Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-13-976/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00716-2018-6
Procesinių sprendimų kategorijos:
(S)
18.1; 21.1.7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimu M. S. nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 80 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. vasario 22 d. 2.30 val. adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 promilių girtumas), klube agresyviai elgėsi su kitais klientais, apsaugos darbuotojų išlydėtas į lauką keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo apsaugos darbuotoją ir kitus praeinančius klubo lankytojus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundas netenkintas, o Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimas patikslintas nurodant, kad M. S. 2018 m. vasario 22 d. 2.30 val. adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 promilių girtumas), apsaugos darbuotojų išlydėtas iš UAB „S (duomenys pakeisti)“ į lauką keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo apsaugos darbuotoją R. S..
3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. prašo panaikinti Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Institucijos tyrėjas Ž. P., nagrinėdamas M. S. administracinio nusižengimo bylą, pažeidė ANK 571 straipsnio, 577 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus. M. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2018 m. vasario 22 d. 4.55 val., o po 17 min., t. y. 2018 m. vasario 22 d. 5.12 val., buvo priimtas Institucijos tyrėjo Ž. P. nutarimas nubausti jį pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui nėra aišku, kaip minėtas pareigūnas per trumpą laiką susipažino su visa bylos medžiaga ir išnagrinėjo bylą. Be to, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2018 m. vasario 22 d. 5.20 val., tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jis buvo priimtas anksčiau (5.12 val.), taip buvo pažeista M. S. teisė į gynybą, nes jis neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, duoti paaiškinimus, o abu procesiniai dokumentai buvo kartu įteikti atspausdinti. Reikšminga ir tai, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta, kad jis priimtas pareiškėjui dalyvaujant.
5.2. Administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimo dalys apie administracinio nusižengimo esmę yra identiškos, taigi minėtas pareigūnas nesiaiškino jokių bylos aplinkybių, o tik perrašė administracinio nusižengimo protokolo turinį. Tyrėjas Ž. P. apylinkės teisme patvirtino, kad jis neperžiūrėjo vaizdo įrašo, iš kurio matyti, jog M. S. nepažeidė viešosios tvarkos ir nesikabinėjo prie asmenų. Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarime nėra nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus pareiškėjas pažeidė, kaip tai nustato ANK 618 straipsnio 2 dalis. Atkreipiamas dėmesys, kad M. S. ir kitam asmeniui – A. Ž. – buvo surašyti identiški administracinio nusižengimo protokolai už to paties administracinio nusižengimo padarymą. Kita vertus, A. Ž. bylos nagrinėjimas buvo numatytas ne tą pačią dieną kaip M. S., o 2018 m. vasario 28 d., be to, nutarimu A. Ž. administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta. Pareiškėjo manymu, jo byla taip pat būtų nutraukta, jei jam būtų sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, būtų peržiūrėtas vaizdo įrašas.
5.3. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimas priimtas nesilaikant ANK nuostatų, tačiau nepagrįstai nepanaikino šio nutarimo, nes ikiteisminėje administracinio nusižengimo bylos stadijoje padaryti procesiniai pažeidimai ištaisyti bylą nagrinėjant pagal M. S. skundą teisme. Su tokia apylinkės teismo išvada negalima sutikti, nes taip yra pateisinamas esminių proceso teisės pažeidimų darymas administracinio nusižengimo teisenoje. Be to, apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutartimi negalėjo patikslinti Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimo, už kokius veiksmus pareiškėjas nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes minėtas ANK straipsnis leidžia pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar neskirti jos. Apygardos teismas, nagrinėdamas M. S. administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus, neišnagrinėjo prašymo bylos nagrinėjimą rengti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių teismų priimti sprendimai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.
