Civilinė byla Nr. e2-215-370/2020

                Teisminio proceso Nr.  2-55-3-01594-2019-6

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4507-232/2019, kurioje buvo sprendžiamas uždarosios akcinės bendrovės „Arlanga PVC“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlanga PVC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikmės statyba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „DG Avia“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arlanga PVC“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Veikmės statyba“ 695 793,36 Eur, 99 538,19 Eur dydžio delspinigius ir 6 proc. procesines palūkanas. 

2.       Ieškovė savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.200 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties Nr. 1805/DGA01, sudarytos ieškovės su UAB „DG Avia“, 5.1.2. punktu ir 2018 m. birželio 1 d. trišaliu susitarimu tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „DG Avia“.

3.       Ieškovė paaiškino, kad ginčas tarp jos ir atsakovės kilo dėl to, kad atsakovė nuo 2019 metų gegužės mėnesio atsisako sumokėti ieškovei už jos atliktus administracinio pastato fasado įrengimo darbus, motyvuodama tuo, kad dar nėra iki galo baigti darbai ir ištaisyti defektai. Ieškovė neneigia, kad dėl fenolio putų izoliacinių plokščių gamintojo brokuotų prekių jai teko pašalinti atsiradusius defektus ir pratęsti darbų atlikimo terminą, tačiau defektai buvo pašalinti. Be to, kol ieškovė taisė defektus, ieškovė neprašė atsakovės sumokėti už taisymo darbus ir jų neįtraukė į teiktas sąskaitas. Ieškovė prašė atsakovės sumokėti tik už kitus atliktus darbus. Atsakovė jau kuris laikas naudojasi ieškovės darbų rezultatu, tačiau ir toliau vengia mokėti už įvykdytus darbus.

4.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas 795 331,55 Eur sumai.

5.       Prašyme nurodė, kad ji siekia, jog būtų areštuota piniginė lėšų suma, kurią, jos turimais duomenimis, atsakovė gavo iš trečiojo asmens už ieškovės atliktus darbus. Ieškovė teigė, kad iš 2018 metų atsakovės pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad atsakovė yra uždirbusi tik             97 698 Eur grynojo pelno, o iš hipotekos registro matyti, kad didelė dalis atsakovei priklausančio turto yra hipotekos objektai, kurie užtikrina atsakovės prievoles.  Savo prašyme ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė yra nesąžininga – nenori bendradarbiauti su ieškove, vėluodavo atsiskaityti su ja.

6.       Atsakovės nesąžiningumą grindė jos vėlavimu laiku atsiskaityti su ieškove, perduoti jai darbus, tai kad samdė kitus asmenis, kad būtų taisomi defektai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB „Arlanga PVC“ prašymą tenkino ir jos reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 795 331,55 Eur sumai areštavo atsakovės UAB „Veikmės statyba“ turtą.

8.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės reikalavimas turtinio pobūdžio ir nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie atsakovės turtą, išskyrus tai, kad dalis atsakovei priklausančio turto yra įkeista. Ieškiniu prašoma priteisti suma (795 331,55 Eur) laikytina didele, tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Konstatavęs šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

10.       Teismas, pažymėjęs, kad atsakovės piniginių lėšų areštas galėtų neproporcingai suvaržyti jos vykdomą veiklą, sprendė, kad pirmiausia turi būti areštuojamas atsakovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o tokio turto nesant – piniginės lėšos.

11.       Teismas pažymėjo, kad areštavus ieškinio sumai atsakovės turtą, jai leidžiama iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       UAB „Veikmės statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus: 

12.1.                      Formalus ieškinio pagrįstumas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, negali būti sąlyga teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą ir atsakovės nesąžiningumą.

12.2.                      Vien didelė ieškinio suma negali būti laikoma besąlyginiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje formuojama teisinė prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Ieškinio reikalavimo pobūdis (pvz., reikalavimas priteisti itin didelę pinigų sumą, taikyti restituciją ir pan.) savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę.

12.3.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs, kad atsakovė iki ieškinio pareiškimo būtų mažinusi galimybę atsiskaityti su ieškove (jeigu jos naudai būtų priimtas teismo sprendimas), kita vertus ieškovės nepagrįstai minimas atsakovės nesąžiningumas yra susijęs su ieškinio dalyku, o ne su poreikiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas nustatė tik vieną – ieškinio prima facie pagrįstumą, tačiau realių pagrindų, kad atsakovė būtų nelinkusi vykdyti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo, nenustatė.

12.4.                      Atsakovė yra daugelį metų veikianti statybos rangos bendrovė, kurios turto / įsipareigojimų / lėšų srautų santykis yra teigiamas ir iliustruojantis, kad atsakovė būtų finansiškai pajėgi įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Atsakovės finansinė padėtis leidžia konstatuoti, kad vien tik atsakovės grynojo pelno pakanka, jog būtų visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas.

