Civilinė byla Nr. 2A-1036-464/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16836-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija:  27.3.1.10.; 99.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių V. K., L. M. ir atsakovo 950-osios DNSB apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. K. ir L. M. ieškinio pareiškimą dėl 950-osios DNSB 20-ojo visuotinio susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieškovės V. K. ir L. M. 2011-10-28 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, kurį 2012-05-23 patikslinusios (t.1, b.l. 1-3, t.2, b.l. 23-26) prašė panaikinti 2011-08-02 visuotinio susirinkimo nutarimų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8.4, 8.5, 8.7 punktus bei bendrijos įstatų 18, 19, 29, 36, 48, 50, 68.3, 69 punktus. Nurodė, jog 2011-08-02 bendrijos susirinkimas vyko pažeidžiant DNSB įstatymą. Į susirinkimą buvo kviečiami visi namo gyventojai, o ne bendrijos nariai. Bendrijos narių skaičius, kurie dalyvavo susirinkime nebuvo paskelbtas, dalyvių sąraše pasirašė visi susirinkimo dalyviai, o ne vien tik bendrijos nariai, nebuvo renkami bendrijos valdybos nariai. Nauji bendrijos įstatai nebuvo svarstomi, jie prieštarauja teisės aktams, įstatų pakeitimo priežastis nepaaiškinta, įstatuose numatytas bendrijos nario pašalinimas iš bendrijos, o to nenumato nei vienas teisės aktas, įstatuose nenurodytos konkrečios bendrijos pirmininko funkcijos, balsavimo raštu tvarka neatitinka bendrijos narių interesų, įstatų 50 p. neatitinka CK 2.82 str. 4 d. reikalavimų Bendrijos veiklą turi kontroliuoti ne vienas revizorius, o revizijos komisija. Visuotiniame susirinkime nebuvo leista pasisakyti ieškovėms. Nepagrįstai skaičiuojamas mokestis už šiukšlių išvežimą pagal gyventojų skaičių, nenurodyta, už ką bus skaičiuojami delspinigiai.

Atsakovas 950-oji DNSB atsiliepimu (t.1, b.l. 37-43, t.2, b.l. 31-37) su ieškovių reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovės be pagrindo ginčija visus bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimus, neanalizuodamos jų esmės, taigi piktnaudžiauja savo teisėmis. Apie visuotinį bendrijos susirinkimą ieškovėms buvo pranešta tinkamai, ieškovėms ne kartą buvo suteikta galimybė susipažinti su bendrijos dokumentais, tačiau jos savo teisėmis nepasinaudojo. Informacija apie bendrijos visuotinio susirinkimo datą buvo pateikta, nariams buvo išdalintas ir bendrijos įstatų projektas susipažinimui. Ieškovė V. K. šių įstatų projektą gavo, tačiau pasirašyti atsisakė, o ieškovė L. M. įstatus gavo, apie ką liudija jos parašas. Apie priimtus sprendimus namo gyventojai buvo supažindinti skelbimo lentoje. Ieškovės buvo kviečiamos dalyvauti bendrijos valdybos posėdyje, tačiau į posėdį neatvyko.

Ieškovės V. K. ir L. M. dubliku (t. 1, b.l. 136-139, 169-171) palaikė ieškinio reikalavimus.

Atsakovas 950-oji DNSB triplike (t. 1, b.l. 157-162) palaikė atsikirtimus į ieškovių reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-07-02 sprendimu (t.2, b.l. 59-62) ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino 950-osios DNSB įstatų, patvirtintų 2011-08-30, 18, 19, 36, 50, 68.3 p., ir 69 punktus kaip prieštaraujančius DNSB įstatymui ir kitiems teisės aktams, priteisė iš ieškovių po 1000 bylinėjimosi išlaidų ieškovui, priteisė iš ieškovo atsakovei V. K. 45,34 Lt žyminio mokesčio bei priteisė valstybės naudai iš ieškovių po 14,87 Lt, o iš atsakovo - 14,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2011-08-02 vykusio visuotinio bendrijos susirinkimo metu valdybos pirmininkė buvo išrinkta teisėtai. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad I. P. netinkamai pristatė bendrijos veiklą. Teismo nuomone, šio susirinkimo punkto panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Susirinkime dalyvavo absoliuti dauguma bendrijos narių, nutarimai buvo priimami balsų dauguma. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti susirinkimo 3 p., kuriame nurodyta kad revizijos komisija pateikė 2010-12-22 ataskaitą, kurioje nurodomos 2007-2009 metų pajamos ir išlaidos. Šis protokolas atspindi tik pajamas. Revizijos komisijos ataskaita nepažeidžia ieškovių teisių, nepateikti įrodymai kad ši ataskaita yra neteisinga. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovės nepagrįstai nurodė, kad susirinkimo 4 p. prieštarauja CK 4.85 str. 1 d. reikalavimams, už šį punktą balsavo 45 susirinkimo dalyviai. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad susirinkimo 5 p. patvirtinant įstatus nebuvo kvorumo. Dėl susirinkimo 6 p., kur ieškovės ginčijo 2011 sąmatą, byloje nepateikta įrodymų, kad nustatant tarifus pritrūko balsų. Byloje nepateikta įrodymų ir dėl susirinkime priimtų 7 p., 8.4 p., 8.5 p., 8.6 p., 8.7 p. neteisėtumo. Susirinkimas turėjo teisę nuspręsti dėl kompensacijos išmokėjimo bendrijos nariui N. S. už jo atliekamus darbus.