5.4. M. S. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Pareigūnas Ž. P., apklausiamas apylinkės teisme, patvirtino, kad jis priėmė skundžiamą nutarimą remdamasis tik UAB „S“ apsaugos darbuotojo R. S., nebuvusio klubo viduje ir nemačiusio pareiškėjo netinkamo elgesio, pareiškimu. Kita vertus, iš šio dokumento nėra aišku, ką konkrečiai pareiškėjas padarė, o vien tos aplinkybės, kad pareiškime nurodyta, jog du asmenys buvo išprašyti iš klubo, nepakanka pripažinti, kad jis padarė inkriminuotą administracinį nusižengimą. Be to, M. S. netinkamas elgesys neužfiksuotas jokiais įrodymais (vaizdo įrašu, kitų asmenų parodymais ir kt.). Priešingai, aplinkybę, kad M. S. nebuvo agresyvus ir nesikabinėjo prie lankytojų, patvirtina liudytojų B. V., A. S. ir A. Ž. parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pripažino, kad tarp pareiškėjo ir R. S. kilo konfliktas, nes tai prieštarauja bylos įrodymams, pats R. S. apylinkės teisme pripažino, kad jo darbas nebuvo sutrikdytas M. S. veiksmais, juolab kad šis apsaugos darbuotojas minėjo ne konkrečiai pareiškėją, o du asmenis. Daroma išvada, kad R. S. dėl agresyvaus elgesio galėjo sumaišyti M. S. su kitu asmeniu. Reikšminga ir tai, kad R. S. galėjo kreiptis į policiją dėl įžeidinėjimo ar kitų netinkamų veiksmų, tačiau nepadarė to, be to, jis neturėjo jokių pretenzijų pareiškėjui nei įvykio metu, nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pripažino, kad byloje neįrodyta, jog M. S. klube agresyviai elgėsi su klubo lankytojais ir juos įžeidinėjo, todėl nepagrįstai paliko Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimą nepakeistą. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje neargumentavo, kodėl vienus liudytojų parodymus vertina kaip patikimus, o kitų liudytojų, palankių M. S., parodymus atmetė kaip nepagrįstus, taip pat klaidingai vertino vaizdo įrašą ir netinkamai motyvavo, kad šis įrodymas patvirtina pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, tiek pareigūnas Ž. P., tiek teismai nepagrįstai konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių M. S. kaltę padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
5.5. Pareiškėjo veiksmai neatitinka inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Iš ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pripažintas kaltu, jei jis savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką. Todėl būtina nustatyti, kad asmens veiksmais viešoji tvarka buvo pažeista ir kaip ji buvo pažeista. Tokia išvada taip pat daroma prašyme cituojant teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio atribojimo nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2005). Nagrinėjamu atveju viešoji tvarka nebuvo pažeista, klubo ir jo darbuotojų darbas nebuvo sutrikdytas, M. S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir pašalinių asmenų rimties) negali būti kvalifikuoti pagal aptariamą ANK straipsnį. Pareiškėjo pokalbis su klubo apsaugos darbuotoju, kurio viena iš darbinių funkcijų yra bendravimas su klientais, tvarkos paaiškinimas, buvo privataus pobūdžio, nenukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą, nesiekta demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti viešąją rimtį (nekonfliktuota su pašaliniais asmenimis ir prie jų nekibta), o tiesiog buvo norima išsiaiškinti, kodėl jis su kitais asmenimis buvo išlydėti iš naktinio klubo, stumdomi ir įžeidinėjami. UAB „S“ rašte pripažino, kad nagrinėjamo įvykio naktį nebuvo nustatytas joks viešosios tvarkos pažeidimas, taip pat nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Reikšminga ir tai, kad klubas yra pasilinksminimo vieta, kurioje ir prie kurios įėjimo nuolat skamba garsi muzika. Atvykus policijos pareigūnams, M. S. savo noru vyko į policijos komisariatą, tikrinosi neblaivumą alkotesteriu, vykdė kitus teisėtus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nesant pareiškėjo veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas R. Šepetys atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
Institucijos tyrėjas Ž. P. priėmė 2018 m. vasario 22 d. nutarimą teisėtą ir pagrįstą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. prašymas atmestinas.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. prašymo nagrinėjimo ribų
8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-60-693/2018, 2AT-7-1073/2019, 2AT-12-628/2019 ir kt.).
9. Dalis administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. prašymo yra skirta byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, vaizdo įrašo, rašytinių įrodymų) turinio ir jų pakankamumo vertinimui, nesutikimui su Institucijos tyrėjo Ž. P., apylinkės ir apygardos teismų skundžiamuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl M. S. kaltės. Šie pareiškėjo prašymo argumentai nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dalykas, nes nesusiję su teisės taikymu, todėl jie nenagrinėti. Institucijos tyrėjo Ž. P., apylinkės ir apygardos teismų skundžiami sprendimai vertinami tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu aspektu, t. y. ar buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutartims priimti.
