Administracinė byla Nr. ATP-437-195/2012
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-01622-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija:
39.2., 45.10., 62., 79.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal F. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties, kuria F. S. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimas F. S. atžvilgiu paliktas nepakeistas, panaikinimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu F. S. nubaustas pagal ATPK 1242 str. 2 d. 1750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis, 2011 m. lapkričio 11 d., 15.40 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mieste, teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų, atkreipdamas kitų asmenų dėmesį, pavojingai manevravo automobiliu, sukeldamas pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui, po to, nerodydamas posūkio signalo, pasuko į kairę ir nuvažiavo.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, F. S. jį apskundė Trakų rajono apylinkės teismui, nurodydamas, kad vairuojamu automobiliu atliko manevrus, bet, jo manymu, tai nebuvo pavojingas vairavimas. Prašė taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir sušvelninti paskirtą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Teigė, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, prižiūri senyvo amžiaus ir ligotą motiną, dėl ko automobilis jam yra būtinas.
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi F. S. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimą paliktas nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad F. S. teiginiai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis padarė ne dėl chuliganiškų pastatų, jo vairavimas nekėlė pavojaus žmonių saugumui, atmetami kaip nepagrįsti. Tiesiogiai jo vairavimą mačiusi L. S., kuri kaip paaiškėjo yra policijos pareigūnė, teisme patvirtino rašytiniame paaiškinime pareigūnams išdėstytas aplinkybes, t.y. kad matė kaip pažeidėjas kelis kartus apsisuko vietoje, tuo sukeldamas dūmus, ir nerodydamas posūkio signalo, pasuko į kairę ir nuvažiavo link garažų, taip pat nurodė, kad degalinės teritorijoje buvo intensyvumas eismas, po darbo daug žmonių pylėsi degalus, todėl toks manevravimas kėlė eismo saugumui ir žmonių sveikatai grėsmę. Analogiškos pažeidimo padarymo aplinkybės išdėstytos ir degalinės operatorės D. I. rašytiniame paaiškinime. F. S. pateikta pažeidimo padarymo versija paneigta byloje esančiais įrodymais. Todėl tokie veiksmai, kaip apsisukimas vietoje, nesant tam objektyvaus būtinumo, vien tik siekiant pasipuikuoti ir atkreipti aplinkinių dėmesį buvo teisingai įvertinti ir kvalifikuoti kaip chuliganiškas vairavimas.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui F. S. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atmetus šį prašymą, prašo nutarimą pakeisti: taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str., sušvelninti paskirtą baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad administracinė byla išnagrinėta nepilnai, neišsamiai ir neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant ATPK 280, 283, 284 str. numatytus reikalavimus. Nutarimas priimtas nenustačius tyčinių chuliganiškų veiksmų, nenustatyti du ar daugiau pažeidimų, kurių visuma būtų traktuojama chuliganišku vairavimu. Akcentuoja, kad apsisuko ne gatvėje, o jokių eismo juostų neturinčioje aikštelėje. Todėl yra įsitikinęs, jog rodyti posūkio signalo jam nereikėjo. Teigia, kad manevravo ne degalinės teritorijoje, todėl jokios grėsmės ten esantiems asmenims jis nekėlė. Kadangi savo veiksmais nesukėlė jokio pavojaus nei eismo saugumui, nei kitų žmonių sveikatai, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliantas nesutinka su liudytojos teiginiais, kad jis apsisuko ratu vietoje kelis kartus, nes tai prieštarauja fotonuotraukose užfiksuotoms padangų žymėms, kur yra tik viena linija. Liudytojos teisme išsakyta nuomone, jog jis apsisuko vietoje naudodamasis rankiniu stabdžiu, yra niekuo neparemta prielaida. Pažymi, kad jei tai būtų kaip teigia ši liudytoja, asfalto dangoje būtų likusios dviejų padangų žymės, o ne vienos. Be to, manevravimas pasinaudojant rankiniu stabdžiu apsunkina automobilio judėjimą.
Mano, kad nepagrįstai nustatyta, jog jo vairavimas buvo chuliganiškas. Kaip jau minėjo, nebuvo jokio automobilio, kuriam jis būtų sutrukdęs judėjimą. Dar prieš įvažiuodamas į degalinės teritoriją, apvažiavo ratu ir išvažiavo iš aikštelės. Liudytoja galėjo klaidingai įvertinti jo veiksmus vien dėl to, kad jam važiuojant išgirdo padangų slydimo grasą, kuris kilo nesuveikus antipraslydimo sistemai.
