Civilinė byla Nr. e2-4831-986/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22326-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.4.1.11.4.3.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 5 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
sekretoriaujant Agnei Krivičiūtei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybinės technikos rojus“ atstovui advokato padėjėjui Jan Zavadski,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybinės technikos rojus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Heramta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
2024 m. lapkričio 4 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybinės technikos rojus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Heramta“ 2 432,10 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovei transporto paslaugas ir pristatė į atsakovės nurodytą vietą skaldą bei gruntą. Atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios atsakovė iki šiol neapmokėjo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Atsakovė UAB „Heramta“ 2024 m. gruodžio 31 d. pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė. Atsakovė prašo ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir ieškinį dalyje dėl 580,00 Eur skolos priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovė patvirtino, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, dėl žvyringo grunto atvežimo pastato aikštelės grunto pakėlimo darbams po pamatais atlikti. Pagal žodinį susitarimą į objektą buvo pradėtas vežti gruntas, tačiau jau pirmą dieną ieškovė buvo informuota, kad gruntas į objektą vežamas netinkamas, nes vežamas augalinis juodžemio sluoksnis bei betono luitai, tačiau ieškovė į pastabas nekreipė dėmesio ir toliau vykdė netinkamo grunto vežimo darbus, nors vis žadėjo pradėti vežti tinkamą gruntą. Ieškovei atvežus netinkamą gruntą, 2024 m. birželio 20 d. buvo atsiųsta PVM sąskaita-faktūra, dėl ko atsakovė išsiuntė atsakymą, kad negali priimti ir apmokėti šios sąskaitos, jei ji nebus pakoreguota 580 Eur sumai. Ieškovė kategoriškai atsisakė pakoreguoti PVM sąskaitą faktūra ir toliau reikalavo ją apmokėti. Atsakovė mano, kad ji turi teisę nesutikti su 580,00 Eur suma, kadangi buvo tiekiamas netinkamas gruntas, kurį reikėjo nustumti ir sandėliuoti statybų aikštelėje.
Ieškovės atstovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašė 2024 m. lapkričio 7 d. išduotą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė sutinka, jog tarp šalių buvo ginčas dėl atvežto grunto kokybės, tačiau ginčas buvo išspręstas padarant atsakovei 338,80 Eur nuolaidą. Atsakovei atvežus gruntą ji buvo įspėta, kad dalis grunto yra su betono luitais, tačiau iš esmės tinkamas jos nurodomai paskirčiai. Atsakovei nesutikus mokėti už jos manymu netinkamą gruntą, jai buvo padaryta nuolaida, dėl ko atsakovė sutiko apmokėti sąskaitą sumažintai sumai. Šias aplinkybes patvirtina prie šio atsiliepimo pridedama ieškovės pirmoji sąskaita, 2 770 Eur sumai, kuri, išsprendus šalių ginčą, buvo pakoreguota į 2 432,10 Eur sumą, bei išsiųsta atsakovei. Atsakovė su sąskaitoje nurodyta suma sutiko ir jos neginčijo, dėl ko pareikšdama teismui prieštaravimus yra arba nesąžininga, arba tiesiog suklydo. Iš atsakovės prieštaravimų taip pat visiškai neaišku, kodėl ji nesutinka su skolos dalimi 580 Eur sumoje, bei kuo ši suma yra grindžiama. Nors atsakovė nurodo, kad turėjo nustumti ir sandėliuoti gruntą statybų aikštelėje, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (mokėjimų už statybinę techniką), o tuo atveju jeigu ir pateiktų, ieškovė su tokia jos pozicija nesutiktų, nes atsakovė sutiko su ieškovės paslaugų kainos sumažinimu, taigi už grunto tolimesnį panaudojimą ieškovė atsakinga būti negali. Pažymėjo, kad nors atsakovė susirašinėjime nurodo, kad buvo susitarta atvežti 45 mašinas grunto, o buvo atvežta tik 19, todėl prašys kompensuoti vieną dieną buldozerio darbo, vertinama 580,80 Eur suma, tačiau šiuo argumentu savo prieštaravimuose nesirėmė. Nepaisant to ieškovė su tokia atsakovės pretenzija nesutinka, nes jokio konkretaus susitarimo dėl 45 mašinų tinkamo grunto atvežimo tarp šalių nebuvo, o atsakovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Jan Zavadski teismo posėdžio metu rėmėsi ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų dėl grunto vežimo sutartis, skaičiuojant 70 Eur kainą už reisą. Suteiktų paslaugų pagrindu atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, 2 432 Eur sumai, kurios atsakovė iki šiol neapmokėjo. Pirminė sąskaita buvo išrašyta didesnei sumai, dėl ko tarp šalių įvyko nedidelis ginčas, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai. Atsakovei pareiškus pretenzijas, kad dalis grunto jai netinka, neatitinka jos lūkesčių, buvo išrašyta nauja PVM sąskaita-faktūra mažesnei, 2 432 Eur sumai. Pakoreguotoje sąskaitoje sumažintas vežto grunto kiekis iki 19 vnt., o pirminėje sąskaitoje buvo 23 vnt. Taigi ginčo ir derybų būdu šalys susitarė sumažinti sąskaitą ir tokiu būdu ginčą išspręsti. Negavus apmokėjimo, ieškovė siuntė atsakovei ir pretenzijas. 2024 m. rugsėjo 4 d. išsiuntus atsakovei pretenziją sumokėti 2 432 Eur skolą, buvo gautas konkretus atsakovės prašymas palaukti iki mėnesio pabaigos, tuomet sąskaita tikrai bus apmokėta. Tačiau sąskaitos iki šiol atsakovė nėra apmokėjusi. Atsakovės argumentai sumažinti skolą 580 Eur sumai yra neaiškūs, nepateikti jokie įrodymai apie tai, kad ji turėjo sustumti ir saugoti gruntą, taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad gruntas buvo netinkamos kokybės.
Atsakovės atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta 2025 m. sausio 23 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (atsakovės direktorei). Jokių rašytinių prašymų atidėti teismo posėdį, ar kitų priežasčių, dėl kurių ji negalėtų dalyvauti teismo posėdyje, teismas iki posėdžio pradžios, negavo. Todėl teismas atsakovei neatvykus į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, teismas bylą sprendė nagrinėti iš esmės, nedalyvaujant atsakovei (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
2025 m. sausio 28 d. teisme taip pat buvo gautas (užregistruotas jau pasibaigus teismo posėdžiui, 10.17 val.) atsakovės registruotu laišku atsiųstas 2025 m. sausio 27 d. prašymas atidėti teismo posėdį, kuriame nurodyta, kad teismo posėdyje atsakovės atstovė dalyvauti negalės, nes ji neturi teisinio išsilavinimo ir negalės tinkamai atstovauti bendrovės interesų. Papildomai nurodė, kad dokumentus iš teismo gavo tik 2025 m. sausio 23 d., todėl neturėjo laiko susirasti teisininko, tam reikalingas bent 30 dienų laikotarpis. Teismas nurodo, kad proceso dalyviai privalo rūpinti greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Tačiau atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teisme buvo gautas jau pasibaigus teismo posėdžiui. Akivaizdu, kad išsiuntus prašymą atidėti teismo posėdį paštu prieš vieną dieną iki posėdžio (prašymas surašytas 2025 m. sausio 27 d.), atsakovės atstovė turėjo suprasti, kad prašymas teismo iki teismo posėdžio laiko gali nepasiekti, todėl nesant teismo posėdžio atidėjimo pagrindų, byla gali būti nagrinėjama iš esmės ir atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, taip pat neprisijungė ir nuotolinio ryšio priemonėmis, taip pat prašymo atidėti teismo posėdžio elektroninėmis ryšio priemonėmis, tam kad jis teismą pasiektų laiku, neteikė. Teismas pažymi, kad prašyme nurodytos nedalyvavimo priežastys taip pat nelaikytinos svarbiomis – bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai (taigi ir vadovas, CPK 55 straipsnis), todėl atsakovės atstovė, norėdama atidėti teismo posėdį, esamoje situacijoje turėjo pareigą dalyvauti teismo posėdyje (tiesiogiai ar nuotoliniu būdu) ir tokiu būdu savalaikiai pateikti šį prašymą, tačiau tai padaryta nebuvo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių duomenų (civ. byloje Nr. e2-30525-986/2024 esančio ieškinio su priedais bei šioje byloje esančių dokumentų) ir teismo posėdžio metu išsiaiškintų aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. birželio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė 2024 m. birželio 17 d. turėjo suteikti atsakovei transporto paslaugas Vilniaus mieste savivarčiais automobiliais pristatant į atsakovės nurodytą vietą skaldą ir gruntą.
