Administracinė byla Nr. I2-3213-983/2020

  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01319-2020-1

     Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 8.4; 55.1.3

    (S)                             

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui V. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Commercium orbis“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė :

V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (15/10-30) 50U-01500 (toliau – ir Sprendimas); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Sprendimu buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, atsižvelgus į tai, kad UAB „Commercium orbis“ nuo 2020 m. kovo 18 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Teigia, kad leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Pažymi, kad Departamento atstovai prieš priimdami Sprendimą neišsiaiškino situacijos, kadangi, kiek jam žinoma, UAB „Commercium orbis“ dėl sumažėjusios darbo apimties jį išleido nemokamų atostogų, tačiau darbo sutarties su juo nenutraukė.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodo, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. spalio 16 d.

Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

2020 m. kovo 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo įsidarbinimą UAB „Comercium orbis“ (toliau – Bendrovė) ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. buvo atleistas iš Bendrovėje einamų pareigų.

Nurodo, kad pareiškėjui ginčijamu Migracijos departamento sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes pareiškėjas buvo atleistas iš Bendrovėje einamų pareigų.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Commercium orbis“ pateiktame teismui atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Bendrovė 2020 m. kovo 18 d. gavo pareiškėjo V. Z. prašymą atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. 1.d., jam prašant. Bendrovė šį pareiškėjo prašymą tenkino ir V. Z. nuo 2020 m. kovo 18 d. atleido iš užimamų pareigų.

Teismas

konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad  Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. spalio 16 d.

2020 m. kovo 20 d. Departamentas gavo UAB „Commercium orbis“ raštą Nr. 1, kuriuo Bendrovė pranešė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 18 d. buvo atleistas iš minėtos darbovietės.

2020 m. kovo 30 d. Departamentas, patikrinęs Sodros informacinės sistemos duomenis nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. buvo atleistas iš Bendrovėje einamų pareigų.

Departamentas 2020 m. kovo 30 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi jis buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, o UAB „Commercium orbis“ nuo 2020 m. kovo 18 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Taip pat buvo nustatyta, kad jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Teisinius santykius dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo reglamentuoja Įstatymo nuostatos. Pagrindai, kuriems esant galėjo būti panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi, nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Kaip jau buvo nustatyta, atsakovas įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2021 m. spalio 16 d., t. y.  leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjui ginčijamu Departamento Sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes pareiškėjas buvo atleistas iš Bendrovėje einamų pareigų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Departamentas prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą neišsiaiškino situacijos. Pareiškėjo teigimu, dėl karantino ir sumažėjusios darbų apimties Bendrovė jį tik išleido neapmokamų atostogų, todėl Departamentas nepagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad Departamentas 2020 m. kovo 20 d. gavo Bendrovės 2020 m. kovo 19 d. raštą Nr. 1, kuriuo Bendrovė pranešė Departamentui, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 18 d. buvo atleistas iš Bendrovėje užimamų pareigų. Minėtas aplinkybes patvirtino ir Sodros informacinės sistemos duomenys, pagal kuriuos pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. buvo atleistas iš Bendrovėje einamų pareigų (b. l. 11-14).

Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Commercium orbis“ į bylą pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog Bendrovė 2020 m. kovo 18 d. gavo pareiškėjo V. Z. prašymą atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. 1.d., t. y. jam pačiam prašant. Bendrovė šį pareiškėjo prašymą tenkino ir 2020 m. kovo 18 d. Įsakymu „Dėl V. Z. atleidimo iš darbo“ Nr. ATL-19, V. Z. nuo 2020 m. kovo 18 d. atleido iš užimamų pareigų (b. l. 21-25). Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir Bendrovės atstovas.

Teismo vertinimu, Departamentas nustatęs minėtas aplinkybes, neturėjo diskrecijos teisės netaikyti Įstatymo 50 str. numatytų savarankiškų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

        Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso.

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Įstatymo 1401 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

 V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                 Asta Adamonytė-Šipkauskienė

                                                Beata Martišienė

                                                Fausta Vitkienė