Civilinė byla Nr. e2YT-32518-466/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27044-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl termino priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – P. K., Vilniaus apygardos prokuratūra, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „SEB“ bankas.

Teismas

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą, po G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio vaiko D. D. vardu, ir leisti nepilnamečio vaiko D. D. vardu atsisakyti priimti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio D. D. (D. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), senelis G. K.. Po G. K. mirties liko nepilnametis įpėdinis D. D., kuriuo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu A. D. neterminuotai apribota tėvo valdžia D. D. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nuolatiniu D. D. globėju paskirtas P. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu D. D. kartu su globėju P. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis mirusiojo G. K. palikimą sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ pensijų kaupimo sąskaitoje esančios lėšos – 20,53 Eur, o pensijų kaupimo sąskaitoje turimų fondo vienetų skaičius yra 19,4144, fondo vieneto kaina 1,1169 Eur, turimų fondo vnt. vertė ataskaitos dieną 21,68 Eur. Kito turto nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad G. K. atžvilgiu antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kurios reikalavimų sumą sudaro 170,88 Eur skola ir 164,94 Eur vykdymo išlaidos. Tuo tarpu antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kuriuos reikalavimų sumą sudaro 17,38 Eur bauda.

Pareiškėja pažymėjo, kad D. D. globėjas P. K. nustatyta tvarka nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą nepilnamečio vaiko vardu ar atsisakymą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, į teismą dėl teismo leidimo išdavimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. D. vardu nesikreipė. Pareiškėja, siekdama užtikrinti nepilnamečio teises ir apsaugoti jo interesus, kad nepagrįstai nenukentėtų vaiko interesai bei atsižvelgiant į tai, kad terminai palikimui priimti/atsisakyti praleisti dėl vaiko globėjo aplaidumo ir nerūpestingumo, ir jog po palikėjo G. K. mirties likusios nesumokėtos skolos antstoliams viršija likusio palikėjo turto vertę, yra įsitikinusi, kad atsiradusio palikimo atsisakymas užtikrins nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, apsaugos nepilnametį vaiką nuo palikėjo skolų naštos ir atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. buvo gautas antstolio Mindaugo Dabkaus 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymas Nr. S-19-28-19157 „Dėl mirusio skolininko turto paveldėjimo“, kuriuo suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie G. K. mirtį, pensijų kaupimo fonde jo sukauptas lėšas bei, kad Testamento registro duomenimis, skolininko įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo; taip pat siūloma paveldėti mirusiojo G. K. turtą. Vykdant paveldėjimo procedūras buvo nustatyta, kad G. K. turėjo nepilnamečius anūkus ir nėra išspręstas palikimo (ne)priėmimo klausimas, todėl paveldėjimo veiksmai buvo sustabdyti kol, bus išspręstas palikimo (ne)priėmimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas nepilnamečio D. D. vardu (ne)priimti G. K. palikimą. Taip pat suinteresuotas asmuo prašė įvertinti G. K. palikimo balansą ir klausimą dėl palikimo atsisakymo priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateiktame atsiliepime nurodė, kad įstatyme nustatyta, kad tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą ir kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvams nesilaikant įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo procedūros, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Tuo pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2020 m. liepos 17 d. priėmė nutarimą reikalauti iš pareiškėjos spręsti dėl priemonių pažeidimams pašalinti taikymo, siekiant užtikrinti nepilnamečių, įskaitant ir D. D., turtinių teisių įgyvendinimą. Taip pat suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra nagrinėjamu atveju negali būti įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu ir pateikti atsiliepimą, nes teritorinės prokuratūros neturi savarankiško juridinio asmens statuso, o yra laikomi Generalinės prokuratūros filialais. Vilniaus apygardos prokuratūra Juridinių asmenų registre įregistruota kaip Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros filialas. Įvertinus nurodytus argumentus teisėjo 2021 m. spalio 18 d. rezoliucija Vilniaus apygardos prokuratūra buvo pašalinta iš bylos suinteresuotų asmenų sąrašo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 1751 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio vaiko D. D. (D. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), senelis G. K.. Po senelio G. K. mirties liko nepilnamečiai įpėdiniai D. D., V. K. ir E. K.. Palikėjo G. K. mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu, įpėdiniai D. D., V. K. ir E. K. buvo nepilnamečiai, todėl jų interesus atstovauja atstovai pagal įstatymą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo neterminuotai apribota nepilnamečio vaiko D. D. tėvo A. D. valdžia, o nepilnamečiui vaikui nustatyta globa ir globėju paskirtas P. K., gim. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nepilnamečio vaiko D. D. globėju buvo paskirtas P. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įpėdinis D. D. kartu su globėju P. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi palikėjo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo veiksmus dėl palikėjo G. K. turto paveldėjimo valstybės vardu. Vykdant paveldėjimo procedūras buvo nustatyta, kad palikėjas G. K. turėjo nepilnamečius anūkus ir nėra išspręstas palikimo (ne)priėmimo klausimas, todėl paveldėjimo veiksmai buvo sustabdyti, kol bus išspręstas palikimo (ne)priėmimo klausimas. Pareiškėja, kaip valstybinė institucija, kurios pagrindinis tikslas yra siekti užtikrinti nepilnamečio teises ir apsaugoti jo interesus, prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti ir leisti nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti atsiradusį palikimą.

