Civilinė byla Nr. e2A-374-856/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04564-2016-0

                  Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.5; 3.3.1.18.3.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. O. ir atsakovo K. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-63-1004/2017 pagal ieškovės M. O. patikslintą ieškinį atsakovui K. V. dėl pažeistų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą gynimo bei kadastro ir registro duomenų ištaisymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „RECHA“, uždaroji akcinė bendrovė „Geodezijos linija“, medžiotojų klubas „Goras“, A. M., E. A., išvadą teikianti institucija byloje valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. O. kreipėsi į teismą, prašydama pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, ir ištaisyti neteisingus kadastrinius duomenis viešajame registre: 1) nustatyti, kad kadastro žemėlapyje žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris pagal žemės sklypo abrisą (kuriame nurodyta žemės sklypo buvimo vieta) bei pagal registro (Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis yra žemės ūkio paskirties, turi būti suteiktas kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad kadastro žemėlapyje žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris pagal žemės sklypo abrisą (kuriame nurodyta žemės sklypo buvimo vieta) bei pagal registro (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis yra miškų ūkio paskirties, turi būti suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.    

2. Ieškovė nurodė, kad 1999-02-02 ir 1999-02-03 rengtuose ginčo žemės sklypų laikinuose planuose, ieškovei atkuriant nuosavybės teises buvo suklysta, todėl abu ginčo sklypai - 8,07 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir 7,25 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo pažymėti priešingose vietose, nei nurodyta abrise (t. y. sukeisti vietomis). 7,25 ha ploto žemės sklypo nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra 1994-10-21 Šiaulių rajono valdybos potvarkis Nr. 455v, sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus bei įregistruotas viešajame registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). 8,07 ha ploto žemės sklypo nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra tas pats 1994-10-21 Šiaulių rajono valdybos potvarkis Nr. 455v, sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, geodeziniai matavimai neįregistruoti, bei įregistruotas viešajame registre, registro Nr. 91/3999. Šį miškų ūkio paskirties žemės sklypą 1999-12-08 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė pardavė trečiajam asmeniui A. M.. Trečiasis asmuo A. M. 2007-08-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu minėtą žemės sklypą pardavė trečiajam asmeniui UAB „RECHA“, o šis 2015-01-27 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ginčo žemės sklypą pardavė atsakovui K. V..

3. Ginčo žemės sklypų tikslūs kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Ieškovei atkuriant nuosavybės teises dėl klaidos ginčo žemės sklypai buvo sukeisti vietomis, tokiu būdu miškų ūkio paskirties žemės sklypas pažymėtas ten, kur nėra miško, o žemės ūkio paskirties žemės sklypas pažymėtas ten, kur nėra žemės ūkio paskirties žemės. Pastebėjus klaidą, ieškovė per atstovą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių ir K. V., tačiau atsakovas klaidos nepripažįsta ir dėl galimos klaidos kartu su ieškove į kadastro duomenų tvarkytoją VĮ Registrų centras nesikreipia.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas K. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2015-01-27 pirkimo – pardavimo sutartimi iš žemės sklypo savininko (pardavėjo) UAB „RECHA“ įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą laikiną žemės sklypo planą, kuriame buvo pažymėtas šis žemės sklypas, ir kurį jam nuvykus į vietą parodė pardavėjas. Nupirkus žemės sklypą, jis buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu ir jokių ginčų, sklypo suvaržymų ar pretenzijų iš trečiųjų asmenų nebuvo. Ieškovė pardavė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pirkėjui A. M. prieš daugiau kaip 14 metų, kuris perleido jį UAB „RECHA“, o šis atsakovui su tuo pačiu laikinuoju ginčo žemės sklypo planu. Todėl tik jai ir kyla visos šios ginčo pasekmės, nes ieškovė neginčija ir visų pirkimo – pardavimo sutarčių bei neprašo pakeisti jose nurodytų duomenų.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, atsiliepime nurodė, kad atsakovas K. V. dėl klaidos (neatitikimo) ištaisymo VĮ Registrų centras tvarkomoje duomenų bazėje ir Nekilnojamojo turto registre nesutiko. Telefonu K. V. paaiškino, jog pagal 2015-01-27 žemės pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Recha“ pardavė ir perdavė žemės ūkio paskirties žemės sklypą būtent toje vietoje, kurioje šis žemės sklypas pažymėtas laikinajame žemės sklypo plane. K. V. galėjo ir privalėjo žinoti, kokį žemės sklypą įsigijo iš UAB „RECHA“. Atsakovas suprato, kad perka  miško ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau tik dėl jam žinomų priežasčių nesutinka su duomenų pakeitimu.

