
VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 11
d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja
Jūra Marija Strumskienė,
sekretoriaujant Laurai
Žvirblienei,
dalyvaujant V. S.,
vertėjai
Violetai Marčiulionienei,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S.
skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir G.
R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas V. S. skunde prašė teismo
priteisti iš atsakovo jam padarytą 5637,87 Lt materialinę žalą, atsiradusią dėl
atsakovo neteisėtų veiksmų ir 1000 Lt nematerialinę žalą. Kitus pareiškėjo
skunde nurodytus reikalavimus atsisakyta priimti įsiteisėjusia teismo
nutartimi.
Paaiškino, kad kreipėsi su skundu į Vilniaus apskrities
administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija) ir prašė: patenkinti skundą, pripažinti atsakovų veiksmus
nepagrįstais ir panaikinti skundžiamą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2009-02-11 sprendimą Nr.(1.9.)-S-368-09
kaip nepagristą, grubiai pažeidžiantį jo konstitucines teises; įpareigoti
atsakovą paskirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; įpareigoti
patenkinti jo 2009-02-06 prašymą (registracijos Tarnyboje Nr. (1.9.)-ATP-314-09),
kuriame prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje apskundžiant
Lietuvos advokatūros 2008-12-28 raštą Nr. 799. Komisija, atmesdama jo skundą,
pažeidė teisę į teisinę pagalbą, viršijo savo įgaliojimus, nes įgyvendino tik
teismui suteiktą galimybę spręsti, ar byla, kurioje jis prašo teisinės
pagalbos, yra perspektyvi ar neperspektyvi. Taip pat buvo pažeistas šalių
lygybės principas, nes neturėdamas teisinės pagalbos Komisijoje, negalėjo
įrodyti savo teisės į teisinę pagalbą civilinėje byloje.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė
moralinę ir materialinę žalą: dėl to, kad advokatė G. R. nepagrįstai
atsisakė teikti teisinę pagalbą, pagal ieškovės V. J. ieškinį
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005 iš jo
buvo priteista 5241,03 Lt ir 257,24 Lt teismo išlaidų. Prie nurodytos žalos
sumos, pareiškėjo nuomone, reiktų pridėti teismo
išlaidas civilinėje byloje Nr.
2-9557-392/2006 (Nr. 2-1046-619/2007), konkrečiai – 2007-03-30 skelbimų
laikraščiuose „Lietuvos rytas“ išlaidas – 68,80 Lt bei 2007-03-31 skelbimų
laikraštyje „Lietuvos aidas“ išlaidas – 70,80 Lt.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o nustačius, kad
pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, pareikalauti pareiškėją
sumokėti žyminį mokestį.
Paaiškino, kad 2009-02-06
Tarnyba gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (1.9.)-ATP-314-09,
apskundžiant teismui Lietuvos advokatūros 2008-12-28 sprendimą Nr. 799, kuriuo Advokatų
taryba atsisakė iškelti advokatei G. R. drausmės
bylą pagal pareiškėjo skundą. Vadovaudamasi Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 8 punktais, Tarnyba
2009-02-11 sprendimu Nr.
(1.9.)-S-368-09 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes buvo
nustatyta, kad
pareiškėjo prašyme keliamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl atstovavimas civilinėje byloje dėl Lietuvos
advokatūros 2008-12-28 sprendimo Nr. 799 panaikinimo būtų neperspektyvus.
Toks sprendimas buvo priimtas
nustačius, jog advokatės G. R. veikla,
teikiant V. S. antrinę teisinę pagalbą civilinėje
byloje dėl įgaliojimų pripažinimo
negaliojančiais, pagal pareiškėjo Lietuvos advokatūrai 2007-03-12 pateiktą
tapatų skundą jau kartą
buvo vertinama 2007-03-22 vykusiame Advokatų tarybos posėdyje, kuriame, nenustačius Advokatūros įstatymo ir
Advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimų,
buvo nuspręsta advokatei G. R. nekelti drausmės bylos. Atsižvelgiant į tai, kad jokių naujų duomenų dėl anksčiau
išnagrinėtame skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nepateikė, Advokatų taryba 2008-12-28 sprendime
Nr. 799 Tarnybos nuomone,
pagristai nustatė neturinti pagrindo iš naujo tirti tas pačias aplinkybes,
kurios Advokatų tarybos
posėdyje jau buvo išnagrinėtos. Suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Lietuvos
advokatūros 2008-12-28 sprendimą
Nr. 799 dėl kitų jame nurodytų aplinkybių – dėl advokatės G. R. atsisakymo V. S. patvirtinti jos ruošto procesinio dokumento nuorašus ir
advokatės neteisingai pildytos darbo laiko apskaitos – taip pat nebuvo pagrindo, kadangi Advokatų tarybos padarytos išvados buvo
teisiškai pagrįstos ir motyvuotos.
