Civilinė byla Nr. 3K-3-19/2011

                                              Procesinio sprendimo kategorija 11.9.13 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. O. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. O. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu, darbo sutarties pripažinimo neterminuota, konkurso nutraukimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                   Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių universitetinių ligoninių sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė nuo 1976 m. dirbo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose; atsakovas 1998 m. birželio 20 d. sudarė su ieškove neterminuotą darbo sutartį Nervų ligų skyriaus vedėjo pareigoms eiti. Ši darbo sutartis 2003 m. lapkričio 1 d. buvo pakeista į terminuotą, nurodant, kad galios iki konkurso paskelbimo. Atsakovas konkursą į nurodytas pareigas paskelbė tik 2009 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus penkeriems metams. Be to, konkursas galėjo būti skelbiamas tik laisvoms pareigoms, o ieškovė ėjo šias pareigas, todėl jau paskelbtas konkursas pripažintinas neteisėtu. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu 2003 m. lapkričio 1 d. darbo sutarties pakeitimą, kuriuo darbo sutartis buvo pakeista į terminuotą; 2) pripažinti neterminuota ginčo šalių 1998 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį; 3) nutraukti darbdavio 2009 m. rugsėjo 4 d. paskelbtą konkursą Neurologijos skyriaus vadovo pareigoms eiti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad ginčo šalių 1998 m. birželio 20 d. sudaryta darbo sutartis tapo neterminuota, atmesdamas ieškinio reikalavimą nutraukti atsakovo paskelbtą konkursą Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovo pareigoms eiti, nurodė, kad vien tik konkurso paskelbimas ir vykdymas nepažeidė ieškovės teisių; ji nepateikė įrodymų, kaip konkurso paskelbimas pažeidė jos teises.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 23 d. nutartimi jį atmetė, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (2007 m. birželio 26 d. redakcija Nr. X-1204) 15 straipsnio 6 dalį universitetinių ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Ieškovė dirba Kauno medicinos universiteto klinikų Neurologijos skyriaus vadove, taigi jos einamos pareigos yra įtrauktos į konkursinių pareigų sąrašą (DK 101 straipsnis), todėl atsakovas turėjo teisę skelbti ginčo konkursą. Be to, kolegija pažymėjo, kad ieškovės reikalavimų tenkinimas sudarytų nevienodas sąlygas atsakovo darbuotojams ir faktiškai padarytų neveiksmingą darbdavio teisę konkurso būdu pakeisti ją kitu asmeniu iki tol, kol ieškovė eis šias pareigas. Tokia ieškovės teisių gynyba neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kolegija, vertindama, ar konkursas galėjo būti skelbiamas tik laisvoms pareigoms, konstatavo, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį, Darbo kodeksą universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams, pasibaigus šiam terminui turi būti skelbiamas naujas konkursas, t. y. įstatyme nurodytu laikotarpiu (penkeriems metams) pareigas eina konkurso laimėtojas (arba kitas darbuotojas, dirbęs iki įsigaliojo įstatymo reikalavimas skelbti jo einamoms pareigoms konkursą), todėl nėra laisvos, tačiau jeigu neatsirastų konkurso laimėtojo ir konkursinė vieta būtų laisva, tai darbdavys skelbtų konkursą laisvai vietai, ir nebūtų saistomas įstatyme nustatyto reikalavimo kaskart išlaukti penkerius metus iki kito konkurso paskelbimo. Ieškovės einamos pareigos nebuvo išbrauktos iš konkurso pareigų sąrašo, todėl, nors darbo sutartis buvo pakeista į neterminuotą, tačiau nurodyta, kad ji galiojo iki konkurso paskelbimo, darbdavys turėjo teisę skelbti konkursą Kauno medicinos universiteto klinikų Neurologijos skyriaus vadovo pareigoms eiti. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovės reikalavimas atitiko prevencinį ieškinį; motyvavo, kad pagal CK 6.255 straipsnį prevencinis ieškinys šioje byloje negalimas.