6. VĮ Registrų centas išvadoje nurodė, jog dėl klaidingo ginčo žemės sklypų vietos identifikavimo registravimo metu tuometiniame suvestiniame (popieriniame) žemėlapyje (plane), sklypai klaidingai pažymėti kadastro žemėlapyje. Identifikuojant sklypus kadastro žemėlapyje, gaunama informacija, nesutampanti su nekilnojamojo turto registro duomenimis ir žemės sklypo, kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vieta priskirtina žemės sklypui, kurio registro įrašas Nr (duomenys neskelbtini). Ieškovei šiuo metu nuosavybės teise priklausančiam žemės ūkio paskirties 7,25 ha ploto žemės sklypui kadastro žemėlapyje klaidingai suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v. ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėtų būti suteiktas atsakovo K. V. miškų ūkio paskirties 8,07 ha ploto žemės sklypui, kurio šiuo metu registro numeris įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).    

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino:

pakeitė tarp trečiojo asmens UAB „RECHA“ ir atsakovo K. V. 2015-01-27 sudarytą 8,07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. T3GP-620 dalyje (sutarties 2.1.3, 2.4 p., IV dalyje), pakeičiant unikalų numerį ir kadastrinį numerį, ir nustatė, kad atsakovui K. V. 2015-01-27 pirkimo – pardavimo sutartimi dalyje (sutarties 2.1.3, 2.4 p., IV dalyje) įsigyto 8,07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

pakeitė ieškovei M. O. nuosavybės teise priklausančio 7,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) , įgyto 1994-10-21 Šiaulių rajono valdybos potvarkiu Nr. 455v, unikalų numerį ir kadastrinį numerį, ir nustatė, kad ieškovei M. O. 1994-10-21 Šiaulių rajono valdybos potvarkiu Nr. 455v įgyto 7,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 

pakeitė Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, kad atsakovui K. V. 2015-01-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. T3GP-620 pagrindu dalyje, įsigyto 8,07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovei M. O. 1994-10-21 Šiaulių rajono valdybos potvarkiu Nr. 455v įgyto 7,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)

priteisė iš atsakovo K. V. ieškovei M. O. 1462,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad 1999-02-02 ir 1999-02-03 rengtuose ginčo žemės sklypų laikinuose planuose ieškovei atkuriant nuosavybės teises buvo suklysta, todėl abu ginčo sklypai, t. y. 8,07 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir 7,25 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, buvo pažymėti priešingose vietose, nei nurodyta abrise (t.y. sukeisti vietomis).

9. Teismas konstatavo, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo žemės sklypų duomenys neatitinka realios situacijos. Pagal faktinę padėtį prie Amalės upelio ir Nr. 113-2 pažymėtas žemės sklypas priklauso M. O., o toliau, net nesiribojantis su šiuo sklypu, yra K. V. priklausantis žemės sklypas, pažymėtas Nr. 113-1, ką patvirtina atlikti UAB „Geodezijos linijos“ kadastriniai matavimai bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2016-02-09 atlikti žemės naudojimo patikrinimo aktai. Taigi, laikinuose planuose yra aiški techninė klaida, kuri turi būti ištaisyta.

