Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-10-03][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-13457-583-2024].docx
Bylos nr.: eI2-13457-583/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188785847 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis

?

                                                                              Administracinė byla Nr. eI2-13457-583/2024

                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03881-2024-1

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 5.1.3

img1 

 

 

 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. spalio 1 d.

Klaipėda

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2024 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

        

pareiškėjas M. B. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 8 d. sprendimą Nr.24S161045, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau - ir Sprendimas).

Pareiškėjo teigimu Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi priimtas remiantis motyvais, kad nesumokėjo paskirtų baudų, baustas administracine tvarka, neturi sukūręs šeimyninių ir socialinių ryšių ir pan. Pareiškėjas nurodo, kad šie motyvai nėra tikslūs ir pakankami atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas nuo pat atvykimo į Lietuvą dirbo maisto pristatymo sektoriuje, turėjo sudaręs darbo sutartį, studijavo Vilniaus Gedimino Technikos Universitete, turi nuolatinę gyvenamąją vietą dėl kurios nuomos yra sudaręs nuomos sutartį. Pareiškėjas taip pat ketina sukurti šeimą, nuo 2021 balandžio susitikinėja su moterimi, su kuria ketina susituokti. Sužadėtinė yra lietuvių kilmės Baltarusijos pilietė, turinti nuolatinį leidimą gyventi pagal kilmę. Taigi, Lietuvoje pareiškėjas turi savo namus, dalinai integravosi į kultūrinį ir socialinį gyvenimą, mokosi lietuvių kalbos.

Pareiškėjas ketina kreiptis prieglobsčio Lietuvoje bei nurodo tokio prašymo motyvus. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė islamistų propagandistų veiklos prieš ES tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys ar gyvenę asmenys. Iš Pakistane esančių giminaičių, draugų gavo informaciją, kad Islamo valstybės atstovai panaudodami įvairius svertus, šantažą, religinius motyvus verbuoja savanorius teroristiniams tikslams, todėl akivaizdu kad jam grįžus iš NATO ir ES valstybės, tėvynėje būtų nesaugu.

        Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, sprendžiant bylas, gali būti taikoma tiesiogiai. Tiesioginis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymas reiškia, jog šios konvencijos nuostatomis galima tiesiogiai remtis Lietuvos Respublikos teismuose, taip pat ir santykiuose su viešojo administravimo subjektais (žr., pvz., 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 259-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 64–67 p.)

        Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad pagrindas leidimui laikinai gyventi gali būti ketinimas mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu užsienietis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –  ir VAĮ) 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad administracinė procedūra yra pagal VAĮ įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad administracinės procedūros sprendimas yra administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. VAĮ 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. VAĮ 3 straipsnis įvardija viešojo administravimo principus, kuriais viešojo administravimo subjektai vadovaujasi savo veikloje. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir Sprendime nurodytas sprendimo pagrindas „asmuo nutraukė studijas“ neatitinka faktinių aplinkybių ir pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą objektyvumo principą, nes pareiškėjo studijos nebuvo nutrauktos. Pareiškėjas rašytiniu susitarimu su Vilniaus kolegija pagrindu pradės tos pačios pakopos ir tos pačios programos studijas 2024 m. rugsėjo 1 dieną. Toks aiškinimas taip pat grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktika, kurioje nurodoma, kad laikantis objektyvumo principo, viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žiūrėti: LVAT 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).

Taip pat teigiama, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas yra nukreipiamojo pobūdžio, nes nurodo į 50 straipsnio 11 dalį, kurioje įtvirtinta imperatyvi tvarka dėl laikino leidimo gyventi panaikinimo. Įstatymo 50 straipsnio 11 dalis numato, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų įstaiga.

Akcentuojama, kad Sprendimas dėl turinio trūkumų ir neatitikties aukščiau cituojamoms Įstatymo ir VAĮ nuostatoms neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisėtumo principo (žr.: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. Nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Teisėtumo principas administracinėje teisėje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų (VAĮ 2 straipsnio 20 dalis) administraciniai sprendimai (VAĮ 2 straipsnio 5 dalis) turi būti pagrįsti teisės normomis, atitikti teisės normų reikalavimus; taip pat viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas privalo turėti tinkamas priežastis, o ne bet kokias, kad patenkintų formalius reikalavimus (žiūrėti: LVAT Nutartis administracinėje byloje Nr. A261-706/2014).

Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas yra nubaustas už 20 administracinių nusižengimų, iš kurių – 2 yra šiurkštūs. ANK nusižengimai neklasifikuojami nei į nesunkius, nei į apysunkius, nei į sunkius, inter alia ir šiurkščius, tad toks teiginys neteisingas.

