Baudžiamoji byla Nr. 1A-623-574/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03748-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,
sekretoriaujant Agnei Strunkytei,
dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,
nuteistajam E. A. ir jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. skirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laivės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš E. A. nukentėjusiojo T. V. (T. V.) naudai priteista 450 (keturi šimtai penkiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. A. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. sausio 26 d., apie 17.30 val., būdamas bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas T. V., po to, kai abipusiu susitarimu atliko lytinius santykius su pastaruoju, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikydamas rankoje specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – metalines žirkles, įrėmęs jas nukentėjusiajam į kaklą, reikalaudamas iš nukentėjusiojo atiduoti jam savo daiktus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu, t. y. nukentėjusįjį papjauti, paėmęs nuo stalo mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo bei pakrovėjo nuo elektroninės cigaretės laidus, surišęs jais T. V. rankas ir kojas, taip atimdamas galimybę jam priešintis, pagrobė nukentėjusiajam T. V. priklausančius daiktus: juodos spalvos dirbtinės odos rankinę su užrašu „Adidas“, kurios vertė 10 Eur, su joje buvusiu T. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „XIAOMI REDMI 4A“ – 120 Eur vertės, įdėtą į atverčiamą mėlynos spalvos dirbtinės odos telefono dėklą, kurio nukentėjusysis materialiai nevertina, nešiojamąjį kompiuterį „HP“ – 120 Eur vertės, belaidę garso kolonėlę „DIVOOM“ – 150 Eur vertės, raktų ryšulį – 50 Eur vertės, ir uždėjęs nukentėjusiajam T. V. pagalvės užvalkalą ant galvos, pasišalino iš T. V. buto, t. y. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. V. priklausantį 450 Eur vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam bendrą 450 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimo nesusijusią bausmę.
3. Nurodo, kad turi mažametį vaiką, nori dalyvauti jo gyvenime, auklėjime bei rūpintis juo, tačiau atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, tokių galimybių neturi. Savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, žada ateityje nebenusikalsti ir nepažeidinėti įstatymų. Nori įsidarbinti ir siekti užsibrėžtų tikslų. Jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, neturi motyvacijos, siekių, tikslų, nėra galimybės reabilituotis. Būdamas laisvėje, kreiptųsi į atitinkamas organizacijas, kadangi nori pakeisti savo gyvenimo būdą, mąstymą, ketina būti padoriu piliečiu.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas savo kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nesutinka su jam paskirta bausme, prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį.
6. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
7. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas E. A. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (tiesiogine tyčia padarytas sunkus baigtas nusikaltimas), motyvus, taip pat nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsiprašė nukentėjusiojo, pasižadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu E. A. nebuvo teistas, tačiau nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. A. atžvilgiu 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis, kuris nuosprendžio paskelbimo dienai neįsiteisėjęs, taip pat E. A. daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų nesunkūs, tačiau paskirtų baudų nemoka.
9. Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tam nėra jokio pagrindo. Nenumatyta straipsnio sankcijoje nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė galėtų būti skiriama tik BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teisminę praktiką, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nei išimtinių aplinkybių, nei aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą E. A. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Apeliaciniams skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi nepilnametį vaiką, iš karto įsidarbintų, atėmus laisvę yra izoliuotas nuo savo artimųjų, negali būti vertinamos atsietai nuo kitų aukščiau nurodytų reikšmingų aplinkybių ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo pagrįstumo.
10. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir formaliai jų nepažeidė. Tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių, vertintinų skiriant nuteistajam bausmę, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra teisinga. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).
11. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, jog bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tokia įstatymo dispozicija negali būti suprantama ir aiškinama kaip reikalavimas skirti bausmę, artimą taikomo Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkiui. Ši norma nustato bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-58/2010 ir kt.).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas E. A. paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, tačiau veikos padarymo metu nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka, turi nepilnametį vaiką, vykdo individualią veiklą, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. A. atžvilgiu 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo įsiteisėjęs, todėl minėtu neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių vertinimas laikytinas nuteistojo padėties pasunkinimu, skiriant jam bausmę. Visi kiti teismo nurodyti nuteistojo E. A. asmenybę apibūdinantys duomenys, teismo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nulemia švelnesnės bausmės skyrimą.
13. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas paskirti nuteistajam E. A. trumpesnę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, laisvės atėmimo bausmę, artimesnę minimaliam BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Nuteistojo E. A. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo pakeisti.
E. A., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirti 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. 9 (devynių) mėnesių ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2019 m. lapkričio 11 d.
Į bausmės atlikimo laiką E. A. įskaityti laiką, išbūtą esant laikinai sulaikytu bei suimtu, taip pat atliekant bausmę pagal 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį, t.y. laikotarpį nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. imtinai.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Teisėjai Jurgita Mačionytė
Vitalija Norkūnaitė
Nida Vigelienė