Civilinė byla Nr. 2A-157-302/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02872-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1946-590/2016 pagal ieškovo H. J. G. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas H. J. G. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. T. įpėdinės atsakovės V. K. 1 147 590 Lt (332 365 Eur), kurie buvo gauti pardavus antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas“, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 1999 metų iš ikonų ir ikonų tapybos eksperto A. T. ketino įsigyti antikvarinę vertybę - „Soloveckij ikonostas“ (toliau – ikona; antikvarinė vertybė), kuri buvo atgabenta į Vokietiją ir iš pradžių laikoma pas ieškovą namuose Blieskastelyje, o vėliau perkelta į Olandiją ir saugoma Amsterdamo prekybos centre „Gerlach“. Ikonos savininko A. T. prašymu ieškovas ir kiti asmenys ieškojo ikonos pirkėjų, tačiau bandymai parduoti antikvarinę vertybę buvo nesėkmingi. 2007-06-18 visi ikonos pardavimu suinteresuoti asmenys: A. T., K. G. C., K. M., H. J. G. ir K. C., nusprendė, kad antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ bus parduota korporacijai „Tamoikins muzeum“ už 1 700 000 USD bei pasirašė susitarimą dėl lėšų, gautų pardavus „Soloveckij ikonostas“ paskirstymo (toliau – 2007-06-18 susitarimas). Buvo sutarta, kad antikvarinę vertybę pardavinės A. T., kuris, kaip ikonos pardavėjas ir pinigų gavėjas pagal sutartį, privalės paskirstyti ir išmokėti gautas lėšas visoms susitarimo šalims. 2007-07-03 antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ buvo parduotas korporacijai „Tamoikins muzeum“ už 1 700 000 USD, tačiau pardavimo faktas, ieškovo teigimu, nuo jo buvo nuslėptas. 2008 metais ieškovas sužinojo, kad ikona buvo parduota, o jam priklausanti pinigų dalis, t. y. 450 000 USD buvo pervesti K. G. C. į T. D. sąskaitą, esančią UNIKREDIT BANK SLOVAKIA A.S. Ieškovo nuomone, A. T., pervesdamas ieškovui priklausančią pinigų sumą kitiems asmenims, veikė nesąžiningai, pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir padarė ieškovui žalą. Kadangi 2011-03-14 A. T. mirė, ieškovas ieškinį pareiškė ir skolą prašė priteisti iš A. T. dukters ir turto paveldėtojos V. K..

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės V. K. ieškovui H. J. G. 332 365 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 332 365 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-10-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas darė išvadą, kad 2007-06-18 susitarimu A. T., kaip ikonos savininkas, įsipareigojo ikonos pardavimo atveju sumokėti 450 000 USD ieškovui H. J. G., todėl juos siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Kadangi pardavęs ikoną A. T. nesumokėjo ieškovui 450 000 USD, tai teismas sprendė, jog A. T. nesilaikė 2007-06-18 susitarimo, todėl yra teisinis pagrindas priteisti ieškovo prašomą sumą. Teismo nuomone, A. T. su K. T. Museum Inc. sudarytas pirkimo pardavimo sutarties Nr. 408 – L 1 papildymas patvirtina, kad A. T. buvo nesąžiningas, vienašališkai atsisakė vykdyti 2007-06-18 susitarime prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėti ieškovui H. J. G. 450 000 USD, nes su ikonos pirkėju susitarė dėl kitos apmokėjimo už ikoną tvarkos, pagal kurią 1 600 000 USD pinigų suma buvo numatyta paskirstyti visiems 2007-06-18 susitarime nurodytiems asmenims, išskyrus ieškovą H. J. G..