10. Teismas kaip itin reikšmingą šalių ginčui išspręsti laikė faktą, jog ieškovė visą laiką valdė būtent 7,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o pardavė valdytą 8,07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovui iš UAB „RECHA“ pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijus šį žemės sklypą, be abejonės buvo žinoma ir jo paskirtis – miškų ūkio, ką visgi teismo posėdyje pripažino ir atsakovas.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovo žemės sklypo 2015-01-27 pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pagal klaidingą laikinąjį planą, todėl tarp trečiojo asmens UAB „RECHA“ ir atsakovo sudarytos miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 2.1.3, 2.4 punktuose bei IV dalyje yra padaryta techninė klaida, nes parduodant atsakovui žemės sklypą, yra nurodyti neteisingi sklypo identifikaciniai duomenys: unikalus numeris ir kadastrinis numeris.

12. Teismo vertinimu, priėmus sprendimą ištaisyti techninę klaidą, nenukentės atsakovo teisės ir teisėti interesai, o ieškovės teisės į nekilnojamąjį daiktą bus apgintos. Atsakovui lieka naudotis tokio paties dydžio ir paskirties žemės sklypas, kurį jis ir įsigijo, o ieškovė ir toliau naudosis turimu tokio paties dydžio žemės sklypu, tuo visiškai tenkinant ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje dėl pažeistų jos teisių gynimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovė M. O. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip: ieškinį tenkinti visiškai: 1) nustatyti, kad kadastro žemėlapyje žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir kuris pagal žemės sklypo abrisą (kuriame nurodyta žemės sklypo buvimo vieta) bei pagal registro ((duomenys neskelbtini)) duomenis yra žemės ūkio paskirties, turi būti suteiktas kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 2) nustatyti, kad kadastro žemėlapyje žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir kuris pagal žemės sklypo abrisą (kuriame nurodyta žemės sklypo buvimo vieta) bei pagal registro ((duomenys neskelbtini)) duomenis yra miškų ūkio paskirties, turi būti suteiktas kadastrinis numeris  (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo K. V. ieškovės M. O. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

    Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas nurodė kitokią formuluotę, nei buvo pateikusi ieškovė, ir dėl to sprendimo rezoliucinė dalis tapo nesuprantama bei netinkama ieškovės teisių gynimui, be to, toks sprendimas negali būti įregistruotas viešajame registre. Dėl šios priežasties nebuvo apgintos ne tik ieškovės teisės, bet ir neištaisyta klaida dėl atsakovo miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinių duomenų (kadastrinio numerio).

13.2. Ieškovė prašė ištaisyti klaidą, nustatant tinkamą kadastrinį numerį (kuris reiškia žemės sklypo vietos atžymėjimą, o ne žemės sklypui suteikto unikalaus numerio pakeitimą, ką draudžia įstatymas) t. y. žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas (duomenys neskelbtini), nustatyti kadastrinį numerį (duomenys neskelbtini), o žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas (duomenys neskelbtini), nustatyti  kadastrinį numerį (duomenys neskelbtini).

13.3. Teismas savo iniciatyva revizavo (pakeitė) sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens UAB „RECHA“ ir atsakovo K. V.. UAB „RECHA“ buvo šios sutarties šalis, taigi, keičiant šios bendrovės sudarytą sutartį, UAB „RECHA“ turėtų būti įtraukta byloje atsakovu, o tokio atsakovo ieškovė nenurodė. Ieškovė neginčijo UAB „RECHA“ ir atsakovo K. V. 2015-01-27 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties ir neprašė pripažinti negaliojančia arba pakeisti nei visos sutarties, nei kurios nors sutarties sąlygos.

13.4. Šioje byloje  teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pagrįstai nusprendė visiškai, t. y. visa apimtimi ir be jokių išlygų, tenkinti ieškovės reikalavimą, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovės reikalavimą performulavo, dėl ko ši klaida trukdys ieškovei baigti teisės pažeidimo pašalinimo procesą.

