Baudžiamoji byla Nr. 1-2956-893/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24063-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
I. B. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui: 2016 m. spalio 14 d., apie 18 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto su savo žmona V. B. metu, tyčia mesdamas mikrobangų krosnelę į nukentėjusiąją, pataikydamas į šlaunį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, po to, nukentėjusiajai nugriuvus ant grindų, spirdamas ne mažiau kaip du kartus į nukentėjusiosios kojas, dėl ko atsirado poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios kojose ir odos nubrozdinimai kairiame kelyje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą, po to, kumščiais ir delnais suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į galvą ir nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip veikdamas I. B. smurtavo artimoje aplinkoje.
Šiais veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. B. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Parodė, kad 2016 m. spalį, tiksliai datos neatsimena, galėjo būti 14 d., kaip nurodyta įtarime, dienos metu, tiksliai kelintą valandą neatsimena, galėjo būti apie 18 val., kaip nurodyta įtarime, tuo metu, kai jis buvo name, (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas su žmona V. B.. Tiksliai neatsimena dėl ko prasidėjo tas konfliktas, kurio metu jis supyko. Atsimena, kad numetė į žmonos pusę mikrobangų krosnelę ir pataikė jai į šlaunį, po ko spyrė jai du kartus į kojas. Kas buvo toliau, tiksliai neatsimena, nes nuo įvykio praėjo beveik du metai. Konfliktas buvo, konflikto metu jis sumušė savo žmoną. Ar konflikto metu buvo išgėręs, tiksliai neatsimena. Labai gailisi, kad padarė tą nusikaltimą (b. l. 28).
Kaltinamojo I. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B. paliudijo, kad 2016 m. spalio 14 d., apie 18.00 val., ji atvažiavo į savo sodą, esantį (duomenys neskelbtini) kur buvo jos vyras I. B.. Ji pamatė, kad jis stipriai išgėręs. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu vyras stipriai įsiaudrino, paėmęs mikro bangų krosnelę metė į ją, pataikė į kojos šlaunį, nukentėjusioji nukrito, jis pradėjo spardyti ją kojomis, taikė į kojas, rankomis trankė per galvą, nugarą. Nukentėjusioji juto didelį fizinį skausmą. Kiek kartų trenkė, tiksliai pasakyti negali, bet daugiau negu 20 kartų tai tikrai. Vyras ją laikė už megztinio, nepaleido, todėl iš karto pabėgti negalėjo, vėliau ji išsinėrė iš megztinio ir pabėgo. Ant viso kūno buvo likę daug mėlynių ir nubrozdinimų. Nuo 2018 m. balandžio 15 d. kartu su jų sūnumi G. B. ji gyvena atskirai nuo vyro name, esančiame (duomenys neskelbtini), o vyras gyvena bute (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jo tėvams. Dabar vyksta skyrybos (b. l. 6, 14).
Iš 2016 m. spalio 18 d. specialisto išvados Nr. G 3186/2016(01) matyti, kad V. B. padarytos poodinės kraujosruvos kojose, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18).
Iš 2018 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialistės A. S. išvados Nr. 89TPK-396/2018 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad I. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 64).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Įvertinus šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis I. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie sutampa su nukentėjusiosios V. B. parodymais, nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Įvertinus šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną V. B., taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą ir sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
I. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, o prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Kaltinamasis I. B. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka (b. l. 53-54).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį I. B. – neteistas, baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 43).
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 6 (šeši) mėnesiai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra. Prokuroro siūlomi įpareigojimai bei įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, I. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Kaltinamajam I. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. B. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu I. B. turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, bendrauti su nukentėjusiąja, lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje ir darbo vietose, ir įpareigojant I. B. būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su jo darbu ar mokymusi ar sveikatos priežiūra bei pradėti dirbti, o darbo netekimo atveju, užsiregistruoti darbo biržoje.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią I. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti I. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį 4 (keturis) mėnesius (terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. B. palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti I. B., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Dainius Grizickas