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei įpareigoti ieškovą pateikti 2007-06-18 finansinių lėšų paskirstymo dokumento originalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2007-06-18 susitarimo turinį, neišreikalavo šio dokumento, kurio turinys turi didelę reikšmę nustatinėjant bylos faktines aplinkybes, originalo, be to, tirdamas įrodymus nesivadovavo, lingvistiniu, sisteminiu ir kompleksiniu metodais. Iš minėto dokumento turinio matyti, kad jame nurodyti asmenys (A. T., K. G. C., K. M., H. J. G. bei K. C.) patvirtino savo sutikimą dėl finansinių lėšų paskirstymo tuo atveju, jei antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ būtų parduota K. T. Museum Inc. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtu susitarimu A. T. įsipareigojo sumokėti ieškovui 450 000 USD. Teismas neįvertino K. G. C. 2007-06-22 notariškai patvirtinto pareiškimo, kuriame K. G. C. įsipareigojo iki 2007-08-31 sumokėti pinigų sumas savo rėmėjams ir pagalbininkams antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas“ pardavimo atveju.
2. Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tik A. T., būdamas ikonos savininku, galėjo spręsti, kaip paskirstyti lėšas už ikonos pardavimą, ir kad A. T. ir ieškovą siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas visiškai nevertino 2007-06-08 susitarimo, turinio. Nei 2007-06-08 susitarime, nei 2007-06-18 susitarime nėra numatytas joks A. T. įsipareigojimas sumokėti pinigus ikonos pardavime dalyvavusiems asmenims. 2007-06-21 antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 408-L bei sutarties papildymuose ir prieduose buvo numatyti K. T. Museum atsiskaitymai su ikonos pardavime dalyvavusiais asmenimis. 2007-06-08 ir 2007-06-21 susitarimų bei 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai.
3. Teismas nepasisakė dėl atsakovės keliamų argumentų, kad nagrinėjamoje byloje atsakovais turėtų būti K. G. C. ir jo sūnus K. C., o ne A. T. įpėdinė V. K.. 2010-08-25 nutraukdama ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutarime nurodė, kad būtent tarp ieškovo, K. G. C. ir G. C. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau ieškovas ieškinį pareiškė ne minėtiems asmenims, dėl kurių galimai nusikalstamų veikų iniciavo ikiteisminį tyrimą, o atsakovei, iš kurios siekia pasipelnyti.
4. Neaišku, kuo vadovavosi teismas, darydamas išvadą, kad A. T. su K. T. Museum Tamokin Inc. sudarytas pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 408 – L 1 papildymas patvirtina tai, jog A. T. buvo nesąžiningas, atsisakė vykdyti 2007-06-18 susitarime prisiimtus įsipareigojimus sumokėti ieškovui 450 000 USD, nes su ikonos pirkėju susitarė dėl kitos už ikoną mokėjimo tvarkos, pagal kurią 1 600 000 USD buvo numatyta paskirstyti visiems 2007-06-18 susitarime nurodytiems asmenims, išskyrus ieškovą. Teismas netinkamai aiškino 2007-06-21 sutarties Nr. 408 – L 1 papildymą. Papildymo III 2 punkte nustatyta, kad pirkėjas, t. y. Tamokins Museum Tamokin Inc., remdamasis preliminariu susitarimu su komisionieriumi už tarpininkavimo paslaugas sumoka komisionieriui K. G. C., kuris turi tam tikrų piniginių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, 1 034 000 USD. Nurodyta pinigų suma paskirstoma tokia tvarka: 720 000 USD pirkėjas perveda tiesiogiai į K. G. C. sąskaitą; 100 000 USD pirkėjas sumoka tarpininkui K. M.; 214 000 USD pirkėjas sulaiko iš K. G. C. pagal anktesnius paskolos raštelius. Teismas neįvertino 2008-01-10 pareiškimo, kuriame K. G. C. ir ieškovas parašais patvirtino, kad gavę iš Korporacijos 720 000 USD jie neturi jokių pretenzijų Korporacijai. Be to, ir liudytojo M. T. parodymai patvirtina, kad būtent jis, o ne A. T. disponavo piniginėmis lėšomis ir vykdė sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš 2007-06-21 sutarties Nr. 408-L ir jos papildymų. 