13.5. Bylą nagrinėjęs teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas.

14. Atsakovas K. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ir daiktas iš atsakovo gali būti paimtas tik 2015-01-27 pirkimo - pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia ir taikius restituciją. Teismas netinkamai taikė materialinės teises normas ir jas aiškino, bei padarė esminius procesinius pažeidimus.

14.2. Teismas, tenkindamas ieškovės M. O. ieškinį, išėjo už ieškinio ribų ir sprendimu nusprendė tai, ko ieškovė neprašė ir tokių ieškinio reikalavimų nereiškė. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, pažeidė dispozityvumo, rungtyniškumo principus.

14.3. Teismas, spręsdamas ginčą, taikė ne tas materialinės teises normas. Iš priimto teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčą išsprendė remiantis LR CK 4.45 str. įtvirtinta norma, kuri reglamentuoja žemės sklypų ribų nustatymą, t. y. tokių žemės sklypų, kurių ribos yra neaiškios ir ginčytinos, ir kai nėra tai patvirtinančių dokumentų. Tačiau šiuo atveju tarp šalių nėra jokio teisinio ginčo dėl turimų žemės sklypų ribų, nes žemės sklypai yra tarpusavyje nesusiję.

14.4. Įsigyto žemės sklypo buvimo vietos pakeitimas, kai, sukeitus žemės sklypo unikalų ir kadastrinį numerį, žemės sklypas atsiranda kitoje vietovėje, nei jis buvo įsigytas, yra ne klaidos ištaisymas, kaip nurodo teismas, bet esminės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos - dalyko pakeitimas.

14.5. Teismas, bandydamas atitaisyti dar 1994 metais žemėtvarkos pareigūnų padarytą klaidą, kuri nebuvo išviešinta atsakovui sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, neturėjo jokio teisinio pagrindo keisti įsigyto nekilnojamo turto esminių registro duomenų ir žemės sklypo buvimo vietos. Ieškovės teisės šiuo konkrečiu atveju turėtų būti ginamos kitu būdu, t. y. pareiškiant ieškinį institucijai dėl nuostolių atlyginimo, dėl kurios pareigūnų kaltės ieškovė prarado teisę į minimą žemės sklypą.

14.6. Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 102 punkte sakoma, kad įrašydami nekilnojamo daikto kadastro duomenis į kadastrą, kadastro tvarkymo padaliniai kiekvienam nekilnojamam daiktui suteikia identifikavimo kodą, žemės sklypui yra suteikiamas kadastro numeris ir unikalus numeris, kurie nekinta visą žemės sklypo egzistavimo laiką. Taigi, teismas negali savo sprendimu konkrečiam žemės sklypui suteiktų identifikavimo kodų pakeisti.

15. Ieškovė M. O. atsiliepimu į atsakovo K. V. apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir jį atmesti, tenkinti ieškovės M. O. apeliacinį skundą ir pakeisti 2017 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą (sprendimo rezoliucinę dalį) taip, kaip yra prašoma ieškovės M. O. apeliaciniame skunde, priteisti iš atsakovo K. V. M. O. 968 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 31 Eur žyminio mokesčio, kurį ieškovė sumokėjo teikdama apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl ieškinio ribų peržengimo yra pagrįstas, panašius argumentus jau yra nurodžiusi savo apeliaciniame skunde. Nors šalių apeliacinių skundų argumentas dėl ieškinio ribų peržengimo sutampa, tačiau ieškovė nesutinka su apelianto reikalavimu sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir jos sudarymo metu ar po jos sudarymo, t. y. niekuomet, žemės sklypo  pardavėjas UAB „RECHA“ jam žemės sklypo natūra neparodė, nenurodė (kaip kad teigiama apeliaciniame skunde) ir niekaip jo neperdavė. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.393 straipsnio 4 dalį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, taigi, atsakovas niekaip negali būti žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininku ir negali reikšti į jį pretenzijų, nes tokio sklypo UAB „RECHA“ atsakovui niekuomet neperdavė. Visi įrodymai patvirtina, jog apeliantas žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios kilo ginčas, niekuomet nepirko ir jos nuosavybės teise neturėjo. Atsakovas nuosavybės teise valdo mišką, tuo tarpu jo nurodomi dokumentai ir duomenys yra apie žemės ūkio paskirties žemę.

