ATP
byla Nr. II-924-562/2010
(Proceso Nr.
4-61-3-00601-2010-4)
Procesinio sprendimo kategorija 50.13
(S)

N U T A R I M A S
2010 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant
Astai Statkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam
asmeniui I. V., institucijos priėmusios nutarimą atstovui Gžegožui
Mikulevičiui (Gžegož Mikulevič), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal I. V. skundą
dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus
2010-04-08 nutarimo pakeitimo,
nustatė:
2010-04-08
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus (toliau –
Institucija, VSAT prie LR VRM VR NMPKS) vyresnioji pasienietė O.
Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 160-12 I. V. už tai, kad ji kaip Administracijos ir infrastruktūros
prorektorė, atstovaujanti Europos humanitarinį universitetą, nuo 2010-02-22 iki
2010-03-07 Europos humanitarinio universiteto subnuomojamose gyvenamosiose
patalpose, jaunimo nakvynės namuose ,,Gilė”, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje,
suteikė gyvenamąjį plotą Baltarusijos Respublikos piliečiui, Europos
humanitarinio universiteto dėstytojui S. S., kuris viršijo buvimo dienų skaičių, numatytą jam
išduotoje Šengeno valstybių vizoje Nr. LT1955185 (90 dienų), kurios galiojimo laikas nuo 2009-10-15 iki
2010-09-30 ir nuo 2010-02-24 iki 2010-03-07 Šengeno erdvėje buvo neteisėtai.
Atsakomybė už šį administracinės teisės pažeidimą numatyta LR Administracinių
teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 2062 str. 1 d (b.l. 12).
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko
pavaduotojas G. M. 2010-04-08 nutarimu Nr. 160-12 I. V. pagal ATPK 2062 str. 1 d. paskyrė
administracinę nuobaudą – 1 000 Lt baudą (b.l. 10).
I. V. nesutikdama su jai 2010-04-08 nutarimu Nr. 160-12
paskirta administracine nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-2),
prašydama sumažinti jai paskirtą baudą.
Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo
paaiškino, kad ji kaip Europos humanitarinio universiteto Administracijos ir infrastruktūros prorektorė yra
atsakinga už sutarčių dėl apgyvendinimo prašymų, bei už raštų dėl vizų išdavimo
pasirašymą. Rengiant dėstytojo S. S. paskaitų tvarkaraštį,
buvo atsižvelgta į vizos galiojimą bei buvimo Šengeno erdvėje dienų limitus. Pagal dienų skaičių (atvažiavimui į Lietuvą ir
išvažiavimui iš jos skirtos papildomos dienos) įstatymu nustatytas 90 dienų limitas neturėjo būti viršytas. Dėstytojas S. S. nuo vizos galiojimo pradžios darbo tikslais
universitete, išbuvo Šengeno erdvėje
88 paras. Mobilumo ir ūkio skyriaus darbuotojai rengė raštą dėl vizos išdavimo S. S., rezervavo jam kambarį jaunimo namuose „Gilė”,
bei atidžiai kontroliavo, kad jo buvimo Lietuvoje dienos neviršytu nustatyto 90
dienų limito. Kadangi atvykstančiųjų dėstytojų, užsienio piliečių, asmeniniai
dokumentai bei jų kelionės planai nėra tikrinami, administracinėn atsakomybėn
patrauktam asmeniui nebuvo žinoma, kad S. S. savo
asmeniniais tikslais buvo išvykęs į Lenkijos Respubliką ir, kad jam jau eina į pabaigą nustatytas buvimo Šengeno
erdvėje parų limitas. Atsižvelgiant į tai, kad I. V. niekada
nebuvo bausta administracine tvarka,
bei atvirai ir nuoširdžiai pareigūnams suteikė visą su įvykiu susijusią informaciją, jai paskirta
administracinė nuobauda turėtų būti sušvelninta.
Teismo posėdyje, I. V. palaikė skundą jame nurodytais argumentais, prašė jį
tenkinti.
