savo gyvenamąją vietą, toks adresas buvo tinkamas bei tikslus, tačiau šiuo metu esanti faktinė situacija yra pasikeitusi, nes gyvenamajai vietai yra suteiktas tiek gatvės pavadinimas, tiek namo numeris. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, gyvenamosios vietos adresas – adresas, kurį sudaro šie duomenys: savivaldybės pavadinimas, seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas), gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje, pastato pavadinimas (jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui), korpuso numeris (jeigu suteiktas), patalpos numeris pastate ar korpuse. Taigi, akivaizdu, kad apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus, nes nėra nurodytas gatvės pavadinimas, pastato numeris. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinei instancijai nepateikė jokių duomenų, kad NŽT turėjo tikslų jo gyvenamosios vietos adresą, ar NŽT buvo nurodytas kitas adresas, kuriuo būtų buvę galima jam išsiųsti pranešimą.

38.       Apeliantas iš esmės teigia, kad NŽT vis viena formaliai turėjo siųsti jam pranešimą jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, vien formalus išsiuntimas, žinant, kad registruota pašto siunta dėl netikslaus adreso jam nebus pristatyta, ir įvertinus tai, kad kitos žemės sklypo bendraturtės (ieškovo sutuoktinės) deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra tikslus, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, kad NŽT nesilaikė nustatyto teisinio reglamentavimo, informuojant ieškovą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taip pat tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Akcentuotina ir tai, kad pranešimas ne tik buvo išsiųstas ieškovui ir jo sutuoktinei registruotu laišku, bet ir pranešimas buvo paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, t. y. įteiktas kitu įstatyme nustatytu būdu, nuo kurio skaičiuojamas terminas per kurį asmenys turi teisė NŽT pareikšti savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis).

39.       Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pranešimo, adresuoto abiem bendraturčiams, siuntimas tik sutuoktinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kai kito sutuoktinio deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra netikslus, neatitinka nustatyto teisinio reglamentavimo. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui O. T. 2,38 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vien ta aplinkybė, kad ūkininko ūkį įregistravęs tik ieškovas, nereiškia, kad tuo atveju, jei jis būtų realizavęs savo teisę pirmumo tvarka įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą (-us), šis žemės sklypas būtų tik jo asmeninė nuosavybė. Atitinkamai ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad NŽT, turėjo pareigą ne tik patikrinti savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką, bet ir ieškoti kitų pranešimo įteikimo jiems būdų, juo labiau, kai ieškovas byloje nepagrindė būtent kokiu kitu adresu ar būdu jam turėjo būti siunčiamas pranešimas. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad teisės aktuose nenumatyta, jog išsiuntus registruotu laišku pranešimą ir jam grįžus neįteiktam, NŽT turėtų imtis papildomų veiksmų, siekdamas tiesiogiai įteikti pranešimą adresatui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad NŽT teritorinis padalinys prieš išsiųsdamas informacinius pranešimus gretimų sklypų savininkams, netikrina ar šie asmenys yra įregistravę ūkininko ūkį. Ši informacija tikslinama pateikus sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis, Aprašo 8 punktas). Apeliacinis teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti parduodamus žemės sklypus, galėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis, t. y. kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos adreso patikslinimo, kartu su sutuoktine pasirūpinti, kad jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siunčiamos pašto siuntos būtų priimtos ar, jeigu, jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra kaip ir ieškovo, kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimo, taip pat sekti viešai paskelbtus parduodamų žemės sklypų skelbimus NŽT interneto svetainėje.

40.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę nėra absoliuti – būdama garantija žemės ūkio paskirties žemės naudotojui ir suvaržymu tokios žemės savininkui, ji galioja ribotą laiką, kuriam pasibaigus pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendino savo valios pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, vėlesni (pasibaigus terminui pateikti sutikimą (sprendimą) pirkti žemės sklypą) ieškovo veiksmai (kreipimasis į NŽT) nėra reikšmingi. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nepagrįstai ilgai NŽT delsiant išduoti pažymą, be įstatyme nustatyto pagrindo būtų suvaržyta savininko nuosavybės teisė disponuoti savo turtu, sutarties laisvės principas.

41.       Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad NŽT atlikdama žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo procedūras laikėsi teisės aktų, reglamentuojančių jos veiklą, išduodant pažymas dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo pirmumo teisė įsigyti parduodamą besiribojantį žemės sklypą nebuvo pažeista, atitinkamai nėra pagrindo ieškovui perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį.

42.       Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės bylos baigties

43.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45.       Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.

46.       Atsakovai V. J. ir O. A. J. pateikė duomenis dėl patirtų 700 Eur + PVM (iš viso 847 Eur) išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovų prašomos priteisti išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apelianto.

47.       Atsakovų V. J. ir O. A. J. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ir už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, kurios sumokėtos 2022 m. rugsėjo 26 d., šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikus tik apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismui dėl jų priteisimo nesprendus, apeliacinėje instancijoje negali būti vertinamas bei tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. T. atsakovams V. J., O. A. J. 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                           Marius Bartninkas

                                                                                                                          Edvardas Paliokas

                                                                                                                          Lina Žemaitienė