Ieškovių reikalavimus panaikinti bendrijos įstatų 18,19, 29 (39), 36, 48, 50, 68.3, 69 p. pirmosios instancijos teismas iš dalies pripažino pagrįstais. Pašalinimas iš bendrijos (įstatų 18 p., 19 p.) įstatuose negali būti numatytas. DNSB įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad bendrijos narys negali būti pašalintas iš bendrijos prieš jo valią, jis gali išstoti iš bendrijos narių tik savo noru, todėl teismas tokias bendrijos įstatų nuostatas pripažino neteisėtomis ir negaliojančiomis. Įstatų 39 p. (ieškovių nurodytas 29 p.) neprieštarauja DNSB įstatymui, nes jame nėra nurodyta, kad bendrijos pirmininką renka visuotinis susirinkimas, o nurodyta, kad tik bendrijos pirmininkui atsistatydinus, valdybai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, taip pat kitais nenumatytais atvejais, laikotarpiui iki artimiausio visuotinio susirinkimo pirmininką renka bendrijos valdyba. Įstatų 36 p. prieštarauja DNSB įstatymo 11 str. 7 p. reikalavimams, kadangi šiame punkte nustatyta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo, ar likvidavimo yra teisėti, jei už juos balsavo daugiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvavusių bendrijos narių. Įstatų 48 p. dėl numatymo galimybės balsuoti raštiškai, neprieštarauja DNSB įstatymui ir kitiems teisės aktams. Įstatų 50 p. dėl bendrijos nutarimų apskundimo susiaurina bendrijos narių teises ir sutrumpina bendrijos nutarimų apskundimo terminą iki 30 dienų, todėl šis įstatų punktas yra prieštaraujantis DNDB įstatymui ir CK 2.82 str. 4 d., nuostatoms, negali būti pripažintas teisėtu ir yra negaliojantis. Įstatų 68.3 p., kuriame numatyta, kad bendrijos lėšas pagal bendrijos narių susirinkimo arba valdybos sprendimu naudoja ir jos sąskaitas bankuose tvarko bendrijos pirmininkas ir buhalteris. Šio įstatų punkto dalis, kur nustatyta jog lėšas pagal valdybos sprendimu naudoja ir jos sąskaitas bankuose tvarko bendrijos pirmininkas ir buhalteris yra prieštaraujantis DNSB įstatymo 10 str. 1 d. 8 p. Lėšų panaudojimo paskirstymas yra priskiriamas visuotinio susirinkimo kompetencijai. Įstatų 69 p. dalis, kur nustatyta, kad metinė pajamų ir išlaidų sąmata bendrijos valdybos sprendimu gali būti patikslinta įvertinus sutartis su namo priežiūros ar remonto paslaugų tiekėjais, prieštarauja DNSB įstatymo 10 str. 1 d. 7 p., kadangi šios funkcijos yra pavestos visuotinio susirinkimo kompetencijai.

Teismas nurodė, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 33,33 proc., todėl atitinkamai tarp šalių paskirstė jų bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas už advokato paslaugas sumokėjo viso 7818,90 Lt. Teismas sprendė, jog išlaidų už advokato paslaugas suma priteistina proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, be to mažintina, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, bei tai, kad advokatas nepateikė įrodymų apie laiko sąnaudas ruošiant procesinius dokumentus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas 950-oji DNSB 2012-07-30 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 69-75) prašo panaikinti