16. Atsiliepimu į atsakovo K. V. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris priimtas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus bylos medžiagą, dokumentus, institucijos, teikiančios išvadą, pateiktą informaciją ir duomenis, tačiau teismas, formuodamas sprendimą, pakeitė ieškovės reikalavimą, nurodytą ieškinyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, turėtų būti pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pakeičiant ginčo žemės sklypų kadastro numerius.

17. Išvadą teikianti institucija VĮ Registrų centras atsiliepime į M. O. apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su M. O. apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, jog teismas  sprendimą priėmė iš esmės teisingais motyvais, tačiau performulavo sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovės reikalavimą kitaip, nei prašė ieškovė. Sprendimo pagrindu nekilnojamojo turto registro duomenys negalėtų būti pakeisti, nes žemės sklypų unikalūs numeriai negali būti pakeisti visą jų egzistavimo laiką. Neprieštarauja, kad teismas pakeistų sprendimo dalį, išdėstant ieškovės prašoma redakcija.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

          Ieškovės M. O. apeliacinis skundas tenkinamas.

          Atsakovo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

19. CPK 265 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (2 d.).

20. Apeliantai M. O. ir K. V. apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl buvo netinkamai išspręsta byla. Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko; šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2013 m. balandžio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo suformulavo pagrindinius reikalavimus: nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti suteiktas kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini); bei nustatyti, kad kadastro žemėlapyje miškų ūkio paskirties žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, tiek tikslindama ieškinio reikalavimus, tiek procesiniame dokumente dėl teismo įpareigojimo įvykdymo taisydama rašymo klaidą, klaidingai nurodo žemės sklypų kadastro numerius, juos sukeisdama taip, kad tenkinus ieškinio reikalavimą, kadastriniai numeriai liktų tie patys, kaip buvo iki šiol, kas laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kadangi ieškovės reikalavimas, nors ir klaidingai nurodant kadastrinius numerius, yra aiškus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus ir iš esmės tinkamai juos įvertinęs, ieškovės ieškinį visiškai tenkino, padarydamas teisiškai pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu, todėl  jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų M. O. ir K. V. skundų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai pakeitė tarp UAB „RECHA“ ir K. V. 2015-01-27 pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, pakeisdamas ne tik kadastrinius, bet ir unikalius numerius. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, unikalų žemės sklypo numerį, kuris nekinta visą žemės sklypo egzistavimo laiką, kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia kadastro tvarkytojas. Pažymėtina, kad ieškovė ir nereiškė reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties ar jos dalies panaikinimo ar pakeitimo, jos suformuluotas ieškinio dalykas  nesusijęs su  sandorio negaliojimo institutu, todėl pripažintina, kad teismas neturėjo pagrindo vertinti 2015-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties, juolab ją keisti. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Apeliantas K. V. nepagrįstai nurodo, kad teismas, pakeisdamas 2015-01-27 pirkimo-pardavimo sutartį, pakeitė ne tik įsigyto žemės sklypo faktinę buvimo vietą, bet atsakovui atiteko žemės sklypas, apsunkintas ieškovės M. O. sudaryta panaudos sutartimi su medžiotojų klubu „Goras“.