2009-12-28 baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju K. C. pats nurodė, kad 2007-07-03 M. T. pervedė 680 000 USD, kurie buvo skirti jam, jo tėvui K. G. C. ir ieškovui. Iš baudžiamojoje byloje duotų K. C. parodymų matyti, kad K. C. su ieškovu neatsiskaitė, kadangi pats ieškovas jam ir jo tėvui buvo skolingas, ką patvirtina 2007-07-09 tarp ieškovo K. G. C. pasirašyta garantija, kurioje nurodyta, kad jie vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Teismas minėtų aplinkybių skundžiamame sprendime visai netyrė
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino V. K. netinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį ir nepasiūlė ieškovui pakeisti atsakovę V. K. tinkamu atsakovu. Ieškovui nesutikus pakeisti netinkamos šalies, teismas ieškinį atsakovės V. K. atžvilgiu turėjo atmesti. Be to, teismas nustatė atsakovės atstovui galimų užduoti klausimų ribas, nepagrįstai pašalindamas klausimus, susijusius su ieškovą ir K. G. C. bei K. C. siejusiais civiliniais teisiniais santykiais, ir tokiu būdu pažeidė proceso šalies teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 ir 45 straipsniuose, rungimosi principą bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 12 str.).
6. Ieškovas H. J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovo ir A. T. nesiejo jokie teisiniai santykiai. Ieškovas ir A. T. dėl meno vertybės „Soloveckij ikonostas“ bendravo nuo 1999 metų, 2000-02-24 A. T. ieškovui netgi buvo išdavęs įgaliojimą paskirstyti jam priklausantį honorarą (ITM t. 1, b.l. 13). Egzistavo keletas susitarimų ir sutarčių dėl šios meno vertybės, kol 2007-06-18 visi šios ikonos pardavimu suinteresuoti asmenys: A. T., K. G. C., M. K., K. C. ir ieškovas, galutinai susitarė, jog kad antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ bus parduotas korporacijai „Tamoikins muzeum“ už 1 700 000 USD bei pasirašė susitarimą dėl lėšų, gautų pardavus ikoną, paskirstymo. 2007-06-18 susitarime aiškiai buvo susitarta, kad antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas“ pardavinės ir lėšas paskirstys A. T.. Tai, kad gautas lėšas turėjo paskirstyti būtent A. T., atsispindi ir 2007-06-21 pardavimo sutartyje Nr. 408-L. A. T. neturėdamas jokio teisinio pagrindo ieškovui priklausančią 450 000 USD sumą pervedė ne tiesiogiai ieškovui, o K. G. C., nors ieškovas niekada jam nebuvo išdavęs jokio įgaliojimo gauti pinigus už parduotą meno vertybę „Soloveckij ikonostas“, tokiu būdu pasielgdamas nesąžiningai ir pažeisdamas 2007-06-18 susitarimo dėl lėšų paskirstymo nuostatas. Vienašališki K. C. pareiškimai pas notarę, kad jis antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas“ pardavimo atveju įsipareigoja ieškovui H. J. G. sumokėti 450 000 USD ir turi žodinius ir rašytinius ieškovo sutikimus gauti tuos pinigus buvo neteisėti.
2. Apeliantas prašomas išreikalauti 2007-06-18 susitarimo originalas yra baudžiamojoje byloje (b.b. t. 1, b.l. 19), kuri yra prijungta prie nagrinėjamos bylos.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Apeliantė, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, neištyrė daug esminę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų bei nenustatė svarbių nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas šį atsakovės prašymą taip pat palaiko ir pats atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.).
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).