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti įstatų, patvirtintų 2011-08-30, 18, 19, 36, 50, 68.3 p., ir 69 punktai kaip prieštaraujantys DNSB įstatymui ir kitiems teisės aktams bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovių ieškinys neatitiko įstatymo jam keliamų reikalavimų, buvo abstraktus, nebuvo tinkamai suformuluotas nei ieškinio pagrindas, nei dalykas. Tačiau pirmosios instancijos teismui tokį ieškinį priėmus, atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė ir atsiliepimą į ieškinį, ir tripliką. Taigi atsakovo elgesys buvo procesiškai tinkamas. Pirmosios instancijos teismas 2012-04-23 baigęs bylos nagrinėjimą, 2012-05-10 nutartimi jį atnaujino ir pasiūlė ieškovėms suformuluoti ieškinio pagrindą bei dalyką. Ieškovės 2012-05-23 pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „sukonkretinti reikalavimai“, kurį teismas priėmė. Kadangi visuose kituose procesiniuose dokumentuose ieškovės prašė panaikinti visus 2011-08-02 priimtus 950-osios DNSB narių visuotinio susirinkimo sprendimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog patenkintų ieškovių reikalavimų dalis sudaro 33,33 proc. Net ir vertinant vieną iš ieškovių reikalavimų panaikinti bendrijos įstatus visa apimtimi, o sprendimu iš jų panaikinus 5 punktus ir vieną papunktį, galimą teigti, kad vien šis reikalavimas patenkintas 7 proc., o kita reikalavimo dalis (93 proc. šio reikalavimo) atmesti visa apimtimi. Todėl buvo netinkamai apskaičiuotas bylinėjimosi išlaidų dydis. Iš ieškovių buvo priteista 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, nors teismui buvo pateiktas motyvuotas rašytinis prašymas priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, o už teisinę pagalbą sumokėtos sumos neviršijo teisės aktų nustatytų  dydžių.
2. Ieškovės atsakovu nurodė 950-sios DNSB pirmininkę I. P.. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei posėdžiuose nurodydavo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad pakeisti netinkamą atsakovą į tinkamą. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškinį atsakovo, kuriam jis nebuvo pareikštas, atžvilgiu. Priimdamas sprendimą, teismas nepagrįstai vadovavosi 950-osios DNSB įstatų tvirtinimo metų negaliojusia DNSB bendrijų įstatymo redakcija. Todėl sprendimas dalyje dėl įstatų 18, 19, 36, 68.3 p. panaikinimo yra nepagrįstas, priimtas visapusiškai neišnagrinėjus bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Dėl 18 ir 19 p. teismas pritaikė netinkamą įstatymo redakciją, todėl nepagrįstai šioje dalyje tenkino ieškovių ieškinį. 36 p. neprieštarauja 2010-01-05 DNSB įstatymui, o naujojoje įstatymo redakcijoje nurodyta labai sukonkretinta kiekvieno sprendimo priėmimo tvarka, ko anksčiau nebuvo nei įstatų priėmimo metu, nei ieškinio pareiškimo metu. Įstatų pakeitimo tvarka yra nustatyta įstatų 83 p.(o ne 36p.), kai tam pritaria 2/3 bendrijos narių (atitinka ir įstatų priėmimo metu galiojusią ir dabartinę įstatymo redakciją), o bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo tvarka nurodyta įstatų 84 p. (ne 36 p.), kuriame nustatyta, kad reorganizavimo ir likvidavimo tvarką įstato DNSB įstatymas ir civilinis kodeksas. Taigi teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino į įstatus ir neperžvelgė visų įstatų punktų, vien formaliai panaikino teisėtus įstatų punktus. 68.3 p. yra teisėtas ir paliktinas galioti, kadangi jis visiškai nepaneigia visuotinio narių susirinkimo kompetencijos disponuoti bendrijos lėšomis. Teismui nustačius, kad bendrijos valdyba negali rengti visuotinio susirinkimo patvirtintos pajamų ir išlaidų sąmatos korektūros, kuri teikiama tvirtinti visuotiniam susirinkimui, turi būti panaikinta tik dalis 69 p., o ne visas punktas. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 50 p., tačiau toks punktas neįtakoja bendrijos narių teisių ir pareigų, nes kreiptis į teismą dėl priimtų sprendimų nuginčijimo jie gali CK nustatytais terminais.

Ieškovės V. K. ir L. M. 2012-07-30 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 79-86) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl visuotinio gyventojų susirinkimo 1 p. pažymi, jog  bendrijos pirmininkė buvo išrinkta neteisėtai. I. P. nepateikė jokių dokumentų, kad yra bendrijos narė. Bendrijos veiklos ataskaita nebuvo pateikta. Teismo išvada, kad susirinkime dalyvavo absoliuti dauguma bendrijos narių, nepagrįsta. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pateikta revizijos komisijos ataskaita apie 2007-2009 metų pajamas ir išlaidas bei neteisingai sprendė, kad revizijos komisijos protokolas (ne ataskaita) nepažeidžia ieškovių teisių. Ieškovės, pasibaigus bendrijos ūkiniams metams, turėjo teisę gauti išsamią revizijos komisijos ataskaitą apie bendrijos finansinę veiklą, sužinoti, kodėl pajamos viršija išlaidas. Susirinkimo 4 p. pirmas nutarimas prieštarauja CK 4.85 str. 1 d. ir tuo metu galiojusių bendrijos įstatų 46 p., o antras nutarimas nepriimtas vienbalsiai. 5 p. nutarimui priimti neužteko balsų. Teismas neišreikalavo iš atsakovės 2011-08- 02 gyventojų visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašo originalo (nekokybiškos kopijos pateiktos ir teismui) ir bendrijos narių sąrašų, vienintelis įrodymas buvo minėtos nekokybiškos 2011-08-02 susirinkimo dalyvių registracijos kopijos, pagal kurias, sutinkamai su CK 4.85 str. 1 d. ir tuo metu galiojusių bendrijos įstatų 46 p., įrodyta, kad susirinkimo 5 p. pirmam nutarimui priimti reikėjo 52 buto savininkų balsų. Už 5 p. antras nutarimas  -įgalioti I. P. tvarkyti dokumentus notarų biure ir Registrų centre, bendrijos vardu pasirašyti bendrijos įstatus ir kitus įstatų keitimui būtinus dokumentus, nebuvo balsuota. Taigi ir šis nutarimas turi būti pripažintas neteisėtu. Už 7 p. numatytą privalomųjų darbų sąrašą su darbų kainomis nebuvo balsuota. 8.4 p., 8.5 p., 8.6 p. nutarimai susiję su mokesčiais. Kadangi priimant nutarimus nebuvo paskelbta balsavimo teisė, neaišku, kas balsavo - bendrijos nariai, butų savininkai ar gyventojai. Vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d., susirinkime balsuoja tik vienas bendrasavininkis. Remiantis 2011-08-02 kokybišku registracijos sąrašu teisės balsuoti neturėjo mažiausiai 4 asmenys. Nutarimai nepriimti vienbalsiai. Kompensacijoms lėšų dydis 2011-08-02 visuotiniame gyventojų susirinkime nenumatytas, tačiau svarstytas, dėl to visiems butų savininkams nuo 2011-08-02 padidinti mokesčiai už paslaugas. Bendrijos įstatų 29 p. prieštarauja tuo metu galiojusiam DNSB įstatymo 22 str. 2 d. Įstatų 48 p. -49.8 p. prieštarauja 2011-03-24 Aplinkos ministro įsakymui Nr. D1-251.
2. Atsakovė I. P. teismo posėdžio metu melagingai tvirtino apie ieškovių skolas. Teismas, pažeisdamas CPK 190 str., neiškvietė į pirmą teismo posėdį ieškinyje nurodytų liudytojų M. P., N. P. bei V. L.. V. L. iš vis nebuvo iškviestas, A. P. teismo šaukimas neįteiktas, priežastis neaiški. Teismas, nenurodydamas priežasties, nesustabdė bendrijos pirmininkės ir valdybos veiklos ir leido neteisėtai naudoti bendrijos lėšas ir užsakyti remonto darbus, sudaryti sutartis.