2024 m. birželio 17 d. ieškovė atliko sulygtus darbus pagal šalių žodinį susitarimą ir pristatė atsakovei skaldą bei gruntą, kas patvirtinama pridedamais krovinių važtaraščiais bei pačios atsakovės prieštaravimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad gruntas buvo atvežtas, tik ginčijama jo dalies kokybė. 2024 m. birželio 20 d. atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 2 770,90 Eur sumai (nurodant, kad suteikta 23 vnt. transporto paslaugų ir 2 vnt. skaldos vežimo paslaugų). Taip Tą pačią dieną, kaip patvirtino ieškovės atstovas, atsakovei pareiškus pretenzijas dėl dalies grunto kokybės, atsakovei buvo išrašyta nauja, sumažinta PVM sąskaita faktūra (Serija STG Nr. 10884) 2 432,10 Eur sumai (19 vnt. + 2 vnt.), kuri buvo išsiųsta atsakovės el. paštu (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje nurodoma, kad atsakovė ją turi apmokėti iki 2024 m. birželio 21 d. 2024 m. rugsėjo 4 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovei priminimą dėl skolos apmokėjimo, į kurį gavo atsakovės atsakymą, kad sąskaita bus tikrai apmokėta, tačiau reikės palaukti iki mėnesio pabaigos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Byloje esantys įrodymai patvirtina tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius sutartinius paslaugų teikimo teisinius santykius. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodo nesutikimą su 580 Eur skolos dalimi, argumentuodama tuo, kad dėl netinkamo grunto atvežimo ji turėjo nustumti ir sandėliuoti gruntą statybų aikštelėje, todėl patyrė papildomų išlaidų.
Teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).
Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažymima tai, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021).
Nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, kad dėl netinkamo grunto atvežimo ji patyrė 580 Eur išlaidų ir dėl šios aplinkybės teismas turėtų sumažinti atsakovės įsiskolinimą ieškovei minėta 580 Eur suma, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl šis atsakovės prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl atsakovei ieškovės pristatyto grunto kokybės teismas pažymi, kad iš byloje esančio šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, jog 2024 m. birželio 20 d. atsakovė gavusi ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūra 2 770,90 Eur sumai (23 vnt. + 2 vnt.), nurodė, kad laukia pakoreguotos sąskaitos su „išminusuotais“ 4 reisais dėl augalinio grunto pristatymo. Taigi atsakovei nesutikus apmokėti už jos manymu dalį atvežto netinkamo grunto (4 vnt.), ieškovė išrašė naują PVM sąskaitą- faktūrą, sumažindama transporto paslaugų reisų skaičių minėtais 4 vnt. (PVM sąskaita-faktūra serija STG Nr. 10884 2 432,10 Eur sumai (19 vnt. + 2 vnt.), el. šalių susirašinėjimas). Tai, kad atsakovė neginčijo sąskaitoje nurodomos 2 432,10 Eur sumos, patvirtina jos atsakymas į 2024 m. rugsėjo 4 d. ieškovės el. paštu išsiųstą raginimą apmokėti skolą: ,,Sveiki jei galite palaukti iki mėnesio pabaigos, sąskaitą tikrai bus apmokėta“. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė sutiko su ieškovės paslaugų kainos sumažinimu ir įsipareigojo atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas. Ginčo dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų kainų (70 Eur už transporto paslaugas ir 340 Eur skaldos vežimą), byloje nėra.
Teismo nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė suteikė atsakovei grunto ir skaldos pristatymo paslaugas, tačiau atsakovė už jas tinkamai ir laiku neatsiskaitė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys laikomas pagrįstu ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. preliminariu sprendimu iš atsakovės buvo priteistos 727 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė 27,00 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė patyrė papildomas 200 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą bei 200 Eur išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. Nurodytos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, maksimalių dydžių bei atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovės.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 23,79 Eur, jos viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, todėl yra priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Heramta“, juridinio asmens kodas 305586278, 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Statybinės technikos rojus“, juridinio asmens kodas 304553243.
Priteisti iš atsakovės UAB „Heramta“, juridinio asmens kodas 305586278, valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėjas Mindaugas Nekrašas