11. Pastebėtina, kad tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti motyvai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jeigu būtų nustatyta, kad jie yra pagrįsti, sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
13. Nei apeliantei, nei ieškovui nepateikus jokių išimtinių aplinkybių (pvz. būtinybė apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei savo poziciją išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo

14. Apeliantė prašo įpareigoti ieškovą pateikti 2007-06-18 finansinių lėšų paskirstymo dokumento originalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomo išreikalauti dokumento originalas yra prie nagrinėjamos bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje (t. 1, b.l. 19), minėtas ieškovės prašomas atmetamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-06-18 A. T., K. G. C., K. M., H. J. G. ir K. C. sudarė susitarimą dėl finansinių lėšų paskirstymo tuo atveju, jei korporacija „Tamoikins muzeum“ nupirks antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas“ už 1 700 000 USD. Pagal susitarimą ikonos pardavimo korporacijai „Tamoikins muzeum“ atveju ieškovas H. J. G. turėjo gauti 450 000 USD (b.l. 12-13, ikiteisminio tyrimo medžiagos (toliau – ITM) t.1, b.l. 19). A. T. 2007-06-21 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 408 – L pardavė antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas“, kurią sudaro 22 ikonos (įspaudai) ant 7 lentų, Korporacijai Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. (Canada) už 1 600 000 USD (ITM t.1, b.l. 149-155).
16. Ieškovas H. J. G. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. T., kuris buvo minėtos antikvarinės vertybės savininkas, įpėdinės atsakovės V. K. 1 147 590 Lt (332 365 Eur), gautų pardavus antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas”, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
17. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovės V. K. ieškovui H. J. G. 332 365 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 332 365 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-10-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad 2007-06-18 susitarimu būtent A. T. įsipareigojo ieškovui H. J. G. ikonos pardavimo atveju sumokėti 450 000 USD, todėl juos siejo sutartiniai teisiniai santykiai. A. T. neįvykdžius 2007-06-18 susitarime nurodyto įsipareigojimo sumokėti ieškovui H. J. G. 450 000 USD, teismas sprendė, kad yra pagrindas minėtą pinigų sumą priteisti iš atsakovės V. K., kuri yra A. T. turto paveldėtoja. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Dėl šalis siejusių teisinių santykių

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2007-06-18 susitarimu A. T., kaip ikonos savininkas, įsipareigojo ieškovui H. H. G. ikonos pardavimo atveju sumokėti 450 000 USD, todėl ieškovą ir A. T. siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos bylos nagrinėjimo pateiktus argumentus, kad ieškovo ir ikonos savininko A. T. nesiejo jokie teisiniai santykiai, o 450 000 USD ieškovui turėjo sumokėti K. T. Museum – Tamokin Inc. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl 2007-06-18 susitarimo turinio aiškinimo.
19. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
20. Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-670/2013; kt.).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).
21. Ieškovas reikalavimą priteisti 332 365 Eur skolą iš esmės grindžia tik 2007-06-18 susitarimu, pagal kurį, jo teigimu, jam priklauso 450 000 USD, kuriuos įsipareigojo sumokėti A. T., o jam nesumokėjus tai privalo padaryti atsakovė pastarojo įpėdinė V. K.. Ieškovas nedetalizuoja, kokiu būtent teisiniu pagrindu jis kildina savo teisę į šią sumą, kuria prašo priteisti iš A. T. įpėdinės V. K.. Prievoliniai santykiai atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų. Prievolės paprastai skirstomos į prievoles, atsirandančios iš sutarčių, ir į prievoles, atsirandančios iš nesutartinių teisinių santykių (vienašalių sandorių; administracinių aktų; išradimų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių sukūrimo; padarytos žalos ir pan.).
22. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios sutarties, pasirašytos tarp A. T. ir K. G. C. matyti, kad A. T. jam priklausiusią antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas” realizuoti buvo įgaliojęs būtent K. G. C., kuris ta pačia sutartimi įsipareigojo realizuoti A. T. priklausančią antikvarinę vertybę ir pinigų sumą, gautą už ikoną, išskaičius komisinius ir su ikonos realizavimo susijusias išlaidas, perduoti A. T.. Minėta sutartis buvo papildyta 2001-03-20, detalizuojant pinigų, gautų pardavus antikvarinę vertybę, pasidalinimo sąlygas (ITM t. 1, b.l. 133-136, 147, 148). Faktą, kad antikvarinė vertybė 1999 metais buvo perduota K. G. C., patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis 2009-09-14 A. T. apklausos protokolas (ITM t. 2, 128-131).
23. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00344-09 medžiaga patvirtina, kad, pasirašant 2007-06-18 susitarimą, kuriuo pagrindu ieškovas prašo priteisti ieškinyje nurodytą sumą, dėl lėšų paskirstymo, dalyvavo K. C., K. G. C., A. T., H. J. G., K. M. (susitikime nedalyvavo, tačiau telekomunikacinių ryšių pagalba patvirtino savo sutikimą). Nurodyti asmenys susitarė, kad antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas” pardavimo atveju iš Korporacijos Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. gautos piniginės lėšas bus paskirstomos taip: A. T. – 566 000 USD; K. G. C. – 450 000 USD, K. M. – 124 000 USD, H. J. G. – 450 000 USD; K. C. – 10 000 USD, susitarimą taip pat patvirtinto M. T. ir D. T.. Pats dokumento pavadinimas „Finansinių lėšų paskirstymas“ suponuoja išvadą, kad susitarime nurodyti asmenys šiuo dokumentu tarpusavyje susitarė dėl lėšų, gautų pardavus ikoną Korporacijai Tamoikins Museum - Tamoikin Inc., paskirstymo kiekvienam iš jų. Tokių svarstymų dėl finansinių lėšų paskirstymo ikonos pardavime dalyvavusiems asmenims buvo ir anksčiau, pavyzdžiui, 2007-06-08 taip pat buvo pasirašytas susitarimas (IKT t. 2, b.l. 121-124), kuris tikėtina, jog buvo patikslintas 2007-06-18 susitarimu.
24. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007-06-18 susitarimu būtent A. T., kaip anktikvarinės vertybės savininkas, jos pardavimo atveju įsipareigojo ieškovui sumokėti 450 000 USD. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei 2007-06-08 susitarimo, nei 2007-06-18 susitarimo turinys tokios išvados nesuponuoja. Minėtuose susitarimuose A. T., kaip ir kiti susitarimų pasirašymo metu dalyvavę asmenys, patvirtino, jog sutinka dėl atitinkamo finansinių lėšų paskirstymo kiekvienam iš jų ikonos pardavimo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad A. T. pagal 2007-06-18 susitarimą turėjo gauti tik jam skirtą piniginių lėšų dalį, t. y. 566 000 USD, be to, ir duomenų, patvirtinančių, kad A. T. būtų gavęs didesnę pinigų sumą, į bylą pateikta nebuvo.
25. Sutiktina su apeliante, kad 2007-06-18 susitarimą reiktų vertintini kompleksiškai ir su 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 408-L (toliau – Sutartis) bei jos priedais ir papildymais.
