Baudžiamoji byla Nr. 1-861-988/2019

Proceso Nr. 1-01-1-40395-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.12.1.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

teismo posėdyje supaprastinta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 - ojo skyriaus prokuroro Romualdo Blaževičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Zarasuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus m. sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, dirbantis statybose, teistas:

1) Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 60 parų arešto bausmę, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskiriant 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

G. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 21:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,80 prom. neblaivumas, viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su nukentėjusiuoju K. D. metu, sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam K. D. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Tokiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad psichiatrinėse įstaigose negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Vakar po darbo nusprendė Stoties rajone išgerti alaus, ten susipažino su K., kartu vartojo alkoholinius gėrimus, po to išėjo į lauką. K. nusimovęs kelnes pradėjo jam siūlyti patenkinti jį. Jis supyko dėl tokio pasiūlymo ir pasakė, kad iš jo tuoj paims piniginę, (kodėl tai pasakė nežino, buvo girtas) ir sudavė K. keletą smūgių. Tada atbėgo kažkoks praeivis ir trenkė su pagaliu. Atvyko pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Buvo girtas, be to jį supykdė pasiūlymas. Iš jo nieko nepavogė, tikslo jo apvogti neturėjo (b. l. 28).

Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime 2018 m. rugsėjo 3 d. papildomos apklausos metu parodė, kad kartu su K. įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tada K. nusimovė kelnes ir pradėjo siūlyti patenkinti jo lytinę aistrą, už ką jis sumokės G. M. 10,00 Eur. G. M. kaip normalus vyras supyko dėl tokios situacijos ir pasakė, kad už tokius žodžius K. gali būti blogai ir nustūmė jį su ranka, smūgių nesudavė, nieko nepavogė. Tikslo K. sumušti ir apiplėšti neturėjo, tiesiog dėl jo pasakytų užgauliojimų jie susipyko. Kai jis pastūmė K. atbėgo praeivis, kuris jį sumušė su pagaliu (b. l. 32).

Kaltinamajam įteikus galutinį įtarimą parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta visiškai. Su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus, tada nukentėjusysis pasiūlė jam patenkinti jo lytinę aistrą, dėl ko G. M. supyko ir trenkė į veido galvos sritį, kiek kartų neatsimena, nes buvo girtas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 37-38).

Nukentėjusysis K. D. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. vakare Stoties rajone, vartojo alkoholinius gėrimus, ten susipažino su vaikinu, dviese vartojo alkoholinius gėrimus, tada minėtas vaikinas pasiūlė išeiti, K. D. nuėjo paskui jį. Nuėjo iki autobusų stoties, tikslaus adreso pasakyti negali. Vaikinas pasakė, kad jo balsas gėjiškas ir klausė ar jis nenori jo patenkinti oraliniu būdu ir liepė atiduoti piniginę, tada pradėjo jį mušti. K. D. apsisuko galva. Jokie daiktai iš jo pavogti nebuvo. (b. l. 7-9).

K. D. papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio dieną buvo labai girtas, todėl dėl per didelio alkoholio kiekio pasiūlė G. patenkinti jo lytinę aistrą, dėl to ir įvyko konfliktas. Iš jo niekas pavogta nebuvo. Kilo nesusipratimas dėl jo ne taip pasakytų žodžių, sužalojimų nepatyrė, į VTMT nesikreipė ir nesikreips, jam nepadaryta jokia žala. Dėl išgerto alkoholio ne taip suprato įvykusią situaciją. Pretenzijų neturi (b. l. 18).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. B. parodė, kad įvykio dieną buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 21:30 val. jam būnant namuose išgirdo pagalbos šauksmą. Jis išbėgo į lauką ir pamatė, kad vienas vaikinas muša kitą, (kiek smūgių buvo suduota pasakyti negali, nes atbėgo kai jau muštynės ėjo į pabaigą). Kad apginti nukentėjusįjį, paėmė betoninį grąžtą (kaip vėliau paaiškėjo K. D.). Grąžtas buvo paimtas savigynos tikslais. Panaudotas jis nebuvo. Sutramdžius įtariamąjį žodžiais, tas pabėgo. Atvykus pareigūnams, jie buvo kartu su įtariamuoju, S. B. pareigūnams nurodė, kad būtent minėtas vaikinas ir mušė nukentėjusįjį (b. l. 22).

Apklausta liudytoja policijos pareigūnė, R. K.-J., parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 21:30 val. iš budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumuštas vaikinas. Atvykus nurodytu adresu, buvo pravažiuota ir patikrinta autobusų stotis, prie kavinės pastebėjo jaunuolį, kuris sukėlė įtarimą, buvo nuspręsta jį patikrinti. Buvo pastebėta kad yra kruvina jo ranka, paklausus kas atsitiko, jis pradėjo išsisukinėti. Buvo paprašyta, kad jis atsisėstų į tarnybinį automobilį, ir jie nuvyko prie nukentėjusiojo. Įvykio vietoje, Sodų g. 21, Vilniuje greitoji pagalba išvežė nukentėjusįjį į Lazdynų ligoninę. Įvykio liudytojas S. B. pranešė, kad būdamas namuose išgirdo pagalbos šauksmą, išbėgo padėti užpultajam, t. y. K. D., o užpuolikui-G. M. trenkė su lazda keletą kartų, kad nutraukti neteisėtą veiką K. D. atžvilgiu. Būtent liudytojas S. B. ir pats nukentėjusysis K. D. nurodė, kad būtent G. M. sumušė K. D. (b. l. 20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiosios patrulės R. K. – J. 2018 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 21:30 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu O. J. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalies, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), užpultas ir sumuštas vaikinas, užpuolikas pabėgo. Nuvykus nurodytu adresu buvo pravažiuota bei patikrinta autobusų stotis, bei prie kavinės pastebėtas jaunuolis, kuris sukėlė įtarimą, po ko buvo nuspręsta jį patikrinti. Priėjus prie jaunuolio, kuris atitiko visus užpuoliką apibūdinančius požymius, buvo pastebėta, kad jo ranka kruvina. Pasiteiravus, kas atsitiko jaunuolis pradėjo išsisukinėti. Buvo paprašyta atsisėsti į tarnybinį automobilį, ir nuvykta pas pranešėją ir nukentėjusįjį, kad atpažintų galimą užpuoliką. Liudininkas S. B. atpažino užpuoliką, bei nurodė, kad būtent šis jaunuolis užpuolė ir mušė nukentėjusįjį (b. l. 13).

Iš alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL0737“ kvito matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. 22:11:17 val. G. M. nustatytas 1,80 promilės neblaivumas (b. l. 63).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. D. 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 29).

BK 284 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis G. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 21:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,80 prom. neblaivumas, viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su nukentėjusiuoju K. D. metu, sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam K. D. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kadangi nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. G. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu (b. l. 65-69).

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,80 promilės neblaivumas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokuroras siūlo už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą skirti kaltinamajam – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė dėl kilusio konflikto), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: dirbantis, teistas (b. l. 50-53), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 56-60). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą, BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis yra kiek didesnis už minimalų terminą, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, G. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 21:40 val. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 14:40 val., t. y. vieną parą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusiajam K. D. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2019 m. sausio 22 d. reg. paštu (b. l. 70). Duomenų apie prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskundimą negauta. Ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. rugpjūčio 23 d. papildomos apklausos protokole K. D. nurodė, kad pretenzijų neturi (b. l. 18).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti G. M. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 21:40 val. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 14:40 val. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti G. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas        Darius Pranka