Atsakovo teigimu, atsisakymą teikti
pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje taip pat lėmė nustatytas faktas, kad pareiškėjas
piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Išnagrinėjusi V. S. 2009-02-06 prašymą, Tarnyba
nustatė, kad šis prašymas yra iš esmės analogiškas ankstesniems pareiškėjo
pateiktiems prašymams, į kuriuos išsamiai ir motyvuotai buvo atsakyta Tarnybos
2007-02-07 sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07, 2007-11-10 sprendimu Nr.
S-(1.7.)-1624-1408-07, 2008-10-29 sprendimu
Nr. (1.9.)-S-2125-08, 2008-09-17 raštu Nr. (1.9.)-SD-2172-08, 2008-08-26 raštu
Nr. (1.9.)-SD-1931-08. Dėl šio ginčo priimtų sprendimų ir raštų teisėtumas bei pagrįstumas
buvo ne kartą vertintas tiek Komisijos, tiek Vilniaus apygardos administracinio
teismo (toliau – VAAT), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimuose: Komisijos
2007-03-16 sprendime Nr. S-53-(A(G)-34), VAAT 2007-10-23 sprendime
administracinėje byloje Nr. 1-7305-07/2007, 2009-02-02 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-79-764/2009 ir LVAT
2008-07-08 nutartyje administracinėje
byloje Nr. A63-1278/2008. Nei viename iš minėtų sprendimų nebuvo nustatytas advokatės G. R. netinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinėje
byloje faktas. Nepaisant
to, pareiškėjas nuolat teikia Tarnybai analogiškus prašymus ir skundus.
Pažymėjo, kad Komisija,
nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2009-02-11 sprendimo Nr. (1.9.)-S-368-09 panaikinimo, sutiko su
skundžiamame Tarnybos sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis
išvadomis ir 2009-03-27 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Komisija savo sprendime rėmėsi LVAT 2008-07-08
nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, kuria teismas atmetė
V. S. argumentus dėl jam
antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr.
2-9557-392/06 teikusios advokatės G. R. nekompetentingumo, netinkamo pareigų atlikimo ir bylos
sužlugdymo. LVAT šioje
byloje nenustatė advokatės veiksmų neteisėtumo, priešingai, konstatavo V. S. piktnaudžiavimo materialiomis ir procesinėmis teisės normomis faktą.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo
savarankiškai parengtas ir pateiktas Vilniaus miesto 3
apylinkės teismui ieškinys prieš
Lietuvos advokatūrą ir advokatę G. R. neįrodo pareiškėjo reikalavimų
pagrįstumo ar atstovavimo civilinėje byloje perspektyvumo.
Nurodė, kad Komisijai pateiktuose skunduose pareiškėjas nekėlė reikalavimo priteisti iš atsakovo
turtinę ir neturtinę žalą.
Dėl to, atsakovo nuomone,
vertindamas skundžiamų Tarnybos
ir Komisijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas neturėtų vertinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Be to, žalos atlyginimas dėl valstybės
valdžios institucijų neteisėtų aktų pagal Civilinio kodekso nuostatas
priteisiamas tik įrodžius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.
Skundas atmestinas.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų
veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad
tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama
konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos
darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250
straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama
tik įstatymo numatytais atvejais. Viešojo administravimo įstatymo 42
straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio
įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė
žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama
Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.245-6.250 straipsniai
nustato bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus
veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio
asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas,
tačiau, atsižvelgiant į CK 6.271 straipsnyje padarytą išimtį, tiek turtinės,
tiek neturtinės žalos atlyginimui nėra reikalinga įrodyti kaltę.
Nagrinėjant bylą
nustatyta, kad 2008-06-18 pareiškėjas Tarnybai pateikė skundą reg. Nr.
(1.9)-GD-583-08 dėl advokatės
G. R. veiksmų. Šį skundą Tarnyba 2008-07-08
raštu Nr. (1.15)-SD-1428-08
persiuntė nagrinėti Lietuvos advokatūrai. Lietuvos advokatūra, išnagrinėjusi pareiškėjo
2008-06-18 skundą, 2008-12-28 raštu Nr. 799 atsisakė kelti advokatei G. R. drausmės bylą (b. l. 28-29). Minėtame
rašte nurodė, kad 2008-11-13 Lietuvos advokatūros advokatų tarybos posėdyje buvo išnagrinėtas Vilniaus
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-07-08 raštu Nr.
