Baudžiamoji byla Nr. 2K-70-942/2022

                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47957-2019-7

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1;

                                                             1.2.26.2; 2.8.9.1

                                                             (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, 

nukentėjusiajam V. D., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. D. atstovo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio.

Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2019 m. lapkričio 10 d. 18 val. 15 min. iki 2019 m. lapkričio 11 d. 11 val. 39 min. (viena sulaikymo para), ir S. L. paskirta galutinė bausmė – 73 MGL (3650 Eur) dydžio bauda, nustatant dvylikos mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo S. L. priteista nukentėjusiajam V. D. 2045 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1700 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimas. 

Iš nuteistojo S. L. priteistas valstybei 30,70 Eur proceso išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimas.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis dėl S. L. bausmės – baudos paskyrimo ir priimtas naujas nuosprendis:

S. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo S. L. priteista nukentėjusiajam V. D. 2045 Eur turtinei žalai atlyginti, ir civilinio ieškovo V. D. civilinis ieškinys dėl 2045 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš nuteistojo S. L. priteistas nukentėjusiajam V. D. 600 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo V. D. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro Arvydo Kuzminsko, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       S. L. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 10 d. apie 18 val. viešoje vietoje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,79 promilės girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

1.1.       S. L., necenzūriniais, asmens orumą žeminančiais ir grasinančiais žodžiais išplūdęs B. D., priėjo prie jam pastabą dėl nederamo elgesio pasakiusio V. D. ir vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą, taip padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos srityje, dėl to nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam V. D. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltu ir nuteisdamas S. L. pagal BK 284 straipsnį, parinko ir paskyrė jam netinkamą bausmę – baudą. Taip pat, nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai tenkino civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo priteisė nukentėjusiajam V. D. 2045 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas motyvavo šiais argumentais:

3.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir parinkdamas nuteistajam S. L. bausmę – baudą, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais ir nedetalizavo reikšmingų nuteistojo asmenybę ir elgesį apibūdinančių požymių, neanalizavo alternatyvaus bausmių parinkimo tikslingumo siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti bausmę atlikusį asmenį. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad nuteistasis teisiamas trečią kartą, už praeityje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą jam buvo paskirta bauda, ją sumokėjo, tačiau akivaizdu, kad ši atlikta bausmė nepaveikė jo taip, kad vėl nebenusikalstų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir papildomai įvertinęs apeliacinio skundo nagrinėjimo metu atsiradusią naują aplinkybę, t. y. kad nuteistasis tapo bedarbiu, todėl netekus pajamų bus apsunkintas ne tik bausmės vykdymas, bet ir padarytos žalos bei proceso išlaidų atlyginimas, taip pat atsižvelgdamas į bausmei parinkti reikšmingus bausmės skyrimo pagrindus, į nuteistojo besikartojantį polinkį smurtauti ir siekdamas ne tik nubausti S. L., bet ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, paskyrė laisvės apribojimo bausmę.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo ir tai, kad, vertinant būsimą žalą, kurios būtinumas bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas, nors yra neaišku, kiek ir kada prireiks papildomų išlaidų nukentėjusiojo rando gydymui, pirmosios instancijos teismui pagal pateiktus įrodymus tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 2045 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo civilinio proceso tvarka.

III. Kasacinio skundo argumentai

5.       Kasaciniu skundu nukentėjusiojo V. D. atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria S. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį arba šią dalį pakeisti ir S. L. paskirti arešto arba laisvės atėmimo bausmę; panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo V. D. pareikšto civilinio ieškinio dalis atmesta, ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti visiškai; taip pat iš nuteistojo S. L. priteisti nukentėjusiajam V. D. visų turėtų bylinėjimosi išlaidų tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismuose atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

5.1.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą paskirdamas nuteistajam S. L. laisvės apribojimo bausmę, neužtikrino žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam, šie pažeidimai suvaržė nukentėjusiojo teises į teisingą teismą, taip pat sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

5.2.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams yra per švelni ir neefektyvi, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek į nuteistojo elgesį proceso metu (t. y. neigė savo kaltę, o siekdamas išvengti nepageidaujamos bausmės – baudos mokėjimo bei pareigos atlyginti padarytą žalą, sąmoningai atsisakė darbo), tiek į subjektyvų S. L. bausmės vertinimą.