26. 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutartimi A. T. ir Korporacija Tamoikins Museum - Tamoikin Inc., kurią atstovavo prezidentas D. T., susitarė dėl antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas” pardavimo už 1 700 000 USD, be to, šalys pripažino, kad pirkėjas laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2007-06-21 turėjo tam tikrų išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu ir siekiant visuomenės pripažinimo. Šalims sutikus, šias išlaidas buvo susitarta dengti iš sutartinės kainos, todėl galutinė pardavimo kaina buvo nustatyta 1 600 000 USD (III.2 punktas). Sutarties IV.1 punktu šalys susitarė, kad nuosavybės teisė pirkėjui bus perleista tik pervedus galutinę suma, t. y. 1 600 000 JAV dolerių, į pardavėjo patvirtintas sąskaitas, nurodytas 1 –ajame priede. Sutarties IV.2 punkte patikslinta, kad pirkėjas ikonos savininku taps tik tada, kai pardavėjui pateiks finansinį dokumentą, patvirtinantį galutinės nustatytos sumos pervedimą į Sutarties 1-ajame priede nurodytas sąskaitas. Sutarties V.6 punkte nurodyta, kad pardavėjas A. T. turi piniginių įsipareigojimų trečiajam asmeniui – K. G. C. (sutartyje K. C., tačiau įvertinus tai, kad asmens kodas sutartyje nurodytas būtent K. G. C., faktiškai sutartyje minimas būtent šis asmuo, o ne jo sūnus K. C. (ITM t. 1, b.l. 138, 151), todėl, pardavėjui pareiškus valią, pirkėjas sutinka pardavėjo nustatytą sumą tiesiogiai sumokėti į K. G. C. sąskaitą, nurodytą 1-ajame priede. Tokių piniginių įsipareigojimų kilmė pagal K. G. C. paaiškinimus ir A. T. parodymus yra 1999 m. tarp šių asmenų pasirašyta sutartis ir 2001-03-20 susitarimu detalizuotos pinigų, gautų pardavus antikvarinę vertybę, pasidalinimo sąlygos (ITM t. 1, b.l. 133-136, 147, 148).
27. 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 408-L 1 priede aiškiai nurodyta, kad jis yra neatsiejama 2007-06-21 sutarties dalis, ir kad pirkėjas perves pinigų sumą, kuri bus ne didesnė nei 1 600 000 JAV dolerių, į nurodytą pardavėjo A. T. sąskaitą ir, pardavėjo pageidavimu, į pono Cieminio sąskaitą (IKT t. 1, b.l. 156).
28. 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 408-L 1 papildymo, kuris taip pat yra neatsiejama pirkimo–pardavimo sutarties dalis, pasirašyto tarp A. T. ir Korporacijos Tamoikins Museum - Tamoikin Inc., III.1 punkte šalys susitarė, kad pirkėjas sumoka A. T. 566 000 JAV dolerių pavedimu į pardavėjo sąskaitą, nurodytą 1-ajame priede, be to, III.2 punkte šalys susitarė, kad pirkėjas sumoka komisionieriui K. G. C., remdamasis preliminariu susitarimu su komisionieriumi už jo tarpininkavimo paslaugas, pažymint, kad K. G. C. turi tam tikrų įsipareigojimų ir tretiesiems asmenims, iš viso 1 034 000 JAV dolerių. Ši suma, vadovaujantis šalių susitarimu, turėjo būti paskirstoma taip: 720 000 JAV dolerių pervedama į K. G. C. sąskaitą, nurodytą 1 priede, arba į bet kurią kitą K. G. C. nurodytą sąskaitą; 100 000 JAV dolerių pirkėjas sumoka tarpininkui K. M. už jo tarpininkavimo paslaugas, pinigai pervedami į K. M. sąskaitą, nurodytą 4 priede, arba į bet kurią kitą nurodytą sąskaitą; 214 000 JAV dolerių pirkėjas iš komisionieriaus K. G. C. išskaito už K. G. C. įsiskolinimą (už K. G. C. anksčiau gautus pinigus). IV.2 punkte papildomai patikslinama, kad pirkėjas taps ikonos savininku tik pateikus pardavėjui atitinkamus finansinius dokumentus, patvirtinančius, kad 1 600 000 JAV dolerių yra sumokėta tokia tvarka: a) į pardavėjo sąskaitą, nurodytą 1-ajame priede; b) į komisionieriaus K. G. C. sąskaitą; c) į tarpininko K. M. sąskaitą, bei surašius aktą dėl pardavėjo pirkėjui perleidžiamos nuosavybės į antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas” (ITM t. 1, b.l. 153-155).
