Civilinė byla Nr. e2A-236-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00412-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 2.6.8.8; 2.6.11.1; 3.1.1.2.5; 3.2.4.7; 3.3.1.1. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovės atstovams M. J. ir advokatei Jolantai Špakauskaitei,

atsakovės atstovams M. S. (M. S.) ir advokatui Jaroslavui Mikšai (Jaroslav Mikša),

trečiojo asmens atstovei advokatei Laimutei Petraitienei,

vertėjui Robertui Blaškevičiui (Robert Blaškevič),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,StalCorp“, atsakovės Lenkijos įmonės ,,GC Metal Sp. z o.o.“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Lenkijos įmonės ,,Metalbud“ Spolka z ograniczoną odpowiedzialnoscią“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „StalCorp“ ieškinį atsakovei „GC METAL Sp. z o. o.“ dėl skolos pagal garantiją priteisimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ,,Metalbud“ Spolka z ograniczoną odpowiedzialnoscia“ pareiškimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“ dėl įskaitymo ginčijimo ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „StalCorp“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lenkijos įmonės ,,GC Metal Sp. z o.o.“ (toliau – ir atsakovė, GC Metal) 186 248,38 Eur skolą pagal garantijos sutartį, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. spalio 15 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo tiekti ir parduoti „Concertina“ vielą su pjaustymo elementais, stulpelius, tvoros segmentus ir komponentus, o ieškovė įsipareigojo priimti minėtas prekes ir sumokėti už jas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 14 d. sudarė garantijos sutartį, pagal kurią atsakovė garantavo už savo dukterinės įmonės ITP Sp. z o. o. (šiuo metu įmonės pavadinimas – „Metalbud Sp. z o. o.“, toliau – ir trečiasis asmuo, Metalbud) tinkamą prievolių vykdymą pagal su ieškove sudarytą sutartį. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nesilaikė sutartyje įtvirtintų tiekimo terminų, tiekdavo prekes be komplektuojančių elementų arba su trūkumais. Prekių tiekimo terminai buvo esminė sutarties sąlyga, kurią trečiasis asmuo nuolat pažeisdavo. Ieškovė, trečiajam asmeniui pažeidus sutartį iš esmės, pranešimu nutraukė sutartį nuo 2022 m. kovo 21 d. Ieškovė pažymėjo, kad ginčas yra kilęs tik dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2 dalies (tvoros tinklų segmentų bei visų komplektuojamų dalių tiekimo) vykdymo.

3.       Ieškovės skaičiavimais, trečiasis asmuo privalo sumokėti jai 186 248,36 Eur sumą, kurią sudaro: 1) 52 651,14 Eur netesybos (delspinigiai pagal sutartį): trečiasis asmuo vėlavo ir nepristatė prekių, kurių vertė 1 636 874,30 Eur. Ieškovė netesybas skaičiavo iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2022 m. kovo 21 d.; 2) 69 089,64 Eur tiesioginiai nuostoliai: trečiojo asmens tiekiamos prekės turėjo kokybės trūkumų, dėl kurių kilo problemų jas montuojant, buvo naudojami ieškovės laiko ir finansiniai resursai. Ieškovė dėl prekių trūkumų šalinimo patyrė 69 089,64 Eur išlaidas, kurias sudaro papildomi transportavimo kaštai, skylių stulpuose gręžimas, savigręžių varžtų įsigijimas, kokybės testavimo išlaidos; 3) 64 507,60 Eur negrąžintas avansas: ieškovė, vykdydama sutarties sąlygas, pervedė trečiajam asmeniui 150 000 Eur. Trečiasis asmuo yra negražinęs ieškovei 64 507,60 Eur avanso.

4.       Garantijos sutartimi atsakovė įsipareigojo atsakyti visa apimtimi už trečiojo asmens neįvykdytas prievoles pagal sutartį (Garantijos sutarties 2.1 papunktis). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo prievolių pagal sutartį, pateikė mokėjimo reikalavimą atsakovei dėl 186 248,36 Eur sumos sumokėjimo. Atsakovė šios sumos iki šiol neapmokėjo.

5.       Atsakovė GC Metal su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovei nėra žinomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens, detalios vykdymo aplinkybės, tačiau, atsakovės žiniomis, trečiasis asmuo sutartį vykdė tinkamai. Atsakovės teigimu, būtent ieškovė pažeidinėjo sutartį ir nuolat vėlavo atsiskaityti, tuo tarpu trečiasis asmuo tiekimo niekada nenutraukė.

6.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Metalbud pareiškimu prašė: 1) pripažinti ieškovės 2022 m. gegužės 6 d. pareiškimu taikytą įskaitymą trečiojo asmens pateiktos 2022 m. kovo 11 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros, kurios suma 41 000 Eur, ir 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios suma 44 492,40 Eur, atžvilgiu negaliojančiu ir jį panaikinti; 2) priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 126 445,40Eur skolą; 3) priteisti iš ieškovės 3 728 Eur netesybas ir 3 227,28 Eur palūkanas; 4) priteisti iš ieškovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodė, kad 2022 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku trečiasis asmuo iš ieškovės gavo pranešimą apie taikomą įskaitymą. Ieškovė nurodė, kad atlieka įskaitymą pagal trečiajam asmeniui pateiktas ieškovės išrašytas sąskaitas: 2022 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 109 744,63 Eur, ir 2022 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 28 762 Eur, į trečiajam asmeniui mokėtinas sumas. Trečiasis asmuo su minėtomis sąskaitomis faktūromis nesutiko, jas grąžino ieškovei. Trečiojo asmens teigimu, nebuvo abipusių galiojančių tarpusavio prievolių, todėl įskaitymas nebuvo galimas. Net darant prielaidą, kad pareiškimu ieškovė trečiojo asmens reikalavimą pagal neapmokėtą 2022 m. kovo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ir pagal neapmokėtą 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą įskaitė į ieškovės pagal sutartį sumokėto avanso (150 000 Eur) sumą, ieškovė taip pat turi pareigą įrodyti, kad avansas 2022 m. gegužės 6 d. vis dar buvo nepanaudotas. Trečiojo asmens teigimu, nepanaudoto avanso nei sutarties nutraukimo dieną (2022 m. kovo mėn.), nei vėliau nebuvo.

8.       Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teigimu, pagal ginčo sutarties, sudarytos su ieškove, 3.1.1 papunktį, šalys sulygo, kad pirkėja (ieškovė) turi padengti pardavėjo finansines išlaidas, atsiradusias dėl išorinio projekto finansavimo – 90 000 Eur. Trečiasis asmuo nutraukė sutartį 2022 m. kovo 16 d., išsiųsdamas 2022 m. kovo 15 d. pranešimą. Kartu su pranešimu trečiasis asmuo, vadovaudamasi sutarties 3.1.1 papunkčiu, išrašė ir pateikė ieškovei 2022 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 90 000 Eur. Minėtos sąskaitos ieškovė iki šiol nėra apmokėjusi.

9.       Sutarties nutraukimo metu ieškovė nebuvo apmokėjusi ir 2022 m. kovo 11 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios suma 41 000 Eur, pagal kurią ieškovei buvo perduota 200 vnt. užtvaro segmentų. Ieškovė taip pat neatsiskaitė už 612 vnt. tvoros stulpelių, išsiųstų 2022 m. balandžio 1 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 44 492,40 Eur. Ieškovė patvirtino, kad prekes gavo, tačiau sąskaitos iki šiol neapmokėjo.

10.       Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, iš ieškovės turi būti priteista iš viso 175 492,40 Eur (90 000 Eur + 41 000 Eur + 44 492,40 Eur) suma. Ieškovė iki sutarties nutraukimo pateikė trečiojo asmens atžvilgiu 2021 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IK000510, kurios suma 49 047 Eur, paskirtis – vežimo paslaugų išlaidos. Trečiasis asmuo jokių prieštaravimų dėl šios sąskaitos nėra pateikęs, taigi, atlikus įskaitymą, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina suma sudaro 126 445,40 Eur (175 492,40 Eur – 49 047 Eur).

11.       Trečiasis asmuo, suprasdamas, kad sutartimi sulygtos netesybos yra pernelyg didelės ir neatitinka bendrų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, mažina jų dydį per pusę, t. y. iki 0,025 proc. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės 3 278 Eur netesybas. 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra VAT Nr.1/S/04/22/FV, kurios suma 44 492,40 Eur, išrašyta po to, kai šalys nutraukė sutartį. Todėl prašo priteisti iš ieškovės 3 227,58 Eur apskaičiuotas palūkanas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 156 762,74 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; trečiojo asmens pareiškimą atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13.       Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ne vieną kartą siuntė atsakovei ir trečiajam asmeniui raštus, jog trečiasis asmuo vėluoja tiekti prekes pagal sutartyje numatytą grafiką, pranešimuose aiškiai ir konkrečiai yra nurodyta, kad tiekimo grafiko vykdymas yra esminis pardavėjo (trečiojo asmens) sutartinis įsipareigojimas, be to, tai, jog prekių tiekimo terminai, kaip esminė sutarties sąlyga, yra numatyta ir sutarties 4.2 papunktyje, o ieškinio pateikimo momentu (2022 m. liepos mėn.) trečiasis asmuo buvo įvykdęs sutarties tik apie 80 proc. visos sutarties vertės, konstatavo, jog ieškovė, remdamasi sutarties 8.4 ir 8.4.1 papunkčiais, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.

14.       Dėl ieškovės reikalavimo grąžinti avanso dalį teismas pažymėjo, kad:

14.1.                         Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 64 507,60 Eur negrąžintą avansą, tuo tarpu trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nėra likusio nesunaudoto avanso. Trečiasis asmuo teigė, kad ieškovė jam liko skolinga 58 404 Eur už patiektas prekes.

14.2.                        Teismas nustatė, kad ieškovė į trečiojo asmens banko sąskaitą 2021 m. lapkričio 3 d. sumokėjo 150 000 Eur. Ieškovė pateikė finansinių operacijų suvestinę, kurioje nurodė visas su ginču susijusias šalių finansines operacijas (išrašytas sąskaitas faktūras, atliktus įskaitymus bei mokėjimus). Iš minėtos suvestinės nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. trečiasis asmuo pateikė ieškovei prekių už 9 916 928 Eur. Tuo tarpu ieškovė trečiajam asmeniui sumokėjo 9 981 435,68 Eur, įskaitant 150 000 Eur avansą pagal sutartį. Taigi trečiojo asmens žinioje šiuo metu yra likusi 64 507,68 Eur permoka (9 981 435,68 Eur – 9 916 928 Eur).

14.3.                        Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės lentelėje duomenys yra iš esmės teisingi. Trečiojo asmens atstovo teigimu, į ieškovės lentelę nepagrįstai yra įtraukta 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaita faktūra Nr. IK000510, kurios suma yra 49 047 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su minėta sąskaita faktūra visiškai sutinka. Be to, trečiasis asmuo, prašydamas priteisti iš ieškovės 126 445,40 Eur sumą, pagal 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. IK000510 ieškovei mokėtiną sumą (49 047 Eur) įskaitė į, jo teigimu, ieškovės nesumokėtas sumas. Dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens atstovo argumentais, kad į ieškovės pateiktą lentelę yra nepagrįstai įtraukta 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaita faktūra Nr. IK000510.

14.4.                        Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad lentelėje nėra įtraukta jo išrašyta sąskaita faktūra, kurios suma 90 000 Eur. Teismas nurodė, kad dėl šios sąskaitos yra kilęs ginčas, todėl nusprendė, kad ieškovės pateikta lentelė ir joje nurodyti duomenys yra iš esmės teisingi.

14.5.                        Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad trečiojo asmens žinioje yra daug prekių, skirtų ieškovei, kurių ji nenupirko. Teismas sprendė, kad tai nėra pagrindas negrąžinti ieškovei likusios avanso dalies. Sutartis tarp šalių yra nutraukta. Dėl šios priežasties, t. y. pasibaigus sutartiniams santykiams, trečiasis asmuo neturi jokios teisės sulaikyti jo žinioje esančio avanso, atsižvelgdamas į sandėlyje likusių prekių likutį.

14.6.                        Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens argumentų, kad ieškovė yra neatsiskaičiusi už patiektas prekes iš viso 58 404 Eur, nurodė, jog neturi pagrindo vadovautis trečiojo asmens pateikta lentele dėl kelių priežasčių: pirma, nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovai teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti minėtos lentelės; antra, trečiojo asmens atstovas pripažino, kad į lentelę nėra įtrauktas ieškovės 2021 m. spalio 26 d. atliktas mokėjimas, kurio suma 159 357,95 Eur. Priežasčių, kodėl neįtrauktas minėtas mokėjimas, nenurodė. Be to, trečiojo asmens atstovas pripažino, kad į lentelę nėra įtraukta ir ieškovės išrašyta sąskaita faktūra, kurios suma 49 000 Eur. Nurodė, kad į jo parengtą lentelę yra įtrauktos tik tos sąskaitos faktūros, kurias trečiasis asmuo išrašė ieškovei. Taigi, darytina išvada, kad trečiojo asmens ir atsakovės pateiktoje lentelėje nurodyti duomenys nėra tikslūs, todėl teismas neturi pagrindo ja vadovautis.