 

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutartį ir tenkinti ieškinio reikalavimą nutraukti atsakovo 2009 m. rugsėjo 4 d. paskelbtą konkursą Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovo pareigoms eiti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.              Dėl konkurso skelbimo teisėtumo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnį, nes šiame įstatyme neįtvirtinta specialiųjų nuostatų dėl priimtų ir dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis darbuotojų. Dėl to nurodyta teisės norma galėjo būti taikoma tik į darbą priimamiems naujiems asmenims. Kasatorės teigimu, atsižvelgiant į DK 101 straipsnio 3 dalį, pagal kurią į konkurso būdu einamas pareigas asmuo gali būti priimamas laikinai iki konkurso, tačiau ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, ir DK 109 straipsnį, pagal kurį terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, darbo sutartis su asmeniu, einančiu  pareigas, į kurias turi būti skelbiamas konkursas, tampa neterminuota, o darbdavys, praleidęs šiuos terminus, nebeturi teisės skelbti naujo konkurso į tokias pareigas, nes jas eina darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį. Juolab kad pagal Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 13 d. įsakymu patvirtintą Viešųjų konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkurso pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo 4.1 punktą konkursai skelbiami laisvoms pareigoms.

2.              Dėl galimybės teikti prevencinį ieškinį darbo bylose. Kasatorės teigimu, ieškinio reikalavimas, kuriuo buvo prašoma nutraukti konkursą, laikytinas prevenciniu ieškiniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl šioje byloje toks ieškinys negalimas. Nors Darbo kodekse nenustatyta galimybės teikti prevencinį ieškinį, tačiau darbo teisiniai santykiai pripažįstami privatinės teisės sudedamąja dalimi, todėl pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad darbuotojai neturi teisės reikšti prevencinius ieškinius. Nagrinėjamoje byloje atsakovui nenutraukus konkurso procedūros, gali būti padaryta žala kasatorei, nes ji jau eina pagal neterminuotą darbo sutartį tas pareigas, į kurias yra paskelbtas konkursas.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, panaikinti kasacinio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Jis nurodo, kad teismai padarė teisingas išvadas dėl galimybės skelbti konkursą, nes Kauno medicinos universiteto klinikų Neurologijos skyriaus vadovo pareigos yra konkurso pareigos, kurių sąrašas patvirtintas Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 19 d. įsakymu ir dėl šių pareigų gali būti skelbiamas konkursas, net jei tas pareigas eina darbuotojas pagal neterminuotą darbo sutartį. Kasatorės argumentai dėl prevencinio ieškinio teikimo galimybės nepagrįsti, nes nagrinėjamoje byloje jos teisės nepažeidžiamos, ji turi teisę dalyvauti konkurse.

 

 

Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl darbdavio teisės skelbti konkursą

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens laisvė rinktis darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybė, įgyvendindama savo priedermę užtikrinti nacionalinį saugumą, tinkamą jaunimo auklėjimą, švietimą, patikimą finansų sistemą ir t. t., turi teisę nustatyti papildomus, specialius reikalavimus stojantiesiems į darbą svarbiausiose ūkio ir verslo srityse (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas).

Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės socialinių ir ekonominių vertybių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija; žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą sudaro valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo veiklos bei jos išteklių tvarkymo sistema (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Sveikatinimo veikla apima ir asmens sveikatos priežiūrą, kurią vykdo sveikatos priežiūros įstaigos (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, valdymo ypatumus reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnis), kuris buvo priimtas 1996 m. birželio 6 d. Viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė. Tai reiškia, kad ši sveikatos priežiūros įstaiga teikia aukščiausio lygio specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau užsiima ne tik diagnostika ir gydymu, bet ir yra medicinos mokslų ir studijų klinikinė bazė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto 105 straipsnis). Tokia universitetinių ligoninių veikla lemia tai, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikras prielaidas darbo santykiams šiose sveikatos priežiūros įstaigose atsirasti. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl darbdavio teisės skelbti konkursą universiteto ligoninės skyriaus vadovo pareigoms, kai ši darbo vieta nėra laisva, o šiose pareigose dirba asmuo be konkurso.  

DK reglamentuoja darbo santykius, susijusius su jame ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba, o atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato DK, taip pat pagal DK nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (DK 1 straipsnis). Darbo teisės šaltinis yra ir kiti įstatymai (DK 3 straipsnis). Papildomus reikalavimus priimant į darbą (pvz., kad į tam tikras pareigas skiriama konkurso ar rinkimų būdu)   gali nustatyti darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai (DK 100 straipsnis). Minėta, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuoja specialusis įstatymas, kuris reglamentuoja ir šių įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų bei sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarką.