22.               Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas rezoliucinėje  sprendimo dalyje nusprendė pakeisti tarp trečiojo asmens UAB „RECHA“ ir atsakovo K. V. 2015-01-27 sudarytą 8,07 ha  miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kasčiukų k., Šiaulių r., pirkimo-pardavimo sutartį, pakeičiant unikalų ir kadastrinį numerį, nustatant, kad atsakovo K. V. įsigyto 8,07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui pakeitus žemės sklypų unikalius numerius, pasikeistų žemės sklypų faktinė buvimo vieta, tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė žemės sklypų unikalius numerius, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Tenkinus ieškinio reikalavimus ta apimtimi, kuria ieškovė ir prašė, t. y. pakeitus žemės sklypų kadastrinius numerius, atsakovo K. V. turimo žemės sklypo faktinė buvimo vieta nepasikeis, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Atsakovas naudosis tokio paties dydžio ir paskirties žemės sklypu, kurį jis įsigijo 2015-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi, o ieškovė toliau naudosis turimu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kuriuo naudojosi ir iki šiol. Kadangi faktinė žemė sklypų buvimo vieta nesikeičia, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovui atiteko žemės sklypas, apsunkintas panaudos sutartimi su medžiotojų klubu „Goras“.

23. Apeliantas K. V. nepagrįstai nurodo, kad ieškovė M. O. turėtų reikšti ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, o teismas negali prievarta pripažinti atsakovui nuosavybės teisės į daiktą, kurio jis nepirko.

24. Kaip jau minėta aukščiau, suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas savarankiškai sprendžia tik dėl ginčo santykio kvalifikavimo, teisinio argumentavimo ar taikytinų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Pažymėtina, kad išimtinę ieškovės teisę suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą pripažįsta ir atsakovas apeliaciniame skunde. Pirminiu ieškiniu M. O. reiškė visiškai kitą reikalavimą – pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, pripažįstant, kad 2015-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas 8,07 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris yra 9130-0005-0016, kuris dėl padarytos klaidos yra įregistruotas kaip M. O. nuosavybė, bei ištaisyti neteisingus kadastrinius duomenis viešajame registre. Atsižvelgdama į VĮ Registrų centras išvadą, pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama pakeisti žemės sklypų kadastrinius numerius. Taigi, ieškovė, įvertinusi specialistų išvadas, pasirinko, būtent tokį jos teisių gynimo būdą ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suformulavo tinkamą ieškinio dalyką. Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas negali prievarta pripažinti atsakovui nuosavybės teisės į daiktą, kurio jis nepirko. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patvirtina, kad teismas pakeitė ginčo sklypų unikalius ir kadastrinius numerius, tačiau, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas, nesprendė žemės sklypų nuosavybės teisių pripažinimo.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai (teismo pritaikyta CK 4.45 str. norma dėl įstatymo keliamų reikalavimų pirkimo-pardavimo sutarčiai, dėl sąžiningo įgijėjo, turto vindikacijos) nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, nėra susiję nei su ieškovės reikalavimais, nei su teismo sprendimo argumentais ar motyvais, todėl teismas jų nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).

26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, pagrįstai tenkino ieškovės M. O. pareikštus reikalavimus, tačiau nepagrįstai peržengė ieškinio ribas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

28. Ieškovė M. O. apeliaciniame skunde bei atsiliepime į atsakovo K. V. apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 605,00 Eur išlaidų, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 363,00 Eur bei sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį valstybei, viso 999 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo K. V. (CPK 93, 98 str.).

                                  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

              n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškovės ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad kadastro žemėlapyje žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris pagal žemės sklypo abrisą (kuriame nurodyta žemės sklypo buvimo vieta) bei pagal registro (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis yra žemės ūkio paskirties, turi būti suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad kadastro žemėlapyje žemės sklypui, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris pagal žemės sklypo abrisą (kuriame nurodyta žemės sklypo buvimo vieta) bei pagal registro (Nr (duomenys neskelbtini) duomenis yra miškų ūkio paskirties, turi būti suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 999,00 Eur (devyni šimtai devyniasdešimt devyni eurai) ieškovei M. O., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                           Lina Muchtarovienė

                                                                                           Vilija Valantienė