Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-02-25][nuasmenintas nutarimas byloje][A18.-681-1017-2020].docx
Bylos nr.: A18.-681-1017/2020
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyrius institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)



img1 


VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

 

N U T A R I M A S

 

2020 m. vasario 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios ir deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

 

        Teismas 

        

n u s t a t ė:

 

G. L. 2019 m. spalio 21 d., 19.50 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, prie policijos pareigūnų konfliktavo, buvo agresyviai nusiteikusi, stumdėsi, sakydama: „Ko jūs čia norite“, „Ko norite iš mano sūnaus“; policijos pareigūnams pareikalavus nusiraminti ir netrukdyti pareigūnams atlikti savo funkcijas, toliau trukdė policijos pareigūnų darbui, stūmė pareigūnus nuo savo neblaivaus sūnaus B. L., taip nevykdydama teisėto policijos pareigūno nurodymo.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors jai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, be to, nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina G. L. teismo posėdyje nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama G. L. sutiko su nusižengimu. Nurodė, jog ji labai pergyveno dėl savo sūnaus, norėjo paimti savo sūnų namo. Ji išėjo į lauką prie pareigūnų. Galimai iš pradžių nevykdė kokių nors pareigūnų reikalavimų, bet po jų įspėjimų nusiramino, jų paklausė. Labai gailisi. 

                Be G. L. prisipažinimo, nusižengimo objektyviuosius požymius bei G. L. kaltę patvirtina kiti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai. 

Iš G. L. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga:

        BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, jog 2019 m. spalio 21 d., 19.50 val.  Bendruoju pagalbos telefonu paskambino asmuo, prisistatęs B., nurodė, kad (duomenys neskelbtini), jį sumušė brolis.

                Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. M. 2019 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad  2020 m. spalio 21 d. gavus pranešimą apie tai, kad bute  (duomenys neskelbtini), vyrą sumušė brolis, atvykus šiuo adresu buto duris atidarė pranešėjas B. (B.) L., kuris buvo stipriai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas iš burnos, kalba nerišli, sunkiai dėstė mintis. Jis paaiškino, kad jį sumušė brolis, jis patyrė fizinį skausmą, iki pareigūnams atvykstant brolis pasišalino, brolio duomenų pateikti nenori, pareiškimą nori rašyti anonimiškai. Bute buvęs pranešėjo tėvas O. L. paaiškino, kad B. L. sumušė jo brolis ir 5-6 brolio draugai. Taip pat B. L. pasakė, kad jis yra teisininkas ir tuoj parodys savo baklaurą, nuėjo į buto svetainę, nuėjęs kažko ieškoti pasakė: „ai, nachui aš jums čia mentams kažko turiu ieškoti“, tuo įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Pareigūnai B. L. paaiškino, kad jam reikės nueiti iki tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą, kadangi jis yra akivaizdžiai neblaivus. B. L. sutiko nueiti iki policijos tarnybinio automobilio. Jam alkotesteriu nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Bendraujant su B. L. prie pareigūnų iš nugaros sparčiu žingsniu priėjo nepažįstama moteris, pastūmusi pareigūną Ž. J. pasakė: „ko jūs čia norite?“. Paprašius moters prisistatyti, ji pasakė, kad yra B. L. mama ir pradėjo konfliktuoti, stumdėsi, sakydama: “Ko jūs norit iš mano sūnaus?“. Moteris, kuri nepristatė, buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, buvo agresyvi. Jie pareikalavo moters nusiraminti ir netrukdyti policijos pareigūnams atlikti savo funkcijų. Moteris toliau trukdė pareigūnų darbui, atsistojo prie B. L. ir stūmė pareigūnus nuo B. L.. Moteriškei pareigūnai paaiškino, kad ji nutrauktų savo neteisėtus veiksmus ir jai reikės pasitikrinti blaivumą. Ji sutiko, bet B. L. trenkė per alkotesterį ir pasakė, kad mama nesitikrins. Moteriškei pasiūlė nusiraminti, ir prisėsti į tarnybinį automobilį. Moteris po to nusiramino. Kol sulaikinėjo B. L. moteris pasišalino už (duomenys neskelbtini)  namo ir jos rasti nepavyko.

        B. L. 2019 m. spalio 21 d. prašyme nurodė, kad dėl įvykio 2019 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), jis savo broliui M. (M.) L. neturi jokių pretenzijų, nes brolis jo nemušė, fizinio skausmo jam nesukėlė. Tarp jo ir brolio kelių draugų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie susistumdė. Dėl ko įvyko konfliktas paaiškinti atsisako. Brolio draugams pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako, į teismo medicinos ekspertus nesikreips.

        2019 m. spalio 21/22 d. apklausos protokole B. L. nurodė, jog 2019 m. spalio 21 d. bute (duomenys neskelbtini) , visą dieną vartojo alkoholį, apie 19.45 val. tarp jo ir brolio M. L. draugų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė. Kai paskambino į policiją, brolis su draugais pasišalino. Brolis jo nemušė, prieš jį smurto nevartojo. Brolio draugams pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Į policiją paskambino todėl, kad nenorėjo, jog brolio draugai būtų jo ir tėvų bute. Galimai policijos pareigūnai jį ne taip suprato, nes jis buvo girtas, prišnekėjo daug įvairių nesąmonių.

        2019 m. spalio 30 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl B. L. nežymaus sužalojimo ar fizinio skausmo jam sukėlimo.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

                Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad G. L. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtinta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, jog G. L. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti aiškintis įvykio aplinkybes su jos neblaiviu sūnumi B. L..

Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jie turėjo pakankamą pagrindą sulaikyti B. L. dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje (policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo) numatyto nusižengimo padarymo, be to privalėjo su juo kaip pareiškėju aiškintis galimo smurto artimoje aplinkoje aplinkybes, nustatyti, ar nebuvo melagingai iškviesti policijos pareigūnai į įvykio vietą. Jie atvyko pagal iškvietimą į butą dėl jame vykstančio konflikto, bute buvęs B. L. pareiškė, kad jį sumušė brolis, tačiau atsisakė pateikti brolio duomenis, įžeidinėjo policijos pareigūnus nepagarbiais kreipiniais, vartodamas jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius.  Šių aplinkybių visuma buvo pakankama sulaikyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir pristatyti jį į policijos komisariatą aplinkybių aiškinimuisi.  

Kadangi G. L. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo (policijos pareigūno) teisėto reikalavimo nusiraminti ir netrukdyti pareigūnams atlikti savo funkcijas – sulaikyti jos neblaivų sūnų B. L. aplinkybių aiškinimuisi, jos veika kvalifikuotina kaip ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas.

        Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas vienas nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, administracinį nusižengimą padarė, turėdama 40 procentų neįgalumo lygį (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 9 p.), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – brandaus amžiaus, nedirbanti, turinti tik dalinį darbingumą, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, administracine tvarka bausta, tačiau nuobaudos jau negalioja, LITEKO duomenimis neteista. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, kad galiausiai paklauso pareigūnų reikalavimams ir nusiramino, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant G. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skiriant administracinę švelnesnę nei numatytoji sankcijoje nuobaudą – įspėjimą. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

G. L. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja Giedrė Norvilienė