Baudžiamoji byla Nr. 2K-381-697/2015 nuasmeninta

                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00347-2014-4

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija

                                                                  1.2.20.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 30 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 21 d. nutarties.

              Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., per penkiolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po dešimt valandų. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta 100 MGL (13 000 Lt – 3765 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bausmė, įpareigojant nuteistąjį A. L. būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., per penkiolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po dešimt valandų, bei 100 MGL (13 000 Lt – 3765 Eur) dydžio bauda.

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 21 d. nutartimi nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 6 d. 12.45 val. (duomenys neskelbtini) atvykęs pas vyresniąją tyrėją G. S. procesiniams veiksmams ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti, šūkavo kabinete, išaiškinus įtariamojo teises bei įteikus jam pranešimą apie įtarimą, atsisakė pasirašyti, teigdamas, kad kaltinimai absurdiški, surašyti ne pagal taisyklingą kodeksą, rašant protokolus gėrė skystį iš atsinešto termoso, demonstravo knygą apie D. K., aiškindamas, kad šioje knygoje tiesa ir visi įrodymai, laidė replikas klausdamas, kam dirba pareigūnai, kiek uždirba, kieno nurodymus vykdo, už kiek parsiduoda. Paprašius pateikti apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną, reikalingą ikiteisminiam tyrimui, išsiėmė jį iš kišenės, tris kartus trenkė į stalą, sudaužė, po to numetė ant tyrėjos stalo teigdamas, kad gali pasilikti atminimui, – taip trukdė (duomenys neskelbtini) vyresniajai tyrėjai G. S. atlikti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 21 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Anot kasatoriaus, jam inkriminuoti veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių tiek vertinant juos atskirai, tiek ir kaip visumą. Atsisakymas pasirašyti protokole negali būti vertinamas kaip BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 179 straipsnio 3 dalį apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, jame pažymima, tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina savo parašu. Kai tyrimo veiksmas atliekamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, protokolą pasirašo tik tokį veiksmą atlikęs asmuo ir protokolą surašęs asmuo. Kadangi pati apklausa buvo filmuojama, atsisakymas pasirašyti protokolą niekaip negali būti vertinamas kaip nusikalstamas BK 231 straipsnio 1 dalies prasme. Įtariamojo teisė atsisakyti duoti parodymus apima ir jo teisę atsisakyti pasirašyti protokolą, už tokią veiką procesinės prievartos priemonių negali būti skiriama. Taip pat, anot nuteistojo A. L., jo išsakyti teiginiai, kad kaltinimai absurdiški, surašyti ne pagal taisyklingą kodeksą, negali būti vertinami pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nes įtariamasis turi teisę reikšti savo nuomonę dėl pareikšto įtarimo (vadovaujantis BPK 219 straipsnio 7 punktu, įtariamojo pozicija dėl pareikšto kaltinimo yra privalomas kaltinamojo akto elementas). Taip pat BK 231 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis negali būti ir gėrimas iš atsinešto termoso (duomenų, kad skystis būtų alkoholinis, nėra), nes tokių veiksmų BPK nedraudžia. Tai taip pat pasakytina ir apie A. L. demonstruojamą knygą ir užduotus klausimus pareigūnams. Anot kasatoriaus, jei minėti klausimai būtų įžeidūs, tuomet galima būtų spręsti apie kitų baudžiamajame įstatyme numatytų veikų inkriminavimą A. L. Veiksmai, susiję su mobiliojo telefono pateikimu pareigūnams, taip pat negalėjo būti vertinami pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nes apklausoje dalyvavo šeši policijos pareigūnai, kurie, vadovaujantis tiek BPK, tiek ir Policijos veiklos įstatyme numatyta tvarka, turėjo jį sustabdyti. Kasatorius pabrėžia, kad BPK 163 straipsnyje numatyta daug procesinių prievartos priemonių, susijusių su būtinos prievartos naudojimu prieš baudžiamojo proceso dalyvį, kai jis nesilaiko procesinių pareigų, tačiau nė viena iš tokių priemonių nebuvo panaudota. Pasak kasatoriaus, byloje turėjo būti vadovaujamasi ultima ratio principu: tik esant BPK reglamentuotoms priemonėms neveiksmingoms, turėtų būti taikomos baudžiamosios teisės normos. Kasatorius, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-232/2012, 2K-64/2013, 2K-7-335/2013), pabrėžia baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės taikymo svarbą.

Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, jokios įrodymų analizės neatliko, kaip pasireiškė A. L. „iššaukiantis, arogantiškas elgesys“, neatskleidė, apsiribojo kaltinamojo akto perrašymu. Apeliacinės instancijos teismas, pasak nuteistojo A. L., savo procesinį sprendimą grindė kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2007, 2K-630/2007, kurios negali būti pripažįstamos precedentais, nes faktinės bylų aplinkybės skiriasi. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinėje praktikoje didžioji dalis nagrinėtų bylų susijusios su trukdymu antstoliams vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus arba, kaip, pvz., nutartyje Nr. 2K-452/2013, baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens veiksmai pasireiškė kratą atliekančių pareigūnų užpjudymu šunimi. Iš liudytojos A. G. parodymų, kuriais remiasi apeliacinės instancijos teismas, neaišku, kaip A. L. trukdė atlikti pareigūnams tiesioginį jų darbą. Kasatorius mano, kad nors nusikalstamos veikos sudėtis suformuluota kaip formali, turėtų būti vertinama, ar kaltininko veiksmai realiai sutrukdė atlikti konkrečius proceso veiksmus, ir jei sutrukdė, kaip toks trukdymas pasireiškė. Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėdamas tam pagrindo pasisakė, kad A. L. nepateikė prašymų pirmosios instancijos teisme dėl galimo vaizdo įrašo iškarpymo. Kasatorius mano, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tuo atveju, jei asmuo kelia klausimą dėl įrodymų nepatikimumo, ne tik turi teisę, bet ir pareigą tokius duomenis tirti, nepriklausomai nuo to, ar toks prašymas yra tinkamai teisiškai ir procesiškai suformuluotas, ar ne. Tada, kai asmuo nurodo tokias aplinkybes baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas turi atnaujinti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi šalintis pareigos atlikti įrodymų tyrimą, nepriklausomai nuo to, kaip prašymai dėl konkretaus įrodymo patikimumo yra reiškiami.

Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo kasacinį skundą atmesti.

              Atsiliepime teigiama, kad nuteistasis A. L. inkriminuotus veiksmus atliko 2014 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) patalpose tyrėjai G. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant jai teisės aktais pavestas funkcijas, t. y. atliekant BPK 187, 188, 98, 179 straipsniuose numatytus veiksmus. BK 231 straipsnio dispozicijoje numatytas trukdymas bet kokiu būdu atlikti tam tikras su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas apima bet kokios formos poveikį (reikalavimus, prašymus, patarimus, nurodymus ir pan.), kliudantį subjektui atlikti savo funkcijas. Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti apibrėžtas jo pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, iš jų ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti ikiteisminiam tyrimui ar bylos teisingam nagrinėjimui teisme. Kaltininko atsakomybei nėra būtinas jo veika siekiamų tikslų įgyvendinimas. A. L. atliktų veiksmų visuma, o ne kiekvienas atskirai atliktas veiksmas rodo, kad jis tyčia siekė sutrukdyti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnei vykdyti pareigas, susijusias su baudžiamosios bylos tyrimu. Tyrėja jautėsi sutrikdyta, kvietė į pagalbą kitus policijos pareigūnus tam, kad sutramdytų neadekvatų A. L. elgesį baudžiamojoje byloje ir galėtų tinkamai atlikti procesinius veiksmus ir užfiksuoti gautus rezultatus. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys, kai tyrėja G. S., atlikdama BPK 98, 179 ir 207 straipsniuose numatytus proceso veiksmus, paprašė įtariamojo savanoriškai pateikti turėtą mobiliojo ryšio telefoną apžiūrėti tam, kad būtų nustatyta, ar ne iš jo buvo siunčiamos byloje tiriamomis aplinkybėmis nukentėjusiuosius asmenis įžeidžiančios žinutės, A. L. jį sulaužė. Anot prokuroro, nors BK 231 straipsnio norma nereikalauja pasekmių, tačiau dėl neteisėtų įtariamojo veiksmų kilo neigiamų padarinių, nes sutrukdant atlikti minėtus procesinius veiksmus buvo pasunkintas ikiteisminis tyrimas, nes tyrėjams teko skirti specialistui užduotis atkurti telefone esančius duomenis ir juos ištirti.

              Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą, nutartyje atsakė į visus esminius jo argumentus ir dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, ir dėl įrodymų vertinimo. Įrodymų tyrimo atlikti apeliacinės instancijos teisme nuteistasis neprašė, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatos. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo baigiamojo akto motyvai ir išvados neatitiko nuteistojo lūkesčių, nereiškia, kad teismas netinkamai atliko BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą ir pažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

Nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.

BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų normali veikla, užtikrinanti jų nepriklausomumą atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. Papildomas objektas gali būti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, garbė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos ir pan.). Objektyviai BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinei veiklai. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų užduotis – siekti nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Pagal šį straipsnį atsakoma tik už trukdymą konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui. Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo. Bet kuris trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnį, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai. Būtina išsiaiškinti kiekvienos iš veikų pavojingumą (pagal BK 11 straipsnio 1 dalį nusikaltimas yra pavojinga BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė).

A. L. nuteistas už trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje pripažino, kad A. L. veika pasireiškė: 1) šūkavimu tyrėjos kabinete; 2) išaiškinus įtariamojo teises bei įteikus jam pranešimą apie įtarimą, atsisakymu pasirašyti; 3) teigimu, kad kaltinimai jam absurdiški, surašyti ne pagal taisyklingą kodeksą; 4) skysčio iš atsinešto termoso gėrimu, rašant protokolus; 5) demonstravimu knygos apie D. K., aiškinant, kad šioje knygoje tiesa ir visi įrodymai; 6) laidymu replikų klausiant, kam dirba pareigūnai, kiek uždirba, kieno nurodymus vykdo, už kiek parsiduoda; 7) paprašius pateikti apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną, reikalingą ikiteisminiam tyrimui, jo išsiėmimu iš kišenės, tris kartus trenkimu į stalą, sudaužymu, po to numetimu ant tyrėjos stalo teigiant, kad ši galinti pasilikti jį atminimui.

Baudžiamojo proceso įstatymas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme dalyviams įtvirtina daug procesinių garantijų bei teisių. Teisės į gynybą užtikrinimas ne tik suteikia galimybę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, bet ir galimybę būti aktyviu bylos proceso dalyviu teikiant įrodymus, dalyvaujant proceso veiksmuose, susipažįstant su proceso veiksmų protokolais bei kitais procesiniais dokumentais, pareiškiant prašymus, reiškiant nušalinimus bei skundžiant proceso veiksmus. Visos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos teisės ir procesinės garantijos yra skirtos įgyvendinti BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį, kad ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves ir valstybės interesus greitai ir išsamiai būtų atskleistos nusikalstamos veikos ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių ir ypač įtariamojo, kuris yra centrinė ikiteisminio tyrimo figūra, teisės yra skirtos proceso tikslams įgyvendinti, o ne piktnaudžiavimui savo teisėmis ir trukdymui ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Nesutikdamas su pareikštais įtarimais asmuo gali apie tai nurodyti protokole, atsisakyti duoti parodymus, skųsti procesinį veiksmą. A. L. buvo iškviestas į apklausą tam, kad būtų pareikšti jam įtarimai dėl nusikaltimo padarymo. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė, pareikšdama įtarimus, laikėsi baudžiamojo proceso įstatyme numatytos tvarkos, supažindino A. L. su procesinėmis teisėmis, bendravo su A. L. dalykiškai ir korektiškai, tačiau A. L. pasirinko ne konstruktyvų proceso dalyvio elgesį, o įžūlius ir destruktyvius veiksmus. Nepagrįstai kasaciniame skunde A. L. elgesys procesinio veiksmo atlikimo metu skaidomas į atskirus fragmentus, dirbtinai tai susiejant su procesinių teisių įgyvendinimu. A. L. ikiteisminio tyrimo institucijoje elgėsi įžūliai, provokuojančiai, stengdamasis įnešti destrukciją, įžeisti procesinį veiksmą atliekančią G. S. bei jame dalyvaujančius kitus pareigūnus, o ne įgyvendinti įtariamojo procesines teises.

