Administracinė byla Nr. ATP-65-332/2016
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03728-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.1.; 2.1.2.; 3.26.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados apeliacinį skundą (toliau Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS CPN) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimo, kuriuo D. V. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 50 straipsnį nutraukta, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
D. V. 2015-10-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., už tai, kad ji 2015-09-21 16.50 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie 10-os kasos vagystės būdu pagrobė Y. A. priklausančią, po apsipirkimo ant prekystalio paliktą odinę piniginę su užrašu „Prada“, 80 Eur vertės, kurioje buvo 19 Eur, (duomenys neskelbtini) Respublikos dvi banko kortelės, korėjietiškas vietinio naudojimo pažymėjimas, kurių pareiškėja materialiai nevertina, ir bedrovės „Busturas“ maršrutinio autobuso mėnesinis bilietas, 5,60 Eur vertės. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai Y. A. padarė 104,60 Eur žalą.
Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimu D. V. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. buvo nutraukta, konstatavus, kad iš pateikto vaizdo įrašo negalima daryti neginčijamos išvados, jog D. V. sąmoningai pagrobė Y. A. piniginę, juolab, kad vaizdo įraše matyti, jog D. V. piniginės forma ir spalva panaši į nukentėjusiosios piniginę, o kitų įrodymų, įrodančių D. V. kaltę, byloje nėra.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS CPN prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimą ir priimti naują nutarimą – D. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytą pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 86 Eur baudą.
Apeliaciniame skunde Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS CPN nurodo, kad nesutinka su skundžiamu teismo nutarimu, nes mano, kad jis yra neteisėtad ir nepagrįstas. Teigia, kad D. V. teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis byloje surinkta medžiaga. Atliekant tyrimą buvo susisiekta su minėta piliete. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad D. V. išgirdusi apie tyrimą neigė buvusi parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo akivaizdžiai matyti, kad D. V. Y. A. paliktą piniginę pastebi tuo metu, kai savo piniginę dar laiko rankoje. Be to, matyti, kad jos piniginė yra kitos spalvos nei nukentėjusiosios. D. V. Y. A. priklausančią piniginę prekystaliu nustumia dengdama savo rankine, o paskui susidėjusi pirkinius, piniginę paima ir įsideda į tą pačią rankinę. Apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama pilietė teigė, kad Y. A. piniginę įsidėjo atsitiktinai, ją sumaišiusi su savo pinigine, vėliau ją išmetė.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš bylos duomenų matyti, jog D. V. įvykdo smulkią svetimo turto vagystę, jos neginčijamą kaltę įrodo filmuota vaizdo medžiaga, be to, neva susimaišiusi ji paimtos svetimos piniginės nepristato parduotuvės administracijai ar policijai. Todėl, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS CPN nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino byloje surinktų duomenų visumos, o tik rėmėsi D. V. duotais parodymais, nors jos paaiškinimas ir nesutikimas su jai inkriminuojamu teisės pažeidimu tūrėjo būti vertinamas kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.
Atsiliepimu į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS CPN apeliacinį skundą D. V. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime D. V. nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir ištyręs visus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį motyvavo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo negalima daryti neginčijamos išvados, kad ji (D. V.) sąmoningai pagrobė Y. A. piniginę, kurią atsitiktinai įsidėjo į savo pirkinių krepšį. Taip pat teismas nustatė, kad Y. A. piniginės forma ir spalva yra panaši į jos piniginę (tai nustatė iš vaizdo įrašo), todėl pagrįstai padarė išvadą, kad jos veiksmuose nėra tyčios paimti svetimą daiktą, tai yra pavogti piniginę. D. V. nuomone, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nepateikė daugiau įrodymų dėl pavogtos piniginės, nepaneigė esančių byloje įrodymų, kad piniginė jos pirkinių krepšyje atsirado atsitiktinai, kraunant įsigytas prekes, kad šios piniginės buvo panašios, ir kad ji būdama garbingo amžiaus (70 metų), tiesiog jos galėjo nepastebėti.
D. V. teigimu, ji niekada, per visą savo gyvenimą nėra bausta administracine tvarka ar padariusi nusikaltimą. Šis įvykis be galo ją sukrėtė ir ji tikrai nuoširdžiai gailisi dėl atsitikimo. Nurodo, kad ji visą laiką nuosekliai aiškino, jog piniginę į savo rankinę įsidėjo atsitiktinai. Pažymi, kad šią piniginę prekybos centre įsidėjo kraudama savo prekes ir skubėdama ir šios piniginės ji nestumdė. Piniginės forma iš ties tokia pat, tik spalviniai atspalviai truputi skiriasi, bet jos amžiuje, natūralu, kad jos regėjimas yra prastas. Ji netyčia įsidėjo svetimą piniginę į savo pirkinių krepšį, ir apie tai, kad jos krepšyje svetimas daiktas pastebėjo tik jos anūkė namuose, kraustydama krepšius ir radusi dvi pinigines. Jos apžiūrėjo piniginę, ieškojo kokio asmens indentifikuojančio dokumento, bet nerado, piniginėje buvo įvairių popieriukų joms neįskaitoma kalba, bet jie nebuvo panašūs į asmens dokumentus. Pinigų piniginėje buvo tik monetos, kiek tiksliai nežino, bet mano, kad mažiau nei nurodo nukentėjusioji. Pasitarusios su anūke, nusprendė piniginę tiesiog išmesti, ir ji išmetė ją su namų šiukšlėmis.