12.5.                      Iš atsakovės 2019 m. lapkričio 11 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad šio dokumento pateikimo dieną atsakovės grynasis pelnas (vien tik III ketvirtį) sudaro         824 900 Eur. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog grynasis pelnas nėra tikslus rodiklis įvertinti, ar bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su rangovu, kadangi ne iš grynojo pelno yra atliekamas mokėjimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ir bendrovės apyvartines lėšas.

12.6.                      Atsakovė vykdo daugiau kaip 20 sutarčių, sudarytų su privačiais subjektais, ir nuo     2016 m. įvykdytų bei vykdomų sutarčių vertė yra 166 mln. Eur. Atsakovės metinė lėšų apyvarta yra didesnė nei 40 mln. Eur bei kasmet didėja, atsakovė nėra įsiskolinusi Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybiniam socialinio draudimo fondui ar kitoms institucijoms (mokesčių administratoriams). Be to, vadovaujantis bendrovės 2018 m. balansu, vien atsakovės įstatinis kapitalas sudaro 579 240 Eur, atsakovės turimas materialusis turtas sudaro 891 380 Eur, o trumpalaikis turtas 8 292 441 Eur.

12.7.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė negali naudotis savo turimomis lėšomis, skirtomis užtikrinti jos veiklą, todėl, pristigus apyvartinių lėšų, turės spręsti paskolos ėmimo ar mokėjimų atidėjimo klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, šiuo atveju teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principų neatitinka ir juos pažeidžia, turto areštas ieškinio sumai nepagrįstai ir pernelyg varžo apeliantės teises bei suteikia perdėtą pranašumą ieškovei.

13.       Ieškovė UAB „Arlanga PVC“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

13.1.                       Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad yra gavusi iš trečiojo asmens ieškovei skirtą atlyginimą, todėl ieškovės reikalavimas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba įtvirtinti status quo (esamą padėtį) yra pagrįstas ir teisingas, kadangi ieškovė siekia apsaugoti jai priklausantį turtą.

13.2.                      Atsakovė grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, selektyviai ir tendencingai cituodama savo finansinius duomenis iš vieno ketvirčio, nepateikdama nei išsamios visų trijų ketvirčių ataskaitos, nei 2019 metų balanso, nei aiškinamųjų raštų, o ieškovei turėjusį atitekti atlyginimą, galbūt nurodžiusi, kaip savo pajamas, ir taip padidindama savo grynąjį pelną.

13.3.                      Atsakovė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

15.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Arlanga PVC“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Veikmės statyba“ 695 793,36 Eur, 99 538,19 Eur dydžio delspinigius ir 6 proc. procesines palūkanas. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad reikalavimo suma yra didelė bei atsakovė yra nesąžininga, nes turėdama lėšų ilgą laiką nepagrįstai delsia atsiskaityti su ieškove.

16.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB „Arlanga PVC“ prašymą tenkino ir jos reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 795 331,55 Eur sumai areštavo atsakovės UAB „Veikmės statyba“ turtą. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė iš esmės tik dėl to, kad ieškinio suma vertintina kaip didelė, nors pripažino, kad byloje nėra pakankamai duomenų tinkamai įvertinti atsakovės finansinę situaciją.

17.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio turinį ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė pirmąją sąlygą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo išpildė. Tačiau vien jos neužtenka, yra būtina nustatyti ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, kuri yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio     12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė duomenų, kurie atspindėtų atsakovės sunkią turtinę padėtį, tačiau net ir esant tokiems duomenims, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje     Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

20.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, pateikė duomenis, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį bei turimo turto kiekį, todėl atsakovės argumentai, kad ieškinio suma jai nėra laikytina labai didele suma ar kad ji yra pajėgi tenkinus ieškinį patenkinti reikalavimą visiškai, pagrįsti.

21.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien ieškinio sumos dydis savaime gali patvirtinti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio   12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Taigi, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.

22.       Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje    Nr. e2-136-370/2019).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio reikalavimo įvykdymą. Atsakovės netinkamas sutarčių vykdymas, dėl to ieškovė kelią ginčą teisme, yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Taip pat ieškovės argumentai, susiję su atsakovės vengimu / vėlavimu atsiskaityti laiku, nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip. Taigi, ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės neatskleidė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, atsakovė elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turtą ir pan.

24.       Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtinybės areštuoti atsakovės turtą ieškinio reikalavimo sumoje nenustatyta, aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

25.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas areštuoti atsakovės turtą                   795 331,55 Eur sumai, yra nepagrįsta, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo(CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

26.       Taip pat pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Arlanga PVC“, (juridinio asmens kodas 241844720) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 795 331,55 Eur dydžio areštą atsakovės UAB „Veikmės statyba“, (juridinio asmens kodas 300510465), priklausančiam turtui netenkinti.

Teisėja