Civilinė byla Nr. 2-367-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02076-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; 3.1.10.7; 3.3.2.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, paduotą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Skomė“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Arms“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-271-881/2017, ieškovių BUAB ,,FF lizingas“, UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“ ieškinį patenkino iš dalies: (1) priteisė iš atsakovo Z. V. ieškovei BUAB „FF lizingas“ 619 003,28 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas; (2) priteisė iš atsakovo ieškovei UAB „Skomė“ 7 000 Eur bylinėjimosi išlaidas; (3) kitą ieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi buvo ištaisyti šiame sprendime padaryti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos, nurodžius, kad iš atsakovo Z. V. ieškovei BUAB „FF lizingas“ priteisiamas 630 860,11 Eur žalos atlyginimas ir procesinės palūkanos. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. papildomu sprendimu iš atsakovo valstybei priteistas 7 466,74 Eur žyminis mokestis, o atsakovei BUAB „FF lizingas“ – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b. l. 77-94), priimta civilinėje byloje Nr. 2A-368-790/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą iš dalies pakeitė: (1) iš atsakovo Z. V. ieškovei BUAB „FF lizingas“ priteistą 89 027,06  Eur žalos atlyginimą, susijusį su delspinigiais ir vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelstą atsiskaityti laiką, sumažino iki 75 723,49 Eur; (2) iš atsakovo Z. V. ieškovei BUAB „FF lizingas“ priteistą 50 275 Eur žalos atlyginimą, susijusį su 2010 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymu, sumažino iki 14 493,61 Eur; (3) iš atsakovo Z. V. ieškovei BUAB „FF lizingas“ priteistas 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šia nutartimi sumažintos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliko nepakeistą; (4) sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Z. V. ieškovei BUAB „FF lizingas“ buvo priteistas 491 557,61 Eur žalos atlyginimas, susijęs su 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo sutarties sudarymu, ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo šios sumos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.       Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-805-565/2020 iš naujo išnagrinėjęs bylos dalį, 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo Z. V. priteisė ieškovei BUAB ,,FF lizingas“ 23 048,23 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-351-585/2021, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Atsakovas Z. V. 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu (b. l. 1-5) atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-271-881/2017 dalies, kuri baigta Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-368-790/2019, procesą.    

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (b. l. 95-101) atsakovo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, 2020 m. rugpjūčio 28 d. priimta papildoma nutartimi (b. l. 114-116) išsprendė ieškovės UAB „Baltic Arms“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

6.       Atsakovas 2021 m. sausio 15 d. išsiuntė atskirąjį skundą, kuris teisme gautas 2021 m. sausio 18 d. (b. l. 161) dėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties bei 2020 m. rugpjūčio 28 d. papildomos nutarties, prašydamas šias nutartis panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi (b. l. 168-169) atsisakė priimti atsakovo Z. V. 2021 m. sausio 18 d. atskirąjį skundą.   

8.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties kopija atsakovui jo paties procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu buvo išsiųsta 2020 m. rugpjūčio 27 d., o 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartis buvo išsiųsta tą pačią dieną, kai ji buvo priimta. Ir nors pirmą kartą siųsti procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, grąžinant juos su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, tačiau tuo pačiu adresu juos pakartotinai išsiuntus 2020 m. rugsėjo 14 d., AB „Lietuvos paštas“ teismui grąžintoje pažymoje jau nurodė apie procesinių dokumentų įteikimą 2020 m. spalio 16 d. asmeniškai atsakovui.

9.       Teismas pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į jį su prašymais pateikti duomenis apie nagrinėjamą bylą ir joje priimtus procesinius sprendimus. Pirmasis prašymas buvo gautas 2020 m. lapkričio 11 d., antrasis – 2020 m. gruodžio 28 d., į šiuos prašymus atsakyta, atitinkamai, 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. raštais, su antruoju atsakymu dar kartą pateikiant teismo priimtų nutarčių kopijas.

10.       Pasisakydamas dėl atsakovo 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. prašymuose nurodytų aplinkybių, susijusių su negalėjimu anksčiau kreiptis į teismą dėl informacijos suteikimo, teismas vertino, kad atsakovas nėra pateikęs prašymuose nurodytas aplinkybės patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų nei apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. jis buvo išoperuotas, nei kad 2020 m. rugsėjo mėn. jam buvo paskirta reabilitacija.  

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, nenurodė visiškai jokių priežasčių, trukdžiusių jam pateikti atskirąjį skundą įstatyme nustatytu terminu po 2020 m. spalio 16 d., nepateikė ir prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, o teismas ex officio (pagal pareigas) priežasčių tam taip pat nenustatė. Todėl atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą jam pateikti, priimti atsisakė.