5.3.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad, S. L. tapus bedarbiu ir netekus pajamų, bus apsunkintas ne tik pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės – baudos vykdymas, bet ir nukentėjusiajam padarytos žalos bei proceso išlaidų atlyginimas. Kasatoriaus nuomone, nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl turi objektyvias galimybes dirbti ir užsidirbti. Taip pat tiek nuteistojo, tiek jo sutuoktinės vardu yra nuosavybės teise registruoto turto, todėl, paskyrus baudą, S. L. būtų suinteresuotas vėl įsidarbinti, siekdamas neprarasti turimo turto. Be to, nuteistasis dirbdamas būtų priverstas atsisakyti piktnaudžiavimo alkoholiu, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

5.4.       Bausmė, kuri iš esmės neturi reikšmingos įtakos kaltininkui, jam konkrečiai nebus efektyvi, nepasieks nubaudimo, individualios prevencijos tikslų ir neatitiks teisingumo principo. Todėl skiriant bausmę yra svarbu atsižvelgti į pačiam kaltininkui svarbias vertybes, veiksnius, kurie kelia jam nepatogumų. Pati nubaudimo esmė ir yra sukelti kaltininkui padarinius, kuriuos jis vertintų kaip neigiamas neteisėtos veikos pasekmes. Padariniai, kurie paties kaltininko vertinami kaip neutralūs, net negali būti laikomi visaverte bausme. Nepatogumų nekelianti, kaltininko interesų neigiamai nepaveikianti ir net paties kaltininko pageidaujama bausmė yra beprasmė, nes nedarys jokios įtakos kaltininko asmenybei, taip pat pažeis nukentėjusiojo teisę reikalauti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Akivaizdu, kad šiuo atveju nuteistasis S. L. išvengė bausmės (baudos), kuri galėjo padaryti realią įtaką jo asmenybei ir gyvenimo būdui, paskatintų jį įsidarbinti ir dirbti, sulaikytų nuo nusikalstamų veikų dėl alkoholio poveikio darymo ateityje.

5.5.       Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad S. L. praeityje jau du kartus buvo teisiamas už chuliganizmą ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl, siekiant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo sulaikyti asmenį, kuris pakartotinai daro smurtines nusikalstamas veikas, turi būti skiriama griežtesnė, o ne kaltininkui palankesnė bausmė.

5.6.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad yra pakankamas pagrindas nuteistajam S. L. skirti arešto arba net realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė – bauda taip pat vertintina kaip teisinga bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

5.7.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo S. L. buvo priteista nukentėjusiajam V. D. 2045 Eur turtinei žalai atlyginti, ir civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

5.8.       Turtinei žalai pagrįsti į bylą buvo pateikti objektyvūs duomenys, t. y. čekis už plastiko chirurgo suteiktą konsultaciją ir rašytinė rekomendacija dėl operacinio gydymo, nurodant jo kainą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendimą atmesti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo motyvavo tuo, kad operacija dar neatlikta, todėl turtinė žala nepatirta. Teismas nurodė ir tai, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis savarankiškai negalėtų atlikti rekomenduojamos rando šalinimo operacijos, ar kad procedūra turi būti atlikta greitu laiku. Be to, chirurgo rekomenduojamą operaciją teismas vertino kaip nebūtiną ir nurodė, kad randas gali būti pašalintas estetinės dermatologijos metodais, be chirurginio įsikišimo. Kasatoriaus nuomone, šie apeliacinės instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio motyvai akivaizdžiai prieštarauja tiek materialiosios teisės normoms, tiek kasacinio teismo praktikai, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, taip pat diskredituoja žalos atlyginimo institutą ir nepagrįstai sumenkina nukentėjusiajam padarytą žalą.

5.9.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš pažeistų teisių ar laisvių gynimo teisme būdų (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. O pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensavimas. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau gali būti taikoma ir už būsimą žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. Kasatoriaus nuomone, precedentas nagrinėjamai bylai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016, kurioje turtinės žalos dydis buvo įrodinėjamas analogiškais duomenimis.