Dėl praleisto termino atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. D. globėjas P. K., po nepilnamečio vaiko senelio G. K. ((duomenys neskelbtini)) mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), todėl terminas buvo praleistas. Pareiškėja 2021 m. kovo mėn. gavo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo, su prašymu kreiptis į teismą, padedant įgyvendinti nepilnamečio vaiko D. D. teises, tvarkant mirusio senelio palikimą. Pareiškėja, gindama nepilnamečio vaiko interesus, CK 3.163 straipsnio 5 dalies tvarka kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti nepilnamečio vaiko vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi palikėjo mirties momentu įpėdinis D. D. buvo nepilnametis ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po senelio mirties, turėjo pareigą įgyvendinti jo įstatyminis atstovas (globėjas) P. K.. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. įstatyminis atstovas per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečio vaiko senelio G. K. mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo.

CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tėvai be išankstinio teismo leidimo neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

CK 5.52 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus.

Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 7 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. D. vardu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pensijų kaupimo sąskaitoje buvo sukaupęs 20,53 Eur, o tuo tarpu akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ bankas palikėjas buvo sukaupęs 19,4144 fondo vienetų (fondo vieneto kaina 1,1169 Eur), o turimų fondo vienetų vertė ataskaitos dieną 21,68 Eur. Taip pat nustatyta, kad G. K. palikimo atsiradimo dieną turėjo skolų – antstolis Mindaugas Dabkus nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal 2012 m. vasario 22 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 24,04 Eur išieškotojo apmokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų, 170,88 Eur skolos ir 140,90 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. Taip pat antstolis nurodė, kad skolininkas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo. Tuo tarpu antstolis Vytautas Mitkus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 17,38 Eur baudos išieškojimo nutraukė, nustačius, kad skolininkas mirė. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo G. K. palikimą sudaro apytiksliai 42,21 Eur, o skolos – apytiksliai 335,82 Eur, darytina išvada, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas – skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Pažymėtina ir tai, kad nepilnamečio vaiko globėjas P. K. 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškime, kuris buvo adresuotas pareiškėjai, nurodė, kad atsisako nepilnamečio vaiko vardu priimti atsiradusį palikimą, kadangi palikėjo įsipareigojimai ir išlaidos, susijusios su palikimo priėmimu, akivaizdžiai ženkliai viršys patį mirusiojo palikimą (jo vertę), todėl tokio palikimo priėmimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko vardu atsisakius priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo G. K. mirties, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, todėl teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išduotinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsniu, 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576 – 578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, į. k. 188752021, įstatymo nustatytą terminą priimti ar atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Leisti pareiškėjai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, į. k. 188752021, nepilnamečio vaiko D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties. 

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.

Teisėjas        Gintaras Pašvenskas