Skunde taip pat nurodoma, kad PK sprendimas neteisingas, per griežtas, nuobauda paskirta neįvertinus visas ATPK 30 str. numatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o būtent, pažeidimo padarymo aplinkybes ir tai, kad jo atsakomybę lengvina, jog jis dėl pažeidimo gailisi. Be to, jis vienas išlaiko šeimą, žmona nedirba, o jis užsiima automobilių prekybą, dėl ko dėl ko teisių atėmimas sąlygos ir vienintelio pragyvenimo šaltinio praradimą. Pažymi, kad slaugo senyvo amžiaus motiną, kurią dažnai tenka vežti pa gydytojus. Apelianto teigimu, nemažiau svarbu ir tai, kad jis gyvena 10 km atstumu nuo miesto, kur mokosi sūnus, todėl dėl teisių atėmimo nukentės ir šeimos interesai. Mano, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aplinkybes, numatytas ATPK 30 str. 2 d., turėtų paskirti švelnesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus jos dydis ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, arba padidinti baudos dydį, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato prašo netenkinti F. S. skundo ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog F. S. kaltė, padarius ATPK 1242 str. 2 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir darytina išvada, jog jo veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.
ATPK 1242 str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad F. S. kaltinamas tuo, jog degalinės teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei ir atkreipdamas kitų asmenų dėmesį, pavojingai manevravo automobiliu, t.y. apsisuko vietoje kelis kartus, tuo sukeldamas pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui, po to, nerodydamas posūkio signalo, pasuko į kairę.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas F. S. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 str. 2 d. Nurodo, jog aikštelėje nebuvo kitų eismo dalyvių, jis norėjo apsisukti, o sugedus antipraslydimo sistemai, padangos „sucypė“ ir kilo dūmų kamuolys, tačiau niekam pavojaus nekėlė, greitis buvo nedidelis. Jei ir neparodė posūkio signalo, tam nebuvo pagrindo, nes važiavo aikštelėje, kuri nėra paženklinta jokiais skiriamaisiais ženklais (b.l. 35). Tačiau jo kaltę dėl chuliganiško vairavimo paneigia rašytinė bylos medžiaga ir liudytojos L. S. parodymai.
Liudytoja L. S., policijos pareigūnė, teisme parodė, kad 2011-11-11, apie 16 val., buvo degalinėje ir matė, kaip iš žiedo į degalinę dideliu greičiu įvažiavo sidabrinės spalvos automobilis (kaip paaiškėjo – vairuojamas F. S.), kurio vairuotojas degalinės teritorijoje kelis kartus apsuko automobilį vietoje, po ko pasirodė dūmų kamuolys, tada nerodydamas posūkio signalo jis pasuko į kairę link garažų ir nuvažiavo. Degalinėje buvo daug žmonių, kas dar pylėsi degalus, kas ėjo už juos susimokėti, taigi, po degalinės teritoriją vaikščiojo žmonės, buvo intensyvus eismas. Toje pačioje aikštelėje, kur manevravo automobilis stovėjo 2 ar 3 vilkikai. Liudytojai, kaip vairuojančiam žmogui, pasirodė, kad pažeidėjas, atliko nurodytus veiksmus, pasinaudojęs rankiniu stabdžiu. Liudytoja taip pat parodė, jog eilėje stovėję žmonės labai pasipiktino tokiu vairuotojo elgesiu, išreiškė nerimą dėl jiems tokiu elgesiu keliamo pavojaus. Pamačiusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manevrą, liudytoja paskambino (duomenys neskelbtini) policijos komisariato budėtojui, kuriam apibūdino automobilį. Šio įvykio metu kelio danga buvo sausa, todėl antipraslydimo sistema negalėjo veikti (b.l. 36-37). Analogiškas BMW automobilio manevravimo aplinkybes L. S. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b.l. 18).
E. J., policijos atstovas, teisme parodė, kad vairuojant automobilį leistinu 50 km/ h greičiu ir sugedus automobilio antipraslydimo sistemai, automobiliui apsisukus vietoje nebūtų likusios tokios padangų žymės, kokios užfiksuotos teismui pateiktose nuotraukose. Reiktų labai didelių variklio apsukų (b.l. 35-36).
D. I., degalinės operatorės, 2011-11-11 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2011-11-11, apie 15.40 val., jai dirbant prie kasos, išgirdo automobilio padangų „cypimą“. Pažiūrėjus pro langą pamatė, kad degalinės aikštelėje ratu apsisuka pilkos spalvos automobilis BMW. Dėl tokio automobilio manevravimo kilo dūmų ir dulkių kamuolys. Automobilio vairuotojas pavojingai manevravo tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Tuo metu aikštelėje buvo daug automobilių ir žmonių, kuries, galimai grėsė realus pavojus (b.l. 17).
Iš 2011-11-11 policijos pareigūno R. J. tarnybinio parnešimo matyti, kad pagal pranešimą nuvyko į degalinę, kur degalinės aikštelėje pastebėjo automobilio paliktas padangų praslydimo žymes, jas nufotografavo (b.l. 19). Šios nuotraukos pridėtos prie bylos (b.l. 20).
Taigi, byloje esančių įrodymų analizė rodo, jog F. S., įvažiuodamas į degalinės aikštelę, apsisuko vietoje kelis kartus, tuo sukeldamas pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui, po to, nerodydamas posūkio signalo, pasuko į kairę. Tokie F. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 1242 str. 2 d.