(1.15.)-SD-1428-08 persiųstas V. S. skundas,
taip pat Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008-09-26
raštu Nr. S-9-6548 persiųstas skundas dėl advokatės G. R. veiksmų. Advokatų taryba nustatė, kad dėl advokatės G. R. netinkamai suteiktos teisinės pagalbos
atstovaujant jį civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais V. S. 2007-02-13 Lietuvos advokatūrai jau
buvo pateikęs tapatų
skundą, kuris buvo išnagrinėtas 2007-03-22 įvykusiame Advokatų tarybos posėdyje
(tyrimo medžiaga Nr. 23/2007m.). Nenustačius, kad advokatė būtų pažeidusi Advokatūros įstatymo ar Advokatų etikos
kodekso reikalavimus, buvo priimtas sprendimas drausmės bylos nekelti. Kadangi jokių naujų duomenų dėl
išnagrinėtame skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nepateikė, Advokatų taryba padarė išvadą,
kad neturi pagrindo iš naujo tirti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo kartą
išnagrinėtos. Advokatų
taryba taip pat nurodė, kad skundo dalyje dėl advokatės atsisakymo patvirtinti V. S. jos ruošto procesinio dokumento
(atsiliepimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui) nuorašus, reikalingus pateikti į civilinę bylą,
išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad yra pagrindas advokatei iškelti drausmės bylą. Policijos
departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persiųstame V. S. skunde išdėstytos aplinkybės dėl advokatės neteisingai vestos darbo laiko
apskaitos pagrįstos tik pareiškėjo samprotavimais ir nuomone. Advokatų taryba pažymėjo,
kad nenustatė jokių, šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.
2009-02-06
pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą reg. Nr. (1.9.)-ATP-314-09 suteikti
antrinę teisinę pagalbą apskundžiant teismui Lietuvos advokatūros 2008-12-28
sprendimą Nr. 799, kuriuo
Advokatų taryba atsisakė iškelti advokatei G. R. drausmės
bylą pagal pareiškėjo skundą ir keliant reikalavimus dėl 5637,87 Lt
materialinės žalos ir 1000 Lt nematerialinės žalos atlyginimo (VAAGK byla, l.
56-62). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir kitus dokumentus, Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos įstatymo
(toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 8 punktais, 2009-02-11
sprendimu Nr. (1.9.)-S-368-09 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę
pagalbą, kadangi buvo nustatyta, kad V. S. prašyme keliamas reikalavimas yra akivaizdžiai
nepagrįstas, todėl atstovavimas civilinėje byloje dėl Lietuvos advokatūros
2008-12-28 sprendimo Nr. 799 panaikinimo būtų neperspektyvus (b. l. 19-22). Pareiškėjas
apskundė Tarnybos 2009-02-11
sprendimą Nr. (1.9.)-S-368-09 Komisijai, kuri 2009-03-27 sprendimu Nr. S-36-(A
(G)-41) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 14-17).
Pareiškėjas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui buvo padavęs ieškinį atsakovui Lietuvos
advokatūrai dėl 7000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuris
to teismo 2009-11-09 nutartimi laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas
nepašalino ieškinio trūkumų.
Čia
nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo pateikęs skundo reikalavimus panaikinti Tarnybos 2009-02-11 sprendimą Nr.
(1.9.)-S-368-09 bei Komisijos 2009-03-27 sprendimą Nr. S-36-(A (G)-41) bei
suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Teismas atsisakė priimti nagrinėti šiuos
reikalavimus 2009-06-25 nutartimi, kuri buvo peržiūrėta Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme ir įsiteisėjo priėmus 2009-09-04 nutartį. Kadangi
Tarnybos priimtas administracinis aktas dėl antrinės teisinės pagalbos
nesuteikimo pareiškėjui yra galiojantis ir jokia intervencija į jį nėra galima
dėl praleistų senaties terminų, tai laikoma, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad šio administracinio akto priėmimas
buvo neteisėtas veiksmas, sukėlęs pareiškėjui žalą. Nenustačius vieno iš žalos
atlyginimui būtinų elementų - neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas nėra
galimas.
Pareiškėjas žalos jam padarymą sieja su tuo, kad Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005 pagal ieškovės V. J. ieškinį iš jo buvo priteista 5241,03 Lt ir 257,24 Lt
teismo išlaidų už tai, kad ieškovė V. J. už pareiškėją
sumokėjo teismo nuosprendžiu iš pareiškėjo nuo jo nusikalstamos veikos
nukentėjusiems asmenims priteistas sumas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
sprendimas priimtas 2005-10-04, galutinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis
– 2006-09-13. Šios bylos nagrinėjimo metu pagal Tarnybos 2005-08-19 sprendimą
Nr. 119, 2006-01-17 sprendimą Nr. 543 bei 2006-03-28 sprendimą Nr. 751/06
pareiškėjui buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, kurią teikė advokatas
Juozas Vasiliauskas.
Pareiškėjas
teigia, kad ieškinys Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.