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       Atsakovas Z. V. atskirajame skunde (b. l. 172) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    

12.1.                      Kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovui buvo atlikta planinė operacija. Po šios operacijos iki 2020 m. spalio 15 d. atsakovas negalėjo vaikščioti ir net būdamas namuose užlipti į antrą aukštą, kur yra jo darbo kabinetas su teismų siųstais dokumentais. Be to, nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovas buvo gydomas Birštono reabilitacinėje ligoninėje „Versmė“.

12.2.                      Grįžęs po reabilitacijos namo atsakovas rado daugiu nei 40 pranešimų iš AB ,,Lietuvos paštas“ apie jam skirtas siuntas. Dėl to atsakovas buvo priverstas kreiptis į siuntėjus su prašymais pateikti jam siųstus dokumentus. Apie tai, kad atsakovui siųsta korespondencija jo nepasiekė, buvo pateikti pranešimai visiems teismams, taigi ir Vilniaus apygardos teismui, kurio teisėjams turėjo būti žinomos šios aplinkybės.    

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

2.                      Apeliantas Z. V. su atskiruoju skundu teikia voko kopiją, išrašą iš post.lt duomenų bazės, 2020 m. rugpjūčio 11 d., 2020 m. rugsėjo 28 d. išrašus iš medicininių dokumentų, medicinines pažymas dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, 2020 m. spalio 5 d. prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos teismui.

3.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokių išlygų taikymo aspektu pažymėtina, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, o jas taikant atsižvelgiama, be kita ko, ir į tai, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą ar konkretų procesinį klausimą.

4.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimą, nurodė ir tokį argumentą, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog dėl ligos jis objektyviai neturėjo galimybės per įstatyme numatytus terminus realizuoti savo procesinės teisės. Taigi informacijos, susijusios su apeliantui teiktomis gydymo paslaugomis, vertinimas yra susijęs su sprendžiamu procesiniu klausimu, todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas apelianto teikiamus naujus įrodymus priima. 

Dėl termino atskirajam skundui pateikti ir jo praleidimo priežasčių svarbos

5.                      Atskirasis skundas, kai yra skundžiama teismo nutartis, kuri priimta rašytinio proceso tvarka, gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas yra praleidęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties apskundimo terminą, nėra kvestionuojama. Tačiau apeliantas laikosi pozicijos, kad būtų teisinga ir protinga, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę (patirtas traumas) ir vykusias gydymo procedūras, praleisto termino pateikti atskirąjį skundą klausimą išspręsti kitaip, nei skundžiama nutartimi išsprendė pirmosios instancijos teismas. 

6.                      CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Analogiškai dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo yra pasisakyta ir CPK 307 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nustačius išlygą, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Vadovaujantis CPK 338 straipsnio nuostatomis, tokios pačios taisyklės, tik atsižvelgiant į CPK 335 straipsnio 1 dalies ypatumą, kad rašytinio proceso tvarka priimtos nutarties apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jos įteikimo dienos, taikytinos ir sprendžiant dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.   

7.                      Pažymėtina, kad įstatymai nenustato, kokios priežastys yra svarbios ir lemia praleisto termino atnaujinimą, todėl teismas turi vertinti pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis bei jų visumos pagrindu  padaryti išvadą, ar iš tiesų egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į paties termino, įstatyme nustatyto konkretiems santykiams, trukmę bei į jo tikslus, į termino praleidimo trukmę, į kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku atlikti procesinį veiksmą, išnykimo (t. y. ar po to, kai šios aplinkybės išnyko, pareiškėjas kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą), taip pat į kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, įvertinant, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017, 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

8.                      Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, siekdamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir jos sudėtine dalimi esančios papilomos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo instancine tvarka, 2021 m. sausio 15 d. registruota pašto siunta išsiuntė atskirąją skundą (b. l. 167), kuris pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2021 m. sausio 18 d. Apelianto teigimu, apie priimtas skundžiamas nutartis ir jų turinį jam tapo žinoma tik 2021 m. sausio 8 d., kuomet pirmosios instancijos teismas pateikė atsakymą į jo pakartotinį 2020 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, o teismo anksčiau jam siųstų siuntų neturėjo galimybės priimti dėl atliktos operacijos, paskirtos reabilitacijos ir negebėjimo užlipti į antrą aukštą, kuriame esančiame darbo kabinete ir buvusi teismo atsiųsta korespondencija. 