Dėl prašyme nurodytų esminių proceso teisės pažeidimų
10. M. S. prašyme akcentuoja proceso teisės pažeidimų padarymą nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą Institucijoje ir priimant 2018 m. vasario 22 d. nutarimą: byla išnagrinėta per labai trumpą laiką, netiriant bylos įrodymų ir jais nustatytų reikšmingų aplinkybių, nedalyvaujant pareiškėjui, skundžiamas nutarimas priimtas kitu laiku, nei buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, taip pat šio procesinio dokumento turinys neatitinka ANK reikalavimų, taip buvo pažeistos ANK 571 straipsnio, 577 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų nuostatos.
10.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys institucijos ir pareigūnai privalo laikytis ANK nustatytos tokių bylų nagrinėjimo tvarkos ir užtikrinti atitinkamas asmenų teises. Be kita ko, tai sudaro prielaidas visiškai įgyvendinti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį (ANK 563 straipsnis) jau ikiteisminėje stadijoje, tad ir greičiau galutinai išspręsti bylą. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog už smulkų (pavyzdžiui, administracinį) baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimą iš pradžių nubaudžia administracinė institucija ar pareigūnas, kurie neužtikrina kaltinamajam visų teisingo bylos nagrinėjimo garantijų, nėra nesuderinama su proceso teisingumu su sąlyga, kad yra tokio sprendimo teisminio peržiūrėjimo galimybė (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Julius Kloiber Schlachthof GmbH ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 21565/07, 21572/07, 21575/07 ir 21580/07, § 28–29; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje A. Menarini Diagnostics S.R.L. prieš Italiją, peticijos Nr. 43509/08; 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Suhadolc prieš Slovėniją, peticijos Nr. 57655/08). Baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (pvz., EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986/03, § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus (ten pat, § 77–78). Vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa ir kt. (pvz., EŽTT sprendimas Galstyan prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į proceso kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu (EŽTT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Ibrahim ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 50541/08, 50571/08, 50573/08 ir 40351/09). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
10.2. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. S. skundą, 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi konstatavo ANK 571 straipsnio, 577 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų pažeidimus pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tačiau kartu pagrįstai konstatavo, kad visi proceso teisės pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, buvo ištaisyti apylinkės teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje administracinio nusižengimo stadijoje M. S. dalyvavo nagrinėjant jo skundą, davė paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, teikė prašymus, susijusius su įrodymų tyrimu, aktyviai dalyvavo apklausiant bylos liudytojus (b. l. 22–23, 41–46). Taigi, bylą nagrinėjant apylinkės teisme pagal M. S. skundą, buvo užtikrintos pareiškėjo procesinės teisės, nustatytos ANK 571 straipsnyje ir 577 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad M. S. prašyme nenurodo jokių konkrečių jo teisių suvaržymų, atsiradusių bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, kurie dėl savo pobūdžio nebuvo ir negalėjo būti ištaisyti apylinkės teisme nagrinėjant jo skundą. Apylinkės teismas, ištaisęs M. S. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu padarytus proceso teisės pažeidimus, nenustatė, kad dėl jų Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl neturėjo teisinio pagrindo naikinti minėtą nutarimą ir nutraukti pareiškėjo bylą.
10.3. M. S. prašyme nepagrįstai tvirtina, kad Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytų šiam sprendimui keliamų reikalavimų. Ta aplinkybė, kad aptariamo nutarimo ir administracinio nusižengimo protokolo dalys, kuriomis nustatytos M. S. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės yra tos pačios, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje M. S. pareikštas kaltinimas buvo dvejopo pobūdžio, t. y. kad jis inkriminuotu laiku: 1) klube agresyviai elgėsi su kitais klientais; 2) išlydėjus jį iš klubo, lauke keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo apsaugos darbuotoją ir kitus praeinančius klubo lankytojus. Apylinkės teismas, ištyręs bylos įrodymus, nustatė, kad nepasitvirtino neleistinas M. S. elgesys klube ir lauke prie klubo su kitais klubo lankytojais bei jų įžeidinėjimas, todėl ši kaltinimo dalis buvo pašalinta. Kita vertus, tas pats teismas, įvertinęs liudytojų B. V., A. S. bei R. S. parodymus ir rašytinius įrodymus, konstatavo, kad kaltinimo dalis, jog pareiškėjas, išlydėtas iš klubo, lauke keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo apsaugos darbuotoją R. S., yra pagrįsta. Tokią pačią išvadą padarė taip pat apygardos teismas, išnagrinėjęs M. S. apeliacinį skundą ir priėmęs 2018 m. liepos 17 d. nutartį. Taigi teismai nekonstatavo, kad visas pareiškėjui pareikštas kaltinimas, pagal kurį jis buvo nubaustas Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimu, buvo nepagrįstas, todėl teismams naikinti šį nutarimą ir nutraukti M. S. bylą nebuvo teisinio pagrindo.