D. V. nurodo, kad policijos pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo labai grubus, kalbėjo pakeltu tonu ir net neišklausė tinkamai jos nurodytų aplinkybių. Jis turėjo išankstinę nuomonę, ir šioje įstaigoje ji jautėsi labai blogai. Šiaulių apylinkės teisme buvo išklausyta, buvo tinkamai įvertinti surinkti įrodymai ir priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas, kuris negali būti naikinamas apeliacinio skundo motyvais. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo duotas nukentėjusiosios telefonas, ir ji bandė su ja susisiekti, kad galėtų grąžinti pinigus, buvusius piniginėje, bet ji neatsiliepė iki šiol.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimu D. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., sudėties.
Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. administracinė atsakomybė numatyta už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos BK 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.
Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė surinktais ir aptartais įrodymais, apeliantas nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas. Todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos ATPK 30211 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustatęs D. V. veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatyto pažeidimo sudėties subjektyviojo elemento – kaltės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, remdamasis teismo posėdžio metu duotais D. V. parodymais, kad svetimą piniginę ji įsidėjo atsitiktinai, ją sumaišiusi su savo pinigine, konstatavo, kad iš pateikto vaizdo įrašo negalima daryti neginčijamos išvados, kad D. V. sąmoningai pagrobė Y. A. piniginę, juolab, kad vaizdo įraše matyti, jog D. V. piniginės forma ir spalva panaši į nukentėjusiosios piniginę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad šios teismo nurodytos bylos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog D. V. svetimą piniginę paėmė netyčia.
Objektyvioji administracinio teisės pažeidimo pusė, tai yra tai, kad D. V. 2015-09-21 16.50 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie 10-os kasos paėmė Y. A. priklausančią, po apsipirkimo ant prekystalio paliktą odinę piniginę su užrašu „Prada“, 80 Eur vertės, kurioje buvo 19 Eur, (duomenys neskelbtini) Respublikos dvi banko kortelės, korėjietiškas vietinio naudojimo pažymėjimas ir bedrovės „Busturas“ maršrutinio autobuso mėnesinis bilietas, 5,60 Eur vertės, įrodyta 2015-09-21 Y. A. protokolu-pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įvykdytos piniginės vagystės (5, 6 b. l.), vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje azijietiškos kilmės moteris prie kasos susikrovusi savo pirkinius į krepšius ant prekių takelio paliko savo pilkšvos spalvos piniginę, kurią po neilgo laiko tarpo apsipirkusi moteris raudonu puspalčiu įsidėjo į savo krepšį su pirkiniais (13 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio žurnalo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pirkėjas, pasinaudojęs „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortele Nr. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ apsipirko 2015-09-21 16:49:00 – 16:50:59 val. kasoje Nr. 10 (14 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos tarnybos vadovo G. A. pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-09-21 16:27 val. 10 kasoje apsipirkinėjusi moteris, pasisavinusi kitos moters piniginę, pasinaudojo „(duomenys neskelbtini)“ lojalumo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu (17 b. l.), 2015-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu (20 b. l.), D. V. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2015-09-19 apsipirkinėjo PC „(duomenys neskelbtini)“, susimokėjusi už prekes, skubėdama savo prekes dėjo į rankinę ir į krepšį, bededant rado piniginę, tokią kaip ir jos, ją paėmė ir įsidėjo į krepšį. Prastai mato, buvo su akiniais, todėl galėjo nematyti. Parėjus namo, anūkė kraustydama pirkinius rado piniginę, o rankinėje – kitą. Atidarius ir apžiūrėjus piniginę joje rado bilietėlius, boulingo kortelę, el. bilietą, „Ežio“ kortelę, iš pinigų tik centus, jokių dokumentų nebuvo. Jos sprendė, ką daryti, anūkė pasiūlė nepradėti nieko ieškoti ir išmesti piniginę, ji, išeidama į bendrabutį, tą ir padarė – išmetė į kieme esantį šiukšlių konteinerį. Jaučiasi kalta dėl savo klaidos, sutinka sumokėti už piniginę (21 b. l.), D. V. parodymais apylinkės teismo posėdžio metu, kur D. V. neneigė paėmusi piniginę, tačiau nurodė, kad tai padarė spontaniškai, nes pamanė, kad tai jos pačios piniginė, šalia buvo daugiau žmonių, dėjosi prekes ir nesuvokė, kad įsidėjo ne savo piniginę. Teigė, kad tik namuose jos anūkė pastebėjo, kad paimta ne jos piniginė ir išmetė ją. Gailisi dėl savo elgesio (27 b. l.). Sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamos D. V. kaltės ir jos formos, akcentuotina, kad pati D. V. pripažino atlikusi minėtus neteisėtus veiksmus, nurodė, kad paėmė piniginę ir įsidėjo į pirkinių krepšį. Nors D. V. nuosekliai teigė, kad sąmoningai nenorėjo pavogti svetimos piniginės, manė, kad tai jos piniginė, faktinių pažeidimo aplinkybių neneigė, tačiau tai neįrodo jos kaltės nebuvimo ir laikytina administracinėn atsakomybės trauktino asmens gynybine pozicija.