9.                      Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį, šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei rūpestingai ir laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, grindžiami kartu su šiuo skundu pateiktais įrodymais, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos teisingos išvados, kad apelianto įvardytos priežastys nepateisina itin ilgai trukusio jo procesinio pasyvumo, beveik tris mėnesius vėluojant paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuriai apskųsti įstatymų leidėjas yra nustatęs vos septynių dienų terminą. 

10.                      Pirma, apeliantas, 2020 m. liepos 7 d. kreipdamasis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, jame korespondencijos gavimo vieta nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, nors būsimos gydymo procedūros negalėjo būti jam netikėtos. Priešingai, apelianto atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. jam buvo atlikta planinė operacija, sudaro pagrindą išvadai, jog jis turėjo laiko pateikti teismui informaciją, susijusią su korespondencijos gavimo adreso pasikeitimu, arba įgalioti kitą asmenį siunčiamiems procesiniams dokumentams priimti ir jam perduoti, atstovavimo sutarčiai su advokatu sudaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus siuntė apelianto nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu.

11.                      Antra, byloje esantys įrodymai neleidžia sutikti su apelianto teiginiais, kad apie nutartis, kurių instancinio peržiūrėjimo yra siekiama, jis sužinojo tik iš 2021 m. sausio 8 d. gauto teismo atsakymo į jo 2020 m. gruodžio 28 d. prašymą. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas 2020 m. spalio 16 d. asmeniškai priėmė jam adresuotus teismo procesinius dokumentus, be kita ko, ir jam pakartotinai siunčiamą 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, jų gavimą patvirtinęs savo parašu (b. l. 153). Todėl šiuo konkrečiu atveju termino atskirajam skundui paduoti eiga prasidėjo nuo 2020 m. spalio 16 d., o ne nuo apelianto nurodytos datos (2021 m. sausio 8 d.).

12.                      Trečia, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas dėl atliktos operacijos negalėjo patekti į namo antrame aukšte esantį darbo kambarį, kuriame buvo saugoma teismo korespondencija, ir todėl praleido terminą apskųsti jam nepalankią teismo nutartį, pripažintinos deklaratyviais pasvarstymais, nepatvirtinančiais objektyvaus negalėjimo tęsti pradėtus teisminius procesus pasitelkiant atstovus ir / ar kitus asmenis (pavyzdžiui, šeimos narius). Be to, su atskiruoju skundu pateikti išrašai iš medicininių dokumentų tokių atskirajame skunde dėstomų aplinkybių ir nepatvirtina. Pateiktų 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. išrašų iš medicininių dokumentų turinys liudija, kad apeliantui 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta kelio sąnario operacija, o iki 2020 m. rugsėjo 28 d. jis buvo gydomas AB Birštono sanatorijoje ,,Versmė“. Įrodymų, kad ir po 2020 m. spalio 16 d. apeliantui asmeniškai įteiktų  procesinių dokumentų jam būtų teikiamos stacionarinės gydymo paslaugos, dėl kurių jis  nebūtų galėjęs per įstatyme nustatytą terminą pateikti atskirojo skundo, į bylą nepateikta.

13.                      Ketvirta, ir tokie apelianto atskirojo skundo argumentai, kad po reabilitacijos grįžęs namo jis rado daugiau kaip 40 pranešimų apie jam siųstas pašto siuntas, taip pat neteikia pagrindo praleisto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti. Negalėjimas ir negebėjimas administruoti visų savo inicijuotų teisminių procesų negali būti vertinamas kaip objektyvios ir nuo asmens nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju itin žymiai praleistas procesinis terminas galėtų būti atnaujinamas. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad būtent apeliantas tapo civilinio proceso nagrinėjamoje byloje iniciatoriumi – jo 2020 m. liepos 7 d. pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2A-368-790/2019. Vadinasi, apeliantui ne tik turėjo ir galėjo būti žinoma apie pradėtą procesą, bet buvo suprantama ir jo pareiga domėtis bylos eiga, bendradarbiauti ir kooperuotis su teismu (CPK 7, 8 straipsniai), juo labiau kad apeliantas turi itin didelę bylinėjimosi patirtį ir jam neabejotinai yra žinomos proceso teisės taisyklės bei pasyviu procesiniu elgesiu sukeliami neigiami padariniai.

14.                      Penkta, apelianto procesinis elgesys, atskirąjį skundą pateikiant ne tik daugiau nei dešimt kartų praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti, bet ir jį paduodant iš esmės paskutinę darbo dieną prieš sueinant CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatytam naikinamajam trijų mėnesių terminui, nėra suderinamas su CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

15.                      Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, dėl praleisto termino atsisakydamas priimti apelianto 2021 m. sausio 18 d. atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarčių, šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas CPK nustatytų tokio procesinio dokumento priėmimo taisyklių.  

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Dalia Kačinskienė