29. Taigi 2007-06-18 susitarime buvo susitarta dėl finansinių lėšų paskirstymo kiekvienam iš su ikonos pardavimu susijusių asmenų, o atsiskaitymo tvarka buvo detalizuota 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 408-L bei jos prieduose ir papildymuose, kurie yra neatsiejama 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal į bylą pateiktus susitarimus 1 600 000 JAV dolerių suma turėjo būti sumokėta tokia tvarka: a) į pardavėjo A. T. sąskaitą, nurodytą Sutarties 1-ajame priede, turėjo būti pervesta 566 000 JAV dolerių; b) į komisionieriaus K. G. C., turinčio įsipareigojimų ir kitiems tretiesiems asmenims, tame tarpe ir ieškovui, nes kaip minėta jis turėjo sutarčių dėl ikonos pardavimo būtent su K. G. C., sąskaitą – 720 000 JAV dolerių; c) į tarpininko K. M. sąskaitą - 100 000 JAV dolerių; d) 214 000 JAV dolerių ikonos pirkėjas išskaito iš komisionieriaus K. G. C. už jo įsiskolinimą.
30. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog tarp ieškovo ir A. T. buvo susiklostę tam tikri prievoliniai teisiniai santykiai bei kad juos siejo tarpusavio teisės ir pareigos, kurių pagrindu ieškovas būtų įgijęs reikalavimo teisę į A. T..
31. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00344-09 medžiagoje esančius rašytinius įrodymus ir jų nevertino, pasisakydamas dėl šalis siejusių santykių.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, paties ieškovo ieškinyje ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis ir K. G. C. yra pažįstami jau nuo 1998 metų, kad K. G. C. 1999 m. balandžio mėnesį atgabeno antikvarinę vertybę į ieškovo namus, esančius Blieskastel mieste Vokietijoje, kad ieškovas ir K. G. C. kartu ieškojo galimybių parduoti antikvarinę vertybę (ITM t. 2, b.l. 125-127), kas suponuoja išvadą, jog įvairūs susitarimai siejo ieškovą ir K. G. C., o ne A. T..
34. Iš 2007-06-22 notariškai patvirtinto pareiškimo matyti, kad K. G. C. įsipareigojo iki 2007-08-31 sumokėti šias pinigų sumas savo rėmėjams ir pagalbininkams antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas” pardavimo atveju: K. M. – 100 000 JAV dolerių; K. C. – 34 000 JAV dolerių; H. J. G. – 450 000 JAV dolerių (ITM t. 1, b.l. 6). Nors ieškovas tvirtina, kad šis notariškai patvirtintas pareiškimas yra niekinis, tačiau teisėjų kolegija jokio objektyvaus pagrindo sutikti su tokiu ieškovo teiginiu neįžvelgia. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į notariškai patvirtintą 2007-07-02 pareiškimą (b.l. 9), kuriuo K. G. C. sutinka, jog Korporacija Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. ne vėliau kaip iki 2007-07-03 sumokėtų 720 000 JAV dolerių, taip pat patvirtina, kad iš šios sumos atliks piniginius mokėjimus pagal asmeninius įsipareigojimus ieškovui H. J. G.. Minėto 2007-07-02 pareiškimo 4 punkte nurodyta, kad K. G. C. ir H. J. G. turi sudarę susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymų, H. J. G. jokių rašytinių susitarimų su Korporacija Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. neturėjo, todėl H. J. G. pretenzijos dėl mokėjimų galėtų būti pateiktos tik K. G. C.. 2007-12-20 ieškovas H. J. G. parašu patvirtino, kad su šiuo pareiškimu susipažino. 2007-07-09 ieškovas ir K. G. C. pasirašė garantiją, kurioje pareiškė, kad vienas kitam jokių pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su anksčiau jų pasirašytomis sutartimis, susijusiomis su Soloveckij ikonostas”, neturi (ITM t. 1, b.l. 9). Iš 2008-01-10 pareiškimo (ITM t. 2, b.l. 16) turinio matyti, kad tiek ieškovas H. J. G., tiek K. G. C. savo parašais yra patvirtinę, kad gavo iš Korporacijos Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. sutartus 720 000 JAV dolerių ir jokių pretenzijų neturi. Šis rašytinis įrodymas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas 2008-01-10 neabejotinai žinojo apie antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas” pardavimą ir apie tai, kad Korporacija Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. jam priklausančia piniginių lėšų dalį yra pervedusi K. G. C..
