Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-401-2006].doc
Bylos nr.: 2-401/2006
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-401/2006

Procesinio sprendimo kategorija 121.5 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-276-260/2006, kuria netenkintas atsakovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti,

 

n u s t a t ė:

 

Atsakovas G. J. Kauno apygardos teismui 2006 m. balandžio 25 d. pateikė apeliacinį skundą dėl šio teismo 2006 m. vasario 7 d. priimto byloje galutinio sprendimo. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašydamas atnaujinti šį terminą, nurodė, kad apie 2006 m. vasario 7 d. sprendimą sužinojo grįžęs iš užsienio, kai antstolis įteikė raginimą dėl teismo sprendimo įvykdymo.

Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 22 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kada jis sužinojo apie skundžiamo sprendimo priėmimą, ir nepripažino, kad atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad apie bylą atsakovui buvo žinoma nuo 2005 m. spalio mėnesio, nes jis byloje teikė prieštaravimus, domėtis bylos eiga buvo jo pareiga.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo patenkinti prašymą ir apeliacinį skundą priimti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. apskundimo terminą praleido, nes bylos nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo metu nebuvo Lietuvoje. Tai patvirtinantys dokumentai yra byloje;
  2. teismas neatkreipė dėmesio, kad tiek šaukimai į teismo posėdžius, tiek 2006 m. vasario 7 d. priimtas sprendimas apeliantui nėra įteikti;
  3. teismas, spręsdamas bylą, pažeidė CPK 231 straipsnyje įtvirtintą taikinimo principą, nes nesiėmė priemonių šalims sutaikyti;
  4. apeliantui pateikus atsiliepimą lapkričio mėnesį, jis iš teismo negavo šaukimo į parengiamąjį posėdį. Iki išvykimo iš Lietuvos apeliantas nežinojo teismo posėdžio datos, todėl nebuvo sudaręs atstovavimo sutarties.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CPK dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Šaukimus, skirtus atsakovui, priėmė pilnametis atsakovo šeimos narys, kuris, juos priėmęs, turėjo pareigą esant pirmai galimybei perduoti juos adresatui.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisinės gynybos garantija. Ji sukonkretinta CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu, ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas. Šis veiksmas turi būti atliktas per CPK 307 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą. Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta. Ši teisė gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka. Minėti straipsniai praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis. Teismo sprendimų apskundimo terminų nustatymu siekiama užtikrinti teismo sprendimų, taip pat civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios.

Bylos duomenimis šaukimas, skirtas apeliantui G. J., į Kauno apygardos teismo posėdį, vykusį 2006 m. vasario 7 d., buvo įteiktas pilnametei G. J. dukrai E. J. (b. l. 34-35). Pagal CPK 123 straipsnio trečiąją dalį tuo atveju, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šaukimas į teismo posėdį G. J. buvo įteiktas tinkamai.

Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-276-260/2006 priėmė galutinį sprendimą, kurį pagal CPK 307 straipsnio pirmąją dalį apeliacine tvarka galima buvo apskųsti per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis sprendimo priėmimo dieną buvo išvykęs į užsienį, todėl nežinojo apie sprendimo priėmimą. Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad sprendimo nuorašas G. J. įteiktas nebuvo (b. l. 45). G. J. Kauno apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teigė, kad apie priimtą sprendimą sužinojo tik grįžęs iš užsienio į Lietuvą, kai antstolis įteikė raginimą dėl teismo sprendimo vykdymo (b. l. 50-52), tačiau nei Kauno apygardos teismui 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi (b. l. 48), nei Lietuvos apeliaciniam teismui 2006 m. liepos 27 d. nutartimi (b. l. 73-74) paprašius pateikti įrodymus apie tai, kada apeliantas sužinojo apie skundžiamo sprendimo priėmimą, kada jam buvo įteiktas antstolio raginimas vykdyti šį sprendimą, G. J. tokių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis (CPK 78, 307 str.).

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Danutė Milašienė

 

Teisėjai                                                                                                                               Audronė Jarackaitė

 

Vigintas Višinskis