Pareiškėjas nėra sumokėjęs paskirtų baudų už administracinius nusižengimus, kurių suma sudaro 2 200 Eur, nes mokėjimas atidėtas ir išdėstytas dalimis, šiuos mokėjimus asmuo privalo sumokėti iki 2026-03-25 – toks vertinimas taip pat neteisingas – jei baudos mokėjimas išdėstytas ir ją nustatyta sumokėti iki 2026-03-25, tai reiškia kad baudos sumokėjimo terminas nėra suėjęs.

Pareiškėjo teigimu Migracijos departamentas vertindamas jo grėsmę viešajai tvarka perkėlė Policijos departamento išvadas į Sprendimą ir savarankiško teisinio kvalifikavimo neatliko. Administracinės teisės doktrina įtvirtino taisyklę, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, neturėtų automatiškai perkelti į sprendimą Policijos ar Valstybės saugumo departamento išvados. Migracijos departamentas turi atsižvelgti į aplinkybių visumą ir vertinti ne tik institucijos nuomonę, bet ir individualias aplinkybės bei padaryti savo išvadas. Tai reiškia, kad asmens grėsmės vertinimas negali būti formalus. 

Pareiškėjas pažymi, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje tokių klaidų nedaryti, dėl baudų apmokėjimo su VMĮ sudarė sutartį, mokėjimas išdėstytas ir baudas nustatyta sumokėti iki 2026-03-25, todėl sprendimas nepratęsti leidimo gyventi Lietuvoje, neproporcingai pažeistų jo teises, žlugtų studijos Lietuvos aukštojoje mokykloje ir ketinimai integruotis į Lietuvos gyvenimą.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigiama, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

2024-05-21 pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad mokosi Vilniaus Gedimino technikos universitete. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, gauta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2024-06-18 išvada Nr. 5-S-21152, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvos Respublikoje, nuo 2021 metų padarė dvidešimt administracinių nusižengimų, iš kurių du yra šiurkštūs administraciniai nusižengimai, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvas – pareiškėjas nesumokėjo baudų, neturi sukūręs šeiminių ir socialinių ryšių. Pažymima, kad šios aplinkybės buvo įvertintos duomenų visumoje, kaip su sprendimu susijusios faktinės aplinkybės, tačiau ginčijamo sprendimo pagrindą sudarė pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai.

Pareiškėjas nurodo, kad ketina susituokti su Baltarusijos piliete. Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui ateityje kreiptis leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas ketina tuokti, nesudaro pagrindo kreiptis dėl leidimo gyventi šeimos susijungimo pagrindu, tuo labiau, nesudaro pagrindo išduoti leidimą gyventi studijų pagrindu.

Taipogi nurodoma, kad pareiškėjas 2024-07-17 (t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo) pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Tačiau prieglobsčio prašymo procedūra nėra susijusi su prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo procedūra. Ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo klausimas į kilmės valstybę. Pareiškėjo tolesnės teisinės padėties klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus prieglobsčio prašymą. Prieglobsčio prašymo pateikimas niekaip nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovo vertinimu tiek Policijos departamentas, tiek Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai. Pagal Įstatymo 4 str. Policijos departamentas yra kompetentinga institucija vertinti užsieniečio grėsmę viešajai tvarkai. Ginčijame sprendime detaliai nurodyta, kokie pareiškėjo padaryti pažeidimai sudarė ginčijamo sprendimo faktinį pagrindą. Policijos departamentas išvadoje pažymėjo, kad jo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių nusižengimų, tarp kurių – ir šiurkštūs administraciniai nusižengimai, keliantys realų pavojų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių), darymu, administracinio poveikio priemonės nevykdymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Transporto priemonių vairavimas būnant neblaiviam yra ypač pavojingas ir kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jis šio draudimo nepaisė ir vėl vairavo automobilį po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Išvadoje konstatuota, kad asmuo, ignoruodamas paskirtą administracinio poveikio priemonę, pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, todėl pagrįstai galima manyti, kad jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus.

Pažymi, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl asmeniui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Migracijos departamento vertinimu, valstybės viešoji tvarka ir žmonių sveikata yra svarbesnės nei užsienio piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Migracijos departamento teigimu Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu į skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodoma, kad 2024-06-03 Policijos departamentas gavo Migracijos departamento paklausimą, ar Pakistano Islamo Respublikos pilietis M. B. F., gim. (duomenys neskelbtini), nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas vertinimą dėl užsieniečių grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atlieka vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Aprašas). Aprašo paskirtis – nustatyti grėsmės vertinimo kriterijus bei reglamentuoti procedūras, kurias, įgyvendinant Įstatymo nuostatas dėl užsieniečių grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo, turi atlikti įgalioti Policijos departamento tarnautojai.