Ieškovės V. K. ir L. M. 2012-08-13 atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. 2. b.l. 101-102) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti įstatų, patvirtintų 2011-08-30, 18, 19, 36, 50, 68.3 ir 69 punktai palikti nepakeistą.

Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai aiškino naujų įstatų neatitikimą DNSB įstatymui ir kitiems teisės aktams, tik nurodė ne tuo metu galiojusio DNSB įstatymo straipsnius, o naujai priimto įstatymo. Pažymėjo, jog vadovaujantis nauju DNSB įstatymo 25 str. 3 d., iš bendrijos lėšų draudžiama apmokėti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas, o 2011-08-02 gyventojų visuotinis susirinkimas nesvarstė ir nepriėmė nutarimo dėl advokato samdymo, apmokėjimo už teisines paslaugas iš bendrijos lėšų.

Atsakovas 950-oji DNSB 2012-08-13 atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 109-115) prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog visuotinis surinkimas buvo teisėtas, dalyvių sąrašas ir parašai yra tinkami, aplinkybė, kad surinkime dalyvauja visi norintys namo gyventojai, ne tik bendrijos nariai, yra visiški normali, kadangi per tokius susirinkimus priimami viso namo bendraturčių interesus ginantys sprendimai. Registracijos žurnale gyventojai pasirašė už vieną butą, nesvarbu kiek bute gyvena asmenų, o balsai buvo skaičiuojami tinkamai -vienas balsas vienam butui. Valdybos pirmininkė buvo išrinkta iš esamų valdybos narių teisėtai. Ieškovės melagingai nurodo, kad joms nebuvo pateikiama informacija apie bendrijos veiklą, pačios ieškovės piktybiškai nevykdė savo pareigos mokėti mokesčius, dėl ko buvo pareikšti ieškiniai dėl skolų priteisimo. Visi namo bendraturčiai turi pareigą mokėti už paslaugas ir ieškovės nėra išimtis. Bendrijos įstatai priimti teisėtai ir su jais buvo susipažinti bendrijos nariai. Ieškovės nepagrįstai reikalauja panaikinti visus įstatus ir sustabdyti visą bendrijos veiklą. Susirinkimo teisėtumas ir balsavimo teisėtumas, priimtų sprendimų teisėtumas buvo įrodytas, teismui ir ieškovėms buvo pateikti visi reikiami dokumentai ir duomenys. Ieškovės turėjo teisę pačios atsivesti liudytojus į teismo posėdžius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovių apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. 

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas kilusį jos narių ir bendrijos ginčą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias tinkamos šalies klausimus, nepagrįstai sutapatindamas tai su atstovavimu, nagrinėdamas reikalavimus dėl 2011-08-02 vykusio susirinkimo metu priimtų sprendimų, nepagrįstai šių sprendimų teisėtumą vertino pagal tuo metu dar negaliojusias materialines teisės normas (t.y. pagal naująją DNSB įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo tik nuo 2012-07-01). Dėl šių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų teismas iš dalies netinkamai įvertino daugiabučio namo savininkų bendrijos naujų įstatų turinį ir dėl kai kurių jų nuostatų padarė teisiškai ydingas išvadas. 