15.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 52 651,14 Eur netesybas teismas pažymėjo, kad:

15.1.                         Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo turėjo tiekti prekes (visą sistemą) pagal sutarties priedą Nr. 1, tačiau to tinkamai nepadarė. Dėl šios priežasties ieškovė ir skaičiavo delspinigius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės pagal garantijos sutartį. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra abstraktus, neįrodytas ir nepagrįstas.

15.2.                        Pirkimo–pardavimo sutarties 7.2 papunktyje numatyta, kad, jeigu prekės arba jų dalis neperduodama pirkėjui per sutartyje numatą terminą, rašytiniu pirkėjo prašymu pardavėjas turi sumokėti pirkėjui 0,05 proc. dydžio nuo nepristatytų prekių vertės delspinigius (be PVM) už kiekvieną vėlavimo dieną ir kompensuoti tiesioginius pirkėjo nuostolius, atsiradusius dėl šio pažeidimo, jeigu jų nepadengia delspinigiai.

15.3.                        Visi ieškovės reikalavimai, be kita ko, ir reikalavimas dėl 52 651,14 Eur netesybų priteisimo, yra susiję su netinkamu sutarties 2 etapo (dalies) vykdymu. Iš sutarties priedo Nr. 1 nustatyta, kad 2 etapas (segmentinės tvoros komponentai) turėjo būti pradėtas vykdyti 2021 m. lapkričio mėnesį (44 savaitę), o pabaigtas 2022 m. kovo mėnesį (11 savaitę). Minėtame priede nurodyta, kiek prekių (kilometrais) turėjo būti pristatyta. Pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio mėnesį turėjo būti pristatyta 2 km prekių, 45 savaitę – 2 km prekių ir t. t.

15.4.                         Ieškovė 2022 m. liepos 26 d. kartu su ieškiniu pateikė iš atsakovės prašomų priteisti 52 651,14 Eur netesybų apskaičiavimo lentelę. Minėtos lentelės pirmoje eilutėje yra nurodytas prekių kiekis, kurį, ieškovės teigimu, trečiasis asmuo turėjo pristatyti kiekvieną savaitę kilometrais. Trečiasis asmuo teigė, kad jis niekada prekių netiekė kilometrais (visos sistemos); tiekė prekes tokias ir tiek, kokių ir kiek reikalavo ieškovė. Be to, trečiojo asmens teigimu, sutarties šalys savo veiksmais iš esmės buvo pakeitę susitarimą dėl prekių tiekimo kilometrais. Teismas su šiais trečiojo asmens argumentais nesutiko, kadangi trečiasis asmuo nepateikė duomenų, jog sutarties nuostatos dėl prekių tiekimo kilometrais būtų pakeistos. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė reikalavo, jog trečiasis asmuo prekes tiektų kilometrais, t. y. taip, kaip numatyta sutartyje. Pavyzdžiui, 2022 m. sausio 13 d. pranešime nurodyta, kad yra ženklūs nukrypimai nuo grafiko, vėluojama pristatyti 21,21 km visos segmentinės tvoros sistemos, numatytos priede Nr. 1 (pristatyti tik 6,79 km iš reikiamų 28 km) ir t. t.

15.5.                         Ieškovė, siekdama pagrįsti savo reikalavimą dėl apskaičiuotų netesybų dydžio, 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė netesybų detalią lentelę. Lentelėje nurodyta, kokios prekės, koks kiekis turėjo būti pristatytas, koks realiai buvo pristatytas, koks vėluojamas kiekis ir kt. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad ieškovės teiktos lentelės yra netikslios ar neteisingos; trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad paneigtų ieškovės argumentus.

15.6.                         Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad buvo sustabdžiusi prekių tiekimą dėl to, kad ieškovė vėlavo su juo atsiskaityti. Be to, nėra ir duomenų, kad tarp sutarties šalių vykę susirašinėjimai dėl plokščių, dėl stulpe esančių skylių darė įtaką sutartinių įsipareigojimų įvykdymui laiku.

15.7.                        Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutartinių netesybų dydis 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nėra akivaizdžiai neprotingas, todėl, įvertinęs ieškovės pateiktą delspinigių apskaičiavimą, konstatavo, jog nėra pagrindo sumažinti ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių ir reikalavimą priteisti iš atsakovės 52 651,14 Eur delspinigius tenkino.

16.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 69 089,64 Eur nuostolių teismas pažymėjo, kad:

16.1.                         Ieškovė nurodo, kad jos prašomų priteisti nuostolių dydį sudaro: 1) 875 Eur papildomi transportavimo kaštai iki 2022 m. sausio mėn.; 2) 2 000 Eur transportavimo kaštai už krovinio vežimą 2022 m. vasario 27 d; 3) 3 500 Eur skylių stulpuose pragręžimas objekte (statybvietėje); 4) 397,82 Eur papildomos išlaidos, susijusios su skylių stulpuose pergręžimu (personalo nakvynė, įrangos įsigijimo išlaidos); 5) 6 256 Eur už savigręžius varžtus (147 400 vnt.); 6) 3 348 Eur kokybės testavimo išlaidos; 7) 24 578,22 Eur skylių stulpuose pergręžimas objekte (statybvietėje); 8) 134,60 Eur papildomos išlaidos, susijusios su skylių stulpuose pergręžimu objekte (personalo nakvynė, įrangos išlaidos); 9) 28 000 Eur už grąžintas nekokybiškas komplektuojamas dalis („Spider“ apkabas, 40 000 vnt.).

16.2.                         Trečiasis asmuo su ieškovės reikalavimu atlyginti transportavimo išlaidas nesutiko. Teigė, kad niekada nėra matęs tokių užsakymų. Be to, trečiojo asmens atstovas nurodė, kad nepripažįsta ir sąskaitos, kurią ieškovė išrašė 2021 m. gruodžio 29 d., kurios suma 49 047 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė išrašė 2021 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IK000510 trečiajam asmeniui už transportavimo paslaugas, kurios suma yra 49 047 Eur; apmokėjimo terminas – iki 2022 m. sausio 13 d. Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šios sąskaitos nepripažįsta, tačiau procesiniuose dokumentuose (pareiškime su savarankiškais reikalavimais, dublike), trečiasis asmuo nurodė, kad minėtą sąskaitą pripažįsta. Tai, kad minėtą sąskaitą pripažįsta, nurodė ir trečiojo asmens atstovė advokatė. Be to, sąskaitoje nurodytą sumą, t. y. 49 047 Eur, trečiasis asmuo įskaitė, prašydamas priteisti iš ieškovės 126 445,40 Eur skolą. Taigi teismas nusprendė, kad trečiasis asmuo ieškovės išrašytą 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaitą, kurios suma 49 047 Eur, yra pripažinęs ir sutiko ją apmokėti.

16.3.                         Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti 875 Eur už transportavimo išlaidas, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškovės prašoma priteisti suma, t. y. 875 Eur, yra neabejotinai susijusi su ginčo sutarties vykdymu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė vykdė ir kitus projektus, o aplinkybės, kaip buvo apskaičiuotos transportavimo išlaidos, paaiškinti negalėjo.

16.4.                         2022 m. vasario 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. EUR22 065 patvirtina, kad UAB „Eurotransa“ suteikė ieškovei transporto paslaugas laikotarpiu 2022 m. vasario 27–28 d. Paslaugas kaina 2 000 be PVM, o su PVM 2 420 Eur. Dėl minėtų transportavimo paslaugų vyko susirašinėjimas tarp ieškovės ir trečiojo asmens atstovo per „Watsapp“ programą (7 t., b. l. 8–9). Be to, 2022 m. vasario 25 d. tarp šalių atstovų dėl minėto pervežimo vyko susirašinėjimas ir elektroniniu paštu. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 2 000 Eur išlaidas (nuostolius) už transportavimo paslaugas dėl to, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

16.5.                         Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 28 078,22 Eur (3 500 Eur + 24 578,22 Eur) nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl stulpuose esančių skylių pergręžimo. Nurodo, kad už pakartotinį stulpuose, kuriuos patiekė trečiasis asmuo, esančių skylių pergręžimą statybvietėje ji patyrė iš viso 28 078,22 Eur nuostolius. Be to, esant būtinybei pergręžti stulpuose padarytas skyles, ieškovė patyrė ir kitas išlaidas, nes teko pirkti viešbučių paslaugos darbuotojams, gręžimo įrankius, medžiagas. Ieškovė nurodo, kad iš viso patyrė 532,42 Eur (397,82 Eur + 134,60 Eur) minėtų išlaidų.

16.6.                         Ieškovės atstovas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad trečiasis asmuo privalėjo tiekti stulpus su skylėmis ir varžtais, kurie buvo skirti pritvirtinti „Spider“ apkaboms. Ieškovės teigimu, viskas buvo gerai iki tol, kol trečiasis asmuo tiekė stulpus kartu su varžtais. Kai trečiasis asmuo nustojo tiekti varžtus, ieškovė juos įsigijo pati. Ieškovė įsigijo to paties diametro varžtus, t. y. M8, tačiau paaiškėjo, kad stulpuose buvo padarytos per mažos skylės, t. y. buvo padarytos 6 arba 6,5 mm skylės, o turėjo būti – 7,1 mm arba 7,2 mm. Dėl šios priežasties ieškovė samdė kitas įmones, kurios padidintų stulpuose padarytas skyles, o sumokėtas sumas prašo priteisti iš trečiojo asmens.

16.7.                         Trečiasis asmuo teigė, kad jis pagal sutartį neprivalėjo tiekti stulpų su skylėmis, juos tiekė tik ieškovės reikalavimu, todėl pareigos atlyginti ieškovės patirtą žalą, susijusią su skylių pergręžimu, neturi; skyles pergręžti reikėjo dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji įsigijo netinkamus varžtus (ilgesnius nei nurodyta deklaracijoje). Be to, trečiojo asmens nuomone, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti ir kitas išlaidas, t. y. už apgyvendinimo paslaugas, įrankių pirkimą. Neaišku, dėl kokių priežasčių, ieškovė samdėsi rangovą ir tuo pačiu dar rūpinosi jų darbuotojų apgyvendinimu bei įrankių pirkimu.

16.8.                         Teismo vertinimu, Eksploatacinių savybių deklaracija negali nei patvirtinti, nei paneigti trečiojo asmens teiginių, nes joje nėra numatyta nei tai, kad stulpai turi būti su skylėmis, nei tai, kad jie turi būti be skylių. Trečiasis asmuo nepateikė byloje nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad sutarties vykdymo metu būtų tiekęs stulpus tam tikru laikotarpiu be skylių. Taip pat nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio jo teiginius, kad ieškovė reikalavo (šantažavo jį) padaryti stulpuose skyles, kad stulpuose skyles darė tik dėl ieškovės patirto spaudimo, ir (ar) dėl to, kad ieškovė nupirktų iš jo stulpus. Priešingai, byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp sutarties šalių atstovų, taip pat per programą „Signal“ patvirtina, kad trečiasis asmuo tiekė stulpus su skylėmis, tačiau, ieškovei įsigijus varžtus, kurie buvo skirti pritvirtinti „Spider“ apkabas, paaiškėjo, kad jie neįsigręžė į stulpuose padarytas skyles.

16.9.                        Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad byloje esančios PVM sąskaitos faktūros taip pat patvirtina, jog trečiasis asmuo tiekė stulpus su skylėmis, kurios buvo skirtos pritvirtinti „Spider“ apkabas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad stulpo viršuje „Y“ formos laikiklis buvo tvirtinamas su savigręžiu varžtu. Tokiam varžtui pritvirtinti laikiklį nereikia padaryti stulpe skylės, nes jis skylę išgręžia savaime. Tuo tarpu tam, kad būtų pritvirtintos „Spider“ apkabos, reikėjo stulpuose padaryti skyles. Dėl šios priežasties minėtose sąskaitose faktūrose buvo nurodyta tvoros stulpas be skylių instaliacinės sistemos montavimui, t. y. „Y“ formos laikikliui pritvirtinti, ir „+0“ iš anksto išgręžtų skylių atramų surinkimui, „Spider“ apkaboms pritvirtinti. Teismo vertinimu, jeigu tvoros stulpai būtų tiekiami be skylių, PVM sąskaitose būtų nurodyta tiesiog „be skylių“, o šiuo atveju po „+0“ yra nurodyta „iš anksto išgręžtų skylių atramų surinkimui“.

16.10.                      Teismas nusprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs tiekti ir sutarties vykdymo laikotarpiu tiekė stulpus su skylėmis, kurios buvo skirtos „Spider“ apkaboms pritvirtinti.

16.11.                      Byloje nėra nė vieno įrodymo, išskyrus ieškovės teiginius, kad jos įsigyti varžtai netiko dėl tos priežasties, kad trečiasis asmuo padarė stulpuose per mažas skyles, t. y. ne 7,2 mm, o 6 (6,5) mm. Be to, byloje nėra duomenų, paneigiančių faktą, kad ieškovės įsigyti varžtai, kurie yra 1 cm ir 1,5 cm ilgesni, nei Eksploatacinių savybių deklaracijoje, nebuvo (negalėjo būti) ta priežastis dėl kurios jie galėjo tinkamai neįsisukti į trečiojo asmens stulpuose padarytas skyles.

