Civilinė byla Nr. e2S-2936-661/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31636-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinio atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (ieškininiu pareiškimu), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo jo naudai indėlių draudimo išmoką – 9052,36 Eur, palūkanas – 2263,09 Eur ir procesines palūkanas. Ieškinį ieškovas grindžia tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovui išmokėti draudimo išmoką už BAB banko SNORAS neįsigaliojusias akcijas. 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad prašymo įvykdyti negali, nes ši draudimo suma pervesta į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-497/2018. Ieškovas nurodo, kad ši nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, jos pagrindu mokėjimas atsakovo negalėjo būti atliktas.
2. 2018 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 255 eurus žyminio mokesčio bei patikslinti ieškinio reikalavimus ir aplinkybes.
3. Teismas nurodė, kad reiškiamo reikalavimo suma lygi 11 315,45 Eur, o jie apmokestinami 255 Eur žyminiu mokesčiu, tačiau ieškovas prie ieškinio nepridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas vienu iš reikalavimų prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, tačiau šio reikalavimo aiškiai ieškinyje nesuformuluoja – nenurodo prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžio.
4. Ieškovas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 dienos nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. Nurodo, kad teismas neanalizavęs įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, įpareigojo sumokėti visą žyminį mokestį. Mano, kad tokia teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas neišaiškino ieškovui galimybės atidėti jį nuo žyminio mokesčio, ar nuo jo atleisti iš dalies.
6. Mano, kad teismas nepagrįstai prašo nurodyti prašomų palūkanų dydį, nes procesinės palūkanos numatytos CK 6.37, 6.210 str. ir teismas laikomas subjektu kuris žino vietos teisę.
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
8. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; kt.).
9. Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010;). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009).
Dėl žyminio mokesčio
10. Ieškovas nurodo, kad teismas neanalizavęs įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, įpareigojo sumokėti visą žyminį mokestį.
11. Tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nenumato teismui pareigos ex officio siūlyti bylos šalims galimybes atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar siūlyti jas atleisti nuo žyminio mokesčio. Priešingai, 115 str. 2 d. nustato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 135 str. nurodoma, kad prie ieškinio turit būti pridėti įrodymai, kad yra sumokėtas žyminis mokestis. Tai gi, esant šiam trūkumui, t.y. nesumokėjus žyminio mokesčio, ar kitaip neišsprendus žyminio mokesčio mokėjimo klausimo, ieškinys negali būti priimtas.
12. Tiek CPK 83 str. tiek ir CPK 84 str. numato šalims pareigą teismui teikti motyvuotą prašymą, dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Šiuo atveju ieškovas tokio prašymo teismui neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą teikiamo ieškinio trūkumams pašalinti.
Dėl kitų trūkumų.
13. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai prašo nurodyti prašomų palūkanų dydį, nes procesinės palūkanos numatytos CK 6.37, 6.210 str. ir teismas laikomas subjektu kuris žino vietos teisę. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas, remdamasis vietos teise, t.y. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įpareigojo ieškovą privalo suformuluoti ieškinio dalyką. Įstatymas nesuteikia teismui tiesės spręsti už ieškovą, ko pastarajam reikalauti procesiniame dokumente, taip pat atsakovas negalėtų tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, jeigu ieškovas ieškinyje nesuformuluoja savo reikalavimo. Pažymėtina, kad priklausomai nuo civilinio santykio siejančio ginčo šalis, šių palūkanų dydis gali būti skirtingas. Dėl šio ieškovas yra įpareigojamas nurodyti, koks yra jo ieškinio dalykas, t.y. nurodyti prašomų procesinių palūkanų dydį.
14. Tai gi, teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį bei nurodyti kokio dydžio procesinių palūkanų jis prašo iš atsakovo.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui arba nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
16. Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
17. CPK 115 str. 2 d. numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
18. Įvertinus išdėstytą, apeliantui nustatytinas naujas terminas teikiamo ieškinio trūkumams pašalinti, kurie pagrįstai buvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartimi. Išaiškinti apeliantui, jog iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui A. R. naują 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nustatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartimi.
Teisėjas Alvydas Barkauskas