Civilinė byla Nr. A2-1063-230/2013
Procesinio dokumento kategorija: 124.1; 124.3; 117.1; 117.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 10 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DnB NORD bankas dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, koncesijos mokesčio, skolos už papildomus darbus, delspinigių ir palūkanų priteisimo, bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DnB NORD bankas ir Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2005 m. rugpjūčio 1d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedo Nr. 6 (Mokėjimų tvarka), UAB „Kamesta“ Kauno miesto savivaldybės administracijai 2007 m. gruodžio mėn. išrašytų 1 341 551, 58 Lt sumai atliktų darbų aktų, išlaidų apmokėjimo pažymos ir 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros KAM Nr. 002673, UAB „Kamesta“ pateiktų ir 2006-03-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos kanceliarijoje įregistruotų „Sąmatinių skaičiavimų“ prie koncesijos sutarties bendrai 21 972 565 Lt sumai, UAB „Kamesta“ išrašytų atliktų darbų aktų bendrai 21 972 565 Lt sumai pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė :
Pareiškėja Kauno miesto savivaldybė paduotu pareiškimu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi šioje byloje patvirtino ieškovės UAB ,,Kamesta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taikos sutartimi atsakovė atsisakė priešieškinio reikalavimų, šalys sutarė vykdyti koncesijos sutartį, atsakovė patvirtino koncesijos mokesčio įsiskolinimą bei delspinigius nuo nesumokėto mokesčio, patvirtino įsiskolinimą už papildomus darbus pagal 2007-12-27 aktą bei delspinigius nuo šio įsiskolinimo (bendras įsiskolinimas 11 529 829,78 Lt) ir įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos pagal taikos sutartimi patvirtintą mokėjimų grafiką. Taikos sutartimi šalys įsipareigojo 2012-10-30 sudaryti komisiją koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti. Ieškovė įsipareigojo per 90 dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo pateikti atsakovei kredito ar draudimo įstaigos garantiją. Pareiškėja nurodo, jog pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 15 punktą, savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskirtas savivaldybės biudžeto tvirtinimas, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas, o pagal šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktą, savivaldybės administracijos direktorius tik administruoja savivaldybės biudžeto asignavimas ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės lėšas administruoja tarybos sprendimu patvirtinto biudžeto ribose ir pagal jame nustatytas programas, t. y. jis neturi jokios teisės priimti sprendimų dėl tarybos patvirtintame biudžete nenumatytų lėšų naudojimo. Kauno miesto savivaldybės administracijai pasirašant taikos sutartį, Kauno miesto savivaldybės biudžetas 2012 metams jau buvo patvirtintas ir jame nebuvo numatytos lėšos, reikalingos taikos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai tiesiogiai liečia Kauno miesto savivaldybės, kaip turto savininko interesus, kuriuos įgyvendina Kauno savivaldybė taryba, todėl išnagrinėtoje byloje buvo nuspręsta dėl Kauno miesto savivaldybės, kuri buvo neįtraukta į bylą, teisių ir pareigų. Be to, pagal Kauno miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-616, 8 punktą numatyta, kad sutarčių, kuriose yra numatyti savivaldybės finansiniai įsipareigojimai, projektai gali būti rengiami tik tuomet, kai šioms sutartims vykdyti yra numatyti finansavimo šaltiniai. Šiuo atveju savivaldybės taryba nežinojo apie sudaromos sutarties nuostatas ir atitinkamai nebuvo numačiusi finansavimų šaltinių minėtai sutarčiai vykdyti. LR vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 29 punktas nustato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarti galutiniam koncesijos sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo, t. y. pritarti ir dėl koncesijos sutarties pakeitimo. Be savivaldybės tarybos pritarimo negali būti sudaromos koncesijų sutartys, o taikos sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija pritarė koncesijos sutarties atnaujinimui, todėl turėjo būti gautas Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, pagal kurią Kauno miesto savivaldybės administracija prisiėmė įsipareigojimus vykdyti koncesijos sutartį, patvirtino įsiskolinimą už papildomus darbus, patvirtino mokėjimo grafiką pagal koncesijos sutartį, nusprendė dėl savivaldybės tarybos kompetencijai priskirto klausimo – pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimo. Šia taikos sutartimi iš esmės sprendžiama dėl 2012 metų Kauno miesto savivaldybės biudžete nenumatytų lėšų naudojimo ir tuo pačiu Kauno miesto savivaldybės taryba įpareigojama spręsti jos išimtinei kompetencijai priklausantį klausimą dėl biudžeto tikslinimo. Pareiškėja taip pat nurodo, jog apie taikos sutarties sudarymą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 sužinojo 2012 m. spalio 25 d. tarybos posėdžio metu, anksčiau taikos sutarties projektas tarybai nei svarstymui, nei tvirtinimui nebuvo pateiktas. Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip institucija, įgyvendinanti savivaldybės, kaip savininko teises, turėjo tiesioginį suinteresuotumą civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 baigtimi, tačiau į jos nagrinėjimą nebuvo įtraukta, todėl prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Ieškovė UAB ,,Kamesta“ atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti. Nurodo, jog pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą prašymui paduoti. 2012 m. balandžio 26 d. Kauno miesto tarybos posėdyje miesto meras A. Kupčinskas nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijai ruošti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, posėdyje Kauno miesto taryba buvo supažindinta su visa šios bylos eiga, pagarsintos atliktų dviejų ekspertizių išvados, buvo išklausytas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos interesus atstovaujantis advokatas. Mero nurodymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija taikos sutarčiai šioje byloje ruošti. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad ne tik tarybos nariams, bet ir Kauno miesto savivaldybės merui A. Kupčinskui buvo žinoma apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės direktorius pasirašė taikos sutartį. Be to, miesto meras 2012 m. birželio 21 d. buvo informuotas apie Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį ir turėjo galimybę šią nutartį apskųsti apeliacine tvarka, nes jos apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Nurodo, jog pareiškėjos argumentai, kad patvirtinta taikos sutartis pareiškėjai sukelia finansinius padarinius, nes biudžete nėra numatytos lėšos taikos sutarties vykdymui, yra nepagrįsti. Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. liepos 14 d sprendimu Nr. T-367 pritarė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos būdu sutarties projektui ir nustatė, kad projekto vertė yra ne didesnė nei 59 312 500 litų. Laimėjusi tarptautinį viešojo pirkimo konkursą, ieškovė 2005-08-01 su savivaldybe sudarė koncesijos sutartį Nr. 1717, kurios pagrindu vykdė Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos, eksploatavimo ir priežiūros darbus už koncesijos sutartyje nustatytą koncesijos mokestį. Todėl prieš sudarant koncesijos sutartį, pareiškėja turėjo savo biudžete numatyti lėšas šios sutarties vykdymui, ir šios lėšos galėjo būti panaudotos tik šiems tikslams. Be to, miesto taryba 2005 m. liepos 14 d. sprendimu įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį - už šios sutarties vykdymą pastarasis ir yra atsakingas, todėl šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo trečiuoju asmeniu įtraukti pareiškėją, tuo labiau, kad sutinkamai su LR Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies nuostatomis administracijos direktorius nuo 2005 m. dėl šios sutarties vykdymo atsiskaito tarybai ir merui. Ieškovė nurodo, jog nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad LR Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 25 punkte numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija - savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas, ir kad šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo, kadangi sutartis jau buvo sudaryta ir taryba jai pritarė 2005 metais. Šiuo atveju pareiškėja klaidina teismą, nurodydama apie sutarties sudarymą, kadangi tai yra jau sudarytos sutarties vykdymo klausimai, o ne naujos sutarties vykdymas. Ieškovė koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdo - pastatė transporto mazgą, atlieka jo eksploatavimo ir priežiūros darbus, tačiau iš savivaldybės nėra gavusi nei lito nuo pat transporto mazgo eksploatavimo pradžios - 2008 m. gegužės 30 d., o dabar piktybiškai vengia vykdyti taikos sutarties sąlygas, dėl ko ieškovė priversta papildomai skolintis iš bankų ir patiria didelius nuostolius.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą prašo jį tenkinti ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 atnaujinti. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetas 2012 metams jau buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos ir jame nebuvo numatytos lėšos, reikalingos įgyvendinti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus 2012 metams prieš Kauno miesto savivaldybės administracijai pasirašant taikos sutartį, laikytina, kad pasirašyta taikos sutartis tiesiogiai įtakoja ir Kauno miesto savivaldybės, kaip atskiro juridinio asmens, teises bei pareigas, numatytas Vietos savivaldos įstatyme dėl savivaldybės biudžeto tvirtinimo. Pažymi, kad 2010-10-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1275/2010 išnagrinėjus UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje pagal UAB „Kamesta“ ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašališko koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarties nutraukimas atleido abi šalis nuo sutarties vykdymo. Taigi, 2005 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-367 buvo užtikrintas finansavimas koncesijos sutarties projektui, tačiau nutraukus koncesijos sutartį ir prasidėjus teisminiam procesui dėl jos nutraukimo, Kauno miesto savivaldybė lėšų