10.4. Vienas iš ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytų ne teismo tvarka priimto nutarimo turinio reikalavimų yra specialiojo įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, nurodymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ANK 481 straipsnio, reglamentuojančio nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, 1 dalies dispozicija yra aiškiai apibrėžta, o ne blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus įstatymus ar juos įgyvendinančius teisės aktus, kurių pažeidimas turi būti nustatytas padarius nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Todėl M. S. prašymo teiginys, kad Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimo turinys neatitinka šio ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, yra nepagrįstas. Šiuo aspektu taip pat pasakytina, kad iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo, paduotų atitinkamai apylinkės ir apygardos teismams (b. l. 3–6, 59–66), matyti, kad M. S. buvo suprantamas pareikšto kaltinimo turinys, jis išdėstė aiškius ir išsamius argumentus, kodėl nesutinka su nubaudimu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, todėl teigti, kad šiuo atveju buvo pažeista jo teisė į gynybą, nėra pagrindo. Pasak pareiškėjo, skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta, kad jis priimtas pareiškėjui dalyvaujant, tačiau toks procesinio dokumento trūkumas taip pat nelaikytinas esminiu pažeidimu ANK 618 straipsnio 2 dalies prasme, dėl kurio jis turėtų būti naikinamas kaip neteisėtas.
10.5. M. S. prašyme nurodoma, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nepagrįstai vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir skundžiama nutartimi patikslino Institucijos tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimą dėl nustatytų jo neteisėtų veiksmų.
10.6. ANK 642 straipsnis reglamentuoja apylinkės teismo sprendimų, kuriuos galima priimti byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, rūšis, viena iš kurių yra pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Analizuojant apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties rezoliucinę dalį, matyti, kad iš tikrųjų priimta nutartimi M. S. nebuvo paskirta švelnesnė administracinė nuobauda ar ji apskritai neskirta, kaip tai reglamentuoja ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas, o tik patikslintas skundžiamas nutarimas dėl nustatytų pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Kita vertus, teisėjų kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo M. S. skundą ir neatsakė į jo esminius argumentus ar netinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus pagal jam inkriminuotą ANK straipsnį, todėl vien tai, kad 2018 m. gegužės 21 d. priimtos nutarties rezoliucinė dalis preciziškai neatitinka ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, neleidžia pripažinti, kad ši nutartis apskritai yra neteisėta, priimta pažeidžiant ANK reikalavimus, dėl to naikintina.
10.7. M. S. prašyme akcentuoja padarytus proceso pažeidimus nagrinėjant jo apeliacinį skundą apygardos teisme dviem aspektais: 1) apygardos teismas neatsakė į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus; 2) šis teismas neišnagrinėjo jo prašymo bylos nagrinėjimą rengti žodinio proceso tvarka.
10.8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, išnagrinėjęs M. S. bylą apeliacine tvarka, skundžiamoje nutartyje atsakė į esminius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl proceso teisės pažeidimų, padarytų bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, byloje surinktų įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo grindžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, faktinių aplinkybių nustatymo ir pareiškėjo padarytų veiksmų kvalifikavimo pagal inkriminuotą ANK straipsnį, taip pat dėl M. S. paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.
