Civilinė byla Nr. 3K-3-118/2011 (S)

               Procesinis bylos Nr. 2-57-3-00080-2010-8

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                27.7; 113.6.1.3; 126.8

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal  atsakovo J. G.  kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinį atsakovams J. G., A. K. (A. K.), trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinės bendrovė ,,Barklita“, dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                            I. Ginčo esmė

 

 

Byloje keliamas civilinės bylos, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės už juridinio asmens prievoles, sustabdymo klausimas iki bus išnagrinėta juridinio asmens bankroto byla.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvių atsakomybės pagal bankrutuojančio juridinio asmens prievoles ir prašė priteisti iš atsakovų 497 290,83 Lt. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol bus baigta UAB „Barklita“ bankroto byla ir išnagrinėta apeliacine tvarka civilinė byla pagal bankrutuojančios UAB „Barklita“ ieškinį atsakovams G. B., UAB „Koralita“ ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, tretieji asmenys J. G., A. K., dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo BUAB ,,Barklita“ sutiko dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta apeliacine tvarka civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo.

 

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

 

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta BUAB ,,Barklita“ bankroto byla ir apeliacine tvarka išnagrinėta  civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo. Teismas civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nustatęs, kad sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas subsidiariosios juridinio asmens dalyvių atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles klausimas. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje UAB „Barklita“ bankroto byloje vyksta turto realizavimas ir atsiskaitymas su kreditoriais, tarp jų ir su ieškovu. Realizavus BUAB „Barklita“ turtą bankroto proceso metu turi būti visiškai arba iš dalies (priklausomai nuo gautų lėšų) patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovo. Remdamasis tokiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad tol, kol nėra baigta bankroto byla, neaišku, ar ieškovas turi teisę reikalauti priteisti žalos atlyginimą, ir kokio dydžio. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal BUAB „Barklita“ ieškinį atsakovams G. B., UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ dėl nuostolių atlyginimo, įrodinėjama, jog ir ieškovas prisidėjo prie trečiojo asmens BUAB „Barklita“ verslo žlugdymo ir nemokumo. Kadangi, teismo nuomone, ir minėtoje byloje nustatytos aplinkybės bei priimtas procesinis sprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, tai teismas negali nagrinėti šios bylos tol, kol bus išnagrinėta apeliacine tvarka civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo.

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 21 d. nutartimi tenkino ieškovo atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija pripažino atskirojo skundo argumentus pagrįstais ir sprendė, kad nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo. Kolegija nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovų J. G. ir A. K., kaip BUAB ,,Barklita“ akcininkų, subsidiariosios atsakomybės už bendrovės prievoles klausimas;  Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje UAB ,,Barklita“ bankroto byloje  – teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Barklita“ pripažinta bankrutavusia ir pradėtas jos likvidavimo procesas, 2009 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintas patikslintas UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“  493 584,68 Lt finansinis reikalavimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes UAB ,,Barklita“ bankroto byloje nebus nustatyta aplinkybių, galinčių turėti įtakos atsakovų J. G. ir A. K. atsakomybei – bankroto byloje jau nustatytas kreditoriaus (ieškovo) reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad, pardavus likviduojamos bendrovės turtą ir tenkinus bent iš dalį ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimų, gali turėti reikšmės tik priteistinos iš atsakovų žalos dydžiui.

Kolegija nurodė, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Barklita“ ieškinį atsakovams G. B., UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ dėl nuostolių atlyginimo keliamas atsakovų atsakomybės klausimas grindžiamas konkurencijos teisės normų pažeidimu, todėl sprendė, jog toje byloje nustatinėjamos aplinkybės neturės reikšmės nagrinėjamoje byloje nustatinėjamoms aplinkybėms (pagrindų atsakovų J. G. ir A. K. civilinei atsakomybei atsirasti), nes, net pripažinus, kad UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ pažeidė konkurenciją reglamentuojančias teisės normas, jo reikalavimas bankroto byloje (iš jo kildinama žala nagrinėjamoje byloje) liktų patvirtintas. Kolegijos nuomone, tarp šių  dviejų bylų nėra prejudicinio ryšio, dėl kurio negalima nagrinėti civilinės bylos, todėl nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamos civilinės bylos. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepatikslino, kokios pirmiau nurodytoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turėtų įtakos nagrinėjamai bylai.