Pirmiausiai teisėjų kolegija aptaria atsakovo skundo argumentus, susijusius su jo, kaip neįtrauktos dalyvauti byloje šalies, padėtimi, iš dalies ieškinį patenkinant atsakovo, kuriam jis nebuvo pareikštas, atžvilgiu. Visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2010). Teisėjų kolegija neturi teisinių prielaidų nesutikti su atsakovo 950-osios DNSB apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bendrijos  nuo pat pradžios savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl netinkamo atsakovo byloje (t.1, b.l. 38, 159), kadangi ieškinys buvo reiškiamas ne pačiam juridiniam asmeniui (bendrijai), prėmusiam atitinkamus ginčijamus sprendimus, tiesiogiai, o ją atstovaujančio kolegialaus valdymo organo – valdybos - pirmininkei I. P.. Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, įgyvendina savo konstitucinę teisę vienytis (Konstitucijos 35 str,), siekdami tam tikro bendro tikslo – tinkamo daugiabučių namų eksploatavimo bei jų išsaugojimo, įgyvendindami namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. DNSB įstatymo 19 str. ir 22 str. (aktuali ginčo laikotarpiui redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) numato, kad minėtas funkcijas bendrija, atsižvelgiant į jos įstatus, įgyvendina per savo valdymo organus – bendrijos narių susirinkimą, kuris dalį savo funkcijų gali deleguoti įgaliotinių susirinkimui, bendrijos valdybą ar vienasmenį atstovavimą - bendrijos pirmininką, jeigu bendrijios nariai nuspręstų nerinkti valdybos. Šiuo konkrečiu atveju ir iki įstatų pakeitimo bendrijoje buvo nustatytas (įstatų 40 p., 52 p., t..1, b.l. 7, 9) bei viešame registre įregistruotas (t.1, b.l. 67-70) kolegialus valdymo organas  - valdyba, kuris vadovavo bendrijos veiklai tarp susirinkimų. Bendrijos valdybos primininkas iš valdybos narių buvo renkamas narių susirinkime (iki ginčo dėl įstatų kilimo buvusių įstatų 53 p., t.1, b.l. 9). Vadinasi, tokio valdymo organo, kaip savo ieškinyje įvardijo ieškovės – bendrijos pirmininko, 950–jooje DNSB apskritai nesama. Vien ši aplinkybė bei faktas, kad siekta nuginčyti ne bendrijos valdybos pirmininko kuriuos nors priimtus sprendimus ar veiksmus, o visuotinio narių susirinkimo sprendimus, įskaitytinai ir sprendimą pakeisti įstatus  (išdėstyti juos nauja redakcija), atitinkamai suponavo teismo pareigą taikyti CPK 45 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas, siūlant ieškinį pareiškusiems asmenims pakeisti pradinį atsakovą tinkamu. Taigi teismas neabejotinai šią pareigą pažeidė, nors byloje net kelis kartus visiškai pagrįstai taikė ieškinio trūkumų ištaisymo insitutą, įpareigodamas ieškovės aiškiai suformuluoti savo reikalavimus (ieškinio dalyką) ir juos pagrindžiančias faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą).  

Kita vertus, sprendžiant dėl šio teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo įtakos atsakovo procesinėms teisėms bei pareigoms, t.y. ar pažeidimas traktuotinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas neabejotiną materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų neįtraukimo į bylą, jų neinformavimo apie prasidėjuį procesą, tinkamo procesinių dokumentų byloje jiems neįteikimo kontekste, priimtina domėn ir tai, kad tiek apylinkės teismas savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir pats atsakovas 950-oji DNSB faktiškai galiausiai pripažino tokią savo procesinę padėtį. Būtent bendrijos vardu buvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokate (t.1, b.l. 126), bendrija apmokėjo už advokato teisines paslaugas (t.1, b.l. 121-122, 275-281, t.2, b.l. 38-41), bendrija teikė ir paaiškinimus raštu dėl bendrijai (ne valdybos pirmininkei) teismo nustatytų įpareigojimų  (t.2, b.l. 8-9). Bendrija pateikė ir apeliacinį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė. Tokių faktinių aplinkybių kontekste išskirtinai formalus (gramatinis) CPK 45 str. 1 ir 3 d. nuostatų aiškinimas nebūtų teisingas, sąžiningas ir protingas (CPK 3 str. 1 d.), kadangi realiai atsakovui 950-ajai DNSB teisė dalyvauti per savo atstovus (valdybos pirmininkę ir advokatę) nagrinėjamos bylos procese, rinkti ir teikti įrodymus bei paaiškinimus, gauti kitos šalies procesinius dokumentus bei jų priedus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, skųsti jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, nebuvo apribota ir jokių su tuo susijusių neigiamų padarinių neatsirado. Kitoks šios situacijos traktavimas neatitiktų ir CPK 7 str. įtvirtinto proceso koncentruotumo bei jo ekonomiškumo principo, nes vien formaliai pakeitus atsakovą, jeigu su tuo sutiktų ieškovės, procesas dar kartą įvyktų su tais pačiais asmenimis, pagal tuos pačius reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Todėl nors šiuo konkrečiu atveju ieškovių valia dėl tinkamų atsakovų nustatymo nebuvo išaiškinta, kolegija nevertina šio teismo padaryto pažeidimo kaip esminio proceso pažeidimo, sudarančio besąlyginį pagrindą pakartoti procesą iš naujo.