16.12.                       Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, koks susitarimas su UAB „Rimgauda“ ir (ar) UAB „Agorta“ buvo sudarytas, t. y. ar ilginti, ar platinti stulpuose padarytas skyles, ir kokie darbai buvo atlikti, t. y. ar platintos, ar ilgintos stulpuose padarytos skylės. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį trečiojo asmens atstovė, tik vienoje iš sąskaitų nurodyta, kad ji išrašyta už stulpų skylių didinimą LT-BY pasienyje.

16.13.                      Teismas atmetė reikalavimą priteisti 532,42 Eur kaip nuostolius, susijusius su viešbučių paslaugų apmokėjimu darbuotojams ir gręžimo medžiagų (įrankių) pirkimu, nes, teismo vertinimu, nebuvo įrodyta, kad visos šios išlaidos buvo patirtos dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, o ne dėl to, kad ieškovė pati savo rizika nusipirko per ilgus varžtus.

16.14.                      Ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, kad už skylių gręžimą ir jų padidinimą sumokėjo kitiems juridiniams asmenims iš viso 28 078,22 Eur. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir kitų juridinių asmenų buvo sudaryti susitarimai, kad būtent ieškovė turi apmokėti darbuotojų apgyvendinimo paslaugas ir (ar) supirkti darbams atlikti reikalingas priemones, įrankius, medžiagas ir kt.

16.15.                      Teismas akcentavo, kad trečiasis asmuo privalėjo atlikti druskos rūko testus, tačiau šių testų neatliko, todėl nusprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovei 2 308 Eur išlaidų už druskos rūko testus, kuriuos privalėjo pagal sutartį atlikti trečiasis asmuo. Teismo sprendime pažymėta, kad ieškovė atliko spygliuotos vielos tempimo bandymus dėl to, jog trečiojo asmens pristatyta prekė neatitiko kokybės reikalavimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 040 Eur už atliktus vielos tempimo bandymus yra pagrįstas.

16.16.                      Pirmosios instancijos teismas nuspendė, kad ieškovė įrodė, jog trečiasis asmuo patiekė tokias „Spider” apkabas, kurių nebuvo įmanoma sumontuoti kartu su kitomis patiektomis prekėmis į vientisą sistemą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 28 000 Eur už netinkamas „Spider“ apkabas yra pagrįstas. Teismas vertino, kad trečiasis asmuo turėjo pagal sutartį pareigą tiekti savigręžius varžtus, o savigręžių varžtų kaina įėjo į bendrą sutarties kainą, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 256 Eur už savigręžius varžtus yra pagrįstas.

17.       Teismas, įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo turėjo prievolę ieškovei grąžinti 150 000 Eur avansą, bei tai, jog ieškovė turėjo pareigą sumokėti trečiajam asmeniui iš viso 85 494,40 Eur pagal 2022 m. balandžio 1 d. ir 2022 m. kovo 11 d. PVM sąskaitas faktūras už patiektas prekes, konstatavo, jog ieškovė turėjo teisę atlikdama vienašališką prievolės įskaitymą sudengti ieškovės trečiajam asmeniui mokėtinas sumas su trečiojo asmens negrąžintu avansu. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti trečiojo asmens reikalavimą dėl ieškovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

18.       Teismo vertinimu, sutarties 3.1.1 papunktyje nėra nurodyta, kad ieškovė turi pareigą atlyginti trečiojo asmens finansines išlaidas tik tuo atveju, jeigu sutartis būtų visiškai įvykdyta, todėl ieškovė turi pareigą kompensuoti išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar sutartis būtų baigta ją visiškai įvykdžius, ar dėl to, kad ji buvo nutraukta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi atlyginti trečiojo asmens patirtas finansines išlaidas, kurios nurodomos sąskaitose faktūrose, todėl trečiasis asmuo, išrašydamas sąskaitą faktūrą, privalėjo joje aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias finansines išlaidas patyrė, tačiau to padarė, be to, duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo, vykdydamas sutartį, patyrė finansines išlaidas dėl išorinio projekto finansavimo, byloje nėra. Teismas atmetė trečiojo asmens reikalavimą priteisti iš ieškovės 90 000 Eur už patirtas finansines išlaidas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19.       Ieškovė UAB „StalCorp“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai priteisti 28 078,22 Eur nuostolių atlyginimą už stulpuose esančių skylių pergręžimą bei 532,42 Eur kitų išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimus dėl 28 078,22 Eur nuostolių atlyginimo ir 532,42 Eur kitų išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                        Dėl varžtų ilgio nereikėjo ilginti (gilinti) stulpuose padarytų skylių, kadangi skylės ilgis (gylis) nepakito. Tiek 25 mm, tiek 35 mm, tiek 45 mm ilgio varžtui įsukti pakako skylės, išgręžtos kiaurai per 3 mm storio stulpo sienelę. Būtinybę didinti (platinti) per mažas skyles lėmė tai, kad 6 mm skersmens skylės yra per mažos M8 varžtams, tinkamas skylės dydis tokiam varžtui turėtų būti apie 7,2 mm. Trečiasis asmuo pristatė ieškovei stulpus su skylėmis, kurios buvo suprojektuotos ir pagamintos per mažo diametro (6 mm), dėl to netiko Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyto diametro tvirtinimo varžtams, todėl dėl skylių pergręžimo (jas platinant nuo 6 mm iki 7,2 mm, kad tilptų 8 mm skersmens varžtas) patirti nuostoliai yra trečiojo asmens netinkamo sutarties vykdymo rezultatas.

19.2.                         Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, kad skyles stulpuose reikėjo didinti dėl to, jog trečiasis asmuo nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo tiekti stulpus su varžtais. Trečiasis asmuo pagal sutartį turėjo tiekti visas prekes, kurios skirtos fizinio barjero Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos pasienyje pastatymui, t. y. tiekti ne atskiras prekes, o visą sistemą. Tai reiškia, kad visos prekės turėjo būti patiektos tokios ir tokia apimtimi, kad jos susimontuotų į vientisą sistemą, t. y. fizinį barjerą. Reikalavimas dėl 28 078,22 Eur nuostolių atlyginimo už stulpuose esančių skylių pergręžimą yra pagrįstas ir įrodytas.

19.3.                         Ieškovė apmokėjo už skylių gręžimo darbus atlikusių darbuotojų apgyvendinimą, pirko darbams atlikti reikalingas priemones, įrankius, medžiagas ir kt., papildomai patirdamas 532,42 Eur išlaidų, todėl šios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės.

20.       

20.1.                        Trečiasis asmuo neturėjo įsipareigojimo tiekti stulpus su išgręžtomis skylėmis pagal sutartį.

20.2.                         Dėl to, kad ieškovė įsigijo netinkamus varžtus, turėjo būti gręžiamos didesnės skylės stulpuose. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad trečiasis asmuo pristatė ieškovei stulpus su skylėmis, kurios buvo per mažo diametro ir dėl to neatitiko reikalavimų. Ieškovė įsigijo didesnio ilgio varžtus, todėl jie galėjo netikti į stulpuose esančias skyles.

20.3.                         Ieškovė neįrodė, kad reikalavimai dėl 28 078,22 Eur nuostolių atlyginimo už stulpuose esančių skylių pergręžimą ir 532,42 Eur kitų išlaidų priteisimo yra pagrįsti. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad prašomus atlyginti nuostolius ji patyrė.

21.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Metalbud atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                         Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo pristatė ieškovei stulpus su skylėmis, kurios buvo per mažo diametro ir dėl to netiko Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytiems tvirtinimo varžtams (M8x35).

21.2.                         Ieškovė teismo neprašė skirti ekspertizės, į bylą nepateikė specialistų išvadų. Pakartotinis argumentų, išsakytų pirmosios instancijos teisme, kartojimas nelemia sprendimo dalies, dėl kurios teikiamas ieškovės apeliacinis skundas, nepagrįstumo ar neteisėtumo.

21.3.                         Ieškovė savo nuožiūra, nesuderinusi su trečiuoju asmeniu, pirko skirtingų parametrų ir matmenų varžtus, todėl dėl ieškovės spendimo galėjo kilti sunkumų atliekant montavimo darbus. Ieškovė, trečiajam asmeniu vėluojant tiekti varžtus, galėjo savo teises ginti taikydama sutartimi sulygtas netesybas, taip pat galėjo prieš savarankiškai pirkdama varžtus suderinti perkamų varžtų specifikacijas su trečiuoju asmeniu.

21.4.                        Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės prašomų nuostolių dydį.

22.       Atsakovė GC Metal apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                        Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu pažeidė lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Nors ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus, pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu, tačiau didžiąją dalį įrodymų pateikė pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, o pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus priėmė, patenkino ieškovės procesinius prašymus. Ieškovei sudarant galimybę, įpusėjus paaiškinimų stadijai, bylos medžiagą pildyti naujais įrodymais, iš esmės buvo pažeistos kitų proceso dalyvių (atsakovo ir trečiojo asmens) teisės. Proceso dalyviai negalėjo tinkamai suformuoti atsikirtimų į reiškiamus reikalavimus. Teismo veiksmai, sudarantys ieškovei galimybę nuolatos pildyti bylos medžiagą, buvo ne pavieniai, o nuolatiniai. Tokiu būdu sistemingai buvo ignoruojamas šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principas, iškraipoma proceso esmė, nepagrįstai suteikiant ieškovei išskirtinę privilegijuotą padėtį procese.

22.2.                         Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, trečiojo asmens ir atsakovės atstovui M. S. buvo ribotos galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismas nusprendė, kad dėl nekokybiško garso įrašo (M. S. reikalingas vertėjas), M. S., jei nori dalyvauti bylos nagrinėjime, privalo atvykti į teismą. Be to, M. S. buvo sudarytos ribotos galimybės teikti paaiškinimus, kadangi jo paaiškinimai teismo posėdyje buvo nutraukti, nurodant, jog kalbama apie aplinkybes, nesusijusias su byla, nors buvo nurodoma situacija, susijusi su šalių bendradarbiavimu.

22.3.                        Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą fiksuotas proceso kalbos taisyklių pažeidimas. Atsakovei, veikiančiai per atstovą M. S., nebuvo tinkamai užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, t. y. teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 27 d., metu, nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas. Teismo posėdyje ne vieną kartą buvo pateiktos pastabos dėl netinkamo ar netaisyklingo vertimo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės iškilo būtinybė raštu pateikti pareiškimą dėl vertėjos nušalinimo. Teismas, susipažinęs su pateiktu pareiškimu, netenkino prašymo dėl vertėjo nušalinimo, tačiau informavo, kad teismo posėdyje, kuris paskirtas 2024 m. gegužės 7 d., dalyvaus kita vertėja, tokiu būdu sutikdamas su įvykusiu pažeidimu.

23.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Metalbud atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko savo apeliacinio skundo argumentus. Trečiojo asmens teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti civilinio proceso principai, be to, atsakovės ir trečiojo asmens atstovui M. S. buvo ribotos galimybės dalyvauti procese ir būti išklausytam.

24.       Ieškovė UAB „StalCorp“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                         Procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ar netenkino atsakovės procesinių prašymų arba tenkino ieškovės procesinį prašymą, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumo.

24.2.                        Atsakovė reiškė nušalinimą teismui, tačiau pareiškimas nebuvo patenkintas.

24.3.                        Ieškovės prašymas dėl įrodymų prijungimo buvo motyvuotas, išsamiai pagrindžiant kiekvieno pridedamo įrodymo ryšį su byloje pareikštais reikalavimais bei įrodinėjamomis aplinkybėmis.

24.4.                         M. S. dalyvavimas bylos nagrinėjime tiesiogiai teismo posėdžių salėje buvo nulemtas objektyvių priežasčių, t. y. prastos teismo posėdžio garso kokybės. M. S. dalyvavimas nebuvo pripažintinas būtinu, o tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens interesams viso proceso eigoje atstovavo advokatai.

24.5.                         Net 8 teismo posėdžiai buvo atšaukti būtent atsakovės ir (arba) trečiojo asmens atstovų prašymu. Proceso trukmė byloje buvo nulemta didelės bylos apimties, aplinkybės, kad byla buvo perduota teisminei mediacijai, ir atsakovės bei trečiojo asmens procesinio elgesio.

24.6.                        M. S. paaiškinimus teikė bei buvo apklausiamas net 5 teismo posėdžiuose. Akivaizdu, kad jam nebuvo apribotos galimybės teikti paaiškinimus.

24.7.                        Atsakovės ir trečiojo asmens valdybos pirmininkui M. S. buvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo posėdžių metu, be to, atsakovė ir trečiasis asmuo byloje buvo atstovaujamas advokatų.

25.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Metalbud apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 52 651,14 Eur netesybų ir 39 604 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo bei atmestas trečiojo asmens reikalavimas dėl 90 000 Eur už patirtas finansines išlaidas priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimus, o trečiojo asmens reikalavimą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                        Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl ginčo pagal ieškovės reikalavimus esmės, o trečiojo asmens pareikšti reikalavimai atskirai sprendime nėra išskirti ir apibrėžti. Nėra aišku, kodėl teismas padarė apibendrintas išvadas, kad byloje kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo, delspinigių ir nuostolių dydžio. Teismo veiksmai, kuomet sprendime nėra tinkamai apibrėžti šalis siejantys teisiniai santykiai, lėmė teismo sprendimo nenuoseklumą, prieštaringumą bei netinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą procese.