Policijos departamentas, patikrinęs Administracinių nusižengimų registre esančią informaciją apie M. B. F., nustatė, kad nuo 2021 metų jis padarė dvidešimt administracinių nusižengimų, iš kurių du – šiurkštūs administraciniai nusižengimai: 2024-02-12 nubaustas už administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 424 straipsnio „Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui“ 6 dalį (,,Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės <...>“), nes 2024-01-02 būdamas neblaivus (1,45 prom.) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Jam paskirta 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn. – nuo 2024-03-03 iki 2025-06-02; 2024-03-27 nubaustas pagal LR ANK 424 straipsnio 5 dalį (,,Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai <...>“), nes 2024-03-08 vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėn. – nuo 2024-04-16 iki 2026-01-15. Pažymima, kad administracinį nusižengimą pagal LR ANK 424 straipsnio 5 dalį M. B. F. padarė minėtos administracinio poveikio priemonės galiojimo laikotarpiu, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta.

Įvertinęs Administracinių nusižengimų registre apie M. B. F. esančią informaciją, Policijos departamentas nustatė, kad ji atitinka Aprašo 13 punkto („Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad: “13.4. papunktyje („jis sistemingai darė ir (ar) daro tos pačios rūšies administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis nusižengimas“) nustatytą grėsmės vertinimo kriterijų bei 2024-06-18 Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-21152 (toliau – ir Išvada), kad Pakistano Islamo Respublikos pilietis M. B. F., gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad minėta Išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir viešajai tvarkai Policijos departamentas vadovavosi Aprašo 13.4 papunktyje nustatytu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijumi ir vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – vertinimo metu Lietuvos Respublikos duomenų bazėse ir registruose esančią informaciją apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, bei informacija rodančią, kad jis nesilaikė paskirtos administracinio poveikio priemonės.

Policijos departamento vertinimu pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai rodo jo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių, todėl jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti M. B. F., kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024-07-08 sprendimo Nr. 24S161045, kuriuo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2024-05-10 kreipėsi Prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. Nr. 2405-LLGK-1454 tuo pagrindu, kad yra studentas.

Migracijos departamentas 2024-07-08 priėmė sprendimą Nr.24S161045, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei.  

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2021-02-02 iki 2022-02-01 bei leidimai laikinai gyventi, galioję nuo 2021-08-18 iki 2024-06-24. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, asmuo Lietuvoje buvo įdarbintas nuo 2021-10-02 iki 2021-10-06 ir nuo 2023-05-17 iki dabar. Taip pat asmuo nuo 2022-12-12 yra įregistravęs individualią veiklą. 

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nustatęs tikrovės neatitinkantį faktą, kad jis yra nutraukęs studijas. Tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas konstatavus, kad M. B. F., būdamas Lietuvos Respublikoje, nuo 2021 metų padarė dvidešimt administracinių nusižengimų, iš kurių du yra šiurkštūs administraciniai nusižengimai, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tai, teismas vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertins tirdamas tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas Sprendimas.

Teismas taipogi nevertins galimos grėsmės kilmės šalyje ir prieglobsčio teisinių aspektų, nes Sprendimu nebuvo sprendžiami prieglobsčio suteikimo klausimai ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad Policijos departamentas 2024-06-03 per MIGRIS gavo Migracijos departamento prašymą (reg. Nr.8304146) įvertinti, ar Pakistano Islamo Respublikos pilietis M. B. F., gim. (duomenys neskelbtini), nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

2024-06-18 Policijos departamentas pateikė Išvadą Nr. 5-S-21152, kad Pakistano Islamo Respublikos pilietis M. B. F., gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvada grindžiama Administracinių nusižengimų registre (toliau ir –  Registras) fiksuotais dvidešimt administracinių nusižengimų:

 -2024-02-12 nubaustas už administracinį nusižengimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 424 straipsnio 6 dalį nes 2024-01-02 būdamas neblaivus (1,45 prom.) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Jam paskirta 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn. – nuo 2024-03-03 iki 2025-06-02;

- 2024-03-27 nubaustas pagal LR ANK 424 straipsnio 5 dalį (,, Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai <...>“), nes 2024-03-08 vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir nusižengimą padarė pakartotinai. Jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėn. – nuo 2024-04-16 iki 2026-01-15;

- vienuolika kartų baustas pagal LR ANK 446 straipsnio ,,Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų <...>“ 4 dalį (,,Keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas<...>“), nes 2021-05-22, 2021-06-07, 2021-10-10, 2021-12-03, 2022-02-23, 2022-10-23, 2024-03-02, 2024-03-04, 2024-03-10, 2024-03-22, 2024-04-22 važiavo visuomeniniu transporto neturėdamas bilietų;