Kaip buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas iš dalies ieškinį patenkino. Teismas sprendė, kad 2011-08-02 įvykusio susirinkimo sušaukimo, organizavimo bei jo eigos tvarka nebuvo pažeista, susirinkime dalyvavo pakankamas skaičius bendrijos narių (ne tik butų savininkų, kaip kad nepagrįstai tvirtino ieškovės), kad būtų galima balsuojant priimti sprendimus, todėl juos vertino tik turinio ir atitikties įstatymams aspektais. Kolegija su tokiu vertinimo principu iš esmės sutinka. Nors ieškovės savo apeliaciniame skunde teigia,  kad susirinkimo nutarimams priimti neužteko būtent bendrijos narių balsų, buvo pažeista balsų skaičiavimo tvarka, kvestionuodamos ir kai kurių asmenų narystę bendrijoje, tokie jų skundo teiginiai neparemti jokiomis kitomis objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus tik vienos iš ieškovių (V. K. šiame susirinkime net nedalyvavo) nuomonę bei susirinkimo eigos vertinimą. Susirinkimas sušauktas 2011-07-14 valdybos posėdžio protokolu (t.1, b.l. 94), apie vyksiantį susirinkimą tinkamai buvo informuotos tiek ieškovės, tiek ir kiti bendrijos nariai, dėl to ginčo net nesama. Susirinkimo 2011-08-02 protokolas patvirtina, kad iš 77 esančių bendrijos nariaias asmenų (iš viso yra 101 buto savininkas) jame dalyvavo 51 bendrijos narys ir jų balsų dauguma buvo priimti visi ginčijami ieškovių sprendimai (t.1, b.l. 95-98). Pagal buvusią atsakovo įstatų redakciją (jų 46 p.) bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių, taigi privalomas narių skaičiaus dalyvavimas buvo užtikrintas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojais apklausti asmenys (bendrijos nariai), įskaitytinai ir tie, kurie buvo iškviesti į teismą pačių ieškovių iniciatyva, neptvirtino jų teiginių apie kvorumo susirinkimui įvykti ir priimti jame sprendimus nebuvimą ar balsavimo procedūrų esminius pažeidimus, leidžiančius pagrįstai suabejoti priiimtais jame sprendimais. Nepagrįsti ir skundo argumentai dėl nedalyvavusių (neatvykusių) liudytojų apklausos, kadangi šalis, prašanti iškviesti vieną ar kitą asmenį į civilinės bylos nagrinėjimą liudyti, ir pati turi labiau pasirūpinti tokio asmens realiu atvykimu, juo labiau, kad teismas jokių prievartos priemonių taikyti civilinės bylos procese negali, jo veiksmai, patenkinus prašymą dėl liudytojo apklausos, apsiriboja šaukimo šiam asmeniui išsiuntimu.

Ieškovių nesutikimo su teismo sprendimo dalimi dėl nepanaikintų konkrečių bendrijos įstatų punktų argumentacijos teisėjų kolegija detaliau neaptarinėja, sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 29 (39 pagal numeracijos seką) ir 48 punktai (t.1, b.l. 59,60) jokių DNSB įstatymo (tiek galiojusio bendrijos narių sprendimų priėmimo metu, tiek ir įsigaliojusio vėliau) nuostatų ar kitų norminių aktų nepažeidžia.  

Dėl kitų ieškovių skundo argumentų, susijusių su jų siekio sužinoti apie bendrijos vykdomą veiklą neužtikrinimu, nepasitenkinimu dėl revizijos komisijos ataskaitos, dėl privalomųjų darbų sąrašo bei jų kainų patvirtinimo, pažymėtina, kad, viena vertsu, šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi kilusio šio konkretaus civilinio ginčo kontekste – pripažinti susirinkimo sprendimus ir nutarimus negaliojančiais, antra vertus, byloje esantys duomenys (dokumentai, skundai, susirašinėjimo su institucijomis medžiaga, buvę pradėti ikiteisminiai tyrimai, liudytojų paaiškinimai teisme) leidžia susiformuoti priešingai teisėjų kolegijos išvadai, t.y. kad bendrija per savo valdymo organus dėjo ir deda pastangas informuoti ieškoves, ne tik viešai kaip ir bet kurį kitą narį (t.1, b.l. 49-50), bet ir raštu (paštu) asmeniškai teikia joms informaciją, kviečia dalyvauti valdymo organo posėdžiuose (t.1, b.l. 44-48, 88, 146-147). Pačios ieškovės kilusius su bendrijos valdymo organu nesutarimus bei ginčus yra linkusios spręsti ne kuriuo nors konstruktyviu būdu, pavyzdžiui, inicijuojant kurių nors nutarimų bendrijos narių susirinkime priėmimą ar kitos sudėties valdymo organo rinkimus, teikiant racionalius pasiūlymus dėl bendrijos veiklos ir valdymo, realizuojant kitas bendrijos nariui įstatų 24 p. – 26 p. numatytas teises, o skundų į įvairais institucijas pagalba, nors tai negali pakeisti nei bendrijos valdymo organo (jo narių), nei įtakoti kitokių sprendimų, priimamų bendrijos nariams balsuojant, priėmimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovių apeliaciniam skundui patenkinti teisinių pagrindų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neatsižvelgia ir į naujai pateiktus įrodymus dėl ieškovės V. K. patirtų traumų ir riboto darbingumo, jos siejamų su valdybos pirmininkės aplaidumu, keičiant laiptinių langus, kadangi šie duomenys nėra susiję su nagrinėjamu ginču, be to, įstatymai riboja naujų įrodymnų pateikimo apeliaicinės instancijos teismui galimybę (CPK 306 str. 2 d., 314 str.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo dalies argumentų, susjusių su jo procesine padėtimi,  kolegija jau pasisakė. Aptartini kiti šio skundo argumentai – dėl teismo sprendimų panaikintų atsakovo įstatų, patvirtintų 2011-08-30 susirinkime, 18, 19, 36, 50, 68.3 ir 69 punktų prieštaravimo įstatymui bei bylinėjimosi išlaidų paskirtymo.