25.2.                         Nors ieškovė teigė, kad trečiasis asmuo pavėlavo pristatyti prekes, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kada konkrečios prekės buvo pristatytos ir kiek jų buvo pristatyta, nepateikė.

25.3.                         Nors teismas pripažino faktą, kad ieškovė nepateikė pirminių dokumentų, pagal kuriuos buvo skaičiuojami delspinigiai, tačiau priteisė tik ieškovės parengtais skaičiavimais įrodinėjamas netesybas. Atsiskaitymo terminai už parduotas prekes neatitinka sutartyje nurodytų sąlygų. Ieškovė pranešimus dėl vėlavimų pradėjo teikti tik įpusėjus 2-ajam etapui, o pranešimą apie sutarties nutraukimą pateikė kitą dieną po to, kai gavo trečiojo asmens pranešimą apie sutarties nutraukimą. Be to, šalims, skirtingais pagrindais nutraukus sutartį, ieškovė ir toliau tokiomis pačiomis sąlygomis pirko prekes iš trečiojo asmens, o pastarais ir toliau jas pardavinėjo. Akivaizdus rašytinės sutarties nuostatų nesilaikymas, patvirtina, kad tikrosios šalių valios ir tikrųjų ketinimų tiek sudarant sutartį, tiek ją vykdant negalima nustatinėti tik vadovaujantis rašytine sutartimi ir jos priedais. Ieškovei pripažinus faktą, kad netesybos nekompensuoja jokių patirtų nuostolių, nes tokių nuostolių ar kokių nors nepatogumų, kuriuos būtų galima įvertinti pinigais, iš viso nebuvo, trečiasis asmuo iš esmės pagrindė egzistuojantį netesybų sumažinimo pagrindą.

25.4.                        Pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl atsakovės ir trečiojo asmens išsakytų argumentų, jog ieškovė nepagrindė žalos, nes nepagrindė prašomų priteisti tiesioginių nuostolių realumo, buvo priimtas neteisingas sprendimas. Teismas civilinės atsakomybės instituto pagrindu priteisė ieškovei tiesioginius nuostolius, nors bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio tiesioginių nuostolių realumą.

25.5.                         Į bylą nebuvo pateikta specialisto išvada, išaiškinimas ar tyrimas, kuris patvirtintų, kad apkabos yra nekokybiškos. Net darant prielaidą, kad netinkamos geometrijos negalėjo priimant prekes nustatyti, priėmus prekes apie geometrijos trūkumus kitą darbo dieną ieškovė neinformavo. 

25.6.                        Ieškovės atstovas M. J. pripažino, kad šalys sulygo, jog ieškovei bus sumokėta 90 000 Eur dėl to, jog pagal sutartį ieškovė trečiajam asmeniu mokės nedidelį 150 000 Eur avansą. Šalys sutarė, kad pardavėjas gaus 90 000 Eur. Jokių papildomų sąlygų sulygta nebuvo. Toks šalių susitarimas buvo logiškas ir suprantamas. Sutarties suma didelė – virš 1 000 000 Eur. Pardavėjas įsipareigojo tiekti prekes, tam trečiasis asmuo turėjo įnešti savo lėšas. Ieškovei nenorint (negalint) mokėti didesnio avanso, buvo padarytas kompromisas ir sutartyje įtvirtinta trečiajam asmeniui teisė gauti 90 000 Eur.

26.       Ieškovė UAB „StalCorp“ atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                        Trečiojo asmens argumentas, kad jis neturėjo laikytis sutartyje įtvirtintų prekių tiekimo terminų, yra nepagrįstas. Prekių tiekimo terminai yra esminės sutarties sąlygos, kurias galima pakeisti tik rašytiniu šalių susitarimu, tačiau tokio susitarimo nebuvo sudaryta.

26.2.                        Trečiasis asmuo turėjo galimybę pateikti duomenis, kad informacija, nurodyta ieškovės delspinigių apskaičiavimo lentelėse, nėra teisinga, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

26.3.                        Trečiojo asmens pareiga buvo tiekti tokias prekes, kad jos visos būtų sumontuotos į vientisą sistemą, t. y. būtų įmanoma iš jų pastatyti fizinį barjerą. Trečiasis asmuo savo pareigos neįvykdė, patiekė tokias apkabas, kurių nebuvo įmanoma sumontuoti kartu su kitomis patiektomis prekėmis į vientisą sistemą.

26.4.                        Trečiasis asmuo nei PVM sąskaitose faktūrose nenurodė, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių finansinių išlaidų patyrimą, todėl jo reikalavimas priteisti iš ieškovės 90 000 Eur sumą už patirtas finansines išlaidas atmestas pagrįstai.

27.       Atsakovė GC Metal atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į trečiojo asmens apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                         Pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė nepateikė pirminių dokumentų, pagal kuriuos apskaičiavo delspinigius, tačiau priteisė tik ieškovės skaičiavimais įrodinėjamas netesybas.

27.2.                        Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė realiai patyrė nuostolius apmokėdamas į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, t. y. nepateikti sąskaitų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai.

27.3.                        Į bylą nebuvo pateikta specialisto išvada, išaiškinimas ar tyrimas, kuris patvirtintų, kad apkabos yra nekokybiškos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

28.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

31.       Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, taip pat buvo atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas. Teisėjų kolegija toliau pasisako apeliacinių skundų ribose.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo pareigų paskirstymo

32.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, kaip pirkėja, ir trečiasis asmuo, kaip pardavėjas, 2021 m. spalio 15 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo tiekti pirkėjui sutarties prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytas prekes sutartyje numatyta tvarka ir kainomis, t. y. „Concertina“ vielą su pjaustymo elementais, stulpeliais, tvoros segmentais ir komponentais, kurios skirtos fizinio barjero pastatymui Lietuvos Respublikos teritorijoje ties išorine Europos Sąjungos siena su Baltarusijos Respublika (toliau – objektas), o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (1 t., b. l. 22–29).

33.       Ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 14 d. sudarė patronuojančios bendrovės Garantijos sutartį. Minėtoje Garantijos sutartyje nurodyta, kad naudos gavėjas užsako prekes pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartį iš dukterinės įmonės (trečiojo asmens); atsakovas sudaro Garantijos sutartį, norėdamas užtikrinti tinkamą dukterinės įmonės (trečiojo asmens) įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Garantijos sutartyje numatyta, kad pagal šią Garantiją reikalaujamos sumos turi būti išmokėtos per 5 banko darbo dienas Lietuvoje po to, kai gaunamas reikalavimas sumokėti (1 t., b. l. 12–14, 3 t., b. l. 93–95).

34.       Be kita ko, Garantijos sutartyje numatyta, kad ši Garantijos sutartis sudaroma ir aiškinama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, priklauso išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai (Garantijos sutarties 6 punktas, 1 t., b. l. 12–14).

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 20 punktą, 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019 40 punktą).

36.       Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019).

37.       Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama 186 248,38 Eur skolos pagal Garantijos sutartį priteisimo. Lietuvoje garantijos yra dviejų rūšių – sąlyginės garantijos ir nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą). Esant nepriklausomai garantijai (garantijai pagal pirmą pareikalavimą), iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Tuo tarpu paprastosios (sąlyginės) garantijos sąvoka pateikiama CK 6.90 straipsnio 1 dalies normoje – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui (kreditoriui), jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuotolius tam tikromis sąlygomis. Garanto atsakomybė yra subsidiari.

38.       Iš paprastosios (sąlyginės) garantijos kylančios garanto prievolės yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės, kurių mastas, pasibaigimo pagrindai ir kitos sąlygos priklauso nuo pagrindinės garantija užtikrintos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys, įgyvendindamos sutarčių laisvės ir dispozityvumo principus, turi teisę modifikuoti garantijos prievolės sąlygas, t. y. sudaryti dvišalės ar trišalės garantijos sutartį, susitarti dėl neapibrėžtų (o ne maksimalių) pagal garantiją sutarčių, savo nuožiūra nustatyti prievolių vykdymo terminus. Tokiu atveju nėra paneigiami sąlyginės garantijos teisiniai santykiai, tačiau sąlyginė garantija iš esmės tampa panaši į kitą prievolių užtikrinimo institutą – laidavimą. Esminis šių užtikrinimo prievolių skirtumas tampa prievolę užtikrinusio asmens atsakomybė – ji gali būti solidari arba subsidiari.

40.       Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju garantija užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės atsiradimo sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, ieškinio dėl skolos, kilusios iš sąlyginės garantijos teisinių santykių, atsikirtimų pagrindas yra tinkamas pagrindinės prievolės vykdymas. Jeigu yra sprendžiama, pavyzdžiui, dėl laiduotojo atsakomybės, laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas; laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę (CK 6.82 straipsnio 2 dalis). Taigi tiek garanto, tiek laiduotojo procesinė padėtis yra iš esmės vienoda.

41.       Kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

42.       Garantijos sutartyje, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, numatyta, jog pastarąja sutartimi yra užtikrinamos prievolės pagal 2021 m. spalio 15 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp garanto dukterinės įmonės ITP Sp. z o. o. (šiuo metu įmonės pavadinimas – „Metalbud Sp. z o. o.“) ir ieškovės. Taigi nagrinėjamu atveju Garantijos sutartis yra dvišalė ir joje aiškiai išreikšta priklausomybė nuo pagrindinės prievolės; garantijos laikotarpis reiškia datą nuo Garantijos sutarties sudarymo iki visų įsipareigojimų besąlyginio ir neatšaukimo įvykdymo; visų garanto įsipareigojimų ir pareigų terminas baigia galioti dukterinei įmonei visiškai įvykdžius sutartį. Taigi Garantijos sutarties nuostatos iš esmės yra būdingos laidavimo sutarčiai; be to, vertime iš iš anglų kalbos vartojamas tiek „garanto“, tiek „laiduotojo“ sąvokos. Kita vertus, sąvoka „laiduotojas“ verčiama iš anglų kalbos termino „guarantee“, kuris vertime nurodomas skirtingai – tiek kaip laiduotojas, tiek kaip garantas.

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys klausimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo nekėlė ir pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu neginčijo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas atsakovei – garantui, kurio atsakomybė pagal 2021 m. spalio 15 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp garanto dukterinės įmonės ITP Sp. z o. o. (šiuo metu įmonės pavadinimas – „Metalbud Sp. z o. o.“) ir ieškovės yra subsidiari. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti, kad įvykdė Garantijos sutartyje nustatytas sąlygas, o garantas, siekdamas atsikirsti į pareikštą reikalavimą, gali, be kita ko, įrodinėti, kad trečiasis asmuo prievoles vykdė tinkamai ir pareiga išmokėti garantinės sumos neatsirado.

44.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo ieškovė kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į trečiąjį asmenį. Ieškovė išsiuntė trečiajam asmeniui ir atsakovei 2022 m. gegužės 19 d. pranešimą dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo. Minėtame pranešime nurodė, kad trečiasis asmuo iki šiol nepadengė savo 203 014,80 Eur dydžio įsiskolinimo. Vadovaudamasi garantijos sutarties 2 punktu ieškovė pareikalavo, kad atsakovė padengtų susidariusį trečiojo asmens įsiskolinimą ne vėliau nei per 5 darbo dienas (1 t., b. l. 49–50). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai vykdė Garantijos sutarties sąlygas, siekdama gauti išmoką, nėra. Kita vertus, Garantijos sutartis nenustato jokių specialių sąlygų dėl Garantijos sutarties vykdymo. Todėl nagrinėjamos civilinės bylos dalyką iš esmės sudaro aplinkybės, ar trečiasis asmuo tinkamai vykdė tarp šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei.

45.       Trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais ginčijo ieškovės taikytą įskaitymą, prašė priteisti 126 445,40 Eur dydžio skolą pagal sąskaitą faktūrą, netesybas ir palūkanas; ginčas kildinamas iš 2021 m. spalio 15 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties. Nagrinėjamu atveju šalims tenka bendrosios įrodinėjimo pareigos, įtvirtintos CPK 178 straipsnyje.

Dėl atsakovės GC Metal apeliacinio skundo

46.       Atsakovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžiamas procesinio pobūdžio aplinkybėmis, kurios, atsakovės teigimu, sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

47.       Atsakovės teigimu, teismas neužtikrino lygiateisiškumo ir rungimosi principų laikymosi tuo aspektu, kad, ieškovei nuolat papildant medžiagą naujais įrodymais ir argumentais, atsakovė ir trečiasis asmuo negalėjo iš anksto formuoti bylinėjimosi taktikos ir strategijos. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nekontroliavo ir leido ieškovei teikti neribotą kiekį rašytinių paaiškinimų ir papildomų dokumentų, prieš tai neišklausęs atsakovės ar trečiojo asmens nuomonės, tuo tarpu atsakovo ar trečiojo asmens paaiškinimų priėmimo klausimas buvo sprendžiamas kitaip – sudarant galimybes ieškovei atsiliepti dėl pateikto prašymo. Be to, teismas nepridėjo prie bylos visų atsakovo teiktų įrodymų, remdamasis būtent ieškovės paaiškinimais.