- du kartus pagal LR ANK 417 straipsnio ,,Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį (,,Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti <...>“), nes 2023-07-31 ir 2023-08-23 paliko automobilį stovėti draudžiamose zonose, kuriose draudžiama stovėti;

- pagal LR ANK 446 straipsnio 2 dalį (,,Keleivių važiavimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų<...>“), nes 2021-10-09 važiavo autobusu be bilieto ir kontrolieriui pateikė lengvatinį bilietą, neturint teisės į minėtą lengvatą;

- pagal LR ANK 417 straipsnio 21 dalį (,,Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose <...>“), nes 2023-07-11 vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis“ turintiems asmenims;

- pagal LR ANK 416 straipsnio ,,Nustatyto greičio viršijimas“ 2 dalį (,,Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą <...>“), nes 2023-01-23 vairuojat transporto priemonę viršijo nustatytą vidutinį greitį 17 km/val;

- pagal LR ANK 426 straipsnio ,,Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“ 3 dalį (,,Kitų eismo dalyvių, išskyrus vairuotoją, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles <...>“) ir pagal LR ANK 428 straipsnio ,,Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas straipsnio“ 3 dalį (,,Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas <...>“), nes 2022-04-04 vairuodamas motorinį dviratį, nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių, atsitrenkė į užtvarą ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs KET reikalavimus;

- pagal LR ANK 538 straipsnio ,,Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas“ 1dalį (,,Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas <...>“), nes gyveno Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą laikinai gyventi.

Registro duomenimis iš viso pareiškėjas yra nesumokėjęs 2 200 Eur paskirtų baudų, kurias privalo sumokėti iki 2026-03-25.

Migracijos departamentas įvertinęs gautą Policijos departamento išvadą, taip pat kitą informaciją apie pareiškėją, 2024-087-08 sprendimu Nr. 24S161045 nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Sprendime nurodė, kad M. B. F., būdamas Lietuvos Respublikoje, nuo 2021 metų padarė dvidešimt administracinių nusižengimų, iš kurių du yra šiurkštūs administraciniai nusižengimai, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. vasario 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019).

Iš byloje pateiktų administracinių nusižengimų registro išrašų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021-08-18 iki 2024-06-24 turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje padarė 20 administracinių nusižengimų, tame tarpe ir šiurkščius administracinius nusižengimus - 2024-02-12 nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio „Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui“ 6 dalį (,,Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės <...>“), nes 2024-01-02 būdamas neblaivus (1,45 prom.) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Jam paskirta 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn. – nuo 2024-03-03 iki 2025-06-02; 2024-03-27 nubaustas pagal LR ANK 424 straipsnio 5 dalį (,,Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai <...>“), nes 2024-03-08 vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėn. – nuo 2024-04-16 iki 2026-01-15. Administracinį nusižengimą, numatyta ANK 424 straipsnio 5 dalį M. B. F. padarė minėtos administracinio poveikio priemonės galiojimo laikotarpiu, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta.

Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis sistemingai darė ir (ar) daro tos pačios rūšies administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis nusižengimas (Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, (toliau – ir Aprašas) 13.4 p.).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų duomenų visuma, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis administracinių nusižengimų darymu, tame tarpe ir šiurkščių, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviame stovyje neturint tam teisės, sistemingai besikartojančių tos pačios rūšies administracinių nusižengimų keleivių vežimo taisyklių pažeidimo srityje bei kitų pažeidimų padarymas neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Pabrėžtina, jog pareiškėjo nusižengimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jo veiksmai nėra atsitiktiniai, jis nesilaiko įstatymų, todėl pagrįstai galima manyti, kad jo elgesys ateityje nesikeis ir jis gali daryti naujus nusižengimus. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesilaiko savo įsipareigojimo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką suformuotą panašaus pobūdžio bylose (žr.: pvz., 2017 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2672-756/2017) teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjas padarė net šešis įvairaus sunkumo nusižengimus, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, toks elgesys kelia pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui.

Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje vertinta, kad padaryti administraciniai nusižengimai, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose praktiką, pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas studijavo aukštojoje mokykloje, dirbo, nereiškia, kad jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Kaip minėta, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti ar pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas ar pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2003-815/2023).

LVAT praktikoje konstatuota, jog viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, be kita ko, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, inter alia, įstatymų viršenybės ir objektyvumo principu. Įstatymų viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. VAĮ 10 straipsnis įtvirtinta, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 91) straipsnio 2 dalyje numatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjo M. B. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                             Remigijus Arminas

                                                         

                                                                                        Eglė Kiaurakytė 

 

                                                                                                     Aušrelė Mažrimienė

           

 


Paminėta tekste:
  • eA-3262-602/2019
  • eA-2003-815/2023
  • A-1536-662/2015