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio vaizdo įrašo (13 b. l.) aiškiai matyti, kad D. V., prie kasos susimokėjusi už prekes, deda savo pirkinius į medžiaginį maišelį ir rankoje laiko savo atsegtą piniginę. Susidėjusi dalį pirkinių į medžiaginį maišelį, ji su šiuo maišeliu pristumia Y. A. paliktą piniginę prie kasos takelio galo ir piniginė palenda po ant kasos takelio buvusiais kasos kvitais. Tuomet D. V. savo rankoje laikytą piniginę užsega ir įdeda į savo rankinę ir baigia dėtis savo pirkinius į rankinę ir į medžiaginį maišelį. Tada ji paima savo rankinę (medžiaginis maišelis su pirkiniais dar guli ant kasos takelio prie Y. A. piniginės) ir apeidama kasos takelį iš galo, kiša ranką tarp kasos takelio galo ir savo medžiaginio maišelio, t. y. į vietą, kur po kasos kvitais guli Y. A. piniginė, pakiša ranką po kasos kvitais ir išsitraukia Y. A. piniginę, kurią įdėjusi į savo medžiaginį maišelį kruopščiai paslepia po pirkiniais ir pasiėmusi savo daiktus nueina nuo kasos. Šios vaizdo įraše užfiksuotos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. V. suvokė, jog ant kasos takelio gulinti piniginė yra ne jos ir sąmoningai ją paėmė. Nors D. V. visą laiką nuosekliai aiškino, jog svetimą piniginę į savo krepšį įsidėjo atsitiktinai, nes Y. A. piniginės forma tokia pat kaip ir jos piniginės, tik spalviniai atspalviai truputi skiriasi, ir apie tai, kad jos krepšyje svetimas daiktas pastebėjo tik jos anūkė namuose, kraustydama krepšius ir radusi dvi pinigines, tačiau ši D. V. pateikta įvykio versija niekaip nesiderina su jos pačios veiksmais – D. V. nesiėmė veiksmų piniginės savininkui rasti, neatidavė jos policijos pareigūnams ar parduotuvės administracijai, be to, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS CPN vyresniajam tyrėjui I. V. susisiekus su D. V. ir jai paaiškinus apie atliekamą tyrimą, ji neigė įvykdžiusi vagystę, teigė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ neapsipirkinėja, įvykio dieną (duomenys neskelbtini) nebuvo (20 b. l.). Taigi net ir sulaukusi policijos pareigūno skambučio, ji neprisipažino paėmusi Y. A. piniginę ir jos negrąžino. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad D. V. kaltė (tyčia) dėl Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nustatyta.
Taigi iš byloje surinktų duomenų matyti, kad D. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., t. y. 2015-09-21 16.50 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie 10-os kasos vagystės būdu pagrobė Y. A. priklausančią, po apsipirkimo ant prekystalio paliktą odinę piniginę su užrašu „Prada“, 80 Eur vertės, kurioje buvo 19 Eur, (duomenys neskelbtini) Respublikos dvi banko kortelės, korėjietiškas vietinio naudojimo pažymėjimas, kurių pareiškėja materialiai nevertina, ir bedrovės „Busturas“ maršrutinio autobuso mėnesinis bilietas, 5,60 Eur vertės. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai Y. A. padarė 104,60 Eur žalą.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs visų svarbių bylai aplinkybių, todėl D. V. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas. Esant šioms aplinkybėms Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant D. V. kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos D. V. asmenybę (administracine tvarka nebausta), į tai, kad D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji teisės pažeidimą padarė, sulaukusi daugiau nei 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. V. už jos padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimali Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. sankcijoje numatyta nuobauda – 86 Eur bauda. Įvertinus visumą nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, daroma išvada, kad paskyrus pažeidėjai minimalaus dydžio nuobaudą pavyks pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nutarimą:
D. V. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, ir skirti jai 86 Eur baudą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Raimundas Jurgaitis