2-1283-110-2005 buvo patenkintas dėl to, kad advokatė G. R. nepagrįstai
atsisakė jį ginti civilinėje byloje dėl ginčijamų įgaliojimų. Vilniaus miesto 1
apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1046-619/2007 pagal
ieškovo V. S. ieškinį atsakovui O. M. dėl
pareiškėjo atsakovui 2002-09-20 ir 2002-10-01 išduotų įgaliojimų pripažinimo
negaliojančiais nuo jų išdavimo momento. Pareiškėjo ieškinys paduotas
2006-07-05, t.y. jau po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005. Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2007-05-04 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Pareiškėjo
apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo to paties teismo 2007-07-04 nutartimi
laikytas nepaduotu. Šioje byloje pagal Tarnybos 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06
dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjo interesams atstovavo advokatė
G. R. Pareiškėją atstovavusi advokatė 2007-01-05 Tarnybai
parašė pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo
(b. l. 34), kuriame išdėstė nuomonę, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo
materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Tarnyba 2007-02-07 sprendimu Nr.
N-(1.9)-3-07 nutraukė teisinės pagalbos teikimą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo
suteikta antrine pagalba (b. l. 36-37).
Susipažinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje
byloje Nr. 2-1283-110-2005 priimtais teismo sprendimais matyti, kad jie yra
pagrįsti ne pareiškėjo duotais įgaliojimais, bet kitais argumentais, o būtent
CK 6.50 straipsnio nuostata, leidžiančiu trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę
už skolininką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-09-13 nutartyje yra
konkrečiai nurodęs, kad šios bylos išsprendimui neturi jokios įtakos bei kaip
prejudiciniai faktai negali būti vertinamos aplinkybės nustatytos Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6975-31/2003, kurioje buvo
nagrinėjamos aplinkybės dėl O. M. įsipareigojimų vykdymo
pagal V. S. išduotus įgaliojimus. Taigi, Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005 priteistos skolos
siejimas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr.
2-1046-619/2007 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui O. M. dėl pareiškėjo atsakovui išduotų įgaliojimų pripažinimo
negaliojančiais baigtimi yra visiškai nepagrįstas. Negalima konstatuoti, kad
tarp pareiškėjo patirtos žalos bei jo nurodytų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti
žalos kilimą, yra priežastinis ryšys.
Pareiškėjo nuomone, valstybė jam turi atlyginti teismo išlaidas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-Nr. 2-1046-619/2007,
konkrečiai – 2007-03-30 skelbimų laikraščiuose „Lietuvos rytas“ išlaidas –
68,80 Lt bei 2007-03-31 skelbimų laikraštyje „Lietuvos aidas“ išlaidas – 70,80
Lt. Nagrinėjant minėtą bylą buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
206-10-26 nutartis, kuria V. S. įpareigotas nurodyti atsakovo O. K. buvimo vietą ir pateikti pasiūlymus dėl procesinių
dokumentų įteikimo. Pareiškėją atstovavusi advokatė G. R. 2006-11-02 prašymu sutiko, kad apie bylos nagrinėjimą
būtų paskelbta spaudoje. To pasekoje buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2006-11-02 nutartis dėl skelbimų išspausdinimo ir laikraščiuose
„Lietuvos rytas“ bei jo priede „Sostinė“ paskelbta apie bylios nagrinėjimo
vietą ir laiką. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2006-12-13, metu teisėjas
informavo pareiškėją, kad reikalinga tikslinti ieškinį dėl to, kad ieškinyje
nurodyti atsakovų ir trečiųjų asmenų duomenys neatitinka duomenų, esančių jų
teismui pateiktuose dokumentuose. 2007-03-09 pakartotinai buvo priimta Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo nutartis dėl apskelbimo apie 2007-05-04 teismo posėdį
spaudoje. Tuo metu antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui jau buvo
nutrauktas. Pareiškėjas 2007-04-02 raštu pateikė teismui laikraščius „Lietuvos aidas“
ir „Sostinė“ su išspausdintais skelbimais, tačiau skelbimų apmokėjimo kvitų
nepateikė. Nepateikdamas dokumentų pareiškėjas neįrodė padarytos žalos dydžio.
Be to, niekas spausdinti skelbimus laikraštyje sutiko pats, niekieno
neverčiamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas jam buvo nutrauktas Tarnybos
2007-02-07 sprendimu dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo suteikta antrine pagalba. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo
turėti praradimai – išlaidos skelbimams, taip pat negali būti siejami su
valstybės institucijų padarytais veiksmais.
Šioje byloje nenustačius
Tarnybos veikoje neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų
ir pareiškėjo turėtų praradimų, t. y. nesant įstatymu nustatytų būtinų sąlygų
žalai atlyginti, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą
atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika
dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus
apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos
teismui.
Teisėja
Jūra Marija Strumskienė