Pripažindamas negaliojančiais naujos redakcijos įstatų 18 ir 19 punktus dėl bendrijos nario pašalinimo tvarkos (t.1, b.l. 57), teismas rėmėsi DNSB įstatymo 22 str. 2 d. nuostatą, jos pagrindu padaręs išvadą, kad iš bendrijos narys gali išstoti tik savo paties valia. Ši įstatymo nuostata ginčijamo susirinkimo  momentu (2011-08-02) dar negaliojo, tokia DNSB įstatymo redakcija įsigaliojo tik nuo 2012-07-01. Vadinasi, pagal ją vertinti bendrijos narių balsais patvirtintų įstatų konkrečių punktų nebuvo teisinio pagrindo, nes įstatymai negalioja atgal (CK 1.7 str. 2 d.), o susirinkimo sprendimų priėmimo metu galiojusioje DNSB įstatymo redakcijoje nebuvo nustatytas tiesioginis draudimas dėl narių pašalinimo iš bendrijos.

Taip pat nepagrįstai naująja DNSB įstatymo redakcija ir joje nustatyta kitokia, nei buvo susirinkmimo metu, balsų proprocijų tvarka (2012 m. DNSBĮ  11 str. 7 d.) rėmėsi teismas ir vertindamas įstatų 36 p. galiojimą (t.1, b.l. 59), nors šis įstatų punktas visiškai atitiko tuo metu įstatymu nustatytą sprendimų narių susirinkimuose priėmimo tvarką (DNSBĮ  21 str. 3 d. ir 5 d.). Taigi ir šios įstatų dalies pripažinti negaliojančia teisinio pagrindo nebuvo.

Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.), sprendimas šioje dalyje pakeistinas, atmetant ieškovių reikalavimus ir dėl 2011-08-30 Juridinių asmenų registre įregistruotų atsakovo įstatų 18, 19, 36 punktų pripažinimo negaliojančiais. Vis tik pastebėtina, kad patvirtinant naująją minėto DNSB įstatymo redakciją, 2012-04-12 įstatymu Nr. XI-1967 (Žin., 2012, Nr. 50-2440) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XI-1967 įsigaliojimo įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, per 12 mėnesių nuo įstatymo Nr. XI-1967 įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Dėl šios priežasties atsakovas turėtų inicijuoti įstatų 18 bei 19 punktų pakeitimus, nes tokio pobūdžio įstatų suderinimai su naujuoju įstatymu turėtų būti atlikti.

Tačiau kolegija nesutinka su atsakovo skunde patekiamu įstatų 50 p. vertinimu, susiaurinusiu, lyginant su įstatymu (CK 1.125 str. 4 d.), juridinio asmens priimto sprendimo apskundimo galimybę. Teisinės reikšmės tokie skundo argumentai, kad ši įstatų nuostata neįtakoja ieškovių teisių, nes jos gali naudotis įstatymo nustatytu apskundimo terminu, neturi. Taigi šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas.    

Vertindamas įstatų 68.3. p. teisėtumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 2012 m. DNSBĮ 10 str. 1 d.8 p., kuriame teigiama, kad visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Taikytino akto - tuo metu galiojusio DNSBĮ  23 str. 2 d. 3 p. ir 6 p. numatė pareigą bendrijos ūkinę veiklą tvarkyti ir organizuoti  kolegialiam valdymo organui - bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui, jei ši nerenkama). Bendrijos valdybos pirmininkui diskercijos teise pagal bendrijos susirinkimo sprendimus, ar, juo labiau, pagal pačios valdybos sprendimus, naudoti ir tvarkyti bendrijos lėšas įstatymu nebuvo suteikta. Todėl iš dalies teismas teisingai, nors ir netinkamais motyvais, įvertino šio įstatų punkto ydingumą ir jį panaikino. Ši sprendimo dalis taip pat nekeistina    

Kolegija iš esmės sutinka su atsakovų skundo argumentais dėl įstatų 69 p. paskutinio sakinio, nusakančio valdybos įgaliojimus savo sprendimu patikslinti metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, įvertinus sutartis su namo priežiūros ar remonto paslaugų tiekėjais – šio sakinio pašalinimas  iš įstatų būtų pakankamas. Tačiau ieškovės ginčijo visą minėtą punktą, o visas šio punkto tekstas  neatitiko galiojusiame DNSB įstatyme nustatytų susirinkimo ir valdybos kompetencijų paskirstymo (20 str. , 22 str.). Taigi teismui panaikinus visą šį punktą, atitinkamas jo korekcijas atsakovas gali padaryti iš naujo. Šioje ginčo dalyje sprendimas taip pat paliktinas nepakeistas.          

Dar vienas atsakovo apeliaciniame skunde iškeltas klausimas - netinkamas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas. Šalims bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas, atsižvelgiant į šalių sąžiningumą ir procesinį elgesį, turėtų išlaidų dydį ir jų pagrįstumą (CPK 93 str. 2 d. ir 4 d.,  98 str. ).  