35. Ieškovas H. J. G. 2009-06-23 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame tvirtino, kad K. G. C. su savo sūnumi K. C. tyčia, apgaule, gerai visa tai iš anksto apgalvoję pasisavino jam priklausančius 450 000 JAV dolerių, pervesdami juos į užsienio banką. 2009-12-28 apklaustas liudytoju K. C. patvirtino, kad 2007-07-03 į jo nurodytą T. D. sąskaitą, esančią UNIKREDIT BANK SLOVAKIA, gavo jam, jo tėvui K. G. C. ir ieškovui H. J. G. skirtus pinigus (ITM t. 2, b.l. 141-142). K. C. teigimu, ieškovui pinigai buvo nesumokėti dėl to, kad pats ieškovas buvo skolingas K. G. C..
36. Įvertinusi aptartų rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog tam tikri sutartiniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo ir K. G. C. ir/ar jo sūnaus K. C., kas konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo skundą dėl galimai neteisėtų K. G. C. ir K. C. neteisėtų veiksmų (ITM t. 2, b.l. 166-174), o ne tarp ieškovo ir A. T.. Pažymėtina tai, kad ieškovas nei savo paaiškinimuose teime, nei ikiteisminio tyrimo metu netvirtino ir neįrodinėjo, kad su jis pats ar per įgaliotinius su A. T. buvo sudaręs kokius nors susitarimus dėl ikonos pardavimo ir pastarojo įsipareigojimus jam atlyginti kokias nors išlaidas susijusias su ikonos pardavimo, atvirkščiai viso parengtinio tyrimo metu jis aiškino, kad tokie santykiai ji siejo ne su A. T., o su K. G. C..
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
38. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė V. K. neturi pareigos atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį dėl jos mirusio tėvo A. T. neva sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
39. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

40. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamo bylos kontekste neanalizuoja. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, padarė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, kad 2007-06-18 susitarimu A. T., kaip ikonos savininkas, įsipareigojo ieškovui H. H. G. ikonos pardavimo atveju sumokėti 450 000 JAV dolerių bei kad ieškovą ir A. T. siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Konstatavus, kad A. T. įpėdinė V. K. nėra tinkama atsakovė pagal ieškovo pareikštą reikalavimą, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

42. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovo H. J. G. reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 1 147 590 Lt sumai buvo areštuotas A. T. turtas. Šiuo procesiniu sprendimu ieškovo ieškinį atmetus, naikintinos ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

43. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
44. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos. Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nenagrinėjamas. Byloje esančios PVM sąskaitos–faktūros patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas bylos nagrinėjimo metu patyrė 490,58 Eur vertinimo išlaidų (b.l. 174, 215), kurios priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
46. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė už apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio (b.l. 238, 264), kuris atsakovei priteistinas iš ieškovo H. J. G.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis patvirtina, kad ieškovė minėta nutartimi buvo atleista nuo 3 981,75 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, o 200 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovo valstybei priteistina 4 181,75 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą (CPK 96 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo H. J. G. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) turto areštą.

Priteisti iš ieškovo H. J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsakovei V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo H. J. G. (gim. (duomenys neskelbtini) valstybei 4 672,33 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt du eurus trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                                                                                            Artūras Driukas

                                                                                                                                            Romualda Janovičienė

                                                                                                                                            Alvydas Poškus