5.10.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis negali būti įpareigotas pirma savo lėšomis pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą ir tik tada reikalauti jos atlyginimo. Priešingu atveju nukentėjusysis patirtų papildomų išlaidų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

5.11.       Už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis patyrė 1089 Eur išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiojo prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė tik 600 Eur. Kasatoriaus nuomone, taip buvo suvaržyta nukentėjusiojo teisė kreiptis į teismą.

5.12.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nukentėjusiojo naudai, svarbu atsižvelgti į tai, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas nuteistojo, todėl nukentėjusysis buvo priverstas į jį atsiliepti, nes S. L. viso proceso metu neigė savo kaltę ir aktyviai gynėsi siekdamas apkaltinti nukentėjusįjį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymima, kad išlaidos, patirtos advokato paslaugoms apmokėti, yra pagrįstos bei protingo dydžio ir net keturis kartus mažesnės, nei rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą.

IV.        Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Nukentėjusiojo V. D.

         Dėl nuteistajam S. L. paskirtos bausmės

7.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo paskirta nuteistajam S. L. pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimo bausmė yra per švelni, neefektyvi, nepasieks nubaudimo, individualios prevencijos tikslų ir neatliks teisingumo principo. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė – bauda vertintina kaip teisinga bausmė, tačiau siekiant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo sulaikyti asmenį, kuris pakartotinai daro smurtines nusikalstamas veikas, turi būti skiriama griežtesnė (arešto arba reali laisvės atėmimo bausmė), o ne kaltininkui palankesnė bausmė. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

8.       Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, jog teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Todėl bausmės švelnumo ar griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-2-693/2019, 2K-72-489/2020, 2K-147-489/2021, 2K-144-942/2021, 2K-179-942/2021 ir kt.).

9.       Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018).

10.       BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Taigi, bausmės griežtumo ir švelnumo klausimai pagal BPK priskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.

11.       Iš apeliacinės instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, tenkino nuteistojo S. L. apeliacinį skundą iš dalies ir padaręs išvadą, jog nepakankamai buvo atsižvelgta į svarbias bylos aplinkybes (t. y. kad nusikalto būdamas anksčiau du kartus teistas už chuliganizmą ir sunkų sveikatos sutrikdymą; apeliacinio skundo nagrinėjimo metu tapo bedarbiu, todėl netekus pajamų bus apsunkintas ne tik baudos vykdymas, bet ir nukentėjusiajam padarytos žalos bei proceso išlaidų atlyginimas ir kt.), pakeitė S. L. pagal BK 284 straipsnį paskirtą baudą į laisvės apribojimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė išsamius motyvus, kodėl nuteistajam S. L. turi būti skirtas laisvės apribojimas, ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrįstai vadovavosi BPK 328 straipsnio 2 punktu.

12.       Kasacinės instancijos teismas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo nesutikti, nes nuteistajam S. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė atitinka BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nėra aiškiai per švelni ar per griežta, todėl darytina išvada, kad ji pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti. Aplinkybių, dėl kurių laisvės apribojimo bausmės paskyrimą būtų galima pripažinti neatitinkančiu bausmės paskirties ar pažeidžiančiu bausmės skyrimo taisykles, nenustatyta. Todėl nesant reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių pažeidimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

13.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo nuteistajam S. L. yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

         Dėl būsimos turtinės žalos atlyginimo

14.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo S. L. buvo priteista nukentėjusiajam V. D. 2045 Eur turtinei žalai atlyginti, ir civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 3 dalies bei BPK normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu.