48.       Proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).

49.       Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, o nagrinėjimo metu šalys teikė daug procesinių dokumentų. Tačiau nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas buvo pažeistas tokia apimtimi, kad būtų pagrindas naikinti procesinį sprendimą ar dėl to galėjo būti netinkamai išnagrinėta civilinė byla. Nagrinėjama byla sudėtinga: ieškinys buvo gautas teisme 2022 m. liepos 26 d., tik 2023 m. kovo 29 d. civilinės bylos pagal ieškovės ir trečiojo asmens pareikštus reikalavimus buvo sujungtos, nagrinėjamoje byloje buvo reikalinga atskleisti daug reikšmingų sutarties vykdymo aplinkybių, byla buvo nagrinėjama ne vienu aspektu ir skirtingais teisiniais pagrindais, todėl ilgą procesą ir didelę apimtį procesinių dokumentų lėmė bylos pobūdis ir esmė. Ekonomiškumo ir koncentruotumo principai negali paneigti teismo pareigos bylą išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai.

50.       Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad net 8 teismo posėdžiai buvo atšaukti būtent atsakovės ir (arba) trečiojo asmens atstovų prašymu. Proceso trukmė byloje buvo nulemta didelės bylos apimties ir aplinkybės, kad byla 2023 m. birželio 29 d. buvo perduota teisminei mediacijai, kuri baigėsi 2023 m. spalio mėnesį. 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. turėję vykti teismo posėdžiai buvo atšaukti trečiojo asmens ir atsakovės prašymu. Todėl nepagrįsta teigti, kad proceso koncentruotumas buvo pažeistas dėl netinkamai organizuoto teismo proceso.

51.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl ieškovo teikiamų dokumentų ar su jais susipažinti ar kad teismas ieškovės teikiamus papildomus dokumentus priimdavo besąlygiškai. Pavyzdžiui, ieškovė 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė papildomus dokumentus, o teismas rezoliucija nurodė, kad jų pridėjimo prie bylos klausimas bus sprendžiamas teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu teismas klausė trečiojo asmens ir atsakovės nuomonės dėl pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos; atsakovė ir trečiasis asmuo papildomų dokumentų teikimui prieštaravo, kadangi jie pateikti pavėluotai. Dar daugiau, teismui priėmus papildomus ieškovės pateiktus dokumentus, teismo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą leisti ir atsakovei pateikti papildomus įrodymus. Teismas nutarė tenkinti atsakovės prašymą, nustatė terminą susipažinti su ieškovės pateiktais dokumentais, esant poreikiui – teikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus; toks pats procesinis sprendimas buvo priimtas ir trečiojo asmens atžvilgiu (2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio informacinė pažyma). Taigi teismas ne tik išklausė atsakovės ir trečiojo asmens nuomonę dėl dokumentų pateikimo, tačiau sudarė galimybes pateikti papildomus paaiškinimus, įrodymus ir argumentus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad šalys šiuo aspektu buvo diskriminuojamos.

52.       Apeliantė yra teisi, teigdama, kad 2024 m. kovo 4 d. pirmosios instancijos teismas ieškovės pridedamus dokumentus priėmė neišklausęs atsakovės nuomonės, uždėdamas rezoliuciją „į bylą“ ir persiuntė atsakovei minėtus dokumentus susipažinti ir nuomonei pateikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenumato pareigos prieš pridedant prie bylos dokumentus gauti priešingos šalies nuomonę ar pritarimą; teismas turi teisę dokumentų pridėjimo prie bylos klausimą išspręsti savarankiškai. Atsakovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teismas turi teisę, o ne pareigą atsisakyti priimti įrodymus, kurie nebuvo pateikti su paruošiamaisiais procesiniais dokumentais (CPK 227 straipsnio). Atsisakyti priimti dokumentus galima tuo atveju, jeigu tai gali užvilktini sprendimo priėmimą byloje.

53.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės prašymas buvo grindžiamas tuo, kad iki kito teismo posėdžio buvo pakankamai laiko su ieškovės teikiamais dokumentais susipažinti, be to, byloje tuo metu iš anksto buvo paskirtos keturių posėdžių datos dvejiems mėnesiams į priekį, todėl ieškovės pridedami dokumentai niekaip neužvilkino bylos nagrinėjimo ir nepažeidė atsakovės ar trečiojo asmens teisės į teisminę gynybą. Atitinkamai, teisėjų kolegija neturi pagrindo šio pirmosios instancijos teismo veiksmo traktuoti kaip procesinio pažeidimo.

54.       Atsakovės atsakovas teismo posėdžio, vykusio apeliacinės instancijos teisme, metu paaiškino, kad visus dokumentus pateikė bylos nagrinėjimo pradžioje ir keletą kartų pakartojo, kad jam atstovaujantys advokatai nurodė, jog daugiau dokumentų pirmosios instancijos teismas nepriims, nes jų pateikimo laikas baigėsi. Tačiau, pirma, procesinį sprendimą dėl dokumentų pridėjimo prie bylos priima teismas (o ne advokatas) ir nėra draudžiama bandyti pateikti rašytinius paaiškinimus ir papildomus dokumentus bylos eigoje; antra, šie atsakovo atstovo paaiškinimai prieštarauja byloje esančiai medžiagai – tiek ieškovė, tiek atsakovas ir trečiasis asmuo teikė į bylą papildomus paaiškinimus ir dokumentus, kurie buvo priimti ir analizuoti pirmosios instancijos teismo sprendime.

55.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad rungimosi principas paprastai yra pažeidžiamas, kai atsisakoma priimti tam tikrus dokumentus arba nesudaromos galimybės atsiliepti į pateiktą kitos šalies prašymą ar reikalavimą, pasisakyti dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo, kad jai buvo užkirstas kelias teikti rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus byloje tiek kartų, kiek ji norėjo ar manė esant reikalinga. Tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo šia teise nesinaudojo ar naudojosi mažiau nei ieškovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ne visi atsakovės rašytiniai paaiškinimai buvo priimti, tačiau neteikia argumentų, kokią įtaką tai padarė galutiniam bylos rezultatui, neįrodinėjo, kad teikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai atitiko įrodymų leistinumo, sąsajumo ir patikimumo kriterijus ir buvo būtini siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo. Kadangi atsakovės teikiami rašytiniai paaiškinimai (jų dalis) nebuvo priimti, o atsakovė nenurodo argumentų, paneigiančių tokį procesinį pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo jų detaliau analizuoti ar dėl jų pasisakyti.

56.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad dėl ieškovės papildomų įrodymų teikimo atsakovė negalėjo tinkamai suformuoti gynybinės taktikos ir eigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimas ir faktinis pagrindas yra apibrėžiamas ieškinyje. Nors rašytiniuose paaiškinimuose gali būti išplečiamos, tikslinamos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau nei ieškinio reikalavimas, nei faktinis pagrindas negali būti keičiamas; šiems procesiniams veiksmams atlikti CPK yra nustatyta speciali procedūra. Bylinėjimosi taktika iš esmės yra formuojama pagal pareikštus reikalavimus, todėl rašytinių paaiškinimų teikimas į bylą negali daryti esminės įtakos bylinėjimosi procesui ir šalių taktinei pozicijai tiek, kad pažeistų rungtyniškumo principą ar teisę į teisminę gynybą. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad byla buvo nagrinėjama ne tik pagal ieškovės ieškinį, bet ir pagal trečiojo asmens pareikštus savarankiškus reikalavimus, todėl ieškovė tiek įrodinėjo savo ieškinį, tiek naudojosi galimybe atsikirsti į trečiojo asmens argumentus. Atinkamai tokia teisė galėjo (turėjo naudotis) atsakovė ir trečiasis asmuo.

57.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio, vykusio apeliacinės instancijos teisme, metu akcentavo, kad jam nebuvo leidžiama detaliai pasisakyti ir paaiškinti visų su byla susijusių aplinkybių. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas keletą kartų nutraukė M. S. nurodydamas, kad šiuo metu reikalinga užduoti klausimus ieškovės atstovui. Teismas paaiškino, kad atsakovės atstovas visus savo paaiškinimus ir nuomonę dėl susidariusios situacijos galės išdėstyti vėliau. Todėl, net jei ši situacija M. S. teismo posėdžio metu buvo nemaloni, tačiau teismas tuo metu iš esmės laikėsi proceso tvarkos ir eigos. Nepaneigti ieškovės argumentai, kad M. S. dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose ir galėjo išdėstyti savo poziciją.

58.       Atsakovės teigimu, M. S. nebuvo tinkamai užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis: 2024 m. kovo 27 d. vertėjo dalyvavimas nebuvo užtikrintas, 2024 m. balandžio 10 d. dalyvavęs vertėjas paslaugas atliko netinkamai, šio teismo posėdžio metu buvo pateiktos pastabos dėl netinkamo vertinimo; 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu kliūtys, atsiradusios dėl netinkamo vertinimo, pašalintos nebuvo, kadangi nebuvo leista pakartotinai užduoti klausimų, o byla buvo nagrinėjama toliau neatsižvelgus į anksčiau vykusį pažeidimą.

59.       Teisėjų kolegija iš 2024 m. kovo 27 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatė, kad M. S. iš anksto nepranešė apie dalyvavimą asmeniškai 2024 m. kovo 27 d. teismo posėdyje ir į teismo posėdį vėlavo. Teismas byloje dalyvaujančius asmenis informavo, kad teisme dirbanti vertėja dėl ligos neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje, o dėl pavėluoto informavimo apie vertėjos poreikį nėra galimybės užtikrinti vertėjo dalyvavimo. Advokatas pateikė pasiūlymą vertėjauti savo klientui, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Galiausiai buvo nutarta paskelbti teismo posėdžio pertrauką ir byla nebuvo nagrinėjama iš esmės. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinio pažeidimo nagrinėjamu atveju nebuvo.

60.       Iš civilinės bylos 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad maždaug 1 val. 11 min. nuo teismo posėdžio pradžios M. S. kalba lenkų kalba ir vertėja pateikia vertimą, pasigirsta kitų asmenų šnabždesys, kad išversta buvo neteisingai. Kita vertus, apeliaciniame skunde nurodytos kitos teismo posėdžio garso įrašo minutės, kuriose turėtų girdėtis netinkamas vertimas, tačiau, perklausius garso įrašą, negirdėti, kad būtų pareikštos pretenzijos dėl vertimo kokybės. Galiausiai, atsakovės atstovas teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu paaiškino, kad jam daugiau susidarė įspūdis dėl nekokybiško vertimo, tačiau detaliai garso įrašų jis neperklausė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad atsakovės ar trečiojo asmens teisė į teisminę gynyba buvo pažeista. Teisėjų kolegija reikšminga pripažįsta ir tai, kad atsakovė buvo atstovaujama advokato, kalbančio tiek lenkų, tiek lietuvių kalbomis; advokatą atsakovė rinkosi pati ir juo pasitikėjo; iš teismo posėdžio garso įrašų galima suprasti, kad advokatas ir M. S. tarpusavyje kalba lenkų kalba.

61.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pradedant 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, byloje dalyvaujančių asmenų buvo paklausta, ar šalys sutinka tęsti bylos nagrinėjimą nuo paskutinio atlikto procesinio veiksmo. Atsakovė ir trečiasis asmuo sutiko ir neprašė pakartoti teismo posėdžio, remiantis tuo, kad vertimas buvo netinkamas ir atsakovei bei jos įstatyminiam atstovui liko neaiški bylos esmė. Galiausiai, civilinė byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir M. S. užduoti klausimus ieškovės vadovui atsisakė, tačiau pateikė išsamius paaiškinimus dėl tarp šalių sulygto įsipareigojimo sumokėti 90 000 Eur. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

62.       Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumu. Teisėjų kolegija jau atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl išskirtinių sąlygų vienai iš šalių sudarymo, procesinių aplinkybių priimant ieškovės pateiktus įrodymus 2024 m. kovo 4 d., todėl papildomai jų nekartoja. Atsakovė kaip vieną iš apeliacinio teismo argumentų nurodė teismo posėdžio organizavimo ypatumus, neleidžiant M. S. dalyvauti teismo procese nuotoliniu būdu, kai tuo tarpu kitiems asmenims tokios sąlygos buvo sudarytos – net vertėjai dalyvavo nuotoliniu būdu.

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šis procesinis sprendimas buvo priimtas dėl prastos garso įrašo kokybės. Apeliantė teisingai pažymi, kad už teismo posėdžių tinkamą organizavimą, įskaitant ir teismo posėdžių eigos fiksavimą protokolu (garso įrašu) yra atsakingas teismas, tačiau šiuo atveju techninės problemos, kilusios teismo posėdžio metu, nebuvo niekaip susijusios su teismo įranga ar kitomis, nuo teismo priklausančiomis aplinkybėmis. Apeliantė neteigia ir neįrodinėja, kad 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašo kokybė buvo gera. Priešingai, garso įraše yra vos girdimas teismo posėdis lietuvių kalba ir itin garsiai girdimas vertimas į lenkų kalbą, kuris dažnai užgožia proceso dalyvių pasisakymus. Todėl teismas privalėjo imtis priemonių šiai problemai spręsti. Kadangi problema yra kilusi tik dėl vertimo į lenkų kalbą ir M. S., kuris yra suinteresuotas vertimu, dalyvavimo teismo posėdyje, teismas neprivalėjo nurodyti teismo posėdyje gyvai dalyvauti visiems asmenims ir tai negali būti traktuojama kaip diskriminavimas ar lygių galimybių nesudarymas.