10.9. ANK 651 straipsnio 4 dalis reglamentuoja proceso dalyvių motyvuoto prašymo nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka išsprendimo tvarką. Be kitų aptariamo straipsnio 4 dalies nuostatų, joje taip pat nustatyta, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas, o šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti apeliacine tvarka žodinio proceso tvarka argumentuodamas tuo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus (b. l. 65). Vilniaus apygardos teismo teisėjas E. Rimšelis, kuriam byla buvo paskirta nagrinėti apeliacine tvarka, rezoliucija nurodė, kad byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 67). Taigi šis teisėjas, išspręsdamas klausimą dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka formos, nesilaikė ANK 651 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka išsprendžiamas teismo nutartimi. Kita vertus, teisėjui pasirinkus nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, darytina išvada, kad šiuo atveju teisėjas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, o vien M. S. išreikšta kitokia nuomonė teisėjui nėra įpareigojanti, kaip nustato ANK 651 straipsnio 4 dalis. Taigi nagrinėjamu atveju klausimo dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka formos netinkamas išsprendimas laikytinas formaliu ANK 651 straipsnio 4 dalies pažeidimu, vien kurio nepakanka, kad apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis būtų pripažinta neteisėta.
10.10. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, M. S. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje, apylinkės ir apygardos teismuose, nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems skundžiamiems sprendimams priimti.
Dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo
11. M. S. prašyme teigia, kad jis negalėjo būti nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes byloje nenustatyta, jog pareiškėjo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu M. S. teiginiu, nes jis nepagrįstai priskiria būtiną padarinių nustatymą nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo padarymo atveju.
11.1. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek BK 284 straipsnio, tiek ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijose nustatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Kita vertus, vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atribojimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, kyla baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškai skyrėsi ir anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) bei BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos atitinkamos administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo sudėtys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-229-976/2018 ir kt.).
11.2. Pagal Institucijos tyrėjo Ž. P. ir teismų nustatytas aplinkybes M. S., inkriminuotu laiku būdamas neblaivus ir apsaugos darbuotojų išlydėtas iš klubo į lauką, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo apsaugos darbuotoją R. S.. Tokie M. S. veiksmai viešojoje vietoje prieš asmenį, su kuriuo pareiškėją nesiejo jokie asmeniniai ar kitokio pobūdžio santykiai, skundžiamuose sprendimuose pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir nelaikytini privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktu ar tik pokalbiu. Apygardos teismas, vertindamas M. S. veiksmus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jei pareiškėjas būtų deramai elgęsis su apsaugos darbuotoju R. S., o ne vartojęs necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjęs jį, dėl M. S. nebūtų iškviesti policijos pareigūnai. Pareiškėjas prašyme akcentuoja, kad dėl jo veiksmų nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka (nesutrikdytas klubo ir jo darbuotojų darbas), tačiau tai, kaip minėta, neturi reikšmės kvalifikuojant jo veiksmus pagal aptariamą ANK straipsnį. Kaip teisingai nurodyta apygardos teismo priimtoje nutartyje, M. S. minėtų veiksmų, peržengiančių normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas bendravimo ribas, atlikimo viešojoje vietoje prieš apsaugos darbuotoją R. S. priežastis (nepasitenkinimas dėl jo išlydėjimo iš klubo) patvirtina, kad pareiškėjas veikė kryptingai, ir rodo jo siekį (tikslą) pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento, todėl vėlesni M. S. veiksmai po nagrinėjamo įvykio – savo noru vykimas į policijos komisariatą, neblaivumo tikrinimasis alkotesteriu ir kitų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų vykdymas – nepašalina jo administracinės atsakomybės.
11.3. M. S. prašyme taip pat atkreipia dėmesį, kad jam ir kitam asmeniui – A. Ž. – buvo surašyti identiški administracinio nusižengimo protokolai už to paties administracinio nusižengimo padarymą, tačiau pareiškėjas buvo nubaustas, o A. Ž. administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas yra sprendžiamas individualiai, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir išsprendus asmens kaltės klausimą. Šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl M. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, o Institucijos tyrėjo Ž. P. bei teismų nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai atitinka inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį. Ta aplinkybė, kad kitoje byloje A. Ž. byla buvo nutraukta, savaime nereiškia, kad toks pats procesinis sprendimas turėjo būti priimtas ir dėl pareiškėjo šioje byloje.
12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucijos tyrėjas Ž. P. ir teismai, kvalifikuodami M. S. veiksmus pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nepadarė esminio materialiosios teisės pažeidimo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti skundžiamus sprendimus ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą M. S. prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo Ž. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Aurelijus Gutauskas
Rima Ažubalytė