Atsakovas pateikė įrodymus apie turėtas pirmosios instancijos teisme iš viso 7800 Lt  (3450 Lt+ 2100 Lt +2250 Lt) atstovavimo išlaidas (t.1, b.l. 121-122, 275-277, 279-281, t.2, 38-39). Tačiau tokių atsakovo turėtų išlaidų dydis nėra pagrįstas bylos itin dideliu sudėtingumu ar joje nagrinėtų klausimų naujumu, advokato darbo ir laiko sąnaudomis, ruošiant procesinius dokumentus bei dalyvaujant teismo posėdžiuose. Nors teisės aktais nėra ribojama kliento ir advokato teisė susitarti dėl bet kokio honoraro dydžio, tačiau ginčą (jo dalį) laimėjusiai šaliai gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo  (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.). Atsižvelgiant į procesinių dokumentų ir bylos apimtį, į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas ar specialios žinios, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, dėl ko advokato darbo sąnaudos galėtų būti didesnės, nei maksimaliai nustatytos pagal Rekomendacijas (Rekomendacijų  2 p., 11 p.), į teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, nustatytina, kad maksimaliai atsakovui kompensuotina bylinėjimosi išlaidų suma būtų 7112 Lt (po 2400 Lt už du atsiliepimus, 1400 Lt už tripliko surašymą, po 96 Lt už dviejų rašytinių paaiškinimų parengimą bei 720 Lt už iš viso 6 dalyvavimo teismo poasėdžiuose valandas).

Visiškai tiksliai nustatyti laimėto ir pralaimėto ginčo proporcijas nėra galimybės, tačiau įstatymų leidėjas suteikia diskrecijos teisę tą padaryti būtent teismui. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovėms pavyko nuginčyti vos tris įstatų punktus, lyginant su jų pareikštais itin didelės apimties reikalavimais. Tokiu atveju kolegija nustato, kad buvo patenkinta 5 procentai ieškovių reikalavimų, atitinkami jos įpareigotinos kompensuoti lygiomis dalimis atsakovui 95 proc. (6756,40 Lt) šio turėtų su atstovavimu susijusių išlaidų, t.y. po 3378,20 Lt kieviena ieškovė. Kadangi gyvenamųjų namų bendrija  yra pelno negaunantis juridinis asmuo, o jos lėšas sudaro visų bendrijos narių įnašai (įmokos),  dėl nepagrįstai reiškiamų reikalavimų kiti bendrijos nariai negali patirti išlaidų, sąlygotų būtent ieškovių didžia dalimi nepagrįsto bylinėjimosi.          

Dėl tos pačios jau įvardintos priežasties, t.y. iš esmės nepatenkinus didžiosios dalies ieškinio reikalavimų, 29,51 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pirmosios instancijos teisme valstybės naudai priteistinos lygiomis dalimis tik iš ieškovių, po 14,75 Lt iš kievienos (CPK 92 str., 96 str.).

Atsivelgiant į 5 proc. reikalavimų patenkinimą, iš atsakovo 137 Lt žyminio mokesčio sumokėjusiai ieškovei V. K. (t.1, b.l. 32) turėtų būti priteista 6,85 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pastebėtina, kad ieškovių apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas priėmė šioms žyminio mokesčio nesumokėjus. Atsakovas už savo apeliacinį skundą yra sumokėjęs 142 Lt. Kadangi tokiu pačiu principu (pagal patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas) yra kompensuojamos ir apeliacinės instancijos teisme turėtos šalies išlaidos, atsakovui iš abiejų ieškovių priteistina po 67,45 Lt žyminio mokesčio išlaidų ([142 Lt x 95 proc.] : 2). Tokiu atveju atliktinas ieškovės  V. K. ir atsakovo tarpusavio prievolių įskaitymas (67,45 Lt – 6,85 Lt), nustatant, kad ši ieškovė atsakovui atlygina tik 60,60 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Be to, už savo apeliacinio skundo surašymą bei atsiliepimo į ieškovių skundą surašymą atsakovas turėjo apeliacinės instancijos teisme 3000 Lt su atstovavimu susjusių išlaidų (t.2. b.l. 76-77, 116-117). Atsižvelgiant į minėtose Rekomendacijose nustatytus kriterijus ir galiojusius procesinių dokumentų parengimo metu MMA dydžius (800 Lt ir 850 Lt nuo 2012-08-01), pagrįsta pripažintina visa už skundo surašymą sumokėta 1500 Lt suma bei 1275 Lt suma, atsakovo sumokėta už atsiliepimo surašymą į priešingos šalies (ieškovių) skundą, iš viso 2775 Lt. Todėl iš kiekvienos ieškovės dar priteistina atsakovo naudai lygiomis dalimis ir po 1318,12 Lt ([2775 Lt x 95 prc.] : 2) teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.      

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kurioje pripažinti prieštaraujančiais DNSB  įstatymui ar kitiems teisės aktams 950-osios DNSB įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2011-08-30, 18, 19 ir 36 punktai.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą.

Priteisti iš V. K. ir L. M. po 3378 (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis) litus 20 centų iš kiekvienos teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų 950-osios DNSB  naudai.

Priteisti iš V. K. ir L. M. po 14 (keturiolika) litų 75 centus iš kiekvienos pašto išlaidų valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. K. 1378 (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt aštuonis) litus 72 centus, o iš L. M. - 1385 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt penkis) litus 57 centus žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų 950-osios DNSB  naudai.

Teisėjai                                                                                                  Romualda Janovičienė

                                                                                                                Dalia Kačinskienė

Dainius Rinkevičius