Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-583-2014].docx
Bylos nr.: 2K-583/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nušalinimas baudžiamajame procese
Nušalinimo teisė (BPK 57 str.)
Procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės (BPK 163 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sudėtis ir teismingumas (BPK 221-230 str.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Teismo nutartys (BPK 253 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas (BPK 311-319 str.)
Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 2K-583/2014

Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00240-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.2.29.1;

1.2.29.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas laisvės atėmimu:

dėl neteisėto antspaudo įgijimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams šešiems mėnesiams;

dėl 2011 m. rugpjūčio 22 d. netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

dėl 2011 m. rugpjūčio 30 d. netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo: pagal BK 300 straipsnio l dalį – šešiems mėnesiams, 302 straipsnio l dalį – vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

dėl 2011 m. spalio 25 d. netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo: pagal BK 300 straipsnio l dalį – šešiems mėnesiams, 302 straipsnio l dalį – vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

dėl netikro dokumento Nr. b/N2 pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo: pagal BK 300 straipsnio l dalį – šešiems mėnesiams, 302 straipsnio l dalį – vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

dėl 2012 m. sausio 20 d. netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams;

dėl 2012 m. vasario 13 d. netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio l dalį (4 veikos), bei bausmės, paskirtos pagal 302 straipsnio 1 dalį (neteisėtas antspaudo įgijimas), 300 straipsnio l dalį (2 veikos), subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 86 MGL (10 750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

J. S. nuteistas už tai, kad nenustatytoje vietoje 2004 m. birželio 2 d., iš Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (toliau – ir LŽTSS) valdybos pirmininko B. G. laikinai gavęs LŽTSS antspaudą tam, kad jį perduotų visuotiniam LŽTSS susirinkimui, įgijo jam patikėtą juridinio asmens LŽTSS antspaudą „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“, kurio pareikalavus neperdavė LŽTSS atstovams, taip, neturėdamas teisėto pagrindo, jį laikė.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. rugpjūčio 22 d. LŽTSS pirmininko J. S. raštą „Dėl informacijos gavimo“ Nr. R/11/VIII-35, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas LŽTSS nariu, prisistatė LŽTSS pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs sąjungos antspaudą, patvirtino raštą šio juridinio asmens antspaudu ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. rugpjūčio 30 d. LŽTSS pirmininko J. S. raštą „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. P/11/VIII-37, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas LŽTSS nariu, prisistatė LŽTSS pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs sąjungos antspaudą, patvirtino raštą šio juridinio asmens antspaudu ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. spalio 25 d. LŽTSS pirmininko J. S. raštą Nr. R/11/X-51, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas LŽTSS nariu, prisistatė LŽTSS pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS antspaudą, patvirtino raštą šio juridinio asmens antspaudu ir 2011 m. spalio 25 d. pateikė netikrą dokumentą Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – LŽTSS pirmininko J. S. raštą Nr. b/N2, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas LŽTSS nariu, prisistatė sąjungos pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs LŽTSS antspaudą, patvirtino raštą šio juridinio asmens antspaudu ir 2011 m. spalio 28 d. pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. sausio 20 d. LŽTSS pirmininko J. S. prašymą „Dėl organizacijos spaudo aplinkybių“ Nr. D/9.2-12/1-1, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. prisistatė LŽTSS pirmininku ir 2012 m. sausio 20 d. pateikė netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. vasario 13 d. LŽTSS pirmininko J. S. skundą „Dėl prokurorės 2012 m. sausio 24 d. nutarimo panaikinimo“ Nr. D/9.2-12/2-1a, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. prisistatė LŽTSS pirmininku ir 2012 m. vasario 13 d. pateikė netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos jo teisės ir kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

Pasak nuteistojo, teismai netinkamai vertino įrodymus, nenustatė objektyvių faktinių aplinkybių, patvirtinančių jo veikos pavojingumą (BK 11 straipsnio 1 dalis), kad buvo padaryta žala visuomeniniams santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Taigi teismai formaliai pritaikė BK 300 straipsnį, nenustatę veikos pavojingumo, taip pat sąmoningo melagingų duomenų įrašymo į tikrą dokumentą. Teismų praktikoje konstatuojama, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012). Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento klastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).

Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendį analogiškoje byloje (Nr. 1A-54-634/2014), kurioje LŽTSS narė T. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta. Teismas pažymėjo, kad T. Ž. dalyvavo LŽTSS veikloje ir kad šis juridinis asmuo jokių pretenzijų jai nereiškia, be to, teismas konstatavo, kad 2010 m. sausio 7 d. posėdžio metu buvo patvirtinta LŽTSS valdybos sutartis, į kurią buvo įtraukta ir LŽTSS sekretorė T. Ž.; šie dokumentai pateikti VĮ Registrų centro Kauno filialui su prašymu įregistruoti juridinio asmens duomenų pasikeitimus. Kasatorius tvirtina, kad visa tai buvo susiję ir su juo – jis buvo patvirtintas LŽTSS pirmininku, jam nebuvo keliamos jokios pretenzijos, priešingai, už veiklą organizacijoje 2003–2013 metais jam suteiktas LŽTSS garbės pirmininko vardas. Visa tai turėjo būti vertinama. Be to, teismai konstatavo, kad buvęs LŽTSS pirmininkas B. G. 2004 m. birželio 2 d. aktu perdavė jam organizacijos dokumentus, tačiau nevertino, kad B. G. neterminuotai įgaliojo jį atstovauti organizacijai visais klausimais.

Taip pat kasatorius teigia, kad buvo pažeista jo teisė į kvalifikuotą ir nešališką gynybą, nes advokatas R. Juščius su juo nebendravo, vadovavosi tendencinga ir ne visa dokumentine medžiaga, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo jam (kasatoriui) nedalyvaujant, pažeidė teisę į kvalifikuotą ir realią gynybą, neužtikrino teisės susipažinti su bylos medžiaga, nesudarė galimybės pasiruošti apeliacinio skundo nagrinėjimui, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, nesudarė galimybių dalyvauti baigiamosiose kalbose, kreiptis į teismą su paskutiniu žodžiu. Visa tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą, t. y. pagrįstą ir motyvuotą nutartį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

Prokurorė atsiliepime nurodo, kad J. S. kaltė, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neabejotinai įrodyta liudytojų T. J., S. V., V. A., V. A., iš dalies ir paties nuteistojo parodymais bei kitais ištirtais bylos įrodymais. Kasatoriaus teigimu, jo veika negali būti vertinama kaip nusikalstama, nes jis dokumentus ir antspaudą gavo teisėtai, t. y. jie buvo perduoti pagal aktą ir naudojami, vadovaujantis įstatymais, LŽTSS įstatais bei LŽTSS kompetentingų organų išduotais ir nenuginčytais įgaliojimais. Iš tiesų, nuteistasis dokumentus bei LŽTSS antspaudą iš tuometinio sąjungos pirmininko B. G. gavo teisėtai sąjungos filialui Klaipėdoje įsteigti. Tačiau iš byloje esančio akto matyti, kad LŽTSS steigimo dokumentai (LŽTSS registravimo pažymėjimo, įstatų originalai) bei antspaudas J. S. buvo duotas tik nustatytam laikui, t. y. iki pareikalavimo per tris dienas, ir tikslui. J. S. veiksmų neteisėtumas buvo tas, kad, neįsteigęs LŽTSS filialo, jis negrąžino paimtų šios sąjungos steigimo dokumentų ir antspaudo ne tik savo noru, bet ir kelis kartus ragintas bei prašytas tiek sąjungos pirmininko, tiek kitų jos narių. Tokius kasatoriaus veiksmus vertinti kaip teisėtus nėra pagrindo. Prokurorė nesutinka su skundo argumentais, kad teismai nenustatė aplinkybių, įrodančių veikos pavojingumą, žalą visuomeniniams žmonių santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Nuteistasis savo veiksmais pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, padarė žalos dokumento teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui bei kitų asmenų interesams.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų vertinant įrodymus prokurorė nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog teismas bylos aplinkybes būtų išnagrinėjęs neišsamiai ar šališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, BPK nustatyta tvarka, teismai visus surinktus įrodymus vertino kaip visumą. Taigi šis nuteistojo argumentas visiškai nepagrįstas. Teismo šališkumą nuteistasis sieja su aplinkybe, kad jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti baigiamosiose kalbose ir nebuvo suteiktas paskutinis žodis. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad J. S. nepaisė teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo ir pažeidinėjo posėdžio tvarką, rodė nepagarbą teismui, todėl visam laikui buvo pašalintas iš posėdžių salės, tad teigti, kad teismas buvo šališkas nėra pagrindo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ginti J. S., atstovauti jo interesams buvo paskirtas ne vienas gynėjas, o kasatoriaus argumentai dėl jo teisės į gynybą pažeidimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Nuteistojo J. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl J. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį

BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis klastojant, panaudojant ar realizuojant suklastotus dokumentus ar be teisėto pagrindo įgyjant bei įvairiais būdais panaudojant antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, yra kėsinamasi į valstybės nustatytą valdymo tvarką, dokumentų, antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų apyvartos tvarką. Šiais nusikaltimais yra ne tik pažeidžiama valstybės nustatyta valdymo tvarka, bet ir subjektų, kurie savo veikloje naudoja, realizuoja, tvarko atitinkamus dokumentus, antspaudus, spaudus ar griežtos atskaitomybės blankus, interesai. Kasacinėje teismų praktikoje įtvirtinta, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014). Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Netikro dokumento pagaminimas tai veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentą, jį pagamina taip, kad jis išoriškai būtų panašus į tikrą, arba pagamina jį kito asmens vardu (kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-127/2008, 2K-362/2007). Taigi kasaciniame skunde neteisingai interpretuojama kasacinė praktika ir nepagrįstai remiamasi kasacinės instancijos teismo išvadomis dėl būtinųjų veikos požymių ir jos pavojingumo kriterijų.

Nekvestionuotinas faktas, kad J. S. nebuvo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (toliau – ir LŽTSS) pirmininku. Šis faktas ne tik oficialiai paneigtas institucijų, kurios atsakingos už politinių ir visuomeninių organizacijų registravimą bei apskaitą, tačiau ir bylos proceso metu teisme apklaustų liudytojų, kurie dalyvavo LŽTSS veikloje. Jie patvirtino, kad J. S. nebuvo LŽTSS pirmininku ir net jos valdymo organų nariu, todėl negalėjo turėti net tariamų įgaliojimų vykdyti šią veiklą. Teismai pagrįstai rėmėsi Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos dokumentų kopijomis, gautomis iš Valstybės įmonės Registrų centro, kuriose išdėstyti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 29-V. Susirinkimo 2000 m. vasario 1 d. protokolu Nr. 1, kuriuo nustatyta, kad 2000 m. vasario 1 d. įsteigta visuomeninė organizacija – Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, išrinkta LŽTSS valdyba, susidedanti iš B. G., V. A., A. D., A. B., T. J., valdybos pirmininku išrinktas B. G., išrinkta sąjungos revizijos komisija. Susirinkimo dalyvių sąraše nustatyta, kad J. S. steigiamajame Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos susirinkime nedalyvavo. Valstybės įmonės Registrų centro išrašo duomenimis nustatyta, kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga įregistruota 2000 m. kovo 15 d., buveinės adresas – Kėdainiai, Liepų al. 2-1, vadovas (pirmininkas) nuo 2000 m. kovo 15 d. yra B. G., nurodyta valdyba ir jos nariai. Pažymėjime šios organizacijos struktūriniai padaliniai nenurodyti. Teismo proceso metu išnagrinėtais bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. birželio 2 d. aktu B. G. perdavė J. S. LŽTSS dokumentus ir antspaudą filialui įsteigti bei nurodė, jog pareikalavus sąjungos vadovybei per tris dienas privalo juos grąžinti. Teismai išnagrinėjo liudytojų S. V., B. G., V. A., T. J. parodymus, kurie patvirtino, kad J. S., pareikalavus grąžinti antspaudą, atsisakė jį atiduoti. Todėl J. S., atsisakydamas grąžinti antspaudą, suprato, kad LŽTSS antspaudu disponuoja neteisėtai. Teismai pagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad J. S. antspaudą pagrobė, nes antspaudas buvo jam duotas filialui steigti, tačiau keletą metų negrąžindamas antspaudo, po to kai pareikalavo LŽTSS įgaliotieji nariai, jis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė juridinio asmens LŽTSS antspaudą „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismai pagrįstai pripažino, kad nuteistasis J. S., panaudojęs neteisėtai laikomą LŽTSS antspaudą, pagamino netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo. Surašyti dokumentai, be teisėto pagrindo J. S. pasirašant kaip LŽTSS pirmininkui, buvo patvirtinti juridinio asmens LŽTSS antspaudu ir pateikti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Kasaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad šiais veiksmais nebuvo sukelti pavojingi padariniai. Materialūs padariniai nėra būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies požymis. Bet kokia padaryta veika, numatyta Baudžiamajame kodekse, yra sukeliami padariniai, nes kėsinamasi ar pažeidžiamos valstybės saugomos vertybės. Šiuo atveju J. S., neturėdamas teisėto pagrindo ir įgaliojimų, įvairiais suklastotais dokumentais kreipdamasis į pirmiau paminėtas institucijas pažeidė valstybės nustatytą valdymo tvarką dėl anspaudų, dokumentų naudojimo tvarkos, iškreipdamas nustatytą antspaudų, dokumentų panaudojimo ir apyvartos tvarką, trukdė svarbių teisėsaugos institucijų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, veiklą.