tolesniam jos vykdymui nebuvo numačiusi. Teigia, jog Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip kolegialus organas, apie taikos sutarties sąlygas sužinojo tik 2012 m. spalio 25 d. tarybos posėdžio metu, todėl laikytina, kad nepraleido CPK numatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į prašymą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti. 2012 m. balandžio 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo išrašas patvirtina, kad pareiškėjai ne tik buvo žinoma apie iškelta civilinę bylą, byloje atliktas ekspertizes, tarp šalių vykstančias taikos derybas, bet ir pareiškėjos, atstovaujamos mero, raginimu buvo pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui iškilusį teisminį ginčą išspręsti taikiu būdu, dėl ko mero nurodymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija taikos sutarčiai byloje parengti. Iš 2012 m. birželio 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjai buvo pateikta informacija apie Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintą tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 29 d. pasirašytą taikos sutartį. Todėl jei pareiškėja laikė, kad nagrinėjama byla yra susijusi su jos teisėmis ir pareigomis, ji turėjo veikti aktyviai ir pareikšti prašymą dėl jos įtraukimo į bylą, ar apskųsti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau to nebuvo padaryta. Be to, pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų pagrindų procesui atnaujinti. Mano, kad Kauno apygardos teismas, patvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį, nenusprendė dėl į bylą neįtrauktos pareiškėjos teisių ar pareigų. Teismo patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje yra išspręstas tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl jų tarpusavyje sudarytos koncesijos sutarties nutraukimo teisėtumo ir skolų priteisimo, pareiškėja nėra ginčo koncesijos sutarties šalimi, todėl mano, kad nėra pagrindo atnaujinti civilinę bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos biudžeto formavimo nesudaro pagrindo teigti, jog Kauno apygardos teismas išsprendė dėl į bylą neįtraukto pareiškėjo teisių ar pareigų.
Atsisakytina atnaujinti procesą. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės UAB „Kamesta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (b. l. 8 -11). Taikos sutartimi atsakovė atsisakė priešieškinio reikalavimų, šalys sutarė vykdyti koncesijos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir tvarka, atsakovė patvirtino koncesijos mokesčio įsiskolinimą bei delspinigius nuo nesumokėto mokesčio, patvirtino įsiskolinimą už papildomus darbus pagal 2007-12-27 aktą bei delspinigius nuo šio įsiskolinimo, nustatė bendrą įsiskolinimą 11 529 829,78 Lt ir įsiskolinimo mokėjimų grafiką ir įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos pagal taikos sutartimi patvirtintą mokėjimų grafiką. Taikos sutartimi šalys įsipareigojo 2012-10-30 sudaryti komisiją koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti, ieškovė įsipareigojo per 90 dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo pateikti atsakovei kredito ar draudimo įstaigos garantiją. Pareiškėja Kauno miesto savivaldybė prašo atnaujinti procesą šioje byloje 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004.).
Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad procesui 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010). Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.
CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Tai reiškia, kad nagrinėjant prašymo atnaujinti procesą klausimą būtina išsiaiškinti ir nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja teigia, kad apie Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, sužinojo tik 2012 m. spalio 25 d., su kuo nesutinka ieškovė, nurodydama, kad pareiškėjai apie ją buvo žinoma jau 2012 m. balandžio 26 d., kai Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje Kauno miesto meras A. Kupčinskas nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijai ruošti taikos sutartį nurodytoje byloje. Atsakovės pateiktas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. posėdžio protokolas (b. l. 83-84) patvirtina, kad tuo metu buvo svarstoma bylos, kilusios iš Aleksoto tilto prietilčio koncesijos sutarties vykdymo, eiga, informaciją posėdyje teikė Kauno miesto savivaldybės administraciją atstovavusi advokatė. Kauno miesto meras A. Kupčinskas šiame posėdyje išreiškė nuomonę, kad reiktų suformuoti darbo grupę, kuri apsvarstytų galimybes baigti bylą taikiai, ir iš esmės nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijai ruošti taikos sutartį. Šio posėdžio protokolas patvirtina, kad pareiškėjai - Kauno miesto savivaldybei apie ketinimus sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje tuo metu jau buvo žinoma, tačiau taikos sutartis teismo nutartimi tada dar nebuvo patvirtinta. Todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjai jau šio posėdžio metu buvo žinoma apie tai, jog patvirtinus taikos sutartį buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų. Tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio, įvykusio 