Civilinė byla Nr. 2-180-722/2013
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02942-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 116.1.
(S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 11 d.
Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovei advokatei Z. R., atsakovui L. Z., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui L. Z. dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, ir atsakovo L. Z. priešieškinį ieškovei D. K. dėl bendrosios nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė D. K. prašo nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamu turtu – 0,2680 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezininkai“ parengtą dokumentą, ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atsakovui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas valstybei.
Ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad pagal testamentą paveldėjo ir įgijo nuosavybės teises į 50/134 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovas L. Z. paveldėjo 42/67 dalis šio žemės sklypo ir valdo jas asmeninės nuosavybės teise. Paveldėtą turtą yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovė realiai negali juo naudotis, nes iki šiol nenustatyta naudojimosi tvarka. UAB „Geodezininkai“ ieškovės užsakymu parengė žemės sklypu naudojimosi planą, pagal kurį jai naudojimuisi tenka žemės sklypo dalis, plane pažymėta „B“, o atsakovui žemės sklypo dalis, plane pažymėta „A“. Rengiant planą buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovo sodyba yra šalia paveldėto žemės sklypo.
Ieškovės atstovė advokatė Z. R. ieškinį palaikė, teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė savo sklype nori statytis namą, sklypo paskirtis tam tinka, ji nesinaudos asfaltuotu keliu privažiuoti prie savo sklypo ir sutinka įvažiuoti į savo valdą per lauko kelią. Ieškovės projektas atitinka abiejų šalių teises. Atsakovo priešieškinį prašo atmesti. Jei būtų atidalinta pagal atsakovo prašymą, ieškovė sklype negalėtų pasistatyti namo. Atsakovas nurodo, kad 6 metrų pravažiavimo kelias jam reikalingas tam, kad atsivežtų malkų, tai jis daro 1-2 kartus per metus, važinės ieškovės sklypo, dėl to kils nuolatiniai konfliktai, nes ir taip tarp ieškovės ir atsakovo yra įtempti santykiai. Sklype yra vienas atsakovo gyvenamasis namas ir laikini savavališki statiniai, atsakovas gali įvažiuoti į savo sklypą per asfaltuotą įvažiavimą.
Atsakovas L. Z. ieškinį prašo atmesti, priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamu turtu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat pagal UAB „Geodezininkai“ 2012-12-27 parengtą planą, ieškovei paskirti naudotis 1000 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atribotą taškais 3, 4, 5, 7, atsakovui paskirti naudotis 1680 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, atribotą taškais 1, 2, 3, 7, 5, 6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ignoruoja jo argumentus, kad jam yra būtinas privažiavimas prie sodybos, kurioje gyvena, nuo kelio, esančio pietryčių pusėje už sklypo, šiuo keliu ir per savo sklypą atsiveža į savo sodybą malkas, kitus stambesnius krovinius, reikalingus ūkyje. Keliu, einančiu šalia tai daryti būtų nepatogu, kadangi sunkvežimiams tektų stačiu kampu įvažiuoti per siaurus vartus ir po to laviruojant važiuoti per sutvarkytą kiemą, kurio įrengimai ir augalai dėl to neišvengiamai nukentėtų. Atsakovo teigimu, jam netekus galimybės naudotis šiuo keliu, jo teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti. Ieškovė neprašo padalinti sklypo, suformuojant du atskirus sklypus, o tiktai prašo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Mano, kad taip yra dėl to, kad būtent į ieškovės prašomą paskirti jai naudotis sklypo dalį patenka melioracijos apsaugos zona, kuri užima pusę ieškovės prašomos jai paskirti naudotis sklypo dalies, ir todėl pilnavertį atskirą sklypą suformuoti ten negalima. Atsakovo teigimu, ieškovei tenkanti sklypo dalis yra simetriška, stačiakampė, visiškai tinkama naudotis bet kokiai žemės ūkio paskirčiai, ribojasi su privažiavimo keliu, jai siūlomo sklypo plotis - 15,16 m, leidžia jį apdirbti bet kokiu traktoriumi ir kita žemės ūkio technika. Jam liekančios sklypo dalies plotis - 11,95 m yra pakankamas naudoti jį pagal paskirtį, ir kartu toks naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas leistų jam toliau naudotis sklypo gale esančiu keliu.
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.
Ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2012-05-02 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. IJ-1574 paveldėjo ir įgijo nuosavybės teises į 50/134 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas L. Z. 2012-08-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. IJ-3254 paveldėjo ir įgijo nuosavybės teises į 42/67 dalis šio žemės sklypo (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, b.l. 3). Ieškovės 2012-10-16 pareiškimu Kauno m. 11-ajam notarų biurui (b.l. 5) nustatoma, kad ieškovė kreipėsi į notarų biurą pranešdama, kad yra užsakytas išrašas dėl duomenų patikslinimo susitarimui dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. 2012-11-16 Kauno m. 11-ajam notarų biuro liudijimu (b.l. 6) nustatyta, kad ieškovė atvyko į notarų biurą, ketindama sudaryti ir pasirašyti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių, šio susitarimo sudarymui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, užsakytas nekilnojamojo turto registro tikslinimas, tačiau susitarimas nebuvo sudarytas bendraturčiui L. Z. atsisakius sudaryti ir pasirašyti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Atsakovo priešieškiniu (b.l 10-11) siūlomu žemės sklypo planu (b.l. 13) VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija (b.l. 19-20) nustatoma, kad atsakovas gyvena gyvenamajame name, kuris yra tuo pačiu adresu.
Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. LR CK 4.75 str. 1 d. nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o jei kyla nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis žemės sklypo dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, todėl šis institutas reikalingas tada, kai neaišku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis.
Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad kreipiantis į teismą su ieškiniu, o šiuo atveju esant pareikštam ir priešieškiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.
Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviems ar keliems savininkams. Tokiais bendrasavininkiais gali būti keli fiziniai asmenys. Bendrąja daline nuosavybe laikoma nuosavybė, kai bendrojoje nuosavybėje yra nustatytos turto dalys. Bendroji dalinė nuosavybė – kai bendroje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko dalys (LR CK 4.73 str. 1 d.). Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Taigi tokiose bylose žemės sklypo planas nėra vien įrodymas; iš esmės – tai jį teikiančios šalies pozicijos išdėstymo forma, pavaizdavimas ( LAT 2012-02-27 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-79/2012).
Ieškovė ir atsakovas pateikė savo planus, sudarytus to paties projektuotojo UAB „Geodezininkai“ ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamu turtu – 0,2680 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezininkai“ 2012-09-17 parengtą dokumentą, jai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atsakovui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti ieškovei paskirti naudotis 1000 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atribotą taškais 3, 4, 5, 7, atsakovui paskirti naudotis 1680 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, atribotą taškais 1, 2, 3, 7, 5, 6.
Ieškovė ir atsakovas nėra nustatę naudojimosi jiems bendrąja daline nuosavybe priklausančiu žemės sklypu tvarkos, todėl esant ginčui, tikslinga nustatyti minėto nekilnojamojo turto valdymo, naudojimosi bei disponavimo juo tvarką. Ieškovė nurodė, kad prieš užsakydama naudojimosi žeme planą su atsakovu suderino, kuria sklypo dalimi kuris naudosis, atsakovui paaiškino, kad užsakys planą pagal suderintą tvarką, pateiks notarui, kur kartu pasirašys susitarimą. Parengus planą pirmą kartą su atsakovu pas notarą Kauno 11 notarų biure susitiko 2012 m. rugsėjo mėnesį – atsakovas atvyko su giminaičiais, bet jie tarpusavyje susibarė ir išėjo. Antrą kartą 2012-11-16 atsakovui atvykus į notarų biurą, atsakovas susitarimą pasirašyti atsisakė. Atsakovo atsisakymo motyvas nebuvo rišlus, argumentai neaiškūs. Nustatyta, kad atsakovas turi įvažiavimą į savo sodybą iš vienos pusės (per asfaltuotą pravažiavimą iš kelio Kaunas-Zatyšiai) ir taip pat nori turėti dar vieną įvažiavimą nuo ieškovei prašomo priskirti naudojimuisi sklypo dalies. Ieškovės ir jos atstovės manymu, toks jo argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes jai prašomos skirti sklypo dalies pabaigoje yra tik lauko keliukas, kuris niekur neveda. Ieškovės atstovės paaiškinimu, jei būtų atidalinta pagal atsakovo prašymą, ieškovė sklype negalėtų pasistatyti namo, o atsakovas nurodydamas, kad 6 metrų pravažiavimo kelias (11,95 m paskirtame plote) jam reikalingas tam, kad atsivežtų malkų 1-2 kartus per metus, nori ateityje šalia ieškovės sklypo važinėti, dėl to gali kilti nuolatiniai konfliktai, nes ir taip ieškovės ir atsakovo yra įtempti santykiai.
Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad sklypo gale esantis pravažiavimas yra tiktai lauko keliukas, kuris niekur neveda, ieškovė ignoruoja jo argumentus, kad jam yra būtinas privažiavimas prie sodybos, kurioje gyvena, nuo kelio, esančio pietryčių pusėje už sklypo, kadangi šiuo keliu ir per savo sklypą atsiveža į savo sodybą malkas, kitus stambesnius krovinius, reikalingus ūkyje. Keliu, einančiu šalia namo, tai daryti būtų nepatogu, kadangi sunkvežimiams tektų stačiu kampu įvažiuoti per siaurus vartus ir po to laviruojant važiuoti per sutvarkytą kiemą, kurio įrengimai ir augalai dėl to neišvengiamai nukentėtų. Atsakovo teigimu, jo siūlomu planu ieškovei tenkanti sklypo dalis yra simetriška, stačiakampė, visiškai tinkama naudotis bet kokiai žemės ūkio paskirčiai, ribojasi su privažiavimo keliu, jai siūlomo sklypo plotis - 15,16 m, leidžia jį apdirbti bet kokiu traktoriumi ir kita žemės ūkio technika. Jam liekančios sklypo dalies plotis - 11,95 m yra pakankamas naudoti jį pagal paskirtį, ir kartu toks naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas leistų jam toliau naudotis sklypo gale esančiu keliu.