64.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, sudariusi sutartį su ieškove, sutiko su Lietuvos jurisdikcija, todėl prisiėmė riziką kilus ginčui patirti papildomas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Tai negali būti niekaip siejama su teisėjo šališkumu.

65.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovės GC Metal apeliacinį skundą visa apimtimi.

Dėl ieškovės ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų ir jų sąsajumo bei bylos nagrinėjimo ribų

66.       Ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko prašydama priteisti iš atsakovės 186 248,38 Eur skolą, kurią sudaro 52 651,14 Eur netesybos, 69 089,64 Eur tiesioginiai nuostoliai ir 64 507,60 Eur negrąžintas avansas.

67.       Trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus byloje ir, be kita ko, prašė pripažinti ieškovės 2022 m. gegužės 6 d. pareiškimu taikytą įskaitymą trečiojo asmens pateiktos 2022 m. kovo 11 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios suma 41 000 Eur, ir 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios suma 44 492,40 Eur, atžvilgiu negaliojančiu ir jį panaikinti; priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 126 445,40 Eur skolą; priteisti iš ieškovės 3 728 Eur netesybas ir 3 227,28 Eur palūkanas.

68.       Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas šiais aspektais: 1) ar trečiasis asmuo (ne)tinkamai vykdė prievoles pagal sutartį ir dėl to ieškovė (ne)įgijo reikalauti tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro transportavimo kaštai, skylių stulpuose pergręžimas, savigręžių varžtų įsigijimas, kokybės testavimo išlaidos ir kitos išlaidos, atlyginimo; 2) ar trečiasis asmuo (ne)tinkamai vykdė prievoles pagal sutartį (laiku tiekė prekes) ir dėl to ieškovė (ne)įgijo reikalauti netesybų pagal sutartį priteisimo; 3) ar ieškovei kilo pareiga apmokėti trečiojo asmens išrašytas 41 000 Eur ir 44 492,40 Eur dydžio sąskaitas faktūras už 200 vnt. užtvaro segmentų ir 612 vnt. tvoros stulpelių tiekimą; 4) ar ieškovei kilo pareiga padengti 90 000 Eur išorinio projekto finansavimo išlaidas trečiajam asmeniui. Apibendrinus tarp šalių vykdytinus įsipareigojimus, reikalinga nuspręsti, ar ieškovė turi teisę į negrąžintą 150 000 Eur dydžio avansą ir, atitinkamai, ar įskaitymas iš ieškovės pusės buvo pritaikytas pagrįstai.

69.       Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti 52 651,14 Eur delspinigių (netesybų), 39 604 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro 28 000 Eur už grąžintas „Spider“ apkabas, 6 256 Eur už savigręžius varžtus, kurių nepatiekė trečiasis asmuo, 3 348 Eur (2 308 Eur + 1 040 Eur) už atliktus druskos rūko ir vielos tempimo testus, 2 000 Eur transportavimo kaštai už krovinio vežimą 2022 m. vasario 27 d. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti nuostolių dalį, kurią sudaro 3 500 Eur skylių stulpuose pragręžimas objekte (statybvietėje), 397,82 Eur papildomos išlaidos, susijusios su skylių stulpuose pergręžimu (personalo nakvynė, įrangos įsigijimo išlaidos), 24 578,22 Eur skylių stulpuose pergręžimas objekte (statybvietėje), 134,60 Eur papildomos išlaidos, susijusios su skylių stulpuose pergręžimu objekte (personalo nakvynė, įrangos išlaidos).

70.       Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė ir sprendime pažymėjo, kad ieškovė neginčijo pareigos apmokėti trečiojo asmens išrašytas 41 000 Eur ir 44 492,40 Eur dydžio sąskaitas faktūras už 200 vnt. užtvaro segmentų ir 612 vnt. tvoros stulpelių tiekimą, minėta suma ir buvo įskaityta į trečiojo asmens ieškovei negrąžintą avansą, t. y. 150 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad įskaitymas buvo atliktas pagrįstai, galiojant priešpriešinėms prievolėms: iš avanso sumos, kuri buvo sumokėta trečiajam asmeniui ir dėl kurios grąžinimo iš principo ginčo nėra (150 000 Eur) atėmus 41 000 Eur ir 44 492,40 Eur sumas už trečiojo asmens patiektas prekes, ieškovė prašė priteisti 64 507,60 Eur dydžio negrąžinto avanso dalį.

71.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens reikalavimo priteisti 90 000 Eur iš ieškovės pagal pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1 papunktį nurodė, kad ieškovė turi padengti trečiojo asmens finansines išlaidas, nepaisant to, kad sutarties trečiasis asmuo visiškai neįvykdė, tačiau tik tuo atveju, kai išlaidos yra nurodytos sąskaitose faktūrose. Šiuo atveju trečiasis asmuo nei sąskaitoje faktūroje, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių finansinių išlaidų patyrimą, todėl jo reikalavimą priteisti iš ieškovės 90 000 Eur sumą už patirtas finansines išlaidas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

72.       Ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 28 078,22 Eur nuostolių atlyginimo už stulpuose esančių skylių pergręžimą, ir ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jis atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti 532,42 Eur kitų išlaidų (nes teko pirkti viešbučių paslaugas darbuotojams, gręžimo įrankius, medžiagas).

73.       Trečiasis asmuo ginčija šias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis: nesutinka su ieškovei priteista 52 651,14 Eur netesybų suma, 28 000 Eur suma už „Spider“ apkabas, atsisakymu trečiajam asmeniui priteisti 90 000 Eur pagal pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1 papunktį.

74.       Toliau teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

75.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jis atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti 28 078,22 Eur nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos už skylių tvoros stulpuose platinimą, ir ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jis atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti 532,42 Eur kitų išlaidų (nes teko pirkti viešbučių paslaugas darbuotojams, gręžimo įrankius, medžiagas).

76.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo privalėjo tiekti stulpus su skylėmis, tačiau nepriteisė 28 078,22 Eur nuostolių motyvuodamas tuo, kad ieškovė įsigijo netinkamus varžtus – M8x45, M8x50, o ne M8x35 mm, kaip buvo numatyta Techninėje specifikacijoje. Todėl nusprendė, kad trečiasis asmuo negali būti atsakingas už per mažas išgręžtas skyles. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuostoliai buvo patirti dėl to, kad trečiasis asmuo pristatė stulpus su per mažomis skylėmis ir dėl to ieškovei teko didinti skyles. Ataskovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsikerta, kad, pirma, trečiasis asmuo nebuvo įsipareigojęs tiekti stulpų su išgręžtomis skylėmis, ir, antra, ieškovė savo rizika įsigijo varžtus, kurie netiko į trečiojo asmens patiektus stulpus su skylėmis.

77.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad atsakovas, teigdamas, kad nebuvo įsipareigojęs tiekti stulpų, teikia nuorodas į Techninę specifikaciją (sutarties priedą Nr. 2, 2 t., b. l. 242) ir Ekslpoatacinių savybių deklaraciją Nr. 9/D/2021 (8 t., b. l. 99). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią ginčo dalį, pažymėjo, kad techniniai dokumentai nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybių, jog stulpai turėjo būti pristatyti su skylėmis. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad Techninėje specifikacijoje ir Eksploatacinių savybių deklaracijoje būtų nustatyti reikalavimai skylėms stulpuose.

78.       Kilus ginčui dėl sutarties sąlygų ir (ar) įsipareigojimų apimties, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad viso sutarties vykdymo metu trečiasis asmuo tiekė stulpus su skylėmis; kad nėra įrodymų, jog ieškovė reikalavo padaryti stulpuose skyles, kad stulpuose skyles darė tik dėl ieškovės patirto spaudimo, ir (ar) dėl to, kad ieškovė nupirktų iš jo stulpus. Teismas atkreipė dėmesį į tarp šalių vykusį susirašinėjimą, kuriame nebuvo prieštaraujama ar teikiami argumentai dėl to, kad skylių gręžimas trečiajam asmeniui nėra privalomas. Taigi trečiasis asmuo nepaneigė aplinkybių, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi įprasta praktika tiekti stulpus su skylėmis.

79.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad techniniai skylių parametrai techniniuose dokumentuose numatyti nebuvo, tačiau tam tikri reikalavimai buvo nustatyti varžtams. Sutarties priede Nr. 2 (Techniniai reikalavimai) nurodyta: varžtai arba veržlės turi būti karštai cinkuoti, nerūdijančio plieno ar kitaip apsaugoti nuo aplinkos poveikio; lenktas varžtas su nulaužiama veržle arba vienkrypčiai neatsisukantys varžtai; tiekėjas turi teisę naudoti ir kitokius tvoros segmentų tvirtinimo sprendinius, jeigu jiems projektavimo metu pritaria užsakovas (2 t., b. l. 244); šalys sutarė naudoti vienkryptį saugųjį varžtą M8x35 mm (2021 m. spalio 5 d. Eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 12/D/2021, 7 t., b. l. 25). Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad trečiasis asmuo privalėjo tiekti stulpus su tokiomis skylėmis, kurios būtų tinkamos vienkrypčiams saugiesiems varžtams M8x35 mm (angl. one-way security screw).

80.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad tol, kol trečiasis asmuo tiekė ir stulpus su skylėmis, ir varžtus (66 510 vnt.), montavimo problemų nebuvo. Tačiau 2022 m. sausio 13 d. raštu (1 t., b. l. 38) buvo oficialiai užfiksuota, kad vėluoja šių varžtų kiekis – 74 088 vnt.; ši aplinkybė pakartota ir elektroniniuose laiškuose, šalių susirašinėjime. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų tiksliai nurodęs varžtų parametrus, rūšį ir (ar) tiekėją, iš kurio pirko varžtus, bet kokius duomenis, kurie būtų leidę tiksliai nustatyti, kokie varžtai šiai konstrukcijai yra tinkami ir reikalingi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo šių varžtų daugiau nevežė ir ieškovei nepristatė.

81.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir šalys apeliaciniuose skunduose šių aplinkybių neginčija, kad ieškovė, remdamasi sutarties 8.4 ir 8.4.1 papunkčiais, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Sutarties 8.4 papunktyje numatyta, kad pirkėjas (šiuo atveju ieškovė) turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir įspėjęs pardavėją (šiuo atveju trečiąjį asmenį) prieš 10 dienų, jeigu: pardavėjas nesilaiko sutartyje numatytu tarpinių ir (arba) galutinių prekių arba jų dalies pristatymo terminų ir vėluoja daugiau nei 15 kalendorinių dienų ir neištaiso šio pažeidimo per trumpiausią įmanomą laiką, kuris nėra ilgesnis nei 15 kalendorinių dienų (sutarties 8.4.1 papunktis). Taigi varžtų, kuriuos turėjo pristatyti trečiasis asmuo, nepristatymas, buvo esminis sutarties pažeidimas.

82.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sukami varžtai į plieną gali būti ne vienos rūšies (sraigtai, savisriegiai ir pan.), skirtingo sriegio diametro, atitinkamai skiriasi ir rekomendacijos bei parametrai juos sriegiuojant (žiūrėti, pavyzdžiui, rekomendacijas https://www.marcopol24.lt/skyliu-sraigtams-sriegiavimo-rekomendacija, žiūrėta 2025 m. gegužės 23 d., CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiomis rekomendacijomis šiuo konkrečiu atveju nesiremiama ir nesivadovaujama, tačiau pateikiamas pavyzdys, kad į plieną gali būti gręžiami skirtingo tipo varžtai, o nuo lakšto storio, varžto tipo ir kitų parametrų priklauso išgręžtos (paruoštos) skylės diametras. Byloje nėra duomenų, dėl kokių konkrečių varžtų tarp šalių buvo susitarta (yra duomenys tik dėl diametro ir to, kai tai yra vienkrypčiai varžtai). Nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo gavo nuotrauką su varžtu, kurį buvo bandoma įsukti į trečiojo asmens paruoštą 6 mm skylę, tačiau jis netiko (7 t., b. l. 16); duomenų, kad trečiasis asmuo būtų patikslinęs ar iškėlęs klausimus dėl tokio varžto (ne)tinkamumo, byloje nėra. Iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo 2022 m. kovo mėnesį matyti, kad ieškovės atstovas pripažįsta, jog su trečiojo asmens pristatytais varžtais viskas buvo gerai, tačiau nurodo, kad, siekiant įsigyti varžtus, kurių trečiasis asmuo nepristatė (nors privalėjo pristatyti), visi gamintojai nurodė, kad skylė tokiems varžtams turi būti 7,2 mm, o ne 6 mm; ieškovės atstovas dar kartą tikslinasi dėl varžtų specifikacijos, tačiau trečiojo asmens atstovas tik patvirtina, kad siųsti varžtai atitiko standartą, nesupranta ieškovės požiūrio (7 t., b. l. 23). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad trečiasis asmuo tiekė vienakrypčius saugiuosius varžtus, tai reiškia, kad jų neįmanoma išsukti (ir turėti kaip pavyzdžio).