2012 m. birželio 21 d., protokolo išrašas (b. l. 106) pilnai patvirtina, kad šiame posėdyje buvo pranešta apie pasirašytą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Posėdžio protokolo išrašas patvirtina, kad posėdyje buvo nurodytos esminės taikos sutarties sąlygos, o mero A. Kupčinsko pasisakymas šiame teismo posėdyje patvirtina, kad jis suprato, jog savivaldybė už Aleksoto tilto transporto mazgą kasmet mokės po 2 mln. Lt, t. y. nurodyto posėdžio metu buvo aiškūs taikos sutartimi prisiimti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos prisiėmus, kaip teigia pareiškėja, buvo nuspręsta dėl Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų, jos neįtraukus į bylą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja būtent 2012 m. birželio 21 d. sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina, kad tuo metu dar nebuvo pasibaigęs ir terminas atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties paduoti. Pareiškėja, tvirtindama, kad terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti nėra praleistas, nepagrįstai remiasi Kauno miesto savivaldybės 2012 m. spalio 25 d. protokolu (b. l. 7), kadangi jau nustatyta, kad pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo kur kas anksčiau 2012 m. birželio 21 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir 2012 m. spalio 25 d. posėdžio protokole yra užfiksuotas mero S. Kupčinsko pasisakymas, jog sutartis (turima omenyje patvirtinta taikos sutartis) buvo pasirašyta birželio 7 d. ir pristatyta birželio 20 d., kas atitinka teismo jau nustatytą aplinkybę. Kadangi prašymas atnaujinti procesą pateiktas tik 2012 m. lapkričio 19 d., todėl yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas jam paduoti. Kaip nustatyta, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad terminas nėra praleistas, taip pat nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jį būtų praleidusi, ir neprašo šio termino atnaujinti.
Nustačius šią aplinkybę, netikslinga svarstyti, ar yra pagrindas atnaujinti procesą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kadangi pareiškėjos elgesys po to, kai sužinojo apie patvirtintą taikos sutartį, rodo, kad ir pati Kauno miesto savivaldybė nemanė, jog buvo nuspręsta dėl jos teisių pareigų, jos neįtraukus į bylą, ir proceso atnaujinimą inicijavo tik iškilus sunkumams ją vykdyti, akcentuojant nenumatytų savivaldybės biudžeto lėšų trūkumą. Tačiau civilinės bylos, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, nagrinėjimo dalykas buvo koncesijos sutarties, pasirašytos tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. (civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012, t. 1, b. l. 13-43), vykdymas, jos nepagrįstas nutraukimas. Savivaldybės meras A. Garbaravičius 2005 liepos 14 d. sprendimu pritarė koncesijos sutarties projektui ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių ją pasirašyti bei nustatė projekto vertę ne didesnę kaip 59 312 500 Lt (b. l. 45), t. y. numatė finansavimo lėšas sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Todėl būtent sutarties sudarymo metu buvo svarbus lėšų jai vykdyti numatymas, ir sprendžiant ginčus, kilusius iš sutarties vykdymo, negalima teigti, kad yra nusprendžiama dėl savivaldybės teisės vienaip ar kitaip formuoti savivaldybės biudžetą. Priešingu atveju, sprendžiant bet kokius turtinius ginčus visais atvejais turėtų būti traukiama savivaldybė. Dėl nurodytų aplinkybių, t. y. kad finansavimas sutartiniams įsipareigojimas vykdyti buvo numatytas dar 2005 m., atmestinas ir kitas pareiškėjos argumentas, jog, remiantis LR Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 29 d. punktu, turėjo būti gautas pritarimas koncesijos sutarties atnaujinimui ir tolimesniam jos vykdymui. Nurodytas LR Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 29 d. punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas, konkurso etapų nustatymas ir, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo. Tai reiškia, kad toks pritarimas yra būtinas iki koncesijos sutarties pasirašymo, o koncesijos sutartis, kaip jau nurodyta, buvo pasirašyta 2005 m. rugpjūčio 1 d., ir ginčas nagrinėjimo eigoje buvo kilęs dėl jos tolimesnio vykdymo, be to, savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. posėdyje buvo gautas pritarimas pasirašyti taikos sutartį.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje. Tai iš esmės patvirtina ir pareiškėjos suformuluotas prašymas atnaujinus procesą nustatyti naują 2 mėnesių terminą šalims susitarti taikiai, kas tik patvirtina, kad siekiama taikos sutarties sąlygų peržiūrėjimo, bet nepatvirtina priimtos nutarties nepagrįstumo ar jos neteisėtumo, dėl ko reikėtų ištaisyti teismo padarytas klaidas.
Teisėja, vadovaudamasi CPK 370 straipsnio 2-3 dalimi, 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
Atsisakyti atnaujinti procesą.
Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje yloje Nr. 2-389-173/2012, vykdymo sustabdymą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti apskųsta atskiru skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Nijolia Indreikienė