Vietos apžiūros metu ( CPK 210 str.) nustatyta, kad prie atsakovo gyvenamojo namo pastatyti statiniai, nepažymėti teismui pateiktame plane, jie gali trukdyti įvažiuoti į sklypą pro suformuotus siaurus vartus. Atsakovo teiginys, kad būtų sunku laviruojant važiuoti per sutvarkytą kiemą, kurio įrengimai ir augalai nukentėtų, nepagrįstas. Jei atsakovas į savo sklypą nuo kelio Kaunas-Zatyšiai negali įvažiuoti pro siaurus vartus, šalia kurių pasistatęs laikinus neįregistruotus pastatus ( metalinis pastatas įėjus pro vartus dešinėje, kuriame, atsakovo paaiškinimu, yra statinė), į savo sklypą jis gali patekti iš kitos namo pusės arba vartus praplatinti. Kitoje namo pusėje po kaire yra metaliniai pastatai, kurie taip pat nepažymėti pateiktame plane. Nors plane pažymėtas sodas, tačiau nustatyta, kad sodo, kaip pažymėta plane, nėra, yra tik keli vaismedžiai.
LAT pažymėjo, kad tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką.
Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (LAT 2006-10-13 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-536/2006). Ieškovė nereikalauja patekti į savo sklypo dalį nuo pagrindinio įvažiavimo (asfaltuoto pravažiavimo iš kelio Kaunas-Zatyšiai), ji sutinka prie savo sklypo dalies atvykti lauko keliuku, kad ateityje išvengtų konfliktų su atsakovu.
Žemės sklypo naudojimosi tvarka turi užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turi užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą. Siekiant nustatyti ilgalaikę, stabilią ir racionalią naudojimosi sklypu tvarką, kuri atsižvelgiant į įtemptus šalių tarpusavio santykius, pašalintų konfliktus tarp žemės sklypo dalių naudotojų. Teismas sprendžia, kad yra tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidyti, o suformavus atskiras racionalias žemės sklypo dalis, kiekvienas jo naudotojas gali patekti atskirai per esamus ar galimus įrengti įvažiavimus.
Teismas spręsdamas, kuris iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektų labiau atitinka proporcingumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principus, atsižvelgia į tai, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarka neatitinka racionalumo, patogumo, faktinio naudojimosi stabilumo kriterijų: ieškovei siūlomas žemės plotas yra siauras, pailgos formos, nekompaktiškas, atsakovas palieka ieškovei 15,15 m pločio sklypą, kuriame nebus galimybės ateityje pasistatyti namą. Būtina atsižvelgti į tai, kad statant statinius, reikia išlaikyti tam tikrą atstumą nuo kiti žemės sklypo savininko valdos ribos. Teismas atsižvelgia į būtinybę šalinti prielaidas šalių konfliktinei situacijai ir sprendžia, kad, nepatvirtinus atsakovo siūlomo plano, būtų išvengta bendraturčių ginčų, galinčių kilti atsakovui važinėjant pro visą ieškovei priskirto sklypo ilgį.
Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, atitinkančią bendraturčių nuosavybės teisės dalis, bendraturčių ginčas spręstinas siekiant suderinti jų priešingas pozicijas tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.
Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus pateiktus šalių planus, 2013-03-22 išvažiuojamojo teismo posėdžio vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka (b.l. 4) labiau atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, siekį vengti konfliktų ateityje bei protingumo, racionalumo, teisingumo reikalavimus, nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (LAT 2011-11-08 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-481/2011), kuri leis bent minimaliai sumažinti tarp šalių kylančius konfliktus dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos. Pagal ieškovės pateiktą projektą ieškovei ir atsakovui tektų vientisa, platesnė, kompaktiška namų valdos žemės sklypo dalis. Pažymėtina, kad ginčo sklypo naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ( b.l. 63). Tai nėra nei verslo, nei žemės ūkio paskirties sklypas, į kurį privalo būti sudarytos galimybės įvažiuoti sunkiajai technikai.
Ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti 144 Lt žyminio mokesčio, tačiau vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-21 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2093-2528 (b.l. 7) ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas paduodamas priešieškinį sumokėjo 40 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios 104 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atleistas 2013-01-09 teismo nutartimi. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybei priteistina – 144 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1d., 96 str. 1 d.). 2013-02-22 pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos (b.l. 48) nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iki 2013 m. kovo 22 d. yra 839,82 Lt, ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, 839,82 Lt suma valstybei priteistina iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 96 str., 98 str., 99 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 279 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.
Nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamu turtu – 0,2680 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezininkai“ 2012-09-17 parengtą žemės sklypo planą, ieškovei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B/1000“, atribota taškais 6, 3, 4, 5, atsakovui L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A/1680“, atribota taškais 1, 2, 3, 6.“
UAB „Geodezininkai“, įm. k. 300529316, buv. adresas Kaunas, Raudondvario pl. 93, 2012-09-17 parengtas žemės sklypo planas yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 144 Lt (du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 839 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt devynis litus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimo kopiją jam įsiteisėjus išsiųsti VĮ Registrų centro Kauno filialui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Deksnienė