Dėl procesinių teisių į gynybą užtikrinimo

Baudžiamojoje byloje esantys teismo proceso dokumentai ir teismų baigiamieji aktai patvirtina, kad J. S. buvo suteiktos visos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos procesinės teisės ir jis šiomis teisėmis aktyviai naudojosi. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su bylos dokumentais. Baudžiamoji byla susipažinti J. S. buvo pateikta ne kartą – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant ją teisme. Tai patvirtina byloje esantys susipažinimo protokolai. Bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ginti J. S. buvo paskirtas ne vienas advokatas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme J. S. buvo suteikta galimybė pasisakyti ir jis šia teise pasinaudojo, tačiau proceso metu elgėsi nepagarbiai ir nesilaikė nustatytos tvarkos. Ne kartą pirmininkaujančiojo buvo įspėtas dėl replikų bei pakelto tono, o vėliau, triukšmingai elgdamasis, sutrukdė savo gynėjui baigti ginamąją kalbą ir už tai buvo pašalintas iš posėdžių salės. Todėl J. S. baigiamojoje apeliacinės instancijos teismo proceso dalyje nedalyvavo dėl savo kaltės, nes teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti baudžiamosios bylos proceso dalyviams įstatyme numatytą proceso tvarką. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad J. S. nebuvo užtikrinta kvalifikuota teisinė pagalba, nes J. S. apeliacinės instancijos teisme gynė trys Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirti advokatai ir kiekvienam iš jų J. S. turėjo pretenzijų, kurios nebuvo argumentuotos dėl advokato nepasiruošimo bylai ar konkrečiais duomenimis dėl jų nepakankamos kompetencijos. Teismo posėdžių protokolai patvirtina, kad paskirti gynėjai buvo pasiruošę bylos nagrinėjimui ir teikė kvalifikuotą teisinę pagalbą. Tai, kad gynėjai negalėjo patenkinti J. S. lūkesčių dėl bylos baigties, yra nesusiję su pasiruošimu bylai ar teisinės kvalifikacijos stoka. Bylos procesas apeliacinės instancijos teisme vyko nepažeidžiant esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.