Institucijos
priėmusios nutarimą atstovas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog po įvykio,
universitetas ėmėsi papildomų priemonių dėl Baltarusijos piliečių buvimo
Šengeno erdvėje apskaitos, todėl paskirtoji nuobauda gali būti mažinama.
Skundas tenkintinas.
Teismas nagrinėdamas
administracinio teisės pažeidimo bylą ir siekdamas asmenį patraukti
administracinėn atsakomybėn už konkretaus pažeidimo padarymą, privalo nustatyti
ar asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis,
t.y. ar jo veiksmai atitinka Administracinių teisės pažeidimo kodekso
straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, o
konkrečiai objektyviuosius ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo
požymius. Teisės teorijoje yra išskiriami keturi tarp savęs organiškai susiję
elementai, sudarantys administracinio teisės pažeidimo sudėtį: objektas,
objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, jeigu asmens veikoje
negalima nustatyti bent vieno iš jų, negali būti administracinio teisės
pažeidimo sudėties, vadinasi negali atsirasti ir administracinė atsakomybė už
jį. Pagal ATPK 250 str. 1 d. 1 p. tuo atveju, kai nėra nustatytas
administracinio teisės pažeidimo įvykis ar sudėtis, administracinė teisena
negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
ATPK 2062
str. 1 d. numatyta, kad gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams,
neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės
dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai
apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užtraukia baudą
nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Kaip matyti iš
šios teisės normos, siekiant konkretų asmenį patraukti administracinėn
atsakomybėn pagal 2062 str. 1 d., būtina asmens veikoje nustatyti
administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviąją pusę, t.y. gyvenamojo
ploto suteikimą užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį
atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, ar, jei būtina, Lietuvos
Respublikos vizos, ar leidimo laikinai apsigyventi, ar leidimo nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje. Taip pat būtina nustatyti ir asmens kaltę, t.y. psichinį
santykį su padarytu teisės pažeidimu, sudarančią administracinio teisės
pažeidimo subjektyviąją pusę. Iš normos dispozicijos yra akivaizdu, kad šis
administracinės teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. ATPK 10
straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu
tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba
neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir
nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės
normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji
įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar
neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad
administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės
draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus,
žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai
leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi ir taikant ATPK 2062
straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti kaltę dėl jos apibrėžto
administracinio teisės pažeidimo, t. y. nustatyti, kad asmuo, suteikdamas kitam
asmeniui gyvenamąjį plotą, žinojo (ar, atsižvelgiant į konkrečias nustatytas
faktines aplinkybes, turėjo ir galėjo žinoti), jog pastarasis asmuo yra
užsienietis, neturintis reikiamo dokumento, suteikiančio jam teisę gyventi
(būti) Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Byloje esantys duomenys patvirtina,
kad administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 160-12 I. V. suformuluotas
kaltinimas dėl to, kad ji nuo 2010-02-22 iki 2010-03-07 Europos humanitarinio
universiteto subnuomojamose gyvenamosiose patalpose, jaunimo nakvynės namuose
,,Gilė”, esančiose adresu (duomenys
neskelbtini) Vilniuje, suteikė gyvenamąjį plotą Baltarusijos
Respublikos piliečiui, Europos humanitarinio universiteto dėstytojui S. S., kuris viršijo
buvimo dienų skaičių, numatytą jam išduotoje Šengeno valstybių vizoje Nr.
LT1955185 ((90 dienų), vizos galiojimo
laikas nuo 2009-10-15 iki 2010-09-30) ir nuo 2010-02-24 iki 2010-03-07 Šengeno
erdvėje buvo neteisėtai. Tokiais savo veiksmais I. V. pažeidė LR ATPK 2062 str. 1 d. (b. l.12).