83.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo to, kokio diametro skylės buvo išgręžtos (ar turėjo būti išgręžtos) pristatytuose stulpuose, jos turėjo tikti trečiojo asmens pristatytoms tvirtinimo priemonėms. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo varžtus pristatinėjo ir sutartinius įsipareigojimus tinkamai vykdė tik iki 2022 m. sausio mėnesio. Todėl, priešingai nei teigiama atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė, savo iniciatyva ir rizika nusipirkusi varžtus, kurių trečiasis asmuo nepristatė ir dėl kurių kokybiškai nekonsultavo, neturi prisiimti nuostolių rizikos, kadangi varžtų tiekimas buvo būtent trečiojo asmens pareiga, kurios jis nevykdė tinkamai. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė tarėsi su trečiuoju asmeniu dėl sutarties vykdymo, tačiau nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų vykdęs sutartį ar būtų esmingai prisidėjęs prie to, kad nuostoliai neatsirastų. Net ir atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą pažymima, kad „tai buvo specialūs vienkryptį sriegį formuojantys saugūs varžai“, tačiau nenurodyta ir neįrodyta, kad tokių varžtų buvo galima įsigyti rinkoje ir kad ieškovas įsigijo ne tokius, dėl kurių konkrečiai buvo susitarta.

84.       Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ne ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji pirko varžtus, kurie nurodyti Eksploatacinių savybių deklaracijoje, nes, kaip minėta, Eksploatacinių savybių deklaracijoje pateikti duomenys yra neišsamūs – pateiktas tik sriegio dydis, o kituose techniniuose dokumentuose – atsparumas korozijai ir pan. Būtent trečiajam asmeniui teko pareiga tiekti varžtus, tačiau nėra ginčo dėl to, kad jis šios pareigos nevykdė tinkamai. Nenustatyta, kad trečiasis asmuo būtų aiškiai ir suprantamai ieškovei nurodęs varžtų, kuriuos pats naudojo ir tiekė ir kurie būtų tikę trečiojo asmens išgręžtoms skylėms stulpuose, technines specifikacijas. Atitinkamai, ieškovei negali tekti papildomų darbų ir išlaidų rizika dėl trečiojo asmens netinkamai vykdytų darbų ir dėl nebendradarbiavimo.

85.       Teisėjų kolegija pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį, nepagrįstai akcentą dėjo į varžto ilgį (sprendimo 135 punktas), kadangi varžto ilgis nėra rodiklis, pagal kurį sprendžiama dėl varžto rūšies ar sriegio (skylės varžtui išgręžti) diametro; varžto ilgis nėra kintamasis, nuo kurio priklauso gręžiamos skylės dydis. Todėl faktas, kad ieškovė įsigijo skirtingo ilgio varžtus nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovės įsigyti M8 varžtai buvo 25 mm, 35 mm ir 45 mm ilgio (7 t., b. l. 33-41). Kaip jau buvo minėta anksčiau, stulpas sudarė tuščiavidurę 100 x 60 x 3mm (sienos storis) dydžio konstrukciją, taigi varžtų ilgis šiuo konkrečiu atveju neturėjo jokios esminės reikšmės sprendžiant klausimą, kokio diametro turėjo būti stulpe išgręžta skylė, taip pat nereikėjo šių varžtų, pavyzdžiui, trumpinti.

86.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 28 078,22 Eur nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos už skylių tvoros stulpuose platinimą, priteisimo, neįvertino savo paties nustatytų aplinkybių ir konstatuotų faktų, kad būtent trečiajam asmeniui teko pareiga tiekti varžtus, o, šios sutarties dalies nevykdant tinkamai, ieškovė įsigijo Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytus M8 diametro varžtus, tačiau trečiasis asmuo, net ir žinodamas apie tai, kad šie varžtai galimai netinka trečiojo asmens išgręžtoms skylėms, detaliau situacija nesidomėjo ir ieškovės nekonsultavo, nors būtent trečiasis asmuo buvo atsakingas už tinkamų varžtų pristatymą. Priešingai, trečiasis asmuo sutiko vėliau tiekti stulpus su didesnio diametro skylėmis.

87.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekeliamas klausimas dėl to, kad ieškovė, praplatinusi skyles, galėjo įsukti įsigytus varžtus ir tinkamai sumontuoti tvorą, taigi pasiekti norimą rezultatą. Teismas neįvertino, kad sutartis teisėtai buvo nutraukta ieškovės iniciatyva dėl to, kad trečiasis asmuo nesilaikė sutartyje nustatytų terminų, todėl ieškovei šiuo konkrečiu atveju negalėjo tekti rizika, kad ji galimai įsigijo netinkamos specifikacijos varžtus, nors, kaip minėta, tai nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo įrodinėjama ir (ar) įrodyta, nes techniniai dokumentai detaliai neapibrėžia, kokie varžtai tai turėtų būti. Atitinkamai, trečiasis asmuo, netinkamai vykdęs savo prievoles pagal sutartį, privalo atsakyti pagal iš to kylančias pasekmes ir padengti ieškovei kilusius nuostolius – 28 078,22 Eur už skylių platinimą.

88.       Ieškovė prašo priteisti 28 078,22 Eur nuostolių sumą, kurią pagrindžia UAB „Rimgauda” ir UAB „Agorta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (3 t., b. l. 143–145, 160). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad skylės buvo didinamos ir išlaidos patirtos, nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti ieškinį dėl 28 078,22 Eur nuostolių priteisimo yra naikintina ir ši ieškinio dalis tenkintina.

89.       Be to, ieškovės teigimu, ieškovė apmokėjo už skylių gręžimo darbus atlikusių darbuotojų apgyvendinimą, pirko darbams atlikti reikalingas priemones, įrankius, medžiagas ir kt., papildomai patirdamas 532,42 Eur išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, šį reikalavimą atmetė argumentuodamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp ieškovės ir kitų juridinių asmenų buvo sudaryti susitarimai, kad būtent ieškovė turi apmokėti darbuotojų apgyvendinimo paslaugas ir (ar) supirkti darbams atlikti reikalingas priemones, įrankius, medžiagas ir kt. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka. Ieškovė pirko paslaugas iš juridinių asmenų; paslaugų turinys – skylių didinimo stulpuose darbai, tačiau nėra aiški šio susitarimo apimtis. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad „darbams atlikti reikėjo specifinių priemonių, kurias rinkoje sunku gauti (specialių grąžtelių ir pan.), rangovus pavyko pasitelkti tik su sąlyga, kad jie tik suteiks darbo jėgą ir kad jiems nereikės rūpintis papildomais klausimais (darbuotojų apgyvendinimu, priemonėmis ir pan.)“, tačiau šių savo teiginių neįrodo jokiais susitarimais. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šios ginčo dalies nepaneigė.

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliacinio skundo

90.       Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti 52 651,14 Eur netesybų dėl trečiojo asmens laiku nepatiektų prekių pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau, trečiojo asmens teigimu, ieškovė jokių konkrečių įrodymų, kada konkrečios prekės ir kiek jų buvo pristatyta, nepateikė. Trečiojo asmens teigimu, apskaitos dokumentus vedė išimtinai ieškovė ir todėl trečiajam asmeniui buvo perkelta pernelyg didelė įrodinėjimo našta. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

91.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškinys yra pareikštas garantui, todėl būtent jam teko pareiga atsikirsti į pareikštus reikalavimus ir įrodyti, jog pirkimo–pardavimo sutartis buvo vykdoma tinkamai ir prievolė mokėti netesybų ar bet kokių sumų pagal Garantinę sutarį neatsirado. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neįmanoma įrodyti to, ko nėra. Todėl tuo atveju, jeigu prekės yra nepristatomos, tai įrodinėjantis asmuo objektyviai negali turėti dokumentų, patvirtinančių, kad prekės nepristatytos, tačiau priešinga šalis, siekdama atsikirsti į šiuos argumentus, privalo įrodyti, jog prekės buvo pristatytos tinkamai ir laiku. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios preliminari kaina 10 000 000 Eur (be PVM) (sutarties 3.1 papunktis, 1 t., b. l. 22), sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų (verslininkų), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta teigti, kad abi šalys buvo suinteresuotos turėti informaciją, kokią produkciją išsiuntė ir kokią produkciją gavo. Būtent trečiasis asmuo turėjo disponuoti informacija ir dokumentais bent jau apie prekių išsiuntimą.

92.       Ieškovė teigia, kad tam tikrų prekių ji laiku negavo, tam pagrįsti pateikė laiku nepristatytų prekių sąrašą ir lentelę su apskaičiuotais delspinigiais, tačiau trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir nepateikia įrodymų, kad prekes, dėl kurių nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas, išsiuntė laiku, ir ieškovė, atitinkamai, jas laiku turėjo gauti.

93.       Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad sutarties sąlygos buvo pakeistos, o būtent, jog trečiasis asmuo neįsipareigojo parduoti stulpų su išgręžtomis skylėmis, todėl, ieškovei sutarties vykdymo metu pakeitus reikalavimus ir paprašius stulpus tiekti su išgręžtomis skylėmis, šių prekių pristatymas vėlavo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais. O būtent, teisėjų kolegija konstatuoja, jog buvo pagrįstai nuspręsta, kad trečiasis asmuo privalo tiekti stulpus su tam tikro dydžio skylėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tol, kol trečiasis asmuo tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, problemų dėl šių prekių tiekimo nekilo. Trečiasis asmuo neįrodė, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo turėjo padidinti skyles stulpuose nuo 6 mm iki 7,2 mm, buvo nulemta tik ieškovės poreikių. Priešingai, byloje įrodyta, kad trečiasis asmuo, nors ir turėdamas duomenis, kokius varžtus ieškovė naudoja montavimo darbams, tačiau pretenzijų dėl to nereiškė ir dėl skylių didinimo neprieštaravo.

94.       Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad netesybas sudarė ne tik tai, kad ne laiku buvo pristatyti stulpai, tačiau trečiasis asmuo vėlavo pristatydamas segmentinį tinklą, kurio vertė buvo 5,6 mln. Eur, V formos balotetę, koncertiną, apkabas ir pan. (1 t., b. l. 58). Visų prekių, kurios buvo nepristatytos nesilaikant sutarties sąlygų, vertė buvo 1,636 mln. Eur, o delspinigiai apskaičiuoti savaičių tikslumu. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo pateikia argumentus tik dėl to, kad buvo vėluojama dėl stulpų pristatymo, tačiau nepateikiama nei nuoroda į bylos medžiagą, nei kiti argumentai, kurie patvirtintų, kad visas kitas sutarties sąlygas trečiasis asmuo vykdė tinkamai.

95.       Trečiojo asmens teigimu, delspinigiai yra aiškiai per dideli ir pirmosios instancijos teismas jų nesumažino nepagrįstai. Ieškovė teismo posėdžių metu ne kartą pripažino, kad ji dėl trečiojo asmens netinkamai vykdytos sutarties jokių tiesioginių ir netiesioginių nuostolių nepatyrė. Taigi nėra nuostolių, kuriuos reikėtų kompensuoti netesybomis.

96.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

97.       Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika Nr. 37“. Vilnius: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012, p. 424–452).

98.       Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas iš esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Jeigu šalys yra verslininkai, geba (turi sugebėti) pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas.

99.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo trečiasis asmuo apeliaciniame skunde, vien faktas, kad ieškovė galimai realiai nepatyrė nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti netesybos, nėra pagrindas delspinigių nepriteisti, kadangi netesybų tikslai yra daug platesni nei vien tik nuostolių kompensavimas. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarant sutartį trečiojo asmens atstovas suvokė delspinigių dydį ir jis jam atrodė teisingas, šalys yra patyrusios verslininkės, sudariusios 10 mln. Eur vertės sandorį, kurio esminė sutarties sąlyga buvo prekių tiekimas ir įsipareigojimų vykdymas laiku. Delspinigiai yra priteisti būtent dėl esminės sutarties sąlygos pažeidimo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pagrindo mažinti delspinigius nėra.

Dėl 28 000 Eur dydžio nuostolių už „Spider“ apkabas

100.       Trečiojo asmens teigimu, trečiasis asmuo patiekė nustatytą kiekį apkabų, už kurias ieškovė tinkamai atsiskaitė, taigi apkabos tapo ieškovės nuosavybė. Kadangi ieškovė dalį apkabų grąžino, turėjo būti sprendžiamas permokos už apkabas grąžinimo klausimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 28 000 Eur dydžio sumą priteisė kaip nuostolius.

101.       Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinį ieškinio pagrindą nustato ieškovas, o teismas, vadovaudamasis faktinėmis aplinkybėmis, kvalifikuoja teisinius santykius. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dalis apkabų buvo nekokybiškos, todėl buvo grąžintos pardavėjui. Pirkėjas turi teisę nepriimti prekių, jeigu po prekių perdavimo paaiškėja jų netinkama kokybė ar trūkumai (pirkimo–pardavimo sutarties 3.12.1 papunktis). Kadangi už prekes buvo atsiskaityta iš karto, pagrįstai buvo sprendžiamas tinkamo sutarties vykdymo ir nuostolių (žalos) atlyginimo klausimai.