Tai, kad F. S. manevravimas (apsisukimas vietoje ir net kelis kartus) buvo demonstratyvus, siekiant atkreipti į save dėmesį, patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusių L. S. teisme duoti parodymai ir D. I. rašytinis paaiškinimas. Netikėti jų nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis nėra pagrindo, atkreipiant dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde ir pats apeliantas nenurodė jokių jų suinteresuotumą patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad tiesiogiai įvykį mačiusių L. S. ir D. I. parodymai sutampa, be to, L. S., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme patvirtino savo rašytiniame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) nurodytas aplinkybes.
Kaip matyti iš fotonuotraukų, F. S. manevravo (apsisukimą darė) jau įvažiavęs į degalinės automobilių aikštelę, būdamas nedideliu atstumu nuo degalinėje esančių transporto priemonių ir vaikščiojančių žmonių, kas patvirtina faktinę aplinkybę, jog tyčia kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes toks manevravimas esant intensyviam eismui (ši aplinkybė nustatyta L. S. ir D. I. parodymais) nėra galimas. Todėl akivaizdu, kad buvo pažeistas KET 9 punkto reikalavimas, nustatantis eismo dalyviui pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Liudytoja L. S. patvirtino, kad sukdamas į kairę, BMW vairuotojas nerodė posūkio signalo. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats apeliantas. Todėl buvo pažeistas KET 88.2. punkto reikalavimas, nustatantis vairuotojui įpareigojimą prieš sukant į dešinę ar kairę, prieš apsisukant kitus eismo dalyvius ir kitus asmenis įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais.
Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1242 str. 2 d. – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra tinkamai įvertinti pirmosios instancijos kaip F. S. siekis išvengti administracinės atsakomybės. L. S. ir D. I. nurodytos aplinkybės, jog F. S. kelis kartus apsisuko vietoje, dėl ko „cypė“ padangos ir kilo dūmų kamuolys, patvirtina, kad pažeidėjas taip elgėsi dėl chuliganiškų paskatų, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių.
Apelianto teiginiai, kad pateikta nuotrauka su vienos padangos pėdsaku paneigia kelių apsisukimų automobiliu versiją, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad nuotraukoje užfiksuotas tik vieną apsisukimą liudijantis padangos pėdsakas, nepaneigia tiesiogiai F. S. manevravimą mačiusių liudininkų L. S. ir D. I. paaiškinimus, jog apsisukimai vietoje buvo keli. Ši aplinkybė paaiškinama tuo, kad dėl vairuotojo veiksmų kito tiek automobilio greitis, tiek jo judėjimo trajektorija, dėl ko per antrą apsisukimą padangų pėdsakų automobilis galėjo ir nepalikti. Tuo pačiu pažymėtina, kad apelianto teiginiai dėl antipraslydimo sistemos gedimų pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip F. S. gynybos versija. Duomenų apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku eismo sąlygos buvo sudėtingos, o kelia danga slidi, nėra. Liudytoja L. S. teisme paneigė F. S. versiją, kad jo manevravimą galėjo sąlygoti slidi kelio danga. Todėl nėra pagrindo išvadai daryti, kad nesuveikė antipraslydimo sistema. Apelianto teiginiai dėl rankinio stabdžio panaudojimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes tokie jo pasvarstymai neparemti jokia rašytine bylos medžiaga.
Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar paties pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 1242 str. 2 d.
- S. apeliaciniame skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir, vadovaudamasis ATPK 301 str. nuostatomis, prašo sumažinti paskirtos baudos dydį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 302 str. 1 d. numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. ATPK 302 str. 2 d. numatyta, kad, esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Institucija, nustačiusi atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), pagrįstai paskyrė nuobaudą, nežymiai viršijančią ATPK 1242 str. 2 d. sankcijoje numatytą jos vidurkį.
Duomenys apie KET pažeidimus (b.l. 23-28) patvirtina, jog skundžiamo nutarimo (b.l. 4) priėmimo metu F. S. turėjo galiojančias nuobaudas: 2011-01-25 nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1242 str. 1 d. (pavojingas vairavimas) ir 2010-10-25 nutarimu – pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas). Nors išnagrinėjusi bylą, Institucija ir nustatė F. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis gailisi dėl padaryto apžeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau sistemingas KET pažeidinėjimas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo, kad parinkdamas nuobaudos dydį įstatymo leidžiamose ribose, pareigūnas nepažeidė nuobaudos skyrimo ir individualizavimo taisyklių (ATPK 30 str.).
Nenustatytos aplinkybės, dėl kurių galutinė nuobauda turėtų būti laikoma neteisinga. F. S. skirtos nuobaudos nėra per griežtos, jos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl nuobaudos nepaskyrimas ar jos sušvelninimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.
Apelianto nurodytos šeimyninės aplinkybės, darbo pobūdis, atstumas iki gyvenamosios vietos nuo miesto, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagrindo tenkinti F. S. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
F. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Šumskas