 

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

 

            Kasaciniu skundu atsakovas J. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1) dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies aiškinimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas CK 2.50 straipsnio 3 dalies normą, nepagrįstai paneigė UAB ,,Barklita“ bankroto bylos ir nagrinėjamos bylos prejudicinį ryšį. CK  2.50 straipsnio 3 dalies normoje nustatyti išimtiniai juridinio asmens dalyvių atsakomybės pagrindai. Sprendžiant subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės klausimą, be bendrųjų atsakomybės pagrindų, teisiškai reikšmingos ir aplinkybės, kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės kreditoriui, taip pat neįvykdytos prievolės dydis. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, nenustačius aplinkybės apie juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės, nėra pagrindo taikyti subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės. Kasatorius nurodo, kad šiuo metu BUAB ,,Barklita“ turi daugiau turto nei patvirtinta kreditorių reikalavimų, todėl, jo nuomone, negalima teigti, jog egzistuoja teisiškai reikšminga aplinkybė juridinio asmens dalyvio atsakomybei atsirasti. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo aiškinimu, kad faktas apie juridiniam asmeniui iškeltą bankroto bylą ir joje patvirtintus kreditorių reikalavimus laikytinas tinkamu pagrindu subsidiariajai atsakomybei taikyti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, prilygindamas bankroto bylos iškėlimą juridinio asmens negalėjimui įvykdyti prievolės, o patvirtintus kreditoriaus reikalavimus – neįvykdytai prievolei, netinkamai aiškino CK 2.50 straipsnio 3 dalies normą ir nukrypo nuo teismų praktikos subsidiariosios atsakomybės taikymo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008; 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K., L. M., R. P., bylos   Nr. 3K-3-604/2006). Nurodomose nutartyse konstatuota, kad juridinio asmens turto nepakankamumo įvertinimas gali būti duodamas tik bankroto bylos pabaigoje, todėl, nebaigus bankroto bylos, nėra pagrindo pripažinti, jog juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės, taip pat prievolės apimties, bei taikyti subsidiariąją atsakomybę;

            2) dėl bylos sustabdymo pagrindo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs juridinio asmens bankroto bylos prejudicinio ryšio su nagrinėjama byla, netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punkto normą. Kasatorius pažymi, kad trečiojo asmens bankroto byloje bus nustatomas juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės faktas ir ieškovo patirtos žalos dydis, todėl, kol nebaigta trečiojo asmens bankroto byla, negalima konstatuoti, kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės ieškovui, taip pat kokios žalos (bankroto metu nepatenkinti reikalavimai) patyrė ieškovas. Bankroto byloje nustatomi faktai (juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės ir neįvykdytos prievolės dydis), kasatoriaus nuomone, turėtų būti laikomi faktinėmis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės juridinio asmens dalyvių atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Nestabdant nagrinėjamos bylos, gali susidaryti kontaversiška situacija, kai subsidiariai atsakingi juridinio asmens dalyviai atsakys didesne apimtimi nei skolininkas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės  19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA ,,Parekss lizings“ v. UAB ,,Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB ,,Geonafta“ ir Svenska Petroleum Exploration AB prašymus dėl teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, bylos Nr. 3K-7-268/2005; kt.). 

             

            Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo atsakovo J. G. kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

            1) dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies aiškinimo. Ieškovas nurodo, kad kasatorius netinkamai aiškina CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatą nurodydamas, jog juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės už juridinio asmens prievoles pagrindas yra juridinio asmens turto nepakankamumas. Ieškovas pažymi, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė atsiranda nustačius šias sąlygas – nesąžiningus veiksmus, kreditoriaus padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas atsirado dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. Ieškovo nuomone, bendrovės nemokumas ir bankroto bylos jai iškėlimas yra pakankamas pagrindas ieškiniui dėl jos bendrovės narių subsidiariosios atsakomybės. CK 6.245 straipsnio normose nedraudžiama reikšti ieškinio subsidiariai atsakingam asmeniui iki pagrindinio skolininko išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. CPK normose taip pat nenustatyta draudimo reikšti ieškinį dėl subsidiariosios atsakomybės juridinio asmens dalyviui už juridinio asmens prievoles  iki pagrindinio skolininko pabaigos. Ieškovo teigimu, iš subsidiaraus skolininko priteistos sumos bus išieškomos tik vykdymo procese nustačius, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos išvada atitiko teismų praktiką dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio  atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. KB ,,Kėdainių šilas“, kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Čeltaura“ v. A. K. Č., Š. Č., kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009). Ieškovas pažymi, kad dauguma kasatoriaus nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių  neturi esminio panašumo, bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos yra nepagrįsti;

            2) dėl bylos sustabdymo pagrindo. Ieškovas nurodo, kad nėra pagrindo CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatai taikyti. Ši norma taikoma tada, kai yra nagrinėjamos ir kitos neišnagrinėtos civilinės bylos prejudicinis ar kitas tiesioginis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai.  Šioje byloje ieškovas įrodinėja atsakovų kaip trečiojo asmens BUAB ,,Barklita“  akcininkų subsidiariosios civilinės atsakomybės už įmonės prievoles buvimo sąlygas ir įrodinėjimo dalykas iš esmės yra faktai, patvirtinantys atsakovų subsidiariosios civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės, priežastinio ryšio, nuostolių ir neteisėtų veiksmų) buvimą. Trečiojo asmens BUAB ,,Barklita“ bankroto byloje  jokie klausimai, svarbūs nagrinėjamam ieškiniui, nesprendžiami. Nesant CPK nustatyto civilinių bylų teisinio ryšio, nagrinėjamos bylos sustabdymas neatitiktų CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