Nagrinėdamas
administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti
įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir
objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu
ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė
nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi
faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų
visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis
byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Atsižvelgiant į šias
įstatymo nuostatas bei įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą:
Protokolą (b. l.12), I. V. rašytinius
paaiškinimus (b. l.13-14) bei paaiškinimus teismo posėdyje (b.l. ),
užsieniečio apklausos lapą (b.l.26), paso Nr. MP2481060 kopiją (b.
l.30-32): pažymą apie S. S. nakvynės namuose ,,Gilė”
nakvynių skaičių (b. l. 86-103), S. S. rašytinius
paaiškinimus (b.l. 29) Europos humanitarinio universiteto 2010-03-31
rašytinius paaiškinimus (b.l. 23-24); VSAT prie LR VRM VR NMPKS
vyresniosios pasienietės 2010-04-01 tarnybinį pranešimą „Dėl informacijos
patikrinimo“ (b. l. 11), administracinio sulaikymo protokolą (b. l.
27), sprendimą išvykti iš Lietuvos Respublikos (b. l. 34),
2010-03-07 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 162-8 (b. l. 28),
2010-03-07 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 162-8/2010 (b.
l. 33) bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas
konstatuoja, kad I. V. veikoje,
nenustatyta tyčia dėl ATPK 2062 str. 1 d. numatyto pažeidimo
padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikdama savo kaip prorektorės pareigas, I. V. neturėjo pareigos kontroliuoti užsienio šalių piliečių,
dėstytojų, kelionės planų, bei buvimo Šengeno erdvėje laiko. Ir atvirkščiai,
sudarant paskaitų tvarkaraščius privalėjo būti atsižvelgta į išduotos Šengeno
vizos galiojimo laiką bei leistinų išbūti Šengeno erdvėje dienų skaičių. Taip
pat pažymėtina, kad nėra įmanoma efektyviai kontroliuoti asmenų judėjimo
Šengeno erdvėje, todėl pažeidėjos nurodytas teiginys, kad jai nebuvo ir
negalėjo būti žinoma apie tai, jog S. S. savo asmeniniais
reikalais taip pat buvo išvykęs ir į Lenkijos Respubliką, todėl anot jos, jis
pažeidė įstatymo reikalavimu ir Šengeno erdvėje išbuvo ne 90, bet 103 dienas,
vertinamas kaip pagrįstas.
Pabrėžtina ir tai, kad pačiam S.
S. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės
Lavoriškių užkardos 2010-03-07 nutarimu Nr.162-8/2010 už administracinio teisės
pažeidimo, numatyto ATPK 206 str., padarymą buvo paskirta administracinė
nuobauda įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga, laikytis įstatymo
reikalavimo ir nepažeisti išduotos vizos, kyla asmeniui, kuriam viza yra
išduodama, todėl teismo nuomone, I. V. patraukimas
administracinėn atsakomybėn ATPK 2062 str. 1 d. pagrindu, yra
negalimas neįrodžius jos kaltės, priešingu atveju būtų pažeisti ne tik
teisingumo ir protingumo, bet taip pat ir teisinės valstybės principai.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad bylos
nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės paneigia Nutarime nurodytas pažeidimo
aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda yra
nepagrįsta ir neteisėta, nes I. V. veikoje nėra tyčios (LR
ATPK 10 str.). I. V. skundas tenkintinas, VSAT prie LR VRM
VR NMPKS 2010-04-08 nutarimas Nr. 160-12, kuriuo I. V. pagal
ATPK 2062 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt
bauda, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo
bylos teisena I. V. atžvilgiu nutrauktina nenustačius
jos veikoje LR ATPK 2062 str. 1 d. numatyto administracinio teisės
pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 ir 129 str.,
teisėja
Nutarė:
I. V. skundą tenkinti.
Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės
Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010-04-08 nutarimą Nr.
160-12, kuriuo I. V. pagal ATPK 2062 str. 1 d.
paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda, panaikinti ir
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. V. atžvilgiu
nutraukti.
Nutarimas per
10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus
apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos
teismui.
Teisėja
Rosita Patackienė