15.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

16.       Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

17.       Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. D. pateikė patikslintą 2020 m. birželio 8 d. civilinį ieškinį dėl padarytos žalos prašydamas jam priteisti 2045 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis V. D. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos grindė grožio terapijos ir chirurgijos klinikos UAB „Sugihara“ plastikos chirurgo dr. D. R. konsultacine pažyma, kuri rekomenduoja operacinį gydymą (preliminari operacijos kaina 2000 Eur) dėl pusantrų metų senumo rando viršutinės lūpos srityje, atsiradusio po muštinio sužalojimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią pažymą ir nustatęs, kad ši pažyma yra tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas; rando šalinimo operacija artimiausiu metu nėra būtina; gydymo variantai galimi keli, o kainos gali skirtis; byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl savo finansinės padėties negalėtų atlikti rekomenduojamos rando šalinimo procedūros, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad V. D. prašomas priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimas neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, nustatytų CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, ir šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo panaikino.

18.       Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

19.       Iš apeliacinės instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas nukentėjusiojo pateiktą konsultacinę pažymą dėl rekomenduojamo operacinio gydymo vertino pagal būsimą žalą apibrėžiančius kriterijus ir pagrįstai nusprendė, jog pagal šią pažymą bylos nagrinėjimo metu nustatyti būsimo gydymo (rando viršutinės lūpos srityje šalinimo) tinkamo varianto (operacinis gydymas, estetinė dermatologija ar kt.), jo galimų išlaidų pokyčių (nes preliminarus išlaidų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą) ir paslaugos būtinumo negalima, todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiajam priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą. Kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias būsimos turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, be to, šių aplinkybių nepaneigia ir kasacinio skundo argumentai.

20.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad būsimos žalos, kurios būtinumas ir realumas šiuo nagrinėjamu atveju nėra konstatuotas, taip pat kai iš bylos duomenų nėra aišku, ar papildomų rando šalinimo išlaidų apskritai atsiras, atlyginimą šiuo metu priteisti nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių su rando šalinimu, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (kuris taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą ir skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikęs įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų ir pagrįsdamas priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų.

21.       Kasatoriaus nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 nagrinėjamoje byloje nelaikytina precedentu, pagrindžiančiu būtinybę tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl būsimos turtinės žalos atlyginimo, nes šios bylos turtinės žalos dydžio įrodinėjimo aplinkybės bei nustatytas būsimos žalos realumas ir būtinumas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių ir negalima jų vertinti kaip analogiškų.

               Dėl turėtų proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. D.

22.       Nukentėjusiojo V. D.

23.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-162-648/2021, 2K-128-489/2021 ir kt.).

24.       Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).

25.       Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo V. D. atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė 2021 m. balandžio 9 d. atlikto mokėjimo nurodymą ir prašė iš nuteistojo S. L. priteisti jo atstovaujamo nukentėjusiojo turėtų išlaidų (1089 Eur) advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgdamas į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, nukentėjusiojo atstovo pateikto atsiliepimo turinį, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad prašoma priteisti išlaidų suma už nukentėjusiajam suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme nelaikytina proporcinga ir yra per didelė, todėl mažintina iki 600 Eur. 

26.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias apeliacinės instancijos teismo teisingai įvertintas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad neturi pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl priteisto atstovavimo išlaidų dydžio ir tenkinti kasaciniame skunde išdėstytą nukentėjusiojo atstovo prašymą iš nuteistojo S. L. priteisti nukentėjusiajam visų turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. 

27.       Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti net keturis kartus mažesnės, nei rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šis teisės aktas taikytinas civiliniame procese ir yra rekomendacinio pobūdžio. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam buvo būtinas atstovas dėl nuteistojo iniciatyvos patraukti baudžiamojon atsakomybėn patį nukentėjusįjį, taip pat nėra tinkamas pagrindas padidinti priteistą atstovavimo išlaidų atlyginimą.

28.       Kasaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas taip pat prašo iš nuteistojo S. L. priteisti nukentėjusiajam visų (1573 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau šis prašymas netenkintinas.

29.       Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo V. D. atstovo kasacinį skundą. Šia nutartimi nuspręsta kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Todėl, atsižvelgiant į tai, priteisti nukentėjusiojo V. D. turėtų išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms surašant kasacinį skundą ir atstovaujant kasacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti atlyginimą nėra teisinio pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2018, 2K-48-495/2021, 2K-54-628/2021 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo V. D.

Teisėjai                                                                        Algimantas Valantinas

                                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                                                              Aurelijus Gutauskas