Civilinė byla Nr. e2-431-617/2022
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00712-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 24 d.
Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
sekretoriaujant Rimai Martinkėnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. M.: 1) 3864,25 € dydžio skolą, 2) 513,85 € sutartinių ( pelno ) palūkanų, 3) 2527,80 € negautas pajamas, 4) 371,04 € sutarties administravimo mokestį, 5) 8,77 € skolos išieškojimo išlaidų, iš viso – 7285,71 €, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 164 € dydžio žyminį mokestį.
Šalims apie teismo posėdį pranešta, šalys į teismo posėdį neatvyko, ieškovė prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2017-10-16 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas M. M. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( duomenys neskelbtini ) ( toliau – Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ suteikė M. M. 3864,25 € dydžio kreditą 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti vartojimo kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje mokėtinas sumas. Sutartyje nustatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 32 proc., Sutarties terminas – 2021-10-16. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui 3864,25 € vartojimo kreditą. Atsakovas prievolės pagal Sutartį tinkamai nevykdė – nustatytais terminais ir tvarka vartojimo kredito negrąžino, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2018-03-18. 2017-12-28 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 18-50-01 ir 2018-03-19 bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 03 pagrindu, pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovo M. M. skolą perleido ieškovei UAB „Gelvora”. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą informuota raštišku 2018-03-26 pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra ( CK 6.213 straipsnio 1 dalis ). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis ( CK 6.874 straipsnio 2 dalis ).
Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 3864,25 € dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ). Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu 2018-03-18 nutraukė ir 2017-12-28 Reikalavimo perleidimo sutarties ir 2018-03-19 bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 03 pagrindu, reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą informuota raštišku 2018-03-26 pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs ( CPK 178 straipsnis ).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jo prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3864,25 € negrąžinto kredito, 513,85 € sutartinių ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo ( 2018-03-18 ), iš viso – 4378,10 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2527,80 € dydžio palūkanas ( negautas pajamas ) paskaičiuotas pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo Sutarties nutraukimo ( 2018-03-18 ) iki 2021-10-16 ( Sutarties termino pasibaigimo dienos ).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš Vartojimo kredito sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini )specialiųjų sąlygų ( mokėjimo grafiko ) matyti, kad tinkamo Sutarties vykdymo atveju atsakovas, mokėdamas kiekvieną mėnesį mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokas laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo ( 2017-10-16 ) iki Sutarties termino pabaigos ( 2021-10-16 ), ieškovei būtų sumokėjęs 3031,91 € dydžio pelno palūkanas. Pradinė kreditorė iki Sutarties nutraukimo ( 2018-03-18 ) apskaičiavo 513,85 € dydžio palūkanas, teismas šią palūkanų sumą priteisė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2527,80 € dydžio palūkanų ( negautų pajamų) priteisimo, tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo M. M. 2518,06 € dydžio negautas pajamas ( 3031,91 € – 513,85 € ).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 371,04 € dydžio sutarties administravimo mokestį apskaičiuotą pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo Sutarties sudarymo ( 2017-10-16 ) iki Sutarties vykdymo termino pabaigos ( 2021-10-16 ).
Pagal Sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ) ( refinansavimo ) bendrųjų sąlygų 1.17. punktą Sutarties administravimo mokestis yra mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Iš šios Sutarties specialiųjų sąlygų ( mokėjimo grafiko ) matyti, kad fiksuotas 7,73 € dydžio sutarties administravimo mokestis yra įskaitytas į bendrą kiekvieną mėnesį mokėtiną įmokos sumą, mokamą nuo Sutarties sudarymo dienos ( 2017-10-16 ) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos ( 2021-10-16 ). Nustatyta, kad atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį, pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu nutraukė 2018-03-18, t. y. po 5 mėn. nuo Sutarties sudarymo dienos.
Kasacinis teismas išaiškino ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ), kad nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra bei tai, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nagrinėjamu atveju, atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta Sutartimi nustatyta, kad Sutarties administravimo mokestis mokamas už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, ir Sutarties administravimo veiksmai buvo atliekami galiojant sutarčiai, o Sutartį nutraukus ir pradėjus skolos išieškojimą poreikio atlikti administravimo veiksmus neliko, kadangi neliko administravimo objekto, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 371,04 € dydžio sutarties administravimo mokestį tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 38,65 € dydžio sutarties administravimo mokestį ( 7,73 € x 5 ), apskaičiuotą pagal mokėjimo grafiką nuo 2017-10-16 ( Sutarties sudarymo ) iki 2018-03-16 ( Sutarties nutraukimo ).
Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė turėjo 8,77 € dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas pagal ieškovės su AB „Lietuvos paštas“ sudarytas sutartis dėl pranešimų skolininkams siuntimo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 8,77 € dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ( 6943,58 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2021-10-14 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 164 € dydžio žyminį mokestį, teismas ieškinį patenkino iš dalies – 95,3 proc. ( 6943,58 € ) ieškinio sumos ( 7285,71 € ), todėl proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 156 € dydžio žyminis mokestis.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.874, 6.886 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. M. UAB „Gelvora” naudai 3864,25 € negrąžinto kredito, 513,85 € pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 2518,06 € negautų pajamų, 38,65 € administravimo mokesčio, 8,77 € skolos išieškojimo išlaidas, 156 € žyminį mokestį, iš viso – 7099,58 € ( septynis tūkstančius devyniasdešimt devynis € 58 ct ) ir 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 6943,58 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2021-10-14 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.
Teisėjas Anatolij Januševskij