Pirminėje Sveikatos priežiūros įstatymo redakcijoje buvo nustatyta, kad Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos ligoninės filialų ir padalinių vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams (Įstatymo 41 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (2007 m. birželio 26 d. redakcija Nr. X-1204) 15 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad universitetinių ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. To paties straipsnio 6 dalyje taip pat reglamentuota, kad universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.

CPK 2 straipsnyje išdėstyti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Tinkamas įstatymų taikymas galimas tik juos aiškinant. Vienu iš teisės aiškinimo metodų yra teleologinis metodas, kurio esmė – nustatyti įstatymo ar aiškinamos teisės normos tikslus bei uždavinius. Teisingai taikyti teisės normą galima tik nustačius jos tikslus.

Minėta, kad rūpinimasis žmonių sveikata yra valstybės funkcija. Turėdamas priedermę rūpintis žmonių sveikata, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir valdymo ypatumus taip, kad būtų sudarytos prielaidos tam, jog šiose įstaigose vadovaujančiųjų darbuotojų bei specialistų pareigas eitų kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistai, atitinkantys tam tikrus profesinius standartus. Šiems tikslams pasiekti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad universitetinių ligoninių padalinių ir filialų vadovai bei sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Priimant šias įstatymo nuostatas, ribojančias tam tikrų pareigų kadencijos trukmę, siekta užtikrinti, kad sudėtingiausias, aukščiausio lygio sveikatos apsaugos paslaugas teiktų tik tie specialistai, kurie taiko naujausius metodus, nuolat kelia kvalifikaciją, yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Nurodyto įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai. Apie tokius šio teisinio reglamentavimo tikslus jau yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti atsakovo Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 19 d. įsakymu patvirtinti Kauno medicinos universiteto klinikų viešojo konkurso priimti į darbą sveikatos priežiūros specialistus nuostatai, kurių 4 punkte nustatyta, kada yra skelbiamas konkursas sveikatos priežiūros specialistų pareigoms eiti. Šiame 4.4 punkte yra įtvirtinta, kad konkursas yra skelbiamas, kai darbuotojas laikinai ar nuolatos eina pareigas, kurioms eiti reikalingas konkursas, be konkurso. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį į tam tikras pareigas universitetinėse ligoninėse asmenys gali būti priimami tik konkurso būdu ir tik įstatyme nustatytam terminui. Ta aplinkybė, kad kasatorė eina nuolatos pareigas, kurioms eiti reikalingas konkursas, be konkurso, nepaneigia atsakovo įstatyme nustatytos pareigos skelbti konkursą šioms pareigoms eiti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010). Sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios, kad universitetinių ligoninių padalinių ir filialų vadovai, sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams, yra imperatyvaus pobūdžio ir nenumato galimybės, jog nurodyti specialistai į darbą galėtų būti priimami kitokiu nei konkurso būdu. Teisė skelbti konkursą tokioms pareigoms yra įstatyminė atsakovo teisė ir pareiga, kurios vykdymas nepriklauso nuo darbuotojų valios. Priešingu atveju būtų paneigta įstatymų leidėjo valia bei pirmiau apžvelgti tikslai, kurių buvo siekiama priimant atitinkamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, paskelbdamas konkursą pareigoms, į kurias pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatas priimama tik konkurso tvarka ir nustatytos trukmės kadencijai, eiti, vykdė įstatymo reikalavimus ir kasatorės teisių konkurso paskelbimu nepažeidė, nes jai neužkirsta galimybė šiame konkurse dalyvauti ir toliau siekti skyriaus vadovės pareigų.

Pripažinus, kad konkurso paskelbimu kasatorės teisės nepažeidžiamos, nebelieka teisinio pagrindo analizuoti kasatorės argumentus dėl galimybės teikti prevencinį ieškinį darbo bylose.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ją naikinti pagal kasacinio skundo argumentus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 35,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,70 Lt (trisdešimt penkis litus 70 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Panaikinti kasacinio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 2009 m. rugsėjo 4 d. paskelbto konkurso Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovo pareigoms eiti procedūrų sustabdymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Egidijus Baranauskas

 

 

Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                            Juozas Šerkšnas