            Dėl galimybės spręsti bankrutuojančio juridinio asmens dalyvių subsidiariosios atsakomybės klausimą nepasibaigus bankroto bylai

 

            Kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra kasatoriaus keliami klausimai dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies, nustatančios juridinio asmens dalyvių subsidiariąją atsakomybę už juridinio asmens prievoles, aiškinimo ir taikymo. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra aksesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas.   Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiaraus skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per  protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą  dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje  papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje  byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio gelžbetonis“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009; 2011m. vasario 15 d. nutartį  civilinėje byloje UAB „Septynios mylios“ v. E. Š. įmonė, E. Š., K. P. (Š.), bylos Nr. 3K-3-50/2011). Tuo tarpu vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta.

            Aktualioje nagrinėjamai bylai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, ši teisės norma savo turiniu yra bendrosios taisyklės dėl juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės pagal prievoles atskyrimo išimtis (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams  piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Göllner spedition” v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004; kt.). Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Göllner spedition“ v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. „Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; kt.).

            Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu.  Taip 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. K. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolių, kaip CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą juridinio asmens dalyvių atsakomybės sąlygą, patvirtina tai, kad UAB „Čeltaura“ yra iškelta bankroto byla; dėl juridinio asmens dalyvių subsidiariosios atsakomybės  šiuo atveju buvo spręsta bankroto bylai tebevykstant. Tuo tarpu civilinėje byloje UAB „Panevėžio gelžbetonis“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009 (2009 m. gruodžio 21 d. nutartis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklė dėl juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės inter alia taikytina ir tais atvejais, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išsimokėti ir išsimoka dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki ar tampa nemoki po dividendų išmokėjimo;  bendrovės nemokumu tokiu atveju laikytina tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, nepriklausomai nuo to, ar įmonei iškelta bankroto byla.

            Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, prilygindamas bankroto bylos iškėlimą juridinio asmens negalėjimui įvykdyti prievolės, o patvirtintus kreditoriaus reikalavimus – neįvykdytai prievolei, netinkamai aiškino CK 2.50 straipsnio 3 dalies normą ir nukrypo nuo teismų praktikos subsidiariosios atsakomybės taikymo klausimu, neva suformuluotos  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008 ir 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K., L. M.,        R. P., bylos Nr. 3K-3-604/2006. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius klaidingai interpretuoja nurodytas kasacinio teismo nutartis. Civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K.,     L. M., R. P. kasacinis teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog jam padaryta žalos, nes byloje nekonstatuota juridinio asmens, kaip pagrindinio skolininko, prievolės kreditoriams fakto, taigi, ieškinys buvo atmestas remiantis taisykle, kad  be pagrindinės prievolės neegzistuoja papildomoji. Civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A. ieškinys buvo patenkintas, konstatavus, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, įmonės nekilnojamąjį turtą perleisdamas savo sūnui už nepagrįstai mažą kainą, elgėsi nesąžiningai, ir dėl to įmonės mokumas sumažėjo tiek, jog ji negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, įmonės nemokumas patvirtintas ir bankroto bylos duomenimis – likvidavus UAB „Sveiki dantys“, bendrovės prievolės kreditoriams liko neįvykdytos. Tačiau nurodytose kasacinio teismo nutartyse nėra išaiškinimo, į kurį apeliuoja  kasatorius – kad juridinio asmens turto nepakankamumo įvertinimas gali būti duodamas tik bankroto bylos pabaigoje.         Apibendrindama aptartas  įstatymo ir teismų praktikos nuostatas teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma neturi būti aiškinama siaurinamai – kaip nustatanti, kad juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, galėtų būti konstatuojamas tik pasibaigus to juridinio asmens bankroto procedūrai. Juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės gali būti teismo konstatuojamas skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu, kai nustatoma, kad juridinis asmuo nevykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, inter alia dėl bankroto.  Aplinkybė, kad juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla, nėra privalomas civilinės bylos, kurioje juridinio asmens dalyviams yra pareikštas ieškinys pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, sustabdymo pagrindas per se.  Vykdant išieškojimą pagal bankrutavusio juridinio asmens, kaip pagrindinio skolininko, ir  jo dalyvių, kaip subsidiariųjų skolininkų, prievolę turi būti laikomasi eiliškumo: pirmiausia įmonės likvidavimo procese išieškoma iš juridinio asmens turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti išieškojimas atitinkama apimtimi nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą.    

           

            Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus baigta bankrutavusios UAB ,,Barklita“ likvidavimo procedūra. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti.

 

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

 

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra  69,63 Lt. Netenkinus kasacinio skundo, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a:

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 69,63 Lt (šešiasdešimt devynis litus 63 ct)  bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                         Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                 Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                                 Sigita Rudėnaitė