Teismai išsamiai išnagrinėjo visus įrodymus, apklausė G. S., kuri atliko procesinį veiksmą pagal BPK 187 straipsnį, kitus liudytojus bei įvertino bylos medžiagą. Teismai padarė teisingas išvadas, jog dėl A. L. elgesio tyrėja jautėsi sutrikdyta, kvietė į pagalbą kitus policijos pareigūnus, kurie vaizdo kamera fiksavo procesinio veiksmo eigą tam, kad sutramdytų neadekvatų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo A. L. elgesį ir kad galėtų tinkamai atlikti procesinius veiksmus bei užfiksuoti gautus rezultatus. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 231 straipsnį pakanka vien trukdymo atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas, o tokio trukdymo padariniai į šios nusikalstamos veikos sudėtį nepatenka, todėl jų aptarimas šiuo atveju neaktualus. Trukdymas nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų. Vertinant objektyviuosius veikos požymius reikšminga tai, kokie veiksmai buvo atlikti, kiek jie tęsėsi ir kaip pasireiškė. Šiuo atveju pažymėtina, jog A. L. įžūlus ir destruktyvus elgesys truko ne mažiau kaip pusantros valandos, tai patvirtina vaizdo įrašo laikas. Jo elgesys pasireiškė ne tik įžūliu ir ignoruojančiu elgesiu procesinio veiksmo metu, bet ir demonstratyviu telefono aparato, kurį ikiteisminio tyrimo pareigūnė paprašė pateikti, remdamasi BPK 98 ir 207 straipsnių reikalavimais, sudaužymu keletą kartų smūgiuojant į stalą. Todėl teismai pagrįstai konstatavo A. L. veiksmuose subjektyviuosius veikos, numatytos BK 231 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes objektyvieji veikos požymiai rodo, jog tai buvo ne trumpalaikis, pavienis poelgis, trukdantis procesinio veiksmo eigai, o ilgai trunkantis, pasireiškęs įvairiomis formomis, sąmoningas trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, todėl tai pagrįstai pripažinta pavojinga veika, atitinkančia visus BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą, įvertino įrodymus kaip visumą, išnagrinėjo esminius apeliacinio skundo argumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jis trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei atlikti procesinius veiksmus. Kasacinio skundo teiginiai dėl neišsamaus bylos apeliacinio nagrinėjimo, nes nebuvo patikrintas vaizdo įrašo autentiškumas, nenagrinėtini, nes šis klausimas nebuvo keliamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Be to, vaizdo įraše užfiksuotos medžiagos autentiškumą patvirtina liudytojų A. G., G. S., M. B. ir M. U. parodymai. Kasacinės instancijos teismo nutartys, kuriomis kaip teismų praktikos pavyzdžiais remiamasi apeliacinės instancijos teismo nutartyje, neprieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo šioje byloje.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                           Armanas Abramavičius

              Vytautas Piesliakas

              Alvydas Pikelis