102.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis „Spider“ apkabų, kurios ieškovės buvo grąžintos dėl netinkamos kokybės, buvo grąžintos ne tiesiogiai trečiajam asmeniui, o atsakovui. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tik garantiją suteikęs asmuo, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nesuteikia teisės pagal sutartį įgytas prekes grąžinti atsakovui. Teisėjų kolegija su tuo visiškai sutinka. Tačiau, kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiasis asmuo ginčo prekes galiausiai gavo, jos nebuvo prarastos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši faktinė aplinkybė, kad ginčo prekės buvo pristatytos netinkamu adresu, apeliaciniame skunde nėra niekaip susiejama su trečiojo asmens pareiga atlyginti nuostolius.

103.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo (apeliacinio skundo 64 punktas) argumentus, kad aplinkybių seka, jog pirkėjas apmokėjo už prekes, nenustatė termino trūkumams pašalinti ir pan. savaime liudija apie prekių tinkamumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad siuntą sudarė 79 143 vnt. „Spider“ apkabų, iš kurių buvo grąžinta 40 000 vnt. Kadangi apkabų tinkamumas ir kokybė iš esmės galėjo būti nustatyta tik montavimo metu, natūralu, kad prekių priėmimo–perdavimo metu ieškovė negalėjo identifikuoti tinkamos ir netinkamos kokybės prekių dalies, kaip tai nustato pirkimo–pardavimo sutarties 3.12 papunktis; dėl tų pačių priežasčių ieškovė negalėjo informuoti pardavėjo apie prekių netinkamumą per 5 d. d., kaip tai nustato pirkimo pardavimo sutarties 3.14 papunktis. Detali tarp šalių sulygta tvarka dėl prekių pristatymo ir priėmimo nepaneigia šalių teisės įrodinėti, kad prekės buvo pristatytos nekokybiškos ir reikalauti už tai priteisti nuostolius.

104.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 15 d. ieškovės atstovas informavo atsakovės ir trečiojo asmens atstovą, jog 2022 m. vasario 28 d. pristatytos „Spider“ apkabos yra nekokybiškos ir netinkamos montuoti. Nurodyta, kad pagrindinė priežastis, kodėl jų negalima montuoti, yra išgaubtos plokštės, kurioje yra išmušta skylė, paviršius: išgaubtas paviršius liečiasi su horizontaliomis vielomis. Dėl kontakto su horizontaliomis vielomis, apkabos negali būti tinkamai pritvirtintos prie stulpų. Ieškovės atstovas išsiuntė nuotrauką, taip pat vaizdo įrašą. Ieškovė nurodė, kad nepriima „Spider“ apkabų dėl to, kad jos yra netinkamos sumontuoti (7 t., b. l. 109). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, montavimo etape, už kurį buvo atsakinga ieškovė, problemų nekilo, kadangi ieškovė pagal atsiųstą trečiojo asmens partiją neginčijamai tinkamai sumontavo 40 000 vnt. „Spider“ apkabų, tačiau problema kilo su likusiomis apkabomis; problema kilo dėl to, kad apkabų geometrija nebuvo suderinama su tvoros segmentais, todėl jos nebuvo galima sumontuoti.

105.       Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde bando sukelti abejones, kad teismas galimai netinkamai išnagrinėjo bylą ar rėmėsi tik išimtinai ieškovės argumentais, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimui iš naujo; apeliacinis procesas vyksta apeliacinio skundo ribose, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie turėtų paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nėra nurodytas nė vienas argumentas, iš kurio būtų galima spręsti, kad grąžintos 40 000 vnt. „Spider“ apkabų buvo tinkamos kokybės. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atmetė trečiojo asmens argumentus, kad ieškovės pasirinktas tvoros segmento variantas su išsikišusiais galais turėjo įtakos tam, kad jo patiektos „Spider“ apkabos tinkamai nesusimontavo; priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodė būtent apkabos geometrinius trūkumus ir nesuderinamumą ją montuojant kartu su tvoros segmentais, kuriuos taip pat tiekė trečiasis asmuo, tačiau niekur neminėjo, kad apkabų ieškovė nesugebėjo ar nemokėjo montuoti. 

Dėl trečiojo asmens reikalavimo priteisti 90 000 Eur

106.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, be kita ko, prašė priteisti iš ieškovės 90 000 Eur pagal 2022 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą; nurodė, kad sąskaita kildinama iš pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1 papunkčio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas, nurodė, kad ieškovė turi atlyginti trečiojo asmens patirtas finansines išlaidas, kurios nurodomos sąskaitose faktūrose. Taigi, trečiasis asmuo, išrašydamas sąskaitą faktūrą, privalėjo joje aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias finansines išlaidas patyrė. Pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad jis yra patyręs kokias nors išlaidas (8 t., b. l. 20–41).

107.       Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1 papunktyje nustatyta, kad „pirkėjas turi padengti pardavėjo finansines išlaidas, atsiradusias dėl išorinio projekto finansavimo – 90 000 Eur. Prieš užbaigiant sutarties vykdymą, šios išlaidos turi būti nurodomos sąskaitose faktūrose“. Trečiasis asmuo 2022 m. kovo 14 d. išrašė ieškovei 90 000 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, kad sąskaita išrašyta už finansinių išlaidų kompensavimą pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartį (4 t., b. l. 72).

108.       Teisėjų kolegija pažymi, kad išorinis finansavimas teisės aktuose nėra apibrėžtas, tai yra ekonominė kategorija. Ekonomikos doktrinoje pažymėta, kad „[i]šorinis įmonės finansavimas susijęs su papildomu pinigų pritraukimu įmonės veiklai. Papildomo pinigų poreikio priežastys gali būti įvairios. Tais atvejais, kai įmonės veikla pelninga, gali susidaryti situacija, kai dėl vienų ar kitų priežasčių laikinai išsibalansuoja pinigų srautai; gali prireikti pinigų įmonės plėtrai arba įrangai atnaujinti. <...> Prie ilgalaikių finansavimo šaltinių priskirtina: savininkų finansavimas (papildoma akcijų emisija arba nuostolių dengimas), ilgalaikės bankų paskolos, obligacijos, lizingas (finansinė nuoma), atgalinis lizingas ir kt. <...> Prie trumpalaikių finansavimo šaltinių priskirtina: trumpalaikės banko paskolos, neigiamas sąskaitos likutis (angl. overdraft), kredito linija, skolos tiekėjams, skolos darbuotojams ir skolos biudžetui ir kt.; tokio pobūdžio skolos negali būti negrąžinamos ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį.“ (Gintaras Černius, Finansų valdymas III: įmonių finansų valdymas, p. 104-109). Nėra baigtinio išorinio finansavimo rūšių sąrašo. Taigi pritartina trečiojo asmens atstovo apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, kad išorinis finansavimas bendrąja prasme yra lėšų pritraukimas iš bet kokio išorės subjekto.

109.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad turėjo būti kompensuotas ne pats išorinis finansavimas, o finansavimo metu patirtos išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tai nėra reikšminga aplinkybė, kadangi šalys neįsipareigojo viena kitai įrodyti, kad kokias nors išlaidas patyrė. Šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo, kad trečiasis asmuo išrašys ieškovei 90 000 Eur fiksuotą sąskaitą, kurią ieškovė įsipareigoja apmokėti. 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas uždavė M. J. klausimą – ar sutarties 3.1.1 papunktyje buvo susitarta dėl kokių nors papildomų sąlygų; į šį klausimą M. J. atsakė, kad kitų papildomų sąlygų nėra. M. J. laikėsi vienareikšmiškos pozicijos, kad tokia sąskaita negalėjo būti išrašyta dėl to, jog sutartis buvo nutraukta ir vengė atsakymo į klausimą, ar turėjo būti nurodyti kokie nors papildomi duomenys 90 000 Eur sąskaitoje, į šį klausimą neatsakė.

110.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalys nesitarė, kad kompensuos, pavyzdžiui, iki 90 000 Eur išorinio finansavimo išlaidų; šalys neaptarė finansavimo šaltinių ir finansavimosi sąlygų. Sutartyje šalys aiškiai nustatė vieną fiksuotą 90 000 Eur sumą, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog įsipareigojo ją sumokėti.

111.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad sisteminė–lingvistinė sutarties 3.1.1 papunkčio teksto analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turi padengti trečiojo asmens finansines išlaidas, nepaisant to, kad sutarties trečiasis asmuo visiškai neįvykdė; ieškovė šių pirmosios instancijos teismo motyvų neskundžia.

112.       Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusios aplinkybės ir atsakovės atstovo duoti paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo išlaidas dėl gauto išorinio finansavimo patyrė. Visų pirma, bendra sutarties kaina yra 10 mln. Eur, o ieškovė sumokėjo tik 150 000 Eur avansą, todėl akivaizdu, kad avansinių pinigų šios sutarties vykdymo apyvartinėms lėšoms neužteko. Iš 2021 m. spalio 26 d. elektroninio laiško, siųsto M. J. ir P. N. matyti, kad atsakovės atstovas pažymi, jog turi „išleisti dar milijoną eurų žaliavų kainoms įšaldyti, kainos smarkiai kyla ir tuoj prarasime didelę maržą“ (8 t., b. l. 48); prieš tai siųstame 2021 m. spalio 12 d. laiške nurodė, kad reikalinga apmokėti daugiau nei 1,3 mln. zlotų sąskaitas tiekėjams, todėl klausiama, kada ieškovė ketina su trečiuoju asmeniu atsiskaityti (8 t., b. l. 50). Taigi akivaizdu, kad trečiasis asmuo išorinį finansavimą gavo ir išorinio finansavimo išlaidas patyrė. Sutartis nenumatė, kad trečiasis asmuo, išrašydamas 90 000 Eur dydžio sąskaitą, privalės pagrįsti ją pirminiais išlaidas įrodančiais dokumentais. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė trečiajam asmeniui 90 000 Eur sumos iš ieškovės nepriteisti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

113.       Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinių skundų argumentų.

114.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų priteisimą, sutarties aiškinimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė atmesti ieškinio reikalavimą priteisti 28 078,22 Eur nuostolius už stulpuose esančių skylių didinimą, taip pat nepagrįstai atmetė trečiojo asmens reikalavimą priteisti 90 000 Eur pagal pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1 papunktį.

115.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo procesinį sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

116.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

117.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

118.       Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad ieškovė patyrė 24 718,42 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; be to, ieškovė yra sumokėjusi 2 372 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti 186 288,38 Eur. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, spręstina, kad ieškovės naudai turėjo būti priteista 184 880,96 Eur suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ir trečiojo asmens ieškovei priteistina po 13 545,21 Eur ((24 718,42 Eur + 2 372 Eur) / 2). Tenkinus ieškinį visiškai, atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

119.       Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė 17 619,08 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus prašydamas priteisti iš ieškovės 126 445,40 Eur. Teisėjų kolegija konstatavo, kad trečiojo asmens reikalavimas turėjo būti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš ieškovės 90 000 Eur, taigi turėjo būti patenkinta 71 proc. trečiojo asmens reikalavimų. Atitinkamai, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 12 509,54 Eur (17 619,08 Eur  71 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

120.       Atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas visa apimtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nėra atlyginamos. Ieškovė už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą patyrė 968 Eur išlaidų, kurios yra priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

121.       Ieškovė, be kita ko, pateikė prašymą atlyginti 2 117,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiantis teismo posėdžiui apeliacinės instancijos teisme ir už advokato dalyvavimą jame. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, teismo posėdžio trukmę, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 650 Eur sumos. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės buvo patenkintas visa apimtimi, todėl jai priteistina 847 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą, 644 Eur žyminio mokesčio ir 650 Eur už atstovavimą teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme: po 1 070,50 Eur iš atsakovės ir trečiojo asmens.

122.       Trečiojo asmens apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies: apeliacinio skundo suma buvo 182 255 Eur, o patenkinta buvo dalis apeliacinio skundo priteisiant 90 000 Eur, taigi buvo patenkinta 50 proc. trečiojo asmens apeliacinio skundo. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 2 342 Eur žyminį mokestį ir 5 500 Eur advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Tenkinus trečiojo asmens apeliacinį skundą iš dalies, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 3 921 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ((2 342 Eur + 5 500 Eur) / 2). Atmetus 50 proc. trečiojo asmens apeliacinio skundo, ieškovei priteistina 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį ir trečiojo asmens pareiškimą patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“, juridinio asmens kodas 303527861, iš atsakovės GC Metal Sp. z o. o., juridinio asmens kodas KRS0000416370, 184 880,96 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir 96 centų) skolą, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidas, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 545,21 Eur (trylikos tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“, juridinio asmens kodas 303527861, iš trečiojo asmens Metalbud Sp. z o. o., juridinio asmens kodas 0000475497, 13 545,21 Eur (trylikos tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Metalbud Sp. z o. o., juridinio asmens kodas 0000475497, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „StalCorp“, juridinio asmens kodas 303527861, 90 000 Eur (devyniasdešimt tūkstančių eurų) skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 509,54 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus devynis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“, juridinio asmens kodas 303527861, iš atsakovės GC Metal Sp. z o. o., juridinio asmens kodas KRS0000416370, 2 038,50 Eur (du tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“, juridinio asmens kodas 303527861, iš trečiojo asmens Metalbud Sp. z o. o., juridinio asmens kodas 0000475497, 1 675,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui Metalbud Sp. z o. o., juridinio asmens kodas 0000475497, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „StalCorp“, juridinio asmens kodas 303527861, 3 921 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                     Asta Radzevičienė

                                                     